Krovinių transportavimas į Angliją: kaip greitai nusiųsti siuntą artimiesiems be galvos skausmo

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų. Kai prieš Naujuosius pradeda skambėti telefonas ir žmonės klausia, kaip per savaitę nuvežti siuntą sūnui į Birmingemą, žinai – vėl prasidėjo. Krovinių transportavimas į Angliją dabar visai kitoks nei prieš Brexit, bet žmonių noras greitai nusiųsti siuntą artimiesiems nedingo. Aš parašysiu kaip yra, be cukraus. Kartais pasitaisysiu, kartais – nežinosiu visko tiksliai, bet bent jau nesuklupsite ten, kur suklupo šimtai prieš jus.

Ką siunčiate ir kaip tai suprasti

Kiek laiko realiai užtrunka krovinių transportavimas į Angliją siunčiant siuntą artimiesiems greitai?

Na, jei kalbam apie grupažą – tai dažniausiai 3–5 darbo dienos iki Londono srities. Kartais per savaitę, jei furgonas laukia pilnos priekabos. Buvęs atvejis: klientė skambino pirmadienį, jos mamytės rūbai iš Kauno pasiekė Readingą penktadienį. O štai jei reikia tikrai skubiai – express kurjeris per DHL ar FedEx gali per 2–3 dienas, bet ten jau kaina visai kita. Ne visada verta mokėti trigubai už tai, kas gali palaukti keturias dienas. Bet jei siunčiat vaistus ar kažką skubaus – tada taip, rinkitės express ir nesigailėsite.

Ar galiu sudėti dviratį, keletą statinių ir seną portfelį į vieną siuntą?

Techniškai taip, bet praktiškai klausiam ar turite kaip tai sutvirtinti. Dviratis turi būti iš dalies išardytas, o statiniai – gerai uždaryti, nes kelyje viskas laksto po visą furgoną. Aš mačiau, kaip vienas vyriokas bandė siųsti dviratį tiesiog taip – be kartono, be nieko. Atėjo Anglijoj sulamdytas. Ne dėl to, kad vežėjas blogas, o kad taip jau būna kai Lenkijos trasoj stabteli penkiolika kartų per naktį. Todėl jei brangu – apkaukite putomis, folija, kartonu. Arba sumokėkite, kad supakuotų profesionalas, kuris matė viską.

Koks svoris dar vadinamas normaliu, o kada jau per sunku paprastai siuntai?

Iki 30–40 kilogramų dar traktuojama kaip standartinė siunta. Per 50 kg – jau verčiau ant paletės arba specifiniu krovininiu transportu. Būna, kad žmonės pasako „nu, kelios dėžės“, o ten po 70 kg kiekviena. Tada kurjeris atvažiavęs žiūri į jus piktai, nes jis vienas ir be stair-climbing įrangos. O blogos įmonės tada pradeda lengvą šantažą – arba mokam papildomai, arba neimam. Todėl sverkitės namie. tiesa, kainos skaičiuojamos ne tik pagal svorį, bet ir pagal tūrį. Didelė tuščia dėžė gali kainuot brangiau nei sunkus lagaminas. Taip jau veikia kubatūra.

Pakavimas – čia dažniausiai visi padaro klaidų

Ar man tikrai reikia kartoninių dėžių, jeigu siunčiu tik rūbus ir porą knygų?

Jei per kurjerinę – taip, jie reikalauja standartinių dėžių, ne maišų. Maišai plyšta, o robotai rūšiavimo centruose juos kabinėja – ir nutinka katastrofa. Jei važiuoja tiesiogiai su perkraustymų furgonu – tada galima ir su lagaminais, ir su maišais. Bet aš vis tiek rekomenduočiau dėžes. Jokių tų batų dėžių iš marketo, kurios po kelių valandų pačios išsirašo. Nueikit į statybų turgų, pasiimkit dvigubo sluoksnio – penkios eurinos vertos ramybės. Kartais žmonės sako „oi, per brangu“ – o po to raudo kai pamato rezultatą ant siuntų terminalo grindų.

Ką daryti jei neturiu laiko supakuoti – galima atvežti daiktus taip kaip yra?

Galima, bet už papildomą mokestį. Mes mokam pakuoti, bet tai reiškia, kad reikia užsakyti ankščiau ir kad furgone būtų laiko. Ne visada Londono reisui kaupiant krovinį Vilniuje mes galim sustoti keturioms valandoms pakuot. (Ne, palauk, pakavimui taip, bet reikia suderinti iš anksto.) Kitaip tariant – paskambinkite savaitę prieš. Per vieną dieną surengti greitą pakavimą ir išvažavimą – tik jei turim žmogų laisvą. O jei skubat labai – geriau nusipirkite dėžių patys perlamutriniame tinkle, ten surandat pigiau nei pas mus pirkdami skubos tvarka.

O jei daiktas sudūžta pakeliui – kas kaltas ir ar galima ką nors atgauti?

Čia teminė vieta. Jei pakuotė bloga – kaltas siuntėjas. Jei vežėjas numetė iš dviejų metrų – kaltas jis. Bet įrodyti be vaizdo įrašo beveik neįmanoma. Daugelis mažų pervežėjų išvis neturdėtų kasko draudimo (oi, rašau kaip pavargęs: turėtų turėti, bet ne visi turi). Todėl brangią techniką siųskite tik su draudimu. Mačiau situaciją kai vaikinas siuntė tėvams į Mančesterį visą garso aparatūrą – dėl 25 eurų sutaupęs draudimą, atgavo tris kilimėlius ir pyktį. Ir dar blogiau – įmonė pasakė „jūs patys blogai supakavot“. Tokių istorijų aš, deja, galėčiau papasakoti ne vieną.

Dokumentai, muitai ir visa biurokratija po Brexit

Ar mano siunta dabar turi eiti per muitinę kai UK jau nebe ES?

Taip, ir tai pagrindinė painiava nuo 2021-ųjų. Anksčiau furgonas į Londoną važiuodavo kaip į Kauną – tiesiog. Dabar reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, EORI numerio jei komercinis krovinys ir sąrašo su vertėmis. Siuntos artimiesiems dažnai formaliai nėra „dovanos“ muitinei, jei vertė didelė. Būna, kad žmonės rašo „dovana 20 eurų“ siuntai kuri iš tikrųjų verta 400 eurų. Muitinė Anglijoj ne kvaila – tikrina. Ir sustabdo. Tada tėvai turi mokėti VAT arba kreiptis į brokerį. Skambinkite konsultacijai prieš siųsdami brangius daiktus, ta sutaupo nervų ir pinigų.

Kokia galutinė suma mokesčių jei siunčiu vertę mažiau nei 135 svarų sterlingų?

Na, čia aš tiksliai 100% nesu tikras dėl naujausių taisyklių, man rodos, kad iki 135 svarų muito tarifai nebetaikomi daugeliui prekių, bet PVM gali vis tiek būti skaičiuojamas priklausomai nuo to kas viduje. O jei tai dovana ir vertė tikrai maža – dažnai praleidžiama pro pirštus. Geriausia parašyti realią vertę ir nepasikliauti mano atmintimi, nes aš vairuotojų koordinatorius, ne buhalteris. Būna atvejų kai klientai manęs klausia kaip apeiti muitus – o aš turiu pasakyti, kad neapėjome, nes taip neveikia legalus verslas. Mokam visi po lygiai, taip jau yra.

Ar privalau kiekvienoje dėžėje rašyti sąrašą ar pakanka bendro sąrašo?

Pakanka vieno sąrašo prie viso krovinio. Bet aš visad patariu – po lipduką ant kiekvienos dėžės su numeriu ir trumpu aprašymu. Ne muitams, o jūsų artimiesiems Anglijoj. Kai atvažiuoja dvylika dėžių, jie be šito žino kur virtuvės reikalai, o kur – lovatiesės. Muitinei svarbiausia bendrasis packing list, kuriame – prekės, vertės, svoriai. Kartais žmonės rašo tiesiog „personal effects“ visam sąraše. Kai kurie muitininkai praleidžia, kiti – grąžina taisyti. Dėl to geriau truputį detaliau, bet neperdedant. „Drabužiai – 50 eurų“ geriau nei tik vienas žodis „rūbai“ nesakantis nieko.

Ką daryti jei muitinė sustabdo siuntą – kiek ilgai stringa?

Gana dažnas vaizdas po 2021 metų. Paprastai 1–7 darbo dienos, jei trūksta tik dokumento. Jei reikia patikrinimo – gali savaitę kitą. Buvo situacija: poniukė siuntė mamytei kailinį. Muitinė pasiskelbė kad tai prekė ne asmeniniam naudojimui – vertė buvo 800 eurų – ir reikėjo įsistoti importuotoju. Tada mama senyvo amžiaus nebenorėjo tos kailinės. Ir mes turėjom problemą grąžinti atgal. Taigi – jokių labai brangių dovanų be EORI arba be pasiruošimo, kad gavėjas gali turėt kažką sutvarkyti. Arba vežkite patys lagamine, kai važiuojat atostogų. Pigiau mums mokėti už viršsvorį nei dūstyti biurokratijoj.

Kaina ir terminai – kuo skiriasi paslaugų rūšys

Kiek maždaug kainuoja krovinių transportavimas į Angliją greituoju režimu?

Grupažas furgonu – maždaug 1,5–2,5 euro už kilogramą, bet minimalus kiekis būna. Tiesa, tiksliai priklauso nuo zonos. Birmingemas gali kainuoti brangiau nei Rytų Londonas, nes nuo Doverio ar Felixtowe dar toliau varyt. Express kurjeris – 25–50 eurų už dėžę iki 20 kg, bet antros dėžies kaina kartais mažesnė. Yra ir vadinamasis „viena koja“ paslaugų, kai jūs atvežat į terminalą, jie nuveža į terminalą UK, o artimieji pasiima. Tada dar pigiau. Tik nežiūrėkit į tas reklamas „į Londoną per 24 valandas už 9 eurus“ – ten apgaulė, to nėra. Rimtas pervežėjas neprarado tiek savigarbos, kad darytų stebuklus už kapeikas.

Ar yra didelis skirtumas tarp tarptautinio pervežėjo ir paprasto kurjerio kaip DPD?

DPD, DHL – tai vadinamoji „vienetinė siunta“. Jie paima dėžę, veža, pristato. Jeigu siunčiat 3–4 dėžias – jie puikūs. Bet jeigu vežat pusę buto arba 200 kg statybinių medžiagų – ne, per brangu ir nepriima. Tada reikia krovininio sprendimo: arba LTL dalinis krovinys su perkraustymų bendrove, arba jūsų daiktai įlipa į grupažinį furgoną. Skirtumas dar ir tame, kad kurjerinės dažnai atmeta nestandartines formas, o furgone su ratukai įleidžiamos. Tik štai – furgonas nepristatys per vieną dieną, ten logistika kitokia. Ilgiau, bet kantriau ir paprastai pigiau per kilogramą.

Kodėl vieni pervežėjai žada pervežti per 2 dienas, o kiti sako savaitę?

Kai kurie tiesiog meluoja, kad gautų užsakymą. Atsiprašau, bet taip yra. Pažada per 2 dienas, pasiima pinigus, o tada rangosi kaip išeiti iš situacijos (oi, ne, kaip išbristi... pametau mintį). Rimtas grupažas į Angliją fiziškai negali būti per 2 dienas iš Lietuvos, nes furgonas važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją į uostą. Tas važiavimas vien jau trunka gerą porą dienų. Taigi jei pasakoja apie stebuklingą greitį už žemą kainą – klauskite, ar tiesioginis reisas. Jei ne – melas. Ir dar viena paslaptis: kartais jie taip pasako, o tada pakiša į tarpininkų grandinę visai kitokiai firmai.

O jei man reikia, kad nuneštų tiesiai į butą penktame aukšte Birmingeme – ar imasi to?

UK pusėje daugelis terminalų pristato tik iki durų žemės lygyje arba iki kurjerinio automobilio prieangio. Jeigu norite neštuvų į penktą aukštą – tai jau vadinama „white glove service“ arba paprasčiau – samdykitės vietinius pagalbininkus. Mūsų furgono vairuotojas dažnai vienas. Jis neš į liftą jei yra, bet nebe į butą be lifto. Yra buvę, kad klientas pyko – sakė, mokėjo už pristatymą į duris. Supraskit: durys reiškia jūsų namo išorines duris, ne svetainės vidurį. Aiškinam tai iš anksto, bet kartais žmonės tikisi kito. Negalim visko aklų pagalbininkų vežti ranksluosčių vežimo kainoj.

Pristatymas Anglijoje – realybė vietoje

Kaip artimieji žino, kad siunta jau atvažiuoja – ar skambina iš ryto?

Dažniausiai skambina vairuotojas prieš 30 minučių–valandą. Jei kurjerių tarnyba – tai SMS arba el. laiškas. Mes stengiamės duoti artimosios dienos intervalą, bet deja – Anglijos keliai, kamščiai, orai – pokytis visko. Kartais intervalas ištįsą nuo 8 ryto iki 8 vakaro. Būna situacijų kai močiutė sėdi namie visą dieną dėl vienos dėžės rūbų, o kurjeris atvažiuoja 19:30 kaip tik kai ji nueina pas kaimynę. Tada – kitą dieną. Ne idealu, bet logistika retai būna ideali. Geriau jei artimieji turi lankstų grafiką arba gali palikti raktą kaimynui, kuriam pasitikima labiau nei paštei.

Ar pristatoma tik į Londoną ar ir į mažesnius miestelius, pvz., Kornvalį?

Į Londoną, Birmingemą, Mančesterį – kiekvieną dieną. Į Kornvalį, Velsą ar Škotijos kampus – retesni reisai, todėl arba brangiau, arba ilgiau. Kartais pas mus klientai sako „nuvežkit į Nottingamą“ – o ten dar nieko blogo. Bet kai kurios kompanijos apskritai nevažiuoja už memerių žiedo į šiaurę nuo Aberdyno. Tada reikia perduoti lokaliams partneriams. O tie partneriai kartais brangiai kainuoja arba turi savaitės grafiką. Jei siunčiate tėvams kažkur Anglijos „užkampyje“ – klauskite konkrečiai ar veža į tą pašto indeksą, o ne ar veža „į Angliją“. Skirtumas milžiniškas, nes viskas turi suktis apie logistikos mazgus.

Ar artimieji gali atsiimti siuntą terminale, jei nėra namie pristatymo metu?

Žinoma. Daugelis mūsų klientų taip ir daro – pristatome į terminalą Croydon'e arba kitur, jie atvažiuoja su automobiliu. Kartais net patogiau, nes nereikia laukti visos dienos. Ypač jeigu siuntą sudaro keletas didelių dėžių – įsikrauti į savo mašiną lengviau nei tempti į autobusą. Tik vienas niuansas: saugojimo laikas dažnai nemokamas 3–5 dienas, o po to – po 5–10 svarų sterlingų per dieną. Yra tekęs atvejis kai vyriokas iš Lietuvos nusiuntė siuntą, o brolis Anglijoj pamiršo nuvažiuoti tris savaites. Sumokėjo daugiau už saugojimą nei už patį pervežimą. Neįtikėtina, bet taip atsitinka kai žmonės nesusikalba tarp bendro gimdymo.

Kas gali supypsėti ir kaip to išvengti

Kiek laiko palaukti prieš keliant aliarmą jei siunta nepasirodo Anglijoje?

Jei grupažas – palaukit bent savaitę nuo planuotos datos. Nes muitinė, perkrovimai, savaitgaliai... Būna, kad furgonas lėčiau važiuoja per Olandiją dėl eilių kelyje. Jeigu express kurjeris – tada po 3–5 dienų jau galit skambinti. Šiaip didžiausia klaida kurią daro žmonės – pradeda panikuoti po dviejų dienų. O po to paaiškėja, kad siunta tiesiog dar nepakrauta iš antrojo terminalo. Mes siunčiam nuorodas į stebėjimą, bet ne visada jos atsinaujina realiu laiku. Kartais rodiklis rodo kad siunta stovi, o ji jau važiuoja. Arba atvirkščiai – atrodo kad juda, o stovi sandėlyje. Systems ne tobuli niekur.

Ar reikia kokių nors ypatingų raštų jei siunčiu tik mamai į Londoną asmeninius daiktus?

Ne, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei kartą per mėnesį siunčiat verslo siuntas – tada reikia ir EORI, ir viso kito. Privačiam asmeniui užtenka paso kopijos kartais ir sąrašo. Nors pastaruoju metu kai kurios įmonės prašo užpildyti eksporto deklaracijas net privatiems asmenims – techniškai tai ne jūsų, o vežėjo pareiga, bet biurokratiją verčia ant klientų. Kai kuriose mažesnėse įmonėse tiesiog neturi specialisto muitinei. Todėl klauskite – ar patys deklaruojat, ar jūs? Jei jie nežino atsakymo, gal geriau rinktis kitus, kurie nenuleidžia rankų pirmoj kliūty.

Kaip elgtis jei artimieji Anglijoj nenori mokėti jokių mokesčių kai siunta pasiekia duris?

Tada susitarkite Lietuvoje, kad viską apmokate jūsų. Mes galime padaryti DDP – Delivery Duty Paid, jei tai mūsų grupažas. Kurjerinės to lygiagrečiai nepasiūlo arba pasiūlo brangiai. Bet jei siunta jau pakeliui ir gavėjas atsisako mokėti VAT – bėda. Siunta grįžta atgal arba dar blogiau – saugoma muitinėje kol kažkas sumoka baudas. Buvo atvejis kai sūnus siuntė mamai labai brangų siuvinėtą ranksluostį, nežinau kodėl ranksluostis toks brangus, bet ne man svarbu – mama atsisakė mokėti importo mokestį. Siunta dingo muitinės labirintuose tris mėnesius. Galiausiai suniokojo administracinis nuobodulys.

O jei aš pats važiuoju į Angliją – ar galiu prisikrauti daiktų ir taip pervežti?

Žinoma, pervežimas nuosavu automobiliu – galimybė. Yra taisyklės apie nekomercinį naudojimą. Bet jei prikratot pilną bagažinę naujų radijų parduoti – jau verslas, ne siunta artimiesiems. Muitinė gali įtarti prekybą. Asmeniniam naudojimui – drabužiai, rankdarbiai, keletas buities daiktų – praleidžia. Buvęs atvejis kai pažįstamas vežė keturis identiškus televizorius „tėvams, dėdei, kaimynams ir sau“ – muitininkai nebuvo kvaili. Skyrėsi mokėti. Todėl jei emigruojat ir vežat savo mantą – kartais pigiau pasamdyti normalų krovinių transportavimą į Angliją nei bandyti savo Golfu tempti ir rizikuoti greitkely iki Doverio.

Ką reiškia ta frazė „door to door“ – ar tikrai iki buto viduje?

Ah, čia visada konfliktas. Door to door techniškai reiškia iki jūsų namo įėjimo durų žemės lygyje. Ne iki virtuvės stalo. Bet daugelis klientų supranta kitaip. Mes aiškiai sakom: durys reiškia jūsų namo išorines duris, ne svetainės vidurį. Kartais vairuotojas padės ir į vidų, jei mato, kad senyvas žmogus ir jei pats fiziškai gali. Tai ne paslaugos dalis, o malonės aktas. Būna, kad žmonės priekaištauja vėliau. Negalim visų Lietuvos siuntų nešioti į septintus aukštus be lifto. Tokia realybė. Apie tai reikia galvoti renkantis kainą, ne po faktu.

Ar galima siųsti gyvūną kartu su daiktais?

Ne. Gyvūnai per tarptautinį krovininį transportą nepriklauso siuntai. Yra specializuotos gyvūnų pervežimo tarnybos su dokumentais, skiepų knygelėmis. Jei kas nors sako, kad pakiš šuniuką šalia dėžių – bėkit. Tai nehumaniška ir neteisėta. Mes daiktus vežam. Šuns – kitoje vietoje. O štai dėl akvariumų su žuvimis – nors ir negyvą daiktą, bet vanduo, siurbliai, temperatūra. Geriau palikti augintinių klausimą veterinarui, o ne krovinių vairuotojui, kuris apie žuvis neišmano nė pusės to kiek jūs.

Ar yra daiktų kuriuos apskritai nesiųsti į Angliją šitaip?

Taip. Dėl šviežio maisto – tikrai ne. Dėl konservų ir džiovintų grybų – nesu visiškai tikras, bet rizikinga, nes muitinė gali išimti. Baterijos su litiu – aviacijoj draudžiama, keliu galima jei pažymėta. Skysčiai blogai pakuoti – pražus. Augalai – be fitosanitarinio neįleis. Vaistai – receptiniai tik su dokumentais. Ginklai – aišku, ne. O štai dėl dekoratyvių žvakių ar vonios druskų – tos taisyklės keičiasi, čia jau reikia pasitikslinti prieš pakavimą. Kai kas ir anksčiau spėjosi, kad bananų keksiukai bus problema, bet kartais praslysdavo. Geriau nesiųsti nieko kvapaus ir valgomaus.

Kokia blogiausia patirtis per tuos dvidešimt metų su siuntomis į UK?

Ach, buvo viena istorija prieš kokią dešimtmetį. Vyrukas siuntė tėvams visas santaupas investuotas į antikvarinius baldus. Išrinko pigiausią pervežėją per tarpininką. Tas tarpininkas, kaip paaiškėjo, sukompromitavo krovinį trijose šalyse perrkraustydamas. Baldai atvažiavo labiau kaip šūdas, nei kaip baldai. Draudimo nebuvo, nes „taupė“. Tėvai prarado daiktus, sūnus prarado pinigus, o tarpininkas išnyko su grupe. Todėl kai matote kainą perpus mažesnę nei rinkos – neskubėkit džiaugtis. Greitai nusiųsti siuntą artimiesiems yra svarbu, bet dar svariau – kad ji pasiektų sveiką. Tas vyras iki šiol man rašo padėkos laiškus, kad dabar dirbam sąžiningai.

Išvada

Greitai nusiųsti siuntą artimiesiems į Angliją šiandien nėra raketų mokslas, bet reikalauja daugiau dėmesio nei prieš dešimtmetį. Krovinių transportavimas į Angliją pasikeitė, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka: rinkitės ne pagal žemiausią kainą, o pagal aiškumą. Jei žinote ką siunčiat, kam ir kada – pusė darbo nuveikta. O jei nesate tikri – verčiau paskambinkite ir pasiklausykite, nei tada raudokite prie sulamdytos dėžės Birmingeme. Sėkmės siunčiant.