Krovinių transportavimas į Angliją: lanksti ir skaidri kainodara kiekvienam

Dvidešimt keletą metų sukuos šitame reikale ir vis dar matau, kaip žmonės pasimeta tarp pasiūlymų, kai reikia nugabenti daiktus į Angliją. Vieni tikisi visko už šimtą eurų, kiti galvoja, kad tai kaip raketos paleidimas – milžiniška mokslo programa. Realybė yra kasdieniškesnė, bet turi savo niuansų. Krovinių transportavimas į Angliją su lankščia ir skaidria kainodara nereiškia pigiai arba brangiai – reiškia, kad moki už tai, ką gauni, ir žinai, iš ko susideda kaina. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien, bandydamas viską paaiškinti be jokių niekų.

Apie kainą – ką matote ir ko nematote

Noriu kelių baldų gabenti į Londoną, nuo ko pradėti skaičiavimą?

Pirmiausia reikia apytikslio sąrašo – nebūtinai milimetro tikslumu, bet žinoti, ar tai dvi sofos, spinta ir dvidešimt dėžių, ar tik du lagaminai. Pagal tūrį bei svorį mes skaičiuojame, kokia mašina reikalinga. Kartais žmonės sako: "ten viso labo truputį", o paskui paaiškėja, kad reikia dviejų vyrų pilnai dienai. Nuo to ir prasideda kaina. Jeigu sakyčiau visiems vienodą sumą iš anksto, tai būtų apgaulė, nes skirtingi kroviniai skiriasi kaip diena ir naktis. O skaidri kainodara prasideda nuo to, kad tiesiog pasakai, ką turi.

Kodėl vieni siūlo tris šimtus, o kiti aštuonis šimtus eurų už tą patį krovinį?

Tai čia tas pats kaip su automobilių remontu – gali pakeisti stabdžius už penkiasdešimt eurų, gali ir už du šimtus, jei dirba kitur. Kai kurie vežėjai turi mažesnes mašinas, važiuoja reisais, kuriuose surenka po truputį iš kelių klientų, todėl gali nuleisti kainą. Kitas variantas – tiesiog žemas servisas, be draudimų, be jokių garantijų. Aš per tuos metus mačiau atvejų, kai už tris šimtus daiktai atvažiuoja kiauri arba per du mėnesius vietoje savaitės. Ne viskas, kas pigu, yra blogai, bet verta paklausti, kodėl taip pigu, o ne džiaugtis kaip vaikui saldainiu.

Ar galiu gauti kainą telefonu per penkias minutes?

Na, gausi kažkokią sumą, bet ar ji bus teisinga – didelis klaustukas. Kartais žmonės paskambina, sako: "nu, sofą turiu", o kai pristatome mašiną, ta sofos normaliai neįlenda pro duris ir ją tenka nešti per balkoną. Tada kaina auga, nes auga darbas. Aš stengiuosi duoti apytikslę kainą, o tikslų skaičiavimą padaryti tik apžiūrėjęs arba gavęs normalų sąrašą su nuotraukomis. Būna, kad per greitai pasakius kainą paskui tenka aiškintis su klientu, kodėl vis dėlto brangiau. Tai geriau penkias minutes paskirti detalėms.

Ką reiškia lanksti kainodara, kai kalbam apie krovinius į Angliją?

Lanksti kainodara reiškia, kad mes galime prisitaikyti prie tavo situacijos, o ne tu turi prisitaikyti prie mūsų grafiko. Pavyzdžiui, jei tavo krovinys mažas, gali keliauti su bendru kroviniu – daliname mašinos erdvę, daliname kainą. Jei reikia skubiai – bus dedikuotas reisas, bet brangiau. Jei gali palaukti savaitę – galime surinkti kitus krovinius pakeliui ir kaina krenta. Tai kaip su lėktuvo bilietais – skrendi pirmadienį brangiau, trečiadienį pigiau. Tik čia ne sėdimos vietos, o kubiniai metrai tavo daiktų. Svarbiausia, kad matytum, už ką moki.

Ar kaina priklauso nuo to, kokioje Anglijos dalyje reikia iškrauti?

Žinoma. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – šitie centrai arčiau kelių, dažniau važiuojame, lengviau planuoti. O jei reikia į kampelį Kornvalyje ar Škotijos pasienį, ten jau kitas reikalas. Mašina daugiau laiko kelyje, daugiau degalų, vairuotojas negali tą pačią dieną sugrįžti ar paimti kito krovinio. Aš turėjau atvejį, kai klientas pyko, kodėl į Edinburgą brangiau negu į Londoną, nors žemėlapyje atrodo visai šalia. Realybė tokia, kad sąnaudos auga ne tiesiogiai su kilometrais, o su laiku, kurį praleidi kelyje. Taip, adresas labai stipriai veikia galutinę sumą.

Kas vyksta kelyje ir su jūsų daiktais

Kaip iš tikrųjų atrodo krovinių transportavimas į Angliją, kai susiruošia važiuoti mano daiktai?

Paprastai. Pirmiausia susitariame datą, nors tenka prisipažinti – kartais ją tenka paminkyti per dieną dėl vairuotojo poilsio laiko, ypač jei reikia vilkiko, o ne mikroautobuso, nes retkarčiais užtenka, kad saugumo sistema neužfiksuoja teisingų valandų, tada tenka perkelti. Tada pas jus atvykstame, pakrauname, pasirašome važtaraštį – kai jį pasirašai, daiktai tampa mūsų atsakomybe. Tada važiuojame per Europą, keltu arba traukiniu per Lamanšą, atvežame, iškrauname. Skamba kaip planas, bet realybėje kartais prireikia improvizuoti, ypač jei pasienyje eilės didelės.

Ar mano daiktai važiuos vieni, ar maišysis su kitų žmonių kroviniais?

Viskas pagal tavo pasirinkimą. Jei pilnas namų turinys – dažniausiai dedikuotas reisas, visa mašina tavo. Jei keli baldai ir dešimt dėžių – keliauja kartu su kitais kroviniais, bet tvarkingai atskirti. Aš stengiuosi visada pasakyti iš anksto, kaip bus. Buvo atvejis prieš pora metų, kai viena šeima labai nenorėjo, kad jų fotelių komplektas stovėtų šalia kažkieno baseino tentų – nu, suprantama, baseinas gali būti šlapias. Tai mes tą kartą specialiai atskyrėme pertvara. Tik tokių dalykų reikia paprašyti iš anksto, o ne kai mašina jau pakrauta ir stovi kieme.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos, pavyzdžiui, iki Birmingamo?

Teoriškai galima per penkias šešias dienas, bet aš duodu saugumo maržą – sakykime savaitę, aštuonias dienas. Neseniai turėjau reisą, kai vairuotojas dėl sniego Alpėse praleido beveik tris dienas. Aišku, tai nėra įprasta, bet nutinka. Vasarą kelias laisvesnis, prieš Kalėdas viskas stabdo. Kai kurios įmonės žada per tris dienas, bet turi omenyje tik važiavimo laiką be krovimų. O mes krauname, pervažiuojame, iškrauname. Taigi realistiškai – savaitė yra normalu. Jei mašina pilna ir važiuoja tiesiai – penkios dienos. Jei surenkame krovinius – gali užtrukti ilgiau.

Kas jei mašinoje atsitinka kokia nelaimė – avarija ar gaisras?

Turiu prisipažinti – per tiek metų pilno gaisro aš asmeniškai nemačiau, bet avarijas – taip, pasitaiko. Būna pažeidimų. Dėl to ir egzistuoja CMR draudimas, krovinio draudimas. Bet turiu pabrėžti – jei kažkas atsitinka, procesas nėra toks greitas kaip serialuose. Reikia policijos protokolo, draudimo agentūros, siuntėjo patvirtinimų. Kartais klientai pyksta, kodėl negalime tiesiog išsiųsti naujų baldų kitą dieną. Aš suprantu emocijas. Mechaniniai gedimai dažniau grėsia terminui, ne daiktams. Modernios mašinos turi gesintuvų sistemas. O jei jaudiniesi dėl to – žiūrėk, ar vežėjas turi draudimą, o ne ar jo mašina graži.

Ar vairuotojas padės nešti baldus į penktą aukštą be lifto?

Čia reikia tartis iš anksto. Standartiškai jis privalo iškrauti iki mašinos galinės sienelės – tai yra, ant šaligatvio. Bet realybėje dažnai padeda, jei sutartis numato krovimo paslaugą. Tik nešimas į penktą aukštą be lifto jau yra sunkus fizinis darbas. Aš mačiau, kaip du vyrai nešė pianiną į trečią aukštą Londone ir tai truko dvi valandas. Jei apie tai nebuvome sutarę – vairuotojas gali atsisakyti, ir bus teisus. Nes jis ne samdinys, o transporto specialistas. Tai jei reikia nešimo – pasakyk. Kainą padidinsiu, bet problemų nebus. Jei netyčia nepraneši apie laiptus – bus nemalonu visiems.

Pakavimas, sutikimas ir netikėtumai prie durų

Ar man reikia pakuoti daiktus, ar tai jūsų darbas?

Gali daryti pats, gali užsakyti pas mus. Kartais žmonės mano, kad užteks suvynioti pledu, o paskui stebisi, kodėl stiklo vitrina sutrypinta. Aš rekomenduoju profesionalų pakavimą ypač elektronikai, stiklui, keramikai. Nes važiuojant per Europą būna duobių, staigių stabdymų. Kai daiktai mūsų mašinoje – atsakomybė mūsų, bet jei tu pats supakavai nepakankamai tvirtai, įrodyti, kad kaltė mūsų, labai sudėtinga. Beje, noriu pataisyti kolegą – anksčiau sakydavome, kad jei pats supakavai, mes neatsakome, bet dabar CMR taisyklės truputį kitos, taip kad geriau aptarti individualiai. Rimtas pakavimas gelbsti nervus.

Ką daryti, jei Anglijos pusėje niekas neatidaro durų ir nėra kam priimti krovinio?

Oi, taip būna dažniau, nei galvojate. Yra paslauga "be kliento dalyvavimo" – gali duoti raktus, papasakoti, kur padėti. Bet jei susitarta, kad tu pats turi būti, o tavęs nėra – vairuotojas laukia. O jo laukimo laikas kainuoja. Kartais galime palikti krovinį saugioje vietoje, o kartais negalime. Buvo toks atvejis, kai klientas užtruko pas gydytoją, o mašina stovėjo Londone. Teko mokėti papildomą valandinį tarifą, kad ir nebuvo smagu nei vienam. Tad jei gali būti vėlavimų – sakyk iš karto, prisiderinsime. Aš ne priešas, bet ir mašina nestovi veltui.

Ar aš pats turiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Ne, nereikia. Mašina važiuoja be tavęs. Tu gali skristi lėktuvu, atvykti anksčiau, pasiruošti būstą. Daiktai atkeliauja paskui. Kai kurie klientai mano, kad privalo būti šalia savo spintelės, bet patikėk – dvidešimt valandų kelyje šalia vilkiko nėra atostogos. Yra keleiviniai pervežimai, bet tai kitos mašinos. Aš pats renkuosi, kad baldai važiuoja viena rutina, o aš atskridęs pailsėjęs juos priimu kitoje pusėje. Tik pasirūpink, kad tavo daiktai bus priimti – duok raktus kam nors arba būsi ten tu pats. Nes jei atvažiuojame, o durų niekas neatidaro, grįžtame prie problemos su laukimo mokesčiais.

Ar galiu vežti maisto produktus, gėles ar alkoholį?

Atsargiai su tuo. Anglija turi griežtas taisykles dėl maisto importo, gyvų augalų ir alkoholio. Asmeninius kiekius praleidžia, bet jei atveši penkis kartonus alaus ir dešimt dešimčių rūkytos dešros – rizikuoji. Aš vengiu vežti greitai gendančius produktus, nes jei mašina užsilaiko pasienyje dieną, pienas gali tapti problema. Buvo atvejis, kai klientas prašė vežti šaldytuve sūrius. Sūriai atvažiavo, bet klientas pats jautėsi nejaukiai dėl popierių. Aš jam pasakiau – geriau to nedaryti. Alkoholis – riboti kiekiai, deklaruok. Gėlės – priklauso nuo rūšies. Kai abejoju – mandagiai atsisakau, nes mano licencija ne universalioji teleportacija.

Popieriai, muitai ir smulkmenos

Ar reikia popierių muitinei gabenant daiktus į Angliją po Brexit?

Po Brexit viskas apsunkino, bet asmeniniai daiktai vis dar lengviau nei komerciniai kroviniai. Reikia paruošti inventorinį sąrašą anglų kalba – ką veši, kokia vertė. Jei daiktai naudoti ir tavo, paprastai importo muitų nėra. Bet jei veši parduoti – jau kita kalba. Padedu pildyti dokumentus, bet aš ne muitininkas. Reikia važtaraščio – anksčiau sakydavome CMR (nors šiandien į Angliją jau nebe CMR, o kitoks lapas, visi taip sako iš įpročio, kartais ir aš užsižiopliu pavadinimuose), bet esmė – freight documents. Svarbiausia sąžiningas sąrašas. Buvo atvejis, kai klientas slėpė motociklą ir muitinėje prasidėjo šokis su klausimais ar jis neparduodamas. Pildyk sąrašą tikrai.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurie gali iššauti paskui?

Pas mus – ne. Bet aš negaliu kalbėti už visus. Nors prieš keletą metų vienos įmonės metodas buvo taip pridėti "kuro antkainį" paskui, bet dabar tokių atvejų mažiau. Ką aš darau kitaip – iškart pasakau viską: krovimo darbas, muitinės formalumai, jei reikia parkuoti Londone centre ir mokėti rinkliavas, kelių mokesčiai. Jei klientas pats nešioja dėžes iki mašinos – sutaupoma. Jei reikia dviejų vyrų ir liftas neveikia – prisidės. Skaidri kainodara yra ta, kurioje staigmenų nėra, bet reikia, kad ir klientas pasakytų viską kaip yra. Nes jei paskui paaiškėja, kad reikia dar dviejų valandų laukimo – tai ne paslėpta, o per tarties nepasakyta.

Ar tiksli kaina gali pasikeisti pakeliui, jei kažkas nepavyksta?

Labai retai, bet gali. Jei tu pasakai, kad yra dešimt dėžių, o realiai yra trisdešimt ir dar šaldytuvas – aišku, kad mašina netelpa, reikia kitos arba antro reiso, ir kaina kyla. Kita vertus, jei viskas pagal planą – kaina fiksuota. Aš esu už skaidrumą, bet skaidrumas veikia abiem kryptim. Buvo situacija, kai klientas nepranešė apie pianiną, o mes planavome mikroautobusą. Teko didinti mašiną iki sunkvežimio. Tai ne mūsų kaltė, bet klientas pyko. Lanksti kainodara leidžia prisitaikyti, bet ji nereiškia, kad aš prisitaikysiu prie nežiniojo. Pasakyk viską iš karto, gausi tikslią kainą, visi bus laimingi. Neslėpk.

Kai ne viskas taip gražu – kaip apsisaugoti

Kodėl kai kurios įmonės neatsiveža daiktų, nors paėmė avansą?

O čia jau bėda... Aš galiu tik spėti, nes visų situacijų nežinau, bet dažniausiai arba subankrutuoja tarp krovinių surinkimo, arba pasiima tris mažus krovinius, sugauna didelį ir pabėga. Būna ir sukčių. Teko matyti atvejį, kai žmonės sumokėjo keturis šimtus eurų avansą įmonei, kuri turėjo tik gražų facebook puslapį ir nieko daugiau. Daiktai ne į Angliją atvažiavo. Aš jau nebežinau, ar jie atsiėmė tuos pinigus. Kaip apsisaugoti? Tikrink registraciją, ar turi savo transportą, ar tik perpardavinėja. Skaidri kainodara be sutarties ir sąskaitos faktūros – neegzistuoja. Jei tik žodžiai ir du šimtai eurų į "asmeninę" sąskaitą – bėk.

Ar sutartis tikrai būtina, negu pakanka žodinio pažado?

Sutartis yra ne tam, kad kažką apgautų, o tam, kad abi pusės žinotų taisykles. Žodinis pažadas jaučiasi šiltai, bet jei kas nutinka – neturi nieko rankose. Aš vedu dvidešimt metų ir net draugams rašau sąskaitas faktūras su sutarčių punktais. Ne todėl, kad nepasitikiu, bet todėl, kad po trijų mėnesių niekas nepamena, kas buvo žodžiai. Sutartyje turi būti: kaina, draudimas, terminas, atsakomybės ribos. Buvo klientas, kuris pats sakė "cit, cit, sutarties nereikia, pasitikiu jumis", o kai vėlavimas dėl sniego įvyko, neturėjo kuo remtis. Sutartis apsaugo ir tave, ir mane. Čia kaip draudimas automobiliui – nėra pokštas, o realybė.

Kaip atpažinti, kad kaina akivaizdžiai per maža ir tai baigsis blogai?

Instinktai ir elementari aritmetika. Jei tavo krovinys užima pusę mašinos, važiuoja tūkstantį penkis šimtus kilometrų, reikia vyrų, kuro, keltos, draudimo... ir tau siūlo simbolinius šimtas penkiasdešimt eurų. Tai arba tas krovinys kažkur pasiklys, arba atkeliaus apgadintas. Aš mačiau įmonę, kuri metus rinko krovinius žemiau savikainos, o paskui dirbtinai bankrutavo. Realu. Skaidri kainodara reiškia, kad matai, už ką moki. Jeigu kaina primena kavos puodelio vertę kelionei į Londoną, pagalvok. Geriau mokėti adekvačiai ir gauti sveikus daiktus, nei taupyti ir kentėti. O jei manai, kad aš čia per griežtai – per metus atsuka į mane ne mažiau penkių nudegusių klientų.

Sudėtingesnės ir neįprastos situacijos

Ką daryti, jei aš pats tuo metu būsiu Paryžiuje, o ne prie durų nei Lietuvoje, nei Anglijoje?

Tai visiškai įmanoma. Daug žmonių šiais laikais valdo gyvenimus nuotoliniu būdu ir daiktai keliauja atskirai. Reikia pasirūpinti pasitikimo asmeniu abiejose pusėse arba duoti mums raktus ir instrukcijas. Aš pats esu vežęs krovinį klientui, kuris tuo metu buvo Tokijuje. Jo brolis atidarė namus Lietuvoje, mes pakraunam, o Londone raktus palikome saugioje dėžutėje pagal instrukcijas. Svarbu, kad būtų raštiški įgaliojimai ir sąrašai. Tik nesitikėk, kad aš skambinsiu tau naktį dėl to, "ar čia tikrai ta lempa". Jei instrukcijos aiškios – viskas ok. Aiškumas svarbiau nei tavo buvimas vietoje.

Baldus reikia paimti iš trijų skirtingų adresų Kaune, ar imsite tik iš vieno?

Imsim iš trijų, penkių, jei telpa į logistiką. Bet kiekvienas papildomas adresas užima laiką, kurį vairuotojas galėtų praleisti kelyje. Todėl papildomas krovimas kainuos papildomai. Nebus tai milžiniška suma, bet ir nemokamai to nedarysime. Aš stengiuosi suplanuoti maršrutą taip, kad adresai būtų pakeliui, o ne kryžkelėmis per visą miestą. Buvo toks pervežimas, kai klientas turėjo sofą pas tėvus, dėžes pas buvusią žmoną ir spinteles biure. Susiplanavome – tėvai ryte, biuras per pietus, buvusi žmona pavakare. Klientas juokėsi, kad logistika sudėtingesnė negu jo asmeninis gyvenimas. Tada viskas puikiai. Tik iš anksto pasakyk.

Kas yra pats blogiausias dalykas, kurį teko matyti per savo karjerą?

Oho... Yra buvę visko. Blogiausia ne techninė bėda, o kai žmonės apgauna vieni kitus. Atvejis, kai viena įmonė paėmė pilną namų apyvoką iš pensininkų porelės, paėmė avansą, o paskui kažkoks tarpininkas prisistatė ir pradėjo reikalauti antro tiek pinigų už "saugojimą". Senoliai sumokėjo, nes bijojo netekti visko.