Krovinių transportavimas į Angliją per 10-12 dienų

Žinai, kai klientas paskambina ir sako: „Man reikia, kad krovinys būtų Londone per savaitę, kiek kainuoja?“ Aš tada giliai įkvepiu. Nes krovinių transportavimas į Angliją per 10-12 dienų – tai yra realus terminas, bet jau ne express. Daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, kad į UK važiuojama kaip į kaimyninę gatvę. O iš tikrųjų čia yra Europos galas, dar tas brexit reikalas, ir uostai... Tai jei turi krovinį – baldus, dėžes, gal maisto produktus – ir nori suprasti, kaip jis atsidurs Londone, Birmingeme ar Mančesteryje per dvi savaites, tai susėsk. Papasakosiu kaip yra iš tikrųjų, su visais nesklandumais.

Kiek trunka ir kodėl taip ilgai?

Ar tikrai per 10 dienų gali pasiekti Angliją iš Lietuvos?

Na, teoriškai – taip, bet praktiškai aš sakyčiau, kad 10 dienų yra optimistinis variantas. Dar būna taip, kad fūra pasiekia Londoną per 8 dienas, bet paskui dar 2 dienas važinėja po pramoninius rajonus, ieškodama utiliteto su kietais vartais. (Kartais vairuotojas pirmą kartą važiuoja ir pasiklysta ties M25 žiedu, tada paskambina kolegai – aš čia juokauju, bet tik iš dalies.) Realiai 10-12 dienų – tai kai viskas sueina: orai geri, muitinė neprimeta papildomo tikrinimo, uoste nėra eilės. Bet net jei fūra atplaukia laiku, dar reikia iškrauti kitus klientus prieš tave. Jei kas nors žada 7 dienas – arba tai mikroautobusas, arba melas.

Kodėl fūra negali tiesiog nuvažiuoti tiesiai per Europą?

Oho, klausimas iš serijos „viskas paprasta“. Galėtų, jei nebūtų tos mažos problemos vadinasi Kalė. Su sunkvežimiu neatvažiuoji tiesiog – reikia keltų. Dažniausias maršrutas: per Olandiją ir Prancūziją į uostą, o tada keltas į Doverį. Kitas variantas – per Tunnelį, bet ten brangiau. Kai kurie bando per Šiaurę, bet nėra prasmės sukti į Švediją. Ne, aš sakau, kad logistinis kelias į Vestminsterį nėra tas pats kas į Slovakiją. Kelias yra ilgesnis nei žemėlapyje, nes vanduo trukdo. Ir dar Prancūzijoje greičiai kitoki nei autobanai Vokietijoj.

Ką daro fūra tas 10-12 dienų pakeliui?

Ji nevalgo traškučių, bet dažnai stovi. Pirma, kraunama ji ne tau vienam – grupinis krovinys. Tarkim, paima dalį Klaipėdoje, paskui Panevėžy, paskui Vilniuj. Tada važiuoja link Lenkijos, ten dar paima. Oho, pamiršau – Vokietijoje gali būti privaloma savaitgalio stovėjimo tvarka, tada vairuotojas dvi paras kukuoja kabinoje. Be to, muitiniai postai, degalų pylimas, techninė apžiūra. Kartais padangą pakeičia. Taip, per 10-12 dienų vyksta gyvenimas, ne tik asfaltas po ratais. Laukimo valandos tiksliai nėra suplanuotos, jos tiesiog susidaro.

Kainos ir kaip nepasimesti skaičiuose

Kokia vidutinė kaina gabenti 5 kubinius metrus į Londoną?

Čia klausimas, ant kurio aš visada stabteliu. Nes jei krovinys lengvas, bet užima vietą – skaičiuojasi erdvė, o ne kilogramai. Šiaip dabar, 2024-ųjų pabaigoje, už 5 kubikus iš Lietuvos į Londoną gali mokėti nuo 450 iki 700 eurų. Bet jei tai lengvos dėžės, gali ir pigiau. Jei ten stiklo vitrina – brangiau draudimas. Kainų skirtumai būna milžiniškas, tai normalu. Kuro kaina šokinėja kaip ant mielių, o tarpininkai irgi nori valgyti. Kaina „iki durų“ visada bus kitokia nei „iki uosto“.

Ar man reikia mokėti papildomai Anglijos pusėje?

Jeigu sutartis sudaryta iki durų – ne. Bet kartais, ypač su neaiškiais vežėjais, pasitaiko: „Jūsų krovinys jau Doveryje, atsiimkite patys.“ Tada uostas ima 80 svarų už sandėlį per dieną. Tai jei pasirašai popierių – skaityk smulkiu šriftu. Anglijoje vidaus transportas brangesnis nei pas mus. Man rodos, net ULEZ mokestis Londone gali prisidėti, jei reikia į centrą važiuoti. Aš stengiuosi, kad klientas žinotų viską iš anksto. Jokių siurprizų paskui nebūna, jei viską pasakai pradžioj. Bet aš juk ne muitininkas Londone, tai gal ten kai ką praleidžiu.

Ar pigiau siųsti dalį fūros ar fūrai pilnai?

Pilnai fūrai – tik jei turi 90 kubų sofų. Kitaip tai neapsimoka. Grupinis krovinių transportavimas į Angliją per 10-12 dienų egzistuoja todėl, kad vidutinis žmogus siunčia kokius 10-20 kubų. Tu daliniesi erdve su kitais. Būna keistų situacijų: vienas klientas nukepė bandelę ir norėjo, kad gabenciau tik ją į Notingemą. Mažiausiai apsimoka žemes nei 2 kubai – tada jau paštu bandyk. Kurjeris pigiau ir paprasčiau. Nors pats ir teko vežt porą kartų vienetinius daiktus žmonėms, kurie labai skubėjo.

Kodėl viena įmonė prašo 300, kita – 900 eurų?

Aha, čia tas momentas, kai pradedu nervintis. Kainų skirtumai būna milžiniškas, tai normalu. 300 eurų už 10 kubų į Angliją – arba labai senas pažįstamas padeda, arba bus nemaloni staigmena. Gali būti, kad vežėjas neturi licencijos tarptautiniams pervežimams ir JK muitinėje rizikuoja. Gali būti, kad krovinys neapdraustas. Gali būti, kad pasiėmė mažai, o paskui pradės prikolas: „mokėkite už krovinių perkrovimą Olandijoje“. Aš tokius dalykus mačiau per savo praktiką. Tiesiog nebūna stebuklų logistikoje, pigiausia pasiūla dažnai kvepia.

Dokumentai, muitinė ir brexit

Ar po brexit dabar viskas sudėtingiau?

Sudėtingiau nei prieš tai, bet ne katastrofa. Reikia CMR važtaraščio, komercinės sąskaitos ir pakavimo sąrašo. Jeigu vežkiesi asmeninius daiktus – reikia TOR formos. JK muitinėje kartais paklausia: „Kas viduje?“ Jei pasakai „žaislai“, o ten elektronika – gali atidaryti. Tada diena kitokia ir terminas pasislenka. Šiaip per 10-12 dienų muitinė turi tilpti į terminus, bet jei įtaria neatitikimus – stabdo. Brexit padarė vakarų sieną kur kas rimtesne, nei buvo anksčiau. Tai dabar dokumentų tvarkymas užima ilgiau nei prieš dešimt metų.

Kas yra TOR forma ir kam jos reikia?

TOR – transfer of residence. Jei persikraustai gyventi į UK ir vežiesi savo sofą, kompiuterį, drabužius, kad nereikėtų mokėti importo mokesčių. Daugybė žmonių apie ją nežino ir paskui stebisi, kodėl muitinė prašo mokėti PVM. Aš pats ne visada žinau kaip bus, nes kartais klientas sako „perkraustymas“, o iš tikrųjų veža prekes parduoti. Tada TOR negalioja. Reikia būti sąžiningam. Formą pildo klientas, bet mes padedame suformatuoti. Kartais mokestininkas padaro klaidą antroje eilutėje – pataisome. O jei pirmą kartą pildai – būna chaosas su kodais.

Ar galiu pats užsakyti muitinės tarpininką Anglijoje?

Gali, bet kam? Jei dirbi su mumis, mes turime agentus Doveryje ir Tilbury. Jie žino, kad fūros važiuoja reguliariai. Jei pats ieškotiesi – gali rasti pigesnį, bet paskui vairuotojas stovi prie pasienio ir laukia, kol tavo tarpininkas atsakys į laišką. O jis gal turi savaitgalį. O fūros laikas – pinigai. Geriau, kad visą grandinę valdytų vienas žmogus. Bent jau aš taip darau. Tada aš tiesiog stebiu iš šono. Nors kartais klientas užsispiria ir... nu, būna savo tvarkos.

Kas realiai nutinka kelyje

Ar daiktai gali sulūžti fūroje per 10 dienų?

Deja, taip. Nors fūros yra tvirtos metalinės dėžės, viduje daiktai stumdomi, jei blogai supakuota. Kartais fūroje yra kolega, kuris krauna sunkų stalviršį ant lengvų kartonų. Tada jie neatlaiko. Aš matęs, kaip po tokio krovinio pristatymo Birmingeme klientas atidaręs rado 80% sudaužytų indų. Todėl sakau: pakavimas – tai 50% sėkmės. Nespėju visada prižiūrėti kiekvieno pakrovimo, nors norėčiau. Fūros būna ne mūsų, o partnerių. Tenka pasitikėti, bet ne aklai. Kartais pažiūri pro langą ir tiek.

Ar fūros vėluoja ir ką tada daryti?

Žinoma, kad vėluoja. Vakarų Europoje buvo audra, keltas nekursavo parą. Ar aš galiu valdyti orą? Negaliu. Kartais streikuoja Prancūzijos uostų darbuotojai – tada 12 dienų tampa 16. Ką daryti? Ne keiktis ant vežėjo, o klausti konkrečių dalykų: kur dabar krovinys, kokia priežastis, kokia alternatyva. Jeigu vežėjas tyli tris dienas – jis arba meluoja, arba pats nežino kur daiktai. Tada laikas ieškoti atsarginio plano. Būna ir taip, kad krovinys pasiklydo tarp kitų palečių Olandijos sandėlyje.

Kas jei mano krovinys kažkam kitam įmestas ir aš negaunu?

Oi, čia baisiausias košmaras, bet realus. Grupiniame krovinyje kartais etiketės atsiklijuoja arba sumaišo adresatus. Buvo atvejis, kai vienos dovanos dėžė nukeliavo pas visai kitą žmogų Kelne (a, atsiprašau – žmogų). Gavėjas atidarė, paskambino mums. Mes išsiaiškinome. Bet jei etiketės kokybiškos ir CMR teisingas – rizika maža. Visada rašykite ant kiekvienos dėžės ne tik pavardę, bet ir telefoną. Ir fotografuokite krovinį prieš pakrovimą. Aš tai vadinu draudimu nuo kvailumo. Be numerio telefono dažnai nežinai net kur paskambinti.

Pakrovimas ir paruošimas

Ar man pačiam reikia nešti daiktus iki fūros?

Dažniausiai taip, jei pasirinkai tik transportą. Jei „iki durų“ su krovikais – tada ne. Bet kroviniai į Angliją per 10-12 dienų dažniausiai vežami iš privačių namų ar sandėlių. Jei gyveni penktame aukšte be lifto, krovikai ima papildomai už aukštus. Aš pats turėjau klientą, kijos (čia mažas pataisymas, atsiprašau, rašau greitai) kuris penktame aukšte gyveno ir manė, kad vairuotojas kaip bernvakario draugas – išneš viską už dyką. Deja, vairuotojas vairuoja, o nešioja tik retai. Dar reikia vartoti atsargiai, jei laiptinė siaura.

Kaip supakuoti, kad tilptų į fūrą geriau?

Kartonai turi būti vienodo dydžio. Aš seriu ant nevienodų dėžių. Kai atvažiuoji su 15 skirtingų dėžių, tetra-pakučių ir maišų – fūroje prarandi 20% vietos. O fūroje vieta – pinigai. Jei baldai, išardyk kojas. Indus vyniok į burbulinę plėvelę, bet ne vieną sluoksnį – du. Ir štai kas svarbu: niekada nepalik tuščių ertmių dėžėse. Jos dedasi kaip minkšti kamuoliai ir imploduoja. O tada viršuje krova buteliai, ir bum – vidun viskas byra. Supakavimas nėra estetika, o technologija.

Ar galiu vežti augalus į Angliją?

Negali. Na, gal gali, jei turi fitosanitarinį sertifikatą, bet paprastai žmonės jo neturi. Aš turiu prisiminimą, kai ponia vežėsi fikusą į Bristolį. Vairuotojas pasienyje turėjo palikti tą fikusą muitinei – liūdnai nusisekė. Augalai yra gyvi organizmai, JK juos tikrina griežtai. Geriau padovanok kaimynei. Kitas dalykas – maistas. Jei yra mėsa, pieno produktai – irgi ne, nebent turi veterinarinius pažymėjimus. Asmeninius daiktus vežk, bet ne ūkį. Veislinį šunį – kitaip, ten veterinarija kita.

Apie vežėjus ir kaip nepasimesti

Ar visos transporto įmonės veža per tokį patį laiką?

Ne. Yra tokių, kurios nespės ir per 20 dienų. Paprasčiausiai jos renka krovinį po visą Lietuvą, paskui per Lenkiją, paskui pamato, kad fūra neužpildyta, ir dar savaitę ieško papildymo. Tavo krovinys guli sandėlyje ir sensta. O tada skambina: „Labut, vėluosim.“ Kai renkiesi krovinių transportavimą į Angliją per 10-12 dienų, klausk ne tik kainos, bet ir kada planuojama išvykti. Jei sako „surinksim per savaitę ir tada važiuosim“ – nu, skaičiuok dar 12 dienų nuo išvykimo. Kitaip tu paskui gyveni iliuzijom savaitę.

Ką reiškia, kai įmonė nenori rašyti sutarties?

Bėgu šalin. Tai pirmas signalas. Būna: „Davai, drauge, parašiuką pasirašykit, o sutarties nereikia, mes jau 20 metų vežam.“ Tada krovinys dingsta ir tu neturi prie ko kabintis. Sutartyje turi būti viskas: kaina, terminas, kas atsakingas už draudimą, kas jei vėluoja. Aš žinau istorijų, kai žmonės pasitikėjo „vyruku su fūra“ ir liko be daiktų. Geriau mokėk šimtu brangiau, bet dirbk su kolega, kuris atsako į telefoną sekmadienio vakarą. Nors ir tada kartais neatsako, jei žvejoja.

Kaip atpažinti, kad man meluoja apie terminus?

Labai paprasta. Jei žadi 5 dienas į bet kurį UK kampelį – meluoja. Nebent samdai privatų mikroautobusą. Grupiniame krovinyje yra logistika: pakrovimai, iškrovimai, muitinė, keltas, kitas keltas, dar vienas pakrovimas. 10-12 dienų – tai realu tik kai grandinė veikia sklandžiai. Jei sako 8 dienas ir kaina 200 eurų – yra du melagiai: vienas apie laiką, kitas apie kainą. Kartais net nežinai kiek. Bet tu paklausk maršruto. Jeigu nenori parašyti – jie atvirai šnekant tave nusiuntę velniop. Parašyk, kad žinotum.

Smulkmenos ir saugumas

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Brangesnėse įmonėse – dažnai taip, GPS sekimas yra. Bet daug grupinių vežėjų jo neturi kiekvienoje priekaboje. Kartais žinai tik fūros telefono numerį. Skambini vairuotojui – jis sako: „Aš prie Lilio, pietauju.“ Tai ir visas sekimas. Aš siunčiu atnaujinimus kas kelias dienas, kad žinotum. Bet realiu laiku... na, būna ir taip, kad duomenys vėluoja pusdieni. Technika ne visada veikia tobulai, ypač kai kerti kanalą ir ryšys dingsta. Būna lyg ir mistika, kur esi.

Koks draudimas turi apimti mano krovinį?

CMR draudimas – tai pagrindas, bet jis kompensuoja ne viską. Yra svorio limitai, ir jei gabeni meno kūrinį, kur vertė 10 000, o CMR skaičiuoja pagal kilogramą – gausi eurus, o ne tūkstančius. Papildomas krovinių draudimas yra išeitis. Kainuos apie 0,5-1% vertės. Aš tokį rekomenduoju labai brangiems daiktams. Kartais klientas sako: „Kam man, juk niekas nenutiks.“ Tada nutinka. Fūros neužsidega dažnai, bet užtenka kartą gyvenime, kad suprastum draudimo vertę. Asmeniškai apdrausčiau brangų krovinį be dviejų minučių apmąstymų.

Ką daryti, jei gavęs krovinį randu pažeidimų?

Pasirašinėjant CMR negalima tiesiog pasirašyti „gavau gerai". Jei matai išorinę žalą arba įtari – rašyk aktą. Net jei tik įtari. Be aktų paskui nieko neįrodysi. Aš esu matęs, kaip klientas pabūgo konflikto, pasirašė, o paskui skambino man verkdamas. Aš jam sakau: „Aš ten nebuvau, CMR pasirašyta.“ Tada jis pyksta ant manęs, nors aš tik organizavau. Tikrink daiktus kartu su vairuotoju, kol jis dar nepabėgo į parką miegoti. Rimtai, nelauk rytojaus su pretenzijom.

Ar galiu siųsti pavojingus skysčius netikėtai?

Techniškai taip, bet pavojingi kroviniai – atskira kategorija. Jei degios medžiagos, reikia ADR pažymėjimų ir specialios fūros. Dauguma standartinių vežėjų į UK tokius atsisako vežti. Buvo atvejis, kai klientas nepasakė, kad dėžėje yra dažų valiklis. Muitinė Vokietijoje atidarė, pamatė etiketes, ir fūra stovėjo pusantros paros kol aiškinosi. Tada visa grupė vėlavo.