Krovinių transportavimas į Angliją iš Jurbarko

Jurbarkas nėra didmiestis, ir kartais žmonės galvoja, kad jei gyveni ten, o ne Vilniuje ar Kaune, tai siųsti daiktus į Angliją – misija neįmanoma. Bet ne, krovinių transportavimas į Angliją iš Jurbarko vyksta nuolatos. Dirbu šitoje srityje jau gal dvylika metų, gal kiek daugiau – laikas taip greit bėga, kad jau nebeskaičiuoju. Esu vežęs iš mažų kaimų prie pat Nemuno, iš daugiabučių centro, iš privačių namų. Kiekvienas atvejis kiek kitoks, bet esmė ta pati: reikia geros dėžės, normalaus užsakymo ir bent poros savaičių kantrybės. Taip, kartais būna chaosas, bet jei žinai pagrindus, viskas susidėlioja.

Iš Jurbarko į Angliją – kaip pradedam?

Ar imate krovinius tiesiai iš Jurbarko, ar turiu vežti į Kauną?

Imame tiesiai iš Jurbarko, nereikia niekur tempti. Furgonas arba mašina su priekaba atvažiuoja tiesiai prie namų, jei tik privažiuojama. Buvo atvejų, kai Jurbarko rajone gyvenęs klientas turėjo daiktus išnešti iki kelio, nes kiemas – purvas po lietaus ir didelis furgonas įklimptų. Bet tai reta išimtis. Paprastai viskas vyksta paprastai: sutariam datą, atvažiuojam, supakuojam jei reikia, ir į kelią. Jurbarkas nėra pasaulio kraštas, nors kai kurie klientai mano, kad iš ten vežti brangiau. Nebūtinai.

Koks yra paprasčiausias būdas nusiųsti dėžes su daiktais į Londoną?

Paprastiausias būdas – susisiekti, išsiųsti sąrašą ko turite, ir palikti viską mums. Londonas – dažnas taškas, ten važiuojam kas savaitę, kartais ir dažniau. Nereikia galvoti apie uostus, konteinerius, keltus – viskas sausuma per Prancūziją. Gerai supakuojate daiktus, užrašote adresą, mes pasiimame. Kai kurie klientai nori viską kontroliuoti patys, suplanuoja kiekvieną žingsnį... ir paskui pavargsta. Patikėk, paprasčiausia yra nusifotografuoti daiktus, atsiųsti nuotrauką, ir viskas. Nors kartais aš pats pamirštu paklausti dėl sofos – jei didelė, svarbu žinoti iš anksto.

Ar galiu stebėti, kur mano siuntinys yra kelyje?

Taip, galima, bet teisybės dėlei – ne visada GPS stebėjimas veikia idealiai, ypač jei važiuojama per Prancūziją. Mes duodame kontaktinį numerį vairuotojo, kuris reguliariai atsiunčia žinutes. Būna, kad kokioj stotyje Prancūzijoj ryšio nėra, ir porą valandų atrodo, kad mašina dingo. Ne, nedingo, tiesiog tunelis arba kokia kita vieta be ryšio. Aš asmeniškai mieliau palinkėčiau truputį kantrybės, nes vairuotojai vairuoja, o ne spaudinėja telefonus. Bet jei labai neramu, skambiname, klausiam, atsakom.

Kiek laiko iš Jurbarko važiuoja mašina iki Anglijos?

Mašinai arba furgonui apie tris–keturias dienas, ir tai priklauso nuo to, ar važiuojama be sustojimų, ar kraunama pakeliui. Nesakau čia tikslaus laiko, nes pasienyje kartais eilės, ypač jei kalbam apie vasaros vidurį arba prieš didžiąsias šventes. Buvo toks atvejis, kai iš Jurbarko išvykęs krovinys į Angliją atvažiavo per penkias dienas, nes Dunkerke vėjas toks, kad keltai neplaukė. O žiema gali vėluoti dėl sniego. Realiai skaičiuok keturias dienas į Londoną, penkias–šešias jei šiaurėn, į Škotiją.

Kainos, terminai ir tos smulkmenos, kurios pakeičia viską

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Jurbarko į Angliją vienam kambariui daiktų?

Vieno kambario daiktams – tie baldai, dėžės, gal šaldytuvas – kaina svyruoja nuo trijų šešių šimtų eurų. Arčiai keturių penkių, jei imame iš namų ir pristatome į namus Anglijoje. Žinoma, jei tai tėra penkios dėžės be baldų, bus pigiau. Buvo klientas iš Jurbarko, kuris vežėsi dviejų kambarių buto daiktus į Mančesterį – apie aštuonis šimtus. Bet tas priklauso nuo aukščio, svorio, ar reikia nešimo laiptais. Kartais aš pats nustebstu, kiek daiktai sveria, kai jų nepakankamai neparuošęs klientas prisikrovęs knygų.

Ar kaina skiriasi, jei vežu į Birmingamą, o ne į Londoną?

Birmingamas – taip, kiek toliau, bet skirtumas nebus drastiškas, gal dvidešimt trisdešimt eurų, ne daugiau. Londonas mums patogus, nes ten daugiau klientų, todėl maršrutai susidėlioja efektyviau. O į Birmingamą kartais tenka padaryti atskirą reką. Nors... šitą klausimą šimtu procentų atsakyti sunku, nes kaina priklauso ir nuo to, ką jau turim suplanavę tam mėnesiui. Kartais būna taip, kad Birmingamas net pigiau išeina, jei ten tuo metu kažkas kitas užsisakęs ir dalinamės kuro sąnaudomis. Reikia skambinti, pasitikslinti.

Ar reikia mokėti priemoką, jei mano adresas Jurbarko rajone, o ne pačiame mieste?

Čia jau koks atstumas. Jei tai Smalininkai arba keliolika kilometrų nuo centro – dažniausiai ne, įskaičiuojam į bendrą kainą. Bet jei gyveni kažkur gilyn vidury lauko, kur asfaltas baigiasi ir prasideda miškas – tada gali būti. Turėjome atvejį, kai klientas gyveno už Jurbarko, kažkurioj seniūnijoje, tiksliai nepamenu pavadinimo. Tiek to. Tai ten furgonui buvo sudėtinga apsisukti, teko naudoti mažesnę mašiną ir perkrauti. Už papildomą darbą – simbolinė priemoka, gal trisdešimt eurų. Bet tai ne taisyklė, o išimtis.

Kada siuntinys bus pigesnis – jei pristatysiu į Jurbarko centrą, ar jei imsiu iš namų?

Iš namų visada patogiau, bet jei pats atveši daiktus į mūsų surinkimo tašką – o jo Jurbarkas neturi, artimiausias Kaune arba Marijampolėj – tai nemanau, kad sutaupysi. Atvirai kalbant, pasiliksi tą patį, o dar kuro sąnaudas prisidesi pats. Taip, yra tokių logistikos bendrovių, kur renka iš centriškų taškų, bet mes specializuojamės į duris–durimis. Taigi netempk dėžių niekur, palik namuose. Tik pasirūpink, kad vietoj būtum, nes buvo tokių situacijų, kai klientas išbėga į parduotuvė, o mes prie durų stovim.

Dokumentai, muitinė ir tai, ko žmonės bijo labiausiai

Po Brexit ar vis dar galima siųsti asmeninius daiktus be didelių mokesčių?

Galima, bet... kaip čia pasakius... dabar popieriai svarbesni nei anksčiau. Jei daiktai naudoti, priklauso jums asmeniškai, ir nesate jų pardavinėję – problema iškyla retai. Reikia formos, sąrašo, kartais įrodyti, kad kraustotės, o ne prekiaujate. Turėjau klientę, kuri siuntė į Angliją savo sofą ir dvi dežes rūbų – viskas praėjo sklandžiai. Bet buvo ir tokių, kurie bandė kišti alkoholio butelius, mėsos gaminių – tada muitinė sako „stop“. Brexit pakeitė taisykles, bet nepadarė neįmanomo. Tik reikia daugiau kantrybės popieriams.

Kokius dokumentus man reikia paruošti siuntimui į Angliją?

Sąrašas daiktų, asmens dokumento kopija, kartais nuomos sutartis ar darbo sutartis Anglijoje – kad įrodytume, jog kraustotės, o ne siunčiate prekybai. Kai kurie klientai meta viską į dėžes, užklijuoja ir galvoja, kad to užtenka. Nope. Reikia deklaruoti, kas viduje. Aš paprastai atsiunčiu šabloną el. paštu, kad užpildytų. Būna, kad žmonės pamiršta nurodyti serijinius numerius elektronikai – ne visada reikia, bet jei daiktas brangus, verčiau užrašyti. Gavę dokumentus mes viskuo pasirūpinam toliau.

Ar galiu siųsti maisto produktus kartu su daiktais?

Negalima. Na, gal šokoladuką ar arbatos pakelį – prakiš, bet mėsa, pieno produktai, medus – griežtai ne. Muitinė gali konfiskuoti visą siuntinį arba baudžia. Buvo toks atvejis, kai močiutė iš Jurbarko rajono įdėjo sūrio ir dešros – sūris dar praėjo, dešra atidarė Pandoros skrynią. Vairuotojas turėjo aiškintis, siuntinys vėlavo dviem dienom. Aš suprantu norą pasiimt gimtinės skonio, bet... ne. Tiesiog ne. Verčiau nusipirk ten vietoj, o sau paparčius ir šaltalankius – palik saujoj kieme.

Ar automobilį galima siųnti drauge su būdais?

Galima, bet... šito klausimo šimtu procentų pasakyti negaliu, nes reikia pasitikslinti pagal metus, markę ir ar automobilis juda savo eiga. Jei ne – tada reikia tralo, o tai jau visai kita kaina. Dažniau vežame atskirai transportu, o daiktus – furgonu. Kartais klientai nori sutaupyti ir prašo sukrauti daiktus į automobilio saloną, o mašiną vežti ant platformos. Teoriškai įmanoma, bet praktiškai draudikai tuo metu pyksta. Geriau nežaiskim su tuo. Skambink, pasakysiu konkrečiai pagal tavo auto.

Kai viskas stringa – problemos, kurių neplanuoji

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja daugiau nei žadėta?

Pirmiausia – nereikia panikuoti. Skambini mums, mes skambinam vairuotojui. Kartais vėlavimas – viena diena, kartais – penkios. Buvo taip, kad Kalėdų savaitę krovinys į Angliją išvyko laiku, bet dėl sniego Prancūzijoje prie Lamanšo strigo. Klientas skambėjo kasdien. Suprantu, nervai, bet kartais oras stipresnis už grafikus. Jeigu vėluojam mes patys – prisiimam atsakomybę. Bet jei pasienis, keltas, avarija kelyje – čia jau force majeure. Visada stengiamės rasti kompromisą, nuolaidą kitam pervežimui ar pan.

Ar buvote turėję klientų iš Jurbarko, kuriems viskas susipyko paskutinę minutę?

Oho, taip. Buvo toks atvejis prieš kokius trejus metus. Žmogus parduoda namą Jurbarko rajone, viskas sutarta, daiktai supakuoti, o pirkėjas Anglijoje atsisako buto paskutinę dieną. Supranti? Mašina jau pakeliui, o adreso Londone – nėra. Teko savaitę saugoti daiktus tarpinėj saugykloj, o paskui pristatyti į naują adresą. Klientas beveik išėjo iš proto, bet mes išsprendėm. Tokių istorijų – daug. Gyvenimas nebūna tobulas, kaip ir perkraustymai. Svarbiausia – kad komunikacija veiktų, o ne kad agentūra dingo su tavo daiktais.

Ar kompensuojate sugadintus daiktus transportavimo metu?

Taip, jei tai mūsų kaltė. Būna ir taip, kad klientas pats supakuoja šūdinai – atleiskit žodį – tada toks maišelis, kad net nenoriu rodyti nuotraukų. Kartoninė dėžė nuo bananų, į ją indai, be popieriaus. Na ką tu čia... Bet jei mes pakavome ir kažkas įskilo – mokam. Draudimas yra, bet jis turi ribas. Paprastai prašome foto prieš ir po. Buvo atvejis, kai stalas atvažiavo įbrėžęs – pripažinom kaltę, sumokėjom iš karto. O jei sugadinta dėl kliento aplaidumo – sakom kaip yra.

Ką reiškia, kai kurjeris sako, kad „adresas nepasiekiamas“, nors aš ten gyvenu?

Dažniausiai tai reiškia, kad furgonas netelpa į gatvelę, arba yra ženklai, kad negali įvažiuoti. Londonas pilnas tokių gatvių – siauros, vienpusės, su stulpeliais. Kartais vairuotojas iš Lietuvos bando įvažiuoti į centrą su pusantro metro pločio mašina, ten kur – atsiprašau, ten, kur – vietiniams vos praleidžia. Tada tenka nešti peškom arba susitarti dėl artimiausio taško. Ne, jūsų adresas egzistuoja, tik techniškai nepasiekiamas. Skambinkite mums, išsiaiškinsim. Nemėgstu tokių nesusipratimų.

Pakuotė, paruošimas ir dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar tikrai reikia dvigubos kartoninės dėžės, ar užteks ir paprastos?

Vieno sluoksnio dėžė – tai laikina vieta daiktams iki pirmo stumtelėjimo. Jei vežame tolimas kelias, reikia dvigubos arba trigubos. Buvo klientas, kuris panaudojo pieno pakavimo dėžes – atlaisvino kojas mano krovėjams, nes viskas subyrėjo kelio pabaigoje. Rimtai, nejuokauju. Storesnė dėžė – porą eurų brangiau, bet sutaupys nervų. Indams, stiklui – burbulinę plėvelę, audiniams – maišus. Kartonas turi būti ne šlapias, nes... na, jūs suprantat, šlapia dėžė plyšta dar prieš įkeliant. Nepinigykite čia, tikrai neverta.

Kokius daiktus žmonės dažniausiai pamiršta apvynioti ir tada gailisi?

Baldų kampus, monitorių ekranus, lempų gaubtus. Visi galvoja, kad pledas ar patalynė saugos, bet furgone jis slysta. Turėjau klientą, kuris supakavo puikią odinę kėdę tiesiog į plėvelę – atvažiavo su balta dėme, nes kas nors iš viršaus prasislinko. Ekranai – būtina įdėti į putų apdailą. Ir dar – dviračiai. Žmonės paliko dviratį be apsaugos, o furgone jis ridinėjasi kaip laukinis. Apvyniokite, pririškite, įkalnėkite. Nes jei pradės važiuoti, subjauros viską aplinkui.

Ar galiu sumesti viską į vieną didelę dėžę, ar geriau rūšiuoti?

Nesumesk. Rimtai. Didelė dėžė nehandy. Jos sunkios. Nešiojimo kampas blogas. Krovėjai keikiasi. Rūšiuok pagal kambarius: virtuvė, miegamasis, sandėliukas. Dar geriau – pagal paskirtį ir svorį. Knygos apačioje, lengvi rūbai viršuje. Jei didelė dėžė viršys trisdešimt kilogramų, paskui niekas nenorės jos kelti. Anglijoje ypač – ten kai kurie namai be lifto, trečias aukštas. Aš pats esu ne kartą nešęs tokias dėžes, kurios plyštavo. Rankos dreba tris dienas. Taip kad mažesnės, tvarkingesnės – geriau.

Ar verta žymėti dėžes lietuviškai, jei jos važiuoja į Angliją?

Verta, ir papildomai angliškai. Nors mūsų vairuotojai lietuviai, bet Anglijoje pristatymą kartais padaro vietinis partneris arba klientas pats nešasi. Užrašyk 'Kitchen', 'Bedroom', 'Fragile'. Jei lietuviškai tik – nieko blogo, bet pridėk vertimą. Aš žinau, kad Jurbarkas – lietuviškas kampelis, bet Londonas ar Birmingamas – jau kita terpė. Beje, buvau matęs klientą, kuris kiekvieną dėžę numeravo ir vedė sąrašą. Nuostabu. Dešimt balų. Tokių reikia daugiau.

Dar keli dalykai apie praktiką

Kiek dienų prieš reikia užsakyti pervežimą, jei noriu, kad krovinys išvažiuotų kitą savaitę?

Minimum penkias septynias dienas. Geriau – dvi savaites. Ypač jei reikia ir pakavimo paslaugos. Aš stengiuosi viską sutalpinti, bet... na... kartais savaitgalis artėja greičiau nei planai. Jei skubu – skambink, pažiūrėsim, gal turim langą. Bet nežadu stebuklų. Buvo, kad klientas skambina pirmadienį, nori, kad trečiadienį jau paimtume. Jurbarkas nėra už kampo kai planuoji maršrutus per visą Lietuvą. Užsisakykit ramiai, nebėkit paskui laikrodį. Mes irgi žmonės, ne robotai.

Ar dirbate ir žiemą, kai keliai prasti?

Dirbam, bet kai kurie mažesni keliai Jurbarko rajone žiemą sudėtingi. Ypač jei privežama prie individualaus namo be valyto tako. Mes neketurraitis, o furgonas. Kartais tenka susitikti ties pagrindiniu keliu. Buvo toks atvejis, kai sniego pusnis buvo didesnės už ratą – teko krauti peškom apie šimtą metrų. Klientas gailėjosi, mes – irgi. Bet krovinys išvyko. Tiesiog žiemą reikia daugiau lankstumo. Jei sakote, kad kelyje sniego neišvalyta – mes įspėjame, kad gali prireikti pagalbos nešant.

O jei aš ne Jurbarko mieste, o kažkur prie Nemuno, bet rajone – ar atvažiuosite?

Atvažiuosim. Velėna, Šimkaičiai, Smalininkai... visos tos vietos. Nemuno pakrantė graži, bet keliai ten kartais prasti. Jei privažiuojama – nėra problemų. Būna tokių sodybų, kur kiemas akmeninis, vingiuotas – čia jau kalbam apie logistiką. Bet nepaisant to, mes nesame tik didmiesčių žmonės. Kaimai prie Jurbarko – normali praktika. Tik prašau, atsiųskite koordinates, nes Google Maps kartais numeta ten kur – arba ten, kur – reikia važiuoti per dirvos kelią. Aš mieliau pasitikslinu du kartus, nei įklimpstu vieną.

Ką darote kitaip nei tie vaikščiojantys brokeriai, kuriuos randu per skelbimų portalus?

Mes – ne tarpininkai. Turiu savo parką, savo vairuotojus, ir jei kas negerai – skambini man asmeniškai, o ne kam nors iš daugiabučio pakraščio, kuris pasiėmė užstatą ir dingo. Buvo begalė istorijų, kai brokeriai pasako kainą trys šimtai eurų už viską, pasiima dešimt procentų avanso, o paskui – tyla. Reali kaina krovinių transportavimui į Angliją iš Jurbarko negali būti trys šimtai už pilną butą, nu negali. Aš sakau kainą nuo, paaiškinu sąlygas, ir stoviu už savo žodį. Jau dvylika metų. Nei vieno dingusio daikto be paaiškinimo.

Krovinių transportavimas į Angliją iš Jurbarko – ne raketų mokslas, bet reikalauja tiesaus pokalbio, o ne marketingo paistalų. Jei gyveni rajone, Nemuno pakrantėje ar pačiame centre – rašykit, skambinkit, klauskite, nebijokit kvailų klausimų. Kiekvienas atvejis skirtingas, kiekvienas žmogus – unikalus. Aš nežadu, kad viskas bus tobula, bet žadu, kad bus sąžiningai. Sąrašą daiktų, keletą nuotraukų ir savo adresą – viskas prasideda nuo to. Sėkmės kraustantis!