Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais: patogus planavimas prasideda nuo smulkmenų

Tai va, sėdi tu prie stalo, aplink dėžės, o galvoji – kaip čia viską sutalpinti ir nugabenti iki Anglijos. Aš jau gal dvidešimt ketverius metus su kroviniais važinėju po Europą, tai galiu pasakyti – krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais yra auksinis variantas tarp kainos ir lankstumo. Bet planavimas... Planavimas kartais svarbiau nei pats važiavimas. Nei vienas klientas manęs nėra klausęs tik vieno klausimo, visada jų būna milijonas. Tai dabar aš ir atsakysiu – kaip sėdėtume prie kavos virtuvėje, o ne kaip iš akademinio vadovėlio. Bus karčios tiesos, bus kainų ir kelių keiksmų. Ruoškitės.

Kainos, datos ir kodėl kartais norisi keiktis

Kiek maždaug kainuoja krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėk, jei pilnas mikroautobusas iš Lietuvos iki pat Londono, tai šiuo metu rinkos kainos svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų. Visa付 priklauso nuo to, ar veši baldais užverstą didelį „Ford Transit“, ar ten vos pora stiklo dėžių. Kuo toliau nuo Londono, tuo brangiau – jei reikia iki Edinburgo (na, Škotija jau nebe Anglija, bet klientai dažnai painioja), gali išeiti ir dvigubai. Rugpjūtį brangiau, nes visi persikrausto. Vasarį pigiau, bet keliuose gali snigti. Tokia jau realybė.

Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį krovininį automobilį?

Didysis krovininis, tarkim 7,5 tonų, yra galingas daiktas, bet į daugelį Anglijos gyvenamųjų rajonų nepateks. Ypač ten, kur gatvės siauros kaip pas mus kaime. Mikroautobusas prisliūkšlinsi beveik bet kur. Be to, jei tavo krovinys nėra fabrikas, o tik buto baldai, didelė mašina bus tuščia pusei, o tu mokėsi už orą. Ne visi tai pasako atvirai. Kartais jie atvaro sunkvežimį vien todėl, kad neturi laisvo mikriuko. Štai kodėl krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais dažnai atsiperka protingiausiai.

Kaip suplanuoti datą, kad nereikėtų permokėti?

Balando pabaiga ir rugsėjo pradžia – pragaras. Visi studentai grįžta, visi emigrantai keičia butus. Aš praeitais metais vežiau vieną paskutinės minutės užsakymą iš Kauno – žmogus skambino pirmadienį, reikėjo trečiadienį būti Liverpulyje. Kaina iššoko beveik penkiasdešimt procentų, nes teko kitą maršrutą lūžyti. Jei tu gali, planuok bent tris-keturias savaites į priekį. Tada vairuotojas sudėlioja kelis krovinius į vieną reisą ir tu moki mažiau. Paprasta logika, bet žmonės vis pamiršta.

Kas telpa, kas netelpa ir kaip supakuoti

Kiek kilogramų galima sutalpinti į paprastą mikroautobusą?

Gamintojai rašo, kad didelis „Transit“ gali tempti tarkim 1200 kg, bet aš tiksliai nežinau kiekvieno modelio ribų mintinai. Vienas klientas bandė įkišti akmeninį stalviršį – ne, brolau, mikroautobusas nepervažiuos tokių svorių. (taip, aš „Žiedo Valdovą“ vakar peržiūrėjau, gal todėl palyginimas toks). Bendrai, jei turi standartinį butą, tilps. Jei dar pianiną – jau reiks skaičiuoti arba dviejų reisų.

Ar mano sofą ir šaldytuvą galima vežti kartu?

Tikrai galima, bet tik jei šaldytukas yra išleistas, išdžiovintas ir be jokių kvapų. Anglijos muitininkams nepatinka nešvarūs agregatai. O sofą reikia apdrožti kokybiškai – ne tie maikingos paklodės, o putų sluoksnis. Mačiau, kaip vienas vairuotojas vežė šaldytuvą gulintį, neprisirišus – nu tai žinoma, durelės atsilaužo viduje. Jeigu tu pats pakuoji, atsakomybė tavo. Jei krovėjas pakuoja – jų. Čia svarbu sutarti iš anksto, ne kai jau pakrauta ir kalti pirštai nieko nebepeša.

Kurie daiktai yra tabu ir vežėjas gali atsisakyti juos tempti?

Sprogmenys, narkotikai, akivaizdžiai nelegalūs daiktai – aišku, ne. Bet yra pilka zona. Aš turėjau atvejį, kai klientas norėjo vežti dešimt maišų statybinio tinko be sertifikato. Ne, brolau, nevešiu, nes jei muitinė sugalvos kištis, kils problemų tik man. Taip pat degios medžiagos, neišdžiovinti dažai be dangčių, dujų balionai. Kartais žmonės bando prasmugdyti alkoholio butelius – technically leidžiama asmeniniam naudojimui labai ribotai, bet jei dešimt dėžių vyno? Muitinė pasiųs velniop ir tave, ir mane, ir vargšą gėrimą.

Popieriai, muitai ir tas prakeiktas Brexit

Ar reikia kokių nors popierių vežant asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia. Dabar, po Brexito, privalai paruošti sąrašą – inventory list. Nebūtinai iki paskutinio šaukšto, bet apytiksliai. Vertė, svoris, paskirtis. Kartais žmonės pyksta: o kodėl mano asmeniniai daiktai turi būti deklaruojami? Atsakymas paprastas – nes taip reikia. Jeigu veža įmonė, ji tvarko eksporto dokumentus. Jei pats vairuoji ir krovinys viršija tam tikrą vertę – gali tekti mokesčius mokėti. Retai, bet pasitaiko. Geriau turėti perteklinių popierių negu stovėti muitinėje be jokio supratimo, kaip aš kartais be akinių prie kasos.

Ką daryti, jei muitininkai užduoda kvailus klausimus?

Oi, būna. Kartais jie būna pikti, kartais – nu pikti. Nežinau kodėl, gal pusryčiai ne tokie arba šuo nenumyžo kur reikia. Svarbiausia – atsakinėk ramiai ir turėk tą sąrašą. Aš mokau klientus: jei klausia, ar parduosi, atsakai – ne, asmeniniam naudojimui. Jeigu matai, kad įtaria komerciją, geriau jau turėti pakvietimą iš būsto ar darbo sutartį. Realiai devyniasdešimt penki procentai laiko praleki be problemų, bet yra tokių penki, kai norisi keiktis po kaskartušu. Aš tą darau.

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė su dokumentais?

Pasikeitė, bet ne katastrofiškai. Anksčiau pravažiuodavai kaip per sieną tarp Kauno ir Vilniaus. Dabar reikia eksporto ir importo deklaracijų. Bet jei samdai normalią įmonę, daro už tave. Problemų daugiausia tiems, kurie samdo neaiškius vežėjus be licencijų. Aš prisimenu 2021-ųjų sausį – chaosas, eilės. Dabar jau rutina. Svarbiausia, kad daiktai būtų naudoti, ne nauji prekybai. Jei veši neišpakuotą kompiuterį dėžėje – gali kliūti kaip prekė.

Kelias, laikas ir kai kalnai degina

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos mikroautobusu?

Su pilnu kroviniu ir vienu vairuotoju apie dvi paras. Jeigu du vairuotojai, galima per trisdešimt valandų, bet Anglijoje privalai ilsėtis pagal tachografą. Iš Vilniaus iki Kalo uosto maždaug dvidešimt valandų. Tada keltas arba Eurotunelis dar pusantros valandos. Iki Londono iš Folkestone dar dvi valandos. Praktiškai jau trečią dieną planuok iškrovimą. Bet jei kamščiai Prancūzijoje arba vėjas prie tunelio – stringa. Aš kartą laukiau, nes buvo šventa diena, eilės.

Ar vairuotojas gali vienas saugiai nuvažiuoti be sustojimo miegoi?

Ne. Negali. Ir tie kurie taip daro – bepročiai. Yra tokios taisyklės, tachografas viską stebi. Keturios su puse valandos vairavimo ir privaloma pertrauka. Aš žinau vieną kolegą, kuris bandė apgauti sistemą – gavo baudą Prancūzijoje, didelę, beveik viso užsakymo vertę. Jei tave vairuotojas veža, tu gali reikalauti, kad jis ilsėtųsi. Tai rūpi ir tau – jei jis užsnūsta, tavo baldai tampa luitu kelyje. O aš tai mėgstu paklausyti podcastų per ilgas distancijas, bet ne darbo metu, aišku.

Kas jei sugesta mašina viduryje Vokietijos?

Tada skambini vairuotojui ir klausi – ką darysim? Rimtos įmonės turi partnerius Europoje. Mažesnės – gali tekti palaukti. Buvo atvejis, kai mano pažįstamas sugedo Belgijoje. Jis laukė aštuonias valandas, kol kitas mikroautobusas atvažiavo ir pervertė daiktus. Vėlai vakare pasiekė klientą. Už tokias situacijas atsako vežėjas, bet stresas lieka ant tavo nervų. Todėl svarbu, kad įmonė turėtų CMR draudimą. Jei tik su telefonu ir viltimi – spręsi pats.

Ar verta prašyti, kad paimtų iš kiemo, ar geriau atvežti į terminalą?

Iš kiemo, aišku. Tu juk moki ne tam, kad pats tempstum stiklinę spintą be ratukų. Bet yra niuansas – jei tavo gatvėje kapitalinis remontas ir stovi bordiūrai, mikroautobusas gali paprasčiausiai neprivažiuoti. Tada arba veši daiktus iki artimiausios vietos, arba krovinys pabrangsta. Aš asmeniškai mieliau paimu iš namų, nes terminale daiktai maišosi su svetimais kroviniais. Ne dėl vagystės, o dėl painiavos. Kartais padėta ne ten kur reikia, o ryt kitas reisas. O iš kiemo – aiškiau kaip dieną.

Draudimai, rizikos ir aferistai

Ar mano daiktai yra apdrausti, jei kas nutiks?

Pagal CMR konvenciją vežėjas atsakingas, bet limitai skiriasi. Paprastai atsakomybė kilogramui yra apie aštuonis eurus trisdešimt tris centus SDR. Kitaip tariant, jei senelės komoda sveria penkiasdešimt kilogramų, gausi kelis šimtus, nors komoda brangesnė. Todėl vertingi daiktai – paveikslai, technika – apdrausk atskirai. Rimtos įmonės pasiūlys. Neaiškios – numos ranka. Būna, kad sako „viskas apdrausta“, o draudimas tik ant mašinos, o ne pačio krovinio.

Ką daryti, jei atvykus pastebiu suplėšytą dėžę ir kažko trūksta?

Fotografuoji iškarto. Nepasirašinėji dokumentų „krovinys gautas tvarkingas“, jei nesi tikras.