Krovinių vežimas į Angliją – kainos, kai reikia greitai ir mikroautobusu

Žinai, kokia pirmas klausimas manęs paklausia, kai klientas skambina? „Kiek kainuos?“. Ir aš visada kvėpuoju giliau, nes per dvidešimt kelerių metų, kai vežiojau daiktus į Angliją ir atgal, supratau – kaina priklauso nuo tiek dalykų, kad trumpai nepaaiškinsi. Mikroautobusas, didelis krovininis mikroautobusas iki 3,5 tonos – štai kas dažniausiai važiuoja greičiausiai. Ne fūra, kuri turi krūvą popierių ir stovi uoste valandas. Bet greitai nereiškia pigiai. Kartais atvirkščiai. Tad jei domina krovinių vežimas į Angliją kainos, ypač kai reikia skubiai, sėskis – papasakosiu kaip yra iš tikrųjų. Su visais niuansais.

Kainos – ką čia slėpti

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Nu, į Londoną, jei vežam pilną krovinį – mikroautobusas pilnai pakrautas – reali kaina svyruoja nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Kartais, jei ypač skubu ir reikia dviejų vairuotojų, kad nenutrauktų važiuoti, – tada ir tūkstantis išeina. O jei keli daiktai, kelios dėžės – skaičiuojam už vietą. Po Brexito pasienyje biurokratija padidėjo, tai laiko sąnaudos auga. Aš esu matęs ir už tris šimtus vežančių, bet ten... na, kartais geriau nežinoti kaip jie taip pigiai. Verta pasitikrinti ar tikrai atvažiuos, o ne pradės rašyti, kad "su gedimu stovim". Ne, ne visi tokie, bet būna.

Ar kaina priklauso nuo to, kur Anglijoj – į Manchesterį ar į Doverį?

Žinoma. Į Doverį, jei krovinys neturi važiuoti toliau, – visai kas kita nei į Škotijos kampą. Anglija ne taip jau maža, kaip kai kuriems atrodo iš žemėlapio. Į Londoną ar Birmingamą – paklausu, daugybė reisų, lengva suformuoti atgalinį krūvą. O jei reikia į kokį kaimą netoli Plymuto – vairuotojas grįš tuščias arba labai lėtai suras kitą užsakymą. Tada ta kaina ir šokteli. Šimtas-dviejų eurų skirtumas – normalu. Kartais klientai pyksta, bet važiuot keturiolika valandų į vieną pusę... reikia degalų. O degalai dabar... na, tu žinai kaip yra.

Kodėl vieni prašo 500, o kiti 1500 eur? Tas pats krovinys!?

Oho, čia klasikinis klausimas. Paklausyk – jei turi firma su savo autoparku, registruotais vairuotojais ir draudimais, jų sąnaudos didesnės. O jei kažkoks Vytas su draugo tranzitiniu ir veža per atostogas – jo sąnaudos tik benzinas ir kava. Tas Vytas gali ir už tris šimtus. Bet jei reikia lekti per Europą be sustojimo – tada ta pati kaina šoka. Dar vienas dalykas – ar tai pilnas krovinio vežimas į Angliją, ar dalinis. Daliniai dažnai brangesni vienam klientui, nes reikia derinti du adresus. Aš pats renkuosi vidurį – per pigu baugu, o per brangu ne visi gali.

Ar galima kur nors tilpti iki 800 eurų jei reikia vežti baldus ir dėžes?

Na, jei tai ne pilnas keturių kambarių buto iškraustymas – tikrai taip. Dažnai du kambariai, sofa, spinta, keliolika dėžių – į didelį krovininį mikroautobusą telpa ir kaina būna šešių-astuonių šimtų ribose. Bet jei dar reikia nešt į antrą aukštą be lifto – tada buk atsargesnis su biudžetu. Vieną kartą vežiau į Liverpulį, klientas pasakė "trys dėžės ir spinta", o išėjo penkiams kubams. Tilpo, bet vos vos. Tai apie turinį kalbėk atvirai. Jei nori tilpti į 800 – sakyk tai iš karto, tada mes renkamės mažesnį auto arba derinam datas su kitais.

Ar man reikia mokėti už tuščią vietą, jei krovinys mažas?

Jei užsaki pilną mikroautobusą – moki už visą, net ir likusi vieta tuščia. Bet jei tai dalinis krovinys, moki tik už tūrį. Kartais klientas galvoja: "nuveš mano vieną sofą, o visas kitas vietas jūs parduosit". Paprastai taip nedarom, ypač jei skubus pervežimas – vargu ar surasi kitą klientą tomis pačiomis valandomis. Greitai ir mikroautobusu vežant laikas yra pinigai. Geriau ieškoki bendro reiso, tada kaina mažesnė, bet lauksi ilgiau. Aš dažnai taip darom su nestandartiniais kroviniais – sujungiam kelis užsakymus ir visi laimingi.

Greitai – bet kiek tai greitai

Kiek dienų realiai važiuoja mikroautobusas iki Anglijos?

Iš Lietuvos? Na, jei viskas idealiai – trys dienos. Dvi nakvynės. Bet aš sakau klientams – planuok keturias. Nes kas nors visada nutinka. Koridorius per Vokietiją, oras, eilės per Eurotunelį. Būna, kad ir greičiau, jei du vairuotojai ir nori pragaro ratu – bet tada kainos šokinėja. Realiai standartinis Vilnius–Londonas su pakrovimu, tuneliu, vairuotojo poilsiais – apie 2800 km. Teisiškai vairuotojas negali pervažiuoti daugiau nei leistina. Tai trys-keturios dienos. Penktadienį pakrauta – antradienį Londone. Dažniausiai taip ir būna, jei nereikia laukti krovinio išsukti iš kito miesto.

Ar gali atvažiuoti paimti šiandien ir rytoj būti Londone?

Teoriškai? Taip. Praktiškai? Tik jei tikrai moki už tai. Turėjau klientą – skuba dėl dokumentų. Sumokėjo dvigubą kainą, radom vairuotoją, kuris tą pačią naktį pajudėjo iš Kauno. Už dviejų dienų – Londone. Bet tai buvo express pervežimas, be jokių kitų sustojimų. Paprastai taip nedarom, organizmas nėra robotas. Ir brangu. Labai brangu. Jei kas nors žada "šiandien paimsiu, rytoj pristatysiu" už penkis šimtus – aš jau abejoju. Nebent mašina jau stovėjo kieme laisva ir krovinis mažyčius. Bet taip – pasitaiko.

Kas greičiau – mikroautobusas ar didelis fūros transportas?

Mikroautobusas, be konkurencijos. Fūrai reikia daugiau laiko popieriuose, sertifikatuose, pasienyje jas tikrina kitaip. Dar jos lėtesnės – ribojamas greitis. Krovininis mikroautobusas iki 3,5 t gali spausti normalų tempą, apeiti kai kurias eiles. Tas pats Eurotunelis – fūros kartais laukia ilgiau. O mikroautobusui, jei vairuotojas tvarkingas, procedūros greitesnės. Žinoma, jei reikia vežti dvidešimt tonų – čia mikroautobusas nepadės. Bet kai kalbam apie namų daiktus, baldus, siuntas – mikriukas laimi dieną, dažnai ir dvi. O jei kelias blogas – laimi ir daugiau.

Ar kaina keičiasi, jei reikia vežti skubiai – per 48 valandas?

Be abejo. Skubumas kilsteli kainą dvidešimčia-trisdešimčia procentų minimum. Reikia atšaukti kitus planus, galbūt imtis naktinio važiavimo, mokėti už greitesnį keltą. Kartais tenka rinktis kitą uostą (nors dabar jau nebe tas senasis, bet žinai ką turiu omeny – brangesnį, greitesnį variantą). Jei express paslauga – pinigai kitaip dėliojasi. Bet yra ir geroji pusė: skubūs kroviniai į Angliją mikroautobusais dažnai vežami be tarpinių sandėlių, tiesiai A taškas į B. Mažiau kraustoma, mažiau rizikos sulaužyti. Už tai verta mokėti. Tik ne visada to reikia – kartais tiesiog norisi greitai.

Realybė – kaip ten viskas vyksta

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs mažame mikroautobuse?

Na, tai priklauso nuo vairuotojo. Tiksliau, nuo to, kaip jis vairuoja (ir kaip supakavai tu pats). Rimtai, jei daiktai tvarkingi ir vairuotojas ne lenktynininkas – dažnai saugiau nei fūroje, kur kroviniai svyrinėja. Mikroautobuse gali daiktus pririšti, pritvirtinti, tarp jų įdėti antklodžių. Bet jei vežėjas veda kaip beprotiškai – net tankas neišsaugos. Aš renkuosi minkštą pakavimą ir fiksaciją. Būna, kad kelyje truputį pasislenka dėžė – normalu. Bet kad lūžtų – jei žmogus mąsto, neturėtų įvykti. Reikalauk nuotraukų prieš pakrovimą.

Buvo atvejis, kai vežėjas paprasčiausiai dingo su daiktais – kaip to išvengti?

Būna tokių istorijų. Ypač kai rinkiesi pagal "mažiausia kaina – geriausias pasiūlymas" principą. Pernai (ar užpernai? jau laikas greitai lekia) teko girdėti apie vaikiną, kuris paliko depozitą neaiškiai firmai, o jie pasiėmė krovinį ir... tylu. Telefonas išjungtas. Kaip to išvengti? Mokėk ne visą sumą iš karto. Arba naudokis žinomomis įmonėmis, kurios turi adresą, o ne tik Messenger profilį. Sutartis – popierius ar PDF – svarbu. Nesišvaistyk pinigų pirmam pasitaikiusiam. Jei kaina gerokai žemiau rinkos – ausis paglostyk. Ne visada blogai, bet aš tuo metu labai įtartinas darauosi. Patikėk.

Ką daryti jei vairuotojas stringa pasienyje dėl dokumentų?

Po Brexito tai... na, pasienis pasikeitė. Jei dokumentai netvarkingi – gali stovėti ilgai. Vairuotojas negaliė ištaisyti tavo dokumentų, jei tai tavo daiktai be tinkamos deklaracijos. Geriausia – paruošti sąrašą, invoices jei reikia, CMR jei vežėjas prašo. Bet jei jau stringa – nieko nepadarysi, tik laukti. Kartais klientai skambina manęs kaltinti: "jūsų vairuotojas jau tris valandas stovi!". O ten muitinės patikra atsitiktinė. Ar renkami siuntiniai be prekių aprašymo. Aš tada ir pats nežinau kiek dar lauksim. Reikia tiesiog kantrybės ir telefoną pakrautą. Būna ir taip.

Ar galiu pats važiuoti kartu su kroviniu? (taupo bilietus)

Techniškai taip, jei yra laisva sėdynė ir vairuotojas sutinka. Bet praktiškai – ne visada patogu. Mikroautobuse užpildytos erdvės, dažnai nebelieka vietos kojoms. O jei važiuoji be reikalo... gal nereik. Esu matęs klientų, kurie sėdi ant dėžių iki Londono – sutiko vairuotojai. Bet atsimink, jei express maršrutas, sustojimai minimalūs, tualeto pertraukos greitos. Kelionė įtempta. Jei turi gyvūną – dar kiti reikalai. Būk pasiruošęs, kad kelionė kitokia nei žygis autobusu po Alpes. Dauguma vairuotojų neprieštarauja, bet klauskit iš anksto, ne tada kai jau pakrauta viskas.

Mikroautobusas neatvažiavo sutartu laiku – ką dabar daryti?

Pirma – skambink vežėjui. Būna dėl eilių kelyje, sugedusių mašinų – taip, pasitaiko. Rimti vežėjai paskambins pirmieji ir perspės. Jei tyla – skambink kas pusvalandį. Jei neatvažiuoja visai per dvi tris valandas – jau signalas, kad kažkas negerai. Tikėjausi pasakyti, kad geriausia vengti tokių, bet taip jau yra – transporto sritis. Turėk planą B, ypač jei išsikraustymas iš buto sutartas. Kartais geriau sumokėt truputį brangiau, bet žinoti, kad paėmimas tikslus. Nors šnekant atvirai, net geriausi kartais vėluoja valandą-kitą. Gyvenimas. Aš ir pats vėlavau du kartus per dvidešimt metų. Gerai, gal tris.

Ką vežam ir kaip tai paruošti

Ar galiu vežti maistą, šaldytuvą, buitinę techniką kartu?

Maistas – sudėtingiau po Brexit. Ne viskas praleidžiama, ypač mėsa, pienas. Šaldytuvą gali, jei išvalytas, be freono problemų. Buitinė technika – taip, bet turėtų būt supakuota. Aš pats maisto nerekomenduoju vežti kaip krovinio, nebent konservai ar kas panašaus. Nes jei muitinė atidarys ir ras dešrą – bus istorija. Kartais praleidžia, kartais išmeta. Nežaidžiu su tuo jau kelerius metus. Geriau maistą išpirkti vietoj. O šaldytuvą – nu, tik nešdink savo šaldytuko mėsainių prieš pakrovimą, bus geriau visiems. Rimtai, dvidešimt metų, ir vis dar atrandu šaldytuose pamirštus pietus.

Kaip turėtų būt supakuoti daiktai, jei veža mikroautobusu?

Patikėk, daug kas mano, kad užmetė drabužį ant sofos ir tiek. Ne. Mikroautobuse viskas tvirtinama, bet kelias duzgia, ypač posūkiuose. Dėžės iš kartono, lipnia juosta – minimalus reikalas. Stiklus, veidrodžius – apvyniok burbuline plėvele. Aš parodau foto kaip neturėtų atrodyti – vieną kartą klientas subrovė daiktus į maišus iš parduotuvės. Atvykus į Braitoną – viskas išbyrėję. Dėžės pagal svorį, ne per sunkios. Ant jų rašyk turinį. Mikriuke vietos mažiau negu fūroj, tai tvarkingumas yra saugumas. Aš tai kartoju ir kartoju.

Ar reikia kažkokių specialių dokumentų siuntiniams į Angliją po Brexit?

Taip, reikia. Invoinai... eee, sąskaitos faktūros arba prekių aprašymas angliškai. Pakuotės sąrašas – packing list. Jei tai asmeniniai daiktai – laiškas, kad tai naudoti daiktai, ne prekybai. Kartais muitinė prašo įrodyti, kad neketini parduoti. Aš pats visą popierinį darbą tvarkau, bet jei veži pats per kurjerį – gali tekt pačiam. Būna painu. Ypač jei daiktas naujas dėžėje. Tada muitas gali kilti. Geriau rašyti "naudotas", jei taip yra. Esmė – nepatingėk parašyti turinį, nes stovėsi pasienyje kaip aš prieš trejus metus su vienu klientu, kuriam nepasakė, kad dėžėje – naujas dviratis. Valanda diskusijų, nemalonu.

Kas jei krovinys per didelis ir netelpa į mikroautobusą?

Tada arba renkamės didesnę mašiną – fūrą – arba vežam dalimis. Kartais klientas paskambina: "man tik sofa ir spinta". Atvažiuojam – sofa ištraukinė, keturių dalių, spinta dvimetrė. Ne, į paprastą mikriuką netilps. Būna ir taip, kad reikia dviejų reisų. Tada žinoma kaina keičiasi, bet aš stengiuosi tai žinoti dar kai tik skaitau sąrašą. Amerikietiška sofa – klasikinė klaida. Geriau nufotografuok ir atsiųsk prieš skambindamas. Taip sutaupysi nervų ir laiko. Nes jei jau esu atvažiavęs, o daiktų per daug – tuščias važiavimas irgi kainuoja. O kur dar laikas, kurio niekas neatstatys.

Kas slypi už to – įmonės ir žmonės

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą ką radau Facebook grupėj?

Oi. Facebook... ten yra visko. Būna tikrai sąžiningi vairuotojai, kurie tiesiog nebeturi darbo ir veža pigiau. Bet būna ir ... na, švelniai tariant, problemiški. Ne kartą tvarkiau likučius po tokių "pervežimų". Dingęs turtas, sulaužyti baldai, vėlavimas savaitėmis. Kai kaina žemiau keturių šimtų į Londoną – pagalvok, iš ko gyvens tas žmogus? Dėl kuro ir kelių mokesčių išeina daugiau. Kur jis taupo? Draudime? Miege? Mašinos techninėje būklėje? Aš sakyčiau – rink vidurkiuką. Ne brangiausią (nebent VIP), bet ir ne "mačiau skelbime penkis šimtus". Nurašyk tuos penkis šimtus kaip įspėjimą.

Ką reiškia "express pervežimas" – ar čia tik žodis ar realus dalykas?

Realus, bet ne stebuklas. Express pervežimas į Angliją mikroautobusu reiškia, kad krovinys gabenamas be pertraukos, tiesiai, greičiausiu maršrutu. Ne taip, kad paimsiu tavo sofą ir dar užsuksiu pas tetą į Tilžę paimti spintos. Tiesiai. Bet tai nereiškia teleportacijos. Vis tiek reikia laiko nuvažiuoti. Kartais klientai supranta, kad "express" – tai rytoj. Ne, tai reiškia "kiek galima greičiau pagal taisykles". Dažniausiai pertraukiame kitus planus arba dedame tavo krovinį į prioritetinį maršrutą. Už tai paprašys daugiau. Bet taip, skiriasi nuo standartinio tempimo, kai krovinys gali pasisvečiuoti porą dienų sandėlyje.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto, kai visi rašo "patikimai ir greitai"?

Žiūrėk į detales. Ar turi svetainę, ne tik nuotrauką profilyje? Ar siunčia sutartis, o ne tik "viskas ok drauguži"? Ar prašo pervesti visą sumą prieš paėmimą? Aš pats paprastai imu dalį – trisdešimt keturiasdešimt procentų prieš, visa kita gavus. Ar atsakinėja į skambučius, ne tik į žinutes? Būna, kad rašo "patikimai ir greitai" tas, kuris dar vakar dirbo visai kitą darbą. Nenoriu nieko įžeisti, bet... realybė. Paprašyk registro numerio, bent jau vardo pilno. Jei neaišku – ieškok kito. Yra daug normalių žmonių šitam versle, tiesiog reikia penkiolika minučių atrinkti, o ne penkiolika sekundžių.

Ar tiesa, kad lietuviai vežėjai Anglijos kryptimi dirba be miego?

Kadaise taip būdavo, bet dabar tachografai ir kontrolė sugriežtėjo. Nebeišsisuksi. Vairuotojo poilsio laikas – privalomas. Taip, kartais pasikeičia du du, ypač express reisuose, bet abu turi teisę vairuoti. Jei vienas vairuoja per parą be sustojimo – nelegalu ir pavojinga. Aš mačiau pasiūlymų iš juodųjų vežėjų: "vežam be sustojimų". Ne. Aš į savo mašinas neleidžiu. Beje, jei vairuotojas nepailsi – krovinys taip pat pavojuje. Snaudžiantis ant vairo mikroautobusas gali apvirsti. Daiktai – išbyrėti. Taip kad miegas yra tavo daiktų draugas. Ir mano nervų.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar čia įmonės reikalas?

Įmonės draudimas turėtų apimti, bet visada paklausk CMR draudimo. Aš pats rekomenduoju vertingiausius daiktus apdrausti papildomai. Yra draudimo kompanijų, tai kainuoja nedaug. Kartais klientas sako: "mano kompiuteris vertas trijų tūkstančių". Gerai, tada įsitikinkim, kad draudimas dengia elektroniką. Nes CMR atlygina ne visada pilnai, ir ne viską. Aš pats turiu draudimą, bet jei vežėjas pavienis – gali neturėti nieko. Būk atsargus, klausk. Tai nėra kvailas klausimas, priešingai – protingas. Mano kolega prieš porą metų atsidūrė situacijoje kur turėjo mokėti iš savo kišenės. Nejuokinga. Rimtai.

Ką daryti jei pristatymo metu pastebiu pažeidimą ant baldo?

Pasirašinėk tik po parašymo su pastaba. Nerašyk "gauta tvarkingai" jei matai įskilimą. Fotografuok iš karto. Pranešk vairuotojui ir aiškiai rodyk. Būna, kad žmonės nedrįsta, nes vairuotojas piktas arba skuba. Ne, stojiškai rodyk į pažeidimą. Jei gavai nurodymą pasirašyti – rašyk "su pažeidimu". Arba "gauta, bet apgadinta". Tai bus tavo įrodymas. Kitaip vėliau neišsireksi. Aš esu matęs, kaip klientai gauna kompensaciją tik dėl to, kad buvo atsargūs gavime. Na, ne gavime, o kai atidarė duris. Būk budrus, emocijoms atvėsus pasidaro ramiau aiškinti. Tada jau rašau aš įmonėm.

Po visko – ką verta įsiminti

Po tiek metų šitoj striukėj nebegaliu pasakyti, kad viskas paprasta. Krovinių vežimas į Angliją mikroautobusais greitai ir už adekvačią kainą – įmanomas, bet reikalauja normalaus pokalbio. Negalvok, kad galiu pasakyti kainą per penkiasdešimt sekundžių, nežinodamas ką vešim. Skambink, klausk, lygink. Rinkis ne pagal vieną skaičių ekrane, o pagal jausmą, ar žmogus kitam gale supranta ką daro. Tada daiktai pasiekia Angliją sveiki ir tu pats ramiau miegi. O miegoti ramiai – brangiausias dalykas, kurio kainos nerasi jokiame rate.