Krovinių transportavimas į Angliją per 13-15 dienų

Jau dvidešimt ketveri metai kai sukuos tarp Vilniaus ir Londono – kartais mašinoj, kartais biure su telefonu prie ausies. Daugiausia klausimų sulauku ne apie kainą, nors ir apie tai, bet apie laiką. Ar tikrai krovinių transportavimas į Angliją per 13-15 dienų yra realus, ar tik gražus skaičius antraštėj? Bandysiu atsakyt kaip žmogus, kuris matė, kai viskas puiku, ir kai viskas, švelniai tariant, stringa. Jokių pažadų, kurių negaliu išpildyt. Tik tai, ką žinau iš kelių dešimčių metų ant kelių. Jei ieškot sausų faktų – gal kas nors kitas parašys gražiau. Aš pasakosiu, kaip yra.

Ką reikia žinoti prieš užsakinėjant

Kiek maždaug kainuoja krovinių transportavimas į Angliją per 13-15 dienų?

Na, štai ir pradedam iš toli. Kaina priklauso ne nuo to, kaip gražiai prašot, o nuo kubatūros ir kilometro. Jeigu turit dviejų kambarių butą, viskas sudėta į dėžes, baldai neskaidyti – gali būti nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Bet jei dar reikia demontuot spintą, supakuot indus į popierių ir nulipt laiptais be lifto – suma kitokia. Aš bematmenų tiksliai pasakyt negaliu. Būna, kad zmogus sako "pas mane mažai daiktų", o aš atvažiuoju, ten dvidešimt kubų. Tokiu atveju kaina auga. Geriau matuotis, nei spėliot.

Ar galiu patikėt, kad krovinys tikrai atvažiuos per 13 dienų?

Galit tikėt, jei rimtai žiūrit į tai. Bet aš sakyčiau – paseikit sveiku protu. Yra įmonių, kurios žada per dešimt, o paskui dingsta su telefonu nesirengdamos. 13-15 dienų yra realistinis terminas grupiniams kroviniams, bet ne dogma. Buvo atvejis, kai Doverio uoste muitinė nusprendė patikrint kiekvieną dėžę iš mūsų mašinos – terminas išsitempė dienom. Tai jei jums principas gauti lygiai tryliktą dieną – rinkitės eksploatą. O jei renkatės standartinį pervežimą – dviejų savaičių langas yra sąžiningas pažadas.

Ką daryt, jei mano daiktai tik dalis mašinos – ar imate ir kitus krovinius?

Žinoma, kad imame. Tai vadinasi dalinis krovinys arba konsolidacija. Jūsų sofa važiuos kartu su kažkieno stalu, dar kažkieno dėžėmis. Mašina pilnai nesunkinama – ekonomiškai neišeitų. Toks krovinių gabenimas į Jungtinę Karalystę ir vyksta: surenkam iš kelių klientų, pakraunam, vežam. Vienintelis niuansas – reikia palaukti, kol surinksim pakankamai, kad vertėtų varyt. Todėl tos 13-15 dienų skaičiuojamos ne nuo jūsų skambučio, o nuo išvažiavimo. Jei norit būt pirmi – ieškokit eksploato.

Ar reikia viską supakuot pačiam, ar jūs tai padarot?

Mes galim atvažiuot ir supakuot, bet už papildomą mokestį. Daugelis bando patys – kartais gerai, kartais gaunasi liūdnai. Vat buvo toks atvejis: pora susimetė viską į maišus iš „maximos“, o paskui stebėjosi, kodėl porcelianas sudužo. Supratot? Kartoninės dėžės, burbulinė plėvelė, lipni juosta – viso šito reikia. Jei taupot – pakuočių nereikia pirkt pas mus, galit susirast savo. Bet jei rankų nėra – palikit mums, tik pasakykit iš anksto, nes mes irgi ne kiekvieną dieną turim laisvų žmonių.

Ar mano krovinys bus apdraustas, jei kas nors nutiks?

Techniškai turėtų būt. Bet aš jums pasakysiu kaip yra: CMR draudimas yra, bet jis turi ribas. Jeigu gabenat auksinius papuošalus be dokumentų ar senovinį veidrodį be medžiagos užrašų – gali kilt problemų. Ir dar vienas dalykas – kai kurios įmonės siūlo tick-box draudimą, o paskui rašo smulkias raides. Paskaitykit sutartį. Nežinau, kiek kartų mačiau, kad žmogus kaltina vairuotoją dėl įbrėžimo, o pats tą baldą prieš mėnesį nubrėžęs. Atsakykit patys už savo daiktų aprašymą.

Laikas – tos 13-15 dienų

Ar 13-15 dienų skaičiuojamos nuo užsakymo, nuo išvežimo ar nuo surinkimo?

Štai čia visi pasiklysta. Skaičiuojame nuo surinkimo dienos (o ne nuo užsakymo, atsiprašau, pasitaisau – nuo tos dienos, kai realiai pakraunama). Jūs paskambinot pirmadienį – tai nereiškia, kad sekmadienį jau bus Anglijoj. Pirmiausia parenkam transportą, sutarinėjam laiką kai atvažiuojam pas jus, pakraunam. Tik tada prasideda transportavimas į Angliją per 13-15 dienų. Būna, kad pakraustom per dvi dienas po skambučio, būna, kad po savaitės, jei neturim tuščios mašinos. Todėl rašom ne nuo skambučio, o nuo pakrautoj.

Kodėl vieni sako 10 dienų, o jūs – 13-15?

Nes dešimt dienų – jei tuščia mašina lekia tiesiai iš Kauno į Londoną be sustojimų. O dešimt dienų grupiniam kroviniui yra arba melas, arba stebuklas. Nuvažiuot kelią galima per kelias dienas, bet čia dar reikia sukraut, perbėgt muitinę, perduot, iškraut kitur. Jei jums sako per dešimt – paklauskite, ar jie patys veža, ar perka paslaugą iš kito. Dažnai ten kur žemesnė kaina ir trumpesnis terminas – sėdi tarpininkas be mašinų.

Ką veikia krovinys tas 13-15 dienų – tiesiog važiuoja?

Ne, ne tik. Važiavimas trunka kelias dienas. O kas toliau? Krovimas jūsų namuose, važiavimas į kitą miestą rinkti kito baldo, gal kokios dvi–trys dienos, kol surenkam pilną ar bent pusinį krovinį. Tada – pasienis. Kartais ten bulvių sriuba išvirti greičiau, negu praeit dokumentų patikrą. Paskui keltas per Lamanšą. Trumpai – kelias nėra tiesus kaip laseris. Yra logistikos mazgai, poilsio laikas vairuotojams, degalų pylimas. Viskas suvalgo po kelias valandas.

Ar buvot situacijų, kai nepavyko per 15 dienų pristatyti?

Buvo, aišku kad buvo. Praeitą žiemą stringo mašina Belgijoj dėl variklio gedimo. Dvi dienas stovėjom, kol atvažiavo pagalba. O klientas jau Londone nuomojo laikomą butą pas močiutę ir nervinosi. Arba buvo atvejis, kai Prancūzijoje streikavo uosto darbuotojai, kroviniai sukrito. Tai ne pasaka – tai realybė. Mes stengiamės numatyt, bet nevaldom visko. Jei sugedo mašina – mes jos nepataisom burtų lazdele. Svarbu, kad apie vėlavimą pranestumėm iš karto.

Ar galiu prašyt konkrečios datos, kada būtinai reik Anglijoj?

Galit prašyt. Bet jei kalbam apie grupinį krovinį – negaliu garantuot datos valandų tikslumu. Jei jums reikia būtinai sekmadienį rytą, nes tada notaro vizitas – reikės pervežimo eksploatu. Ir tai brangiau, kartais dvigubai ar trigubai. Standartinis siuntų vežimas į Londoną per 13-15 dienų vyksta lanksčiai. Mes duodam intervalą. Kartais paskambinam savaitei į priekį, kartais dieną prieš. Jei terminas nelankstus – apie tai pasakykit anksti, tada žiūrėsim kaip sutalpint.

Ar sezonas, tarkim rugsėjis ar gruodis, kažką keičia termine?

Keičia. Rugsėjo pradžioje studentai vežasi daiktus, mašinos užimtos, kainos šokteli truputį. Gruodį prieš Kalėdas visi nori viską gaut iškart. Tada tie 13-15 dienų gali tapti 16-18. Naujieji metai – tyla, nes niekas niekur neskuba. O pavasarį vėl atgyja. Taip kad jei renkatės datą – kartais verta pasižiūrėt ne į kalendorių, o į tai, ar tą savaitę dar yra vieta mūsų planuose. Sezoniškumas – ne mitas, o realybė.

Kelias, mašinos ir kas viduje

Per kurias šalis važiuoja krovinys, kai vežat į Angliją?

Standartiškai: iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, Prancūziją, tada į Doverį arba Folkestoną. Kartais pro Vokietiją vengiam tam tikrų ruožų, jei ten remontai. Būna ir kitaip, jei klientas moką daugiau – galim varyt kitu koridoriumi. Bet standartas toks. Kai klausiat „ar aplankys Paryžių“ – ne, neaplankys, vairuotojas nemato Eifelio bokšto, mato tik magistralę ir šalinančius ženklus.

Kokią mašiną naudojat ir kodėl svarbu tai žinot?

Dažniausiai standartinius furgonus arba tentines mašinas iki šimto dvidešimt kubų. Ir štai kodėl tai svarbu: buvo atvejis, kai klientas sake, kad pas jį „trys baldai ir dėžės“. Atvažiuojam – trys baldai yra dviejų metrų spintos, o dėžių dvidešimt. Tetra krovinys netilpų į standartinę mašiną. Teko vežti dalimis arba derėtis dėl antros transporto priemonės. Jei žinot, kad turit daugiau nei standartinį kiekį – prasitikit, ar mes vešam viena mašina. Sutaupysit nervų.

O kas jei aš gyvenu ne Londone, o kur nors Bristolyje – ar brangiau?

Jei jūs gyvenat ne Londone, o kur nors Bristolyje – taip, kiek brangiau. Nes atstumas nuo Doverio ar Londono vaidina. Bet skirtumas ne visada milžiniškas. Jeigu grupinis krovinys, mašina vis tiek važiuoja į vieną iš terminalų – dažniausiai į Londono apylinkes. O iš ten – arba mes patys varysim tolyn, arba ieškom vietinio pervežėjo paskutiniam etapui. Viskas įskaičiuojama į pasiūlymą. Kartais naudojam ir kolegų parkus Mančesteryje. Taip kad nepanikuokit – Anglija nėr saulėlydis už horizonto.

Ar jūs patys vežat iki durų, ar perduodat kažkam kitam Anglijoje?

Šitoj vietoj... hmm, nežinau ar dabar dar vežam patys visus krovinius iki pat Bristolio ar Birmingamo – reikia pasitikrinti, nes grafikai keičiasi sezoniškai. Aišku viena: iki Londono ir pietų Anglijos dažniausiai patys. Šiaurėn ar Škotijon – tikėtina perduodam patikrintam partneriui. Nes mūsų mašinos turi grįžt atgal, o nuvažiuot į Edinburgą ir tuščiom atgal – brangus malonumas. Tai jei reikia toli nuo Londono – geriau skambinkit, aš tada tiksliai pasakysiu ar patys važiuojam, ar perduodam.

Ar krovinys plaukia keltu, ar važiuoja tuneliu po Lamanšu?

Dažniausiai keltu iš Dunkerque ar Calais į Doverį. Tunnelis brangesnis ir dažniausiai komerciniams skubantiems kroviniams. Baldai, asmeniniai daiktai – keltas. Kartais tenka palaukti porą valandų eilėj. Vairuotojai turi poilsio valandas, kurios gali krist kartu su keltų grafikais. Ne tai, kad norim vėluoti – tiesiog logistika. Kartais ir oras sutrukdo. Vėjas, audros – tada keltai stoja. Bet tai ne kasdienė bėda, dažniausiai viskas sklandžiai.

Dokumentai, muitinė ir popieriai

Ar reikia kažkokių dokumentų, kad vežt daiktus į Angliją po Brexit?

Taip, reikia. Daugiau, negu anksčiau. Bent jau packing list – sąrašas ko yra viduje. Kartais muitininkai prašo įrodymo, kad tai jūsų asmeniniai daiktai. Jei nauji daiktai – gali reikt mokėt muito mokesčius. CMR važtaraštis – mūsų pareiga. Jūsų pareiga – nepasirašyt bet kaip. Aš visada sakau: fotografuokit vertingus daiktus prieš pakraudami. Ne todėl, kad mes kažką darysim – bet jei muitinė atidarys dėžę dėl patikrinimo, žinosit, kas buvo ir nereiks spėliot.

Ar mano asmeniniai daiktai gali užstrigti muitinėje Doverio uoste?

Gali. Ypač jei sudėjot ką nors, ko negalima. Buvo atvejis – klientas supakavo fejerverkų dėžutę. Sako, “galvojau, šventėms reiks”. Muitinė Doveriuje tokių dalykų nepaleidžia. Taip pat problemų su elektronika be aiškios kilmės, dideliais grynųjų kiekiais. Tikrinimas gali užtrukt nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mes savo mašinose nestabdyt muitinės negalim – jie šauki, sustojam. Geriau žinokit, kas draudžiama, negu paskui aiškintis valandų valandas.

Ar reikia mokėt muito mokesčius už naudotus baldus?

Jei persikraustot gyventi – Transfer of Residence gali padėt išvengt mokescių. Bet ten sąlygos. Baldai turi būt naudoti, ne nauji. Jūs turit gyventi UK arba bent ruotis ilgam. Čia jau nebe mano sritis šimtu procentų, mes esam pervežėjai, o ne muitininkai. Bet iš patirties sakau – naujas neišpakuotas televizorius atrodys įtartinai. Užpildykit formą HMRC, pasiruoškit dokumentus. Mes vežam, o ar muitas – klausimas jūsų pasiruošimo ir laiko.

O kas jei aš nėra Anglijos pilietis, o tik lietuvis – ar problema?

Daiktams – ne. Jei tai jūsų asmeninis turtas, pilietybė mažai kam įdomi. Svarbu, kad dokumentuose būt aišku – kam tas krovinys priklauso ir kam jis keliauja. Komerciniai kroviniai – kita kalba. O jei vežat be jūsų buvimo vietoj – reikia atstovo sutikimo dokumentų pristatymui. Nebent vežat sau paštu, bet apie tai ne kalba. Šiaip ar taip, pilietybės nereikia. Reikia adreso ir paso kopijos. Kartais ir to užtenka, kad viskas klostytųsi tvarkingai.

Realybė, problemos ir patarimai

Kokia dažniausia klaida, ką žmonės pakiša prieš perkraustymą?

Neapskaičiuot kiekio. Žmonės galvoja, kad turi penkis kubus, o realiai išeina penkiolika. Antra – skysti daiktai. Šampūnai, aliejai, augalų purškalai. Tai baisiai dažnai išsilieja ir sugriauna popieriaus dokumentus kitose dėžėse. Trečia – nepažymėtos dėžės. O paskui klausia „kur mano kavos aparatas?“. Jūs turit žinot, kas kur. Mes galim spėliot, bet gerai žinom tik savo kavą kurią vežam sau vairuotojui.

Kaip atpažint, kad įmonė meluoja apie tą 13-15 dienų terminą?

Jei žada tikslią valandą neatėję apžiūrėt daiktų. Jei kaina mažesnė už rinkos vidurkį trečdaliu ir jie dar garantuoja greitį. Yra tokių, kurie surenka užsakymus, o paskui parduoda kitiems. Jie neturi savo mašinų. Aš jų nenoriu šmeižt, bet rinkitės pagal sveiko proto balsą. Realus tarptautinis krovinių pervežimas į Angliją nėra McDonald's – negali būt viskas per penkias minutes ir už eurą. Domėkitės, kiek metų įmonė rinkoj, ar turi savo parką realiai.

Ar galima vežt maistą, alkoholį ar augalus?

Maistas – rizikinga. Augalai – su fitosanitariniais. Alkoholis – kiekio ir dokumentų reikalas. Aš jums atvirai: kas antras lietuvis nori pasiimt šlakelį home-made degtinės arba sūrelio. Techniškai – tai ne kelių asmeninių daiktų krovinys, o importas. Buvo atvejis, kai klientas vežė raugintų kopūstų statinę. Muitininkai ne juokais. Geriau to nebakstyt. Jei jūsų močiutės uogienė – supakuokit atskirai ir nepasakokit, kad ten prekybai. Nors... ne, geriau nepasakokit nieko ir nepavėžėkit.

Kas būna, jei vairuotojas paskambina, o manęs nėra vietoj Anglijoj?

Būna baudos. Jeigu nepristatom dėl jūsų kaltės – saugom sandėlyje. Sandėlio mokestis per dieną – nuo dvidešimt iki keturiasdešimt svarų. O kartais ir vairuotojas laukia valandą, dvi, skaičiuoja waiting time. Tada sąskaita storėja. Būkit pasiekiami. Ypač jei žinot, kad numatytas intervalas. Anglijoj nuomojat butą, o patys dar Paryžiuje – problemos. Sakau iš patirties, nes vairuotojams nepatinka „palikit kieme“. Ne, negalim palikt kieme be parašo ir jūsų buvimo.

Ką pasiimt pirmom dienom Anglijoj, kol daiktai dar neatsvažiuoja?

Va čia nebe mano tiesioginė sritis, bet kaip žmogus, kurį daiktai vėluoja kelis kartus per metus – pasiimkit patalynę, vaistus, du telefonų kroviklius. Ir dokumentus. Įsivaizduokit atvykę į tuščius kambarius nakčiai. Tai ne šventė, jei neturi ant ko pagulėti. Aš kartais pats stebiuos, kad klientai nei vieno dviračio oro nepasiima. Nu bet kiekvienas savo ratais. Ha, žodžių žaidimas.

Krovinių transportavimas į Angliją per 13-15 dienų nėra stebuklas ir ne puikus mitas – tai normalus darbas, kuriam reikia laiko, mašinų ir žmonių. Aš nežadu čia parduot jums rožinių sapnų, nes logistika realybinė. Bet jei viską supakuosit teisingai, suruošit popierius ir duosit lankstumo termino atžvilgiu – viskas bus gerai. O jei abejojat – skambinkit. Geriau paklaust prieš, negu peštis po.