Krovinių sekimas internetu: žinokite kur yra Jūsų siunta

Žinau tą jausmą. Išsiuntei konteinerį iš Hamburgo į Vilnių, gal paletę su baldais iš Šanchajaus, ir dabar kas dvi valandas atnaujini kažkokią svetainę lyg stebėtum akcijas. Krovinių sekimas internetu teoriškai turėtų visas šias problemas išspręsti – įvedi numerį ir matai, kaip tavo daiktai slenka per žemėlapį. Realybė? Kur kas netvarkinga. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau virš dvidešimt metų, ir galiu pasakyti – sekimas veikia, bet tai nėra NASA lygio tikslumas. Kartais tai padeda, o kartais yra dar vienas streso šaltinis. Atsakysiu į tai, ką klientai manęs dažniausiai klausia 22 valandą antradienio vakare.

Kodai ir pirmi žingsniai – čia visi pasimeta

Kaip apskritai sekti savo krovinį internetu?

Imi tą B/L numerį arba booking reference, dažniausiai prasidedantį MEDU arba HLCU jei tai konteineris, ir suvedi vežėjo svetainėje. Maersk, MSC, DHL – kas bebūtų. Kartais sistema suveikia iš karto, kartais apsimeta, kad tu sugalvojai tą numerį. Yra ir trečiųjų šalių platformų, pavyzdžiui Track-Trace, bet atvirai – jūrinėje eksporto perkraustymų logistikoje jos tik vidutiniškos. Oro siuntos? Truputį geriau. Aš paprastai patariu pradėti nuo vežėjo, paskui pasitikrinti brokerio portalą jei toks yra. Nepasikliauk vienu šaltiniu, ypač kai kalba eina apie tarptautines siuntas per vandenynus.

Ar visos siuntos turi sekimo numerį?

Ne. Ir tai nepatogi tiesa, kurią žmonės girdi nenoriai. Jei siuntei dalinį konteinerį – LCL – brokeris duoda tracking numerį, bet tai dažnai tik vidinis kodas. Jūrinė linija gali iš viso nežinoti apie tavo egzistavimą, nes esi grupinio krovinio sąskaitos apačioje. Tada seki pagrindinį konteinerį ir tiki, kad ten dar yra tavo sofų paletė. Mačiau atvejų, kai brokerio sistema rašo "pakrauta", o uosto sistemoje konteinerio nėra net sąraše. Jei siunti pilną konteinerį – FCL – tada paprastai gauni tikrą priėjimą. Krovinių pervežimo stebėjimas priklauso ne vien nuo technologijos, bet ir nuo to, kiek sumokejai.

Koks skirtumas tarp tracking number ir B/L numerio?

Žmonės tai maišo nuolatos. B/L – tai Bill of Lading, jūros važtaraštis, kontraktas. Sekimo numeris gali sutapti su B/L, bet dažnai nesutampa. Kartais iš pradžių gauni booking numerį, o po išplaukimo jį pakeičia B/L. Kurjerių srityje gauni visai kitokį kodą, neturintį nieko bendro su jūriniais dokumentais. B/L – tai gimimo liudijimas, o tracking number – antkaklis su varpeliu. Ne visada sutampa. Jei bandysi suvesti bookingą į B/L paiešką, nieko gero nebus. (Na, beveik nieko – retkarčiais sistema pati sukonvertuoja, bet tik retkarčiais.)

Ar galiu sekti krovinį tiesiog per Google ar Maps?

Ne, ne ta prasme. Jei pats įsigijai atskirą GPS siųstuvą ir priklijai ant paletės – taip, kai kurie tokia įrangos stebėjimo prietaisai rodomi telefono programėlėje. Bet standartinis konteineris? Google žemėlapyje švilpuko nematysi. Laivai juda pagal AIS, kas yra vieša, bet susieti AIS duomenis su TAVO dėže beveik neįmanoma, jei nežinai laivo pavadinimo ir reiso. Kai kurios programėlės bando tai overlay'inti, bet vėlavimas didelis ir vis tiek nežinosi, ar tavo krovinys tikrai tame laive, ar perkrautas į kitą. Taigi nustok 2 valandą nakties goglinti "where is my ship". Aš žinau, kad darot tai – visi taip daro.

Kai sistema tyli arba meluoja

Ką reiškia "In Transit" – ir kodėl jis kabo tris savaites?

"In Transit" yra logistikos atitikmuo to draugo, kuris sako "jau atvažiuoju", bet dar stovi po dušu. Reiškia, kad krovinys paliko pradinį uostą ir... viskas. Gali plaukti. Gali būti perkrautas. Gali stovėti Singapūre, nes praleido jungiamąjį laivą. Tris savaites "In Transit" tarp Azijos ir Europos yra visiškai normalu. Sistema neatnaujina vidury vandenyno, nes nėra kas kasdien skanuoja kiekvieną konteinerį. Kai pasikeičia į "Arrived at Port", tada vėl prasideda tikras gyvenimas. Iki tol – bandyk atsipalaiduoti. Arba ne, aš pats niekada nesugebu.

Kieno sistemoje geriau sekti – vežėjo ar brokerio?

Brokeris. Žinau, kad skambu šališkai, bet štai kodėl. Vežėjas rodo tik savo pusę: išplaukė, atplaukė. O geras brokeris deda kartu muito išleidimus, terminalo užstovėjimus, vilkiko atvykimo laiką. Realus atvejis iš praėjusių metų – kliento konteineris su buities technika stovėjo Klaipėdoje keturias dienas. Vežėjas rašė "laukia muito". Brokerio sistema rodė "laukia importo PVM garanto". Dvi skirtingos problemos, du skirtingi sprendimai. Nors kai kurie maži brokeriai tiesiog perparduoda vežėjo duomenis su savo logotipu viršuje. Panašu kaip su biuro kavos aparatais – išoriškai prabangu, o viduj tas pats pigiausias mišinys.

Ar trečiųjų šalių svetainės tiksliai rodo krovinių vietą?

Kartais. 17track, MyParcel – gerai veikia pašto ir kurjerių siuntoms. Okeaniniams konteineriams? Eh. Jie traukia duomenis iš viešo AIS (laivų GPS) ir vežėjo EDI srautų, bet atsilikimas tikras. Mačiau puslapį, kuris rodė laivą atplaukiantį antradienį, nors jau sekmadienį rytą buvo iškrautas. Lyg skaitytum vakarinius laikraščius norėdamas sužinoti šiandienos orus. Be to, tokios svetainės myli reklamas ir bandymus parduoti premium narystes. Daryk ką nori, bet jei tai 50 000 eurų vertės siunta, gal nepasitikėk svetaine, kuri šalia siūlo ir "premium puodelių prenumeratą".

Stringa, vėluoja ir erzina

Siunta 12 dienų be jokių atnaujinimų. Ar man panikuoti?

Dvylika dienų tyloje per Atlantą ar Aziją? Greičiausiai normalu. Dvylika dienų toje pačioje Vokietijos geležinkelio stotyje? Skambink. Atnaujinimai įvyksta kai nuskanuoja vartuose, arba laivas praeina uostą, arba muitinė įveda išleidimą. Jei krovinys stovi traukinnyje ar vilkike tarp terminalų, niekas jo neskenuoja, ir internetas galvoja, kad esi Schrödingerio dėžėje. Buvo atvejis, kai konteineris su kėdėmis važiavo iš Roterdamo į Vilnių barža ir traukiniu – devynios dienos, nulio atnaujinimų. Klientas beveik patyrė insultą. Krovinys atkeliavo sveikas, tik Varšuvoje pamiršo nuskanuoti. Taip būna dažniau, nei norėtumėte žinoti.

Ką daryti jei sistema rodo "pristatytą", o aš nieko negavau?

Oho, šitas mane pykina. Dažniausiai tai arba klaidingas nuskaitymas – vairuotojas paskanavo neteisingą dėžę, arba dar blogiau, kažkas pasirašė tavo vardu. Pasitikrink su kaimynais, su sandėlio darbuotojais, sužinok ar brokeris naudojo "atgabenimo agentą", kurio nepatarė. Kartą klientas gavo 80 000 eurų vertės medienos apdirbimo stakles, o sistemoje – "pristatyta gavėjui". Pasirodo, iškrautė atsitiktiniame logistikos parke už trijų valandų nuo jo fabriko, nes vairuotojui nesinorėjo laukti iškrovimo. Tikras atvejis. Skambink iš karto. Rašyk. Nelegalizuok. Nesitikėk, kad sistema sako tiesą – ji tikrai nėra Šventasis Raštas.

Ką reiškia statusas "Customs Hold" ir ar aš galiu ką nors daryti?

Blogos naujienos, jei nepasiruošęs. "Customs Hold" reiškia, kad tavo dokumentai, prekės ar brokeris iškėlė raudoną vėliavą. Trūksta sąskaitos faktūros, keistas HS kodas, fitosanitarinė tikrinimas, arba tiesiog atsitiktinė kontrolė. Tu pats iš internetinio sekimo nieko čia nepadarysi – reikalingas muitinės brokeris telefone, geriau dar vakar. Aš visada sakau: sekimas rodo simptomą, o ne ligą. Sistema nepasakys "trūksta fitosanarinio sertifikato", ji tiesiog mirksės raudonai ir sės. Paprastai užtrunka 2-5 darbo dienas, bet mačiau ir tris savaites, kai importuotojas ginčijosi su valdžia dėl prekės vertinimo. Linksma toli gražu ne visada.

Kodėl kartais rodo, kad krovinys keliauja atgal?

Ką? Taip, kartais laivo maršrutas tikrai grįžta – perkrovimo kilpos, praleisti uostai, dėl audrų ar streikų pakeistas kelias. Bet jei galvojai apie taškus žemėlapyje slenkančius atgal, tai dažniausiai tik prasta duomenų vizualizacija, o ne laivas atrasinėjantis pirmyn. Išimtis: jei rašo "Return to Sender" arba "Export customs reject". Tada atsiranda, kai siuntėjas taip sujaukė dokumentus, kad kilmės šalis neleidžia kroviniui išvykti. Mačiau taip su tekstilės siunta iš Turkmėnijos – neteisinga kilmės šalies pažyma. Konteineris grįžo atgal. Tris savaites į balą. Geras forwarderis tai sugautų dar prieš pakrovimą. Bet ne visi forwarderiai geri.

Techniniai dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar galima sekti temperatūrinio režimo konteinerį internetu?

Reeferiai – šaldantys konteineriai – taip, dauguma modernių turi telemetriją. Matai nustatytą temperatūrą, faktinę drėgmę, net durų atidarymus. Bet duomenys paprastai eina tiesiai į jūrinę liniją ir leasingo kompaniją, ne tau. Tau reikia specialaus priėjimo, o mažo importuotojo jie dažnai neparūpina. Kai kurie brokeriai perparduoda tą matomumą kaip "šaldymo grandinės stebėjimą". Ar tobula? Ne, jutikliai genda, uostuose būna Wi-Fi zonų kuriose signalas dingsta. Buvo farmacijos siuntinys, kur loggeris parodė šuolį iki 14 laipsnių kranų metu. Pasirodo, saulė tiesiai pataikė į jutiklį šešias minutes. Visi apsėdo be reikalo. Kartais pagalvoju, kad mes žuvį sekame geriau nei kai kuriuos savo vaikus, bet čia jau mano asmeniniai reikalai.

Ką reiškia kai rašo "exception" – turiu skambinti advokatui?

Nuleisk tą telefoną. "Exception" reiškia tik tai, kad kažkas nutraukė standartinį srautą. Praleistas susijungimas, pastebėta pažeista pakuotė, neteisingas adresas, kas bebūtų. Pusę laiko tai smulkmena ir išsisprendžia savaime. Bet – visada yra bet – kartais tai pirmas signalas, kad tavo krovinys ruošiasi į biurokratinę juodąją skylę. Jei matai "exception" plus "awaiting importer instruction" arba "damaged seal", tada jau imkis iniciatyvos. Sakau žmonėms: jei statusas stovi ilgiau nei 48 valandas be detalios pastabos, skambink. Sistemos mėgsta miglotus aprašymus, nes sandėlyje niekas nenori rašyti romanų į rankinius skaitytuvus.

Ar RFID sekimas konteineryje jau realybė, ar dar fantastika?

RFID ant atskirų palečių viduje konteinerio... na, Walmartai ir Amazonės naudoja agresyviai, bet standartiniam tarptautiniam FCL ar LCL? Ne, dar brangu ir reta. Gali gauti išmanųjį konteinerį su GPS ir durų jutikliais, bet prekių lygio RFID per visą vandenyno kelionę dar norma nėra. Nors, tiesą sakant, manau kad maždaug 15% globalių konteinerių jau turi kažkokį "smart" elementą. O mūsų Lietuvos perkraustymų rinkoje... na gal 5%. Gal mažiau. Nesu šimtu procentų tikras dėl tikslo skaičių, čia mano empirinė statistika iš to ką matau. Taigi nemokėk papildomai už "okeaninį RFID sekimą", nebent veži deimantus. Paprastas konteinerio stebėjimas su GPS vartais paprastai pakanka.

Ar verta mokėti už premium sekimo paslaugą?

Paprastai? Nebent valdai šimtus konteinerių per mėnesį ir reikia vizualumo valdymo skydų, mokėti po 30 eurų už stebėjimą už siuntą dažniausiai yra teatras. Ką gauni: SMS įspėjimus, kuriuos galėjai susikurti pats, truputį gražesnį žemėlapį ir gal klientų aptarnavimo pokalbį. Realaus laiko jūrų AIS duomenys yra nemokami, jei žinai kur ieškoti. Premium vertė būna exception management – kai tau paskambina, kai kažkas stringa, o ne tu pats atnaujini puslapį. Bet dauguma "premium" paketų yra tiesiog automatizuoti laiškai su kaklaraiščiu. Aš verčiau tuos pinigus išleisčiau ant geresnio krovinio draudimo. Sunkiai įsivaizduoju dėl ko mokėčiau už tai, ką gaunu nemokamai.

Blogos naujienos ir keisti atvejai

Kodėl vieni vežėjai atnaujina kas valandą, o kiti kas savaitę?

Nes IT biudžetai skiriasi, įmonių kultūros skiriasi, o kai kurios kompanijos vis dar sėdi ant 2003-iejų programinės įrangos. A klasės linijos – Maersk, Hapag, Evergreen – prakišo milijonus į matomumo platformas. Mažesni regioniniai vežėjai? Gal du kartus per savaitę atsiunčia Excelka laiške. Tai net ne apie norą, o apie integraciją. Kai uostas Afrikos vakaruose skanuoja konteinerius tik atvažiavus ir išvažiavus, vežėjas neturi kuo dalintis. Dirbau su lietuviškais klientais siunčiančiais tenai, ir stebėjimo skirtumas tarp Europos uostų ir galutinio taško kaip šokinėjimas iš Netflixo į radiją. Nieko čia nepakeisi – planuok tyloi.

Kiek laiko po iškrovimo dar rodomi duomenys sistemoje?

Priklauso. Kai kurie vežėjai archyvuoja B/L duomenis po 60-90 dienų ir tada meta "įrašas nerastas". Kituri laiko metų metus. Jei reikia pristatymo įrodymo mokesčių patikrai ar draudimo pretenzijai po pusmečio, nepasikliauk nemokama sekimo paskyra. Atsisiųsk PDF tada, kai krovinys atvyksta. Screenshottink viską. Išmokau to kietuoju būdu. (Pataisau – ne aš pats, o mano klientas patyrė, bet aš tada jaučiausi kaltas kad neįspėjau.) Buvo ginčas, kur vežėjas ištrynė pristatymo įrašą po keturių mėnesių, nes sistema automatizmu valė. Du savaites reikėjo kapstytis archyvuose. Skausminga.

Ar vežėjai kartais tyčia slepia tikrąją krovinių padėtį?

"Slepia" yra stiprus žodis. "Atidėjo blogas naujienas iki pirmadienio ryto" – taip jau tiksliau. Niekam nėra naudos iš stovinčio konteinerio. Bet jei laivas sugedo, uoste streikas, arba tavo dėžė nerado vietos laive, kartais info 24-48 valandas būna tik vidinėje sistemoje ir nepasiekia viešojo stebėjimo. Ar tai piktybiškai? Dažniausiai ne, tiesiog duomenų vėlavimas ir bailūs viduriniosios grandinės vadovai, nenorintys siųsti įspėjimų. Tačiau – ir štai nemaloni dalis – kai kurie aferiniai brokeriai absoliučiai manipuliuoja statusais, kad nusipirktų laiko kol išsiaiškina kur, po velnių, tavo krovinys dingo. Partnerius rinkitės atsakingai.

Kodėl sistema parodė "išrašyta iš uosto", o vėliau ten pat vėl "pakrauta"?

Perkrovimo uostai, bičiuli. Tavo konteineris paliko kilmės uostą, atplaukė į Roterdamą (arba Singapūrą), buvo iškrautas, suverstas, galbūt perkeltas į kitą terminalą, o po to pakrautas ant kito laivo. Per tą šnipštą sistema gali gauti glitchą. Perskaito "išvežta" iš pirmojo terminalo ir galvoja, kad jau važiuoja pas tave, nors iš tiesų stovi uoste kitame pirke laukdamas baržos. Sėkiau vieną dėžę, kuri pagal svetainę "paliko" Valenciją tris kartus, prieš tai tikrai išplaukiant. Kiekvieną kartą tai buvo tik krano perkėlimas arba muitinės kiemo transportavimas. Jūrinė logistika yra fizinė ir netvarkinga – programa bando suspėti, bet dažnai ne.

Ar paskutinėje stotelje visada greitai atnaujina, kad krovinys jau pasiektas?

Ha. Ne. Paskutinė mylia dažniausiai blogiausia atnaujinimų prasme. Konteineris atplaukia į Klaipėdos uostą, iškraunamas, muitas praleidžia, vilkikas pasiima... ir tada? Tyla 6-12 valandų, nes vairuotojas paskanuos tik tada, kai numes pas tave. Kartais net ir tada ne. Buvęs atvejis, kai klientas matė "transit to final destination" dar dvi dienas po to, kai jau pasirašė perdavimo aktą. Paskanimas įvyko tik kai vairuotojas grįžo į bazę. Atvirkštinis logistikos sekimas yra visiška katastrofa. Ir nė manęs nepradėkit apie kelių iškrovimų maršrutus, kai tavo paletė – ketvirta stotelė.

Kokių klaidų žmonės dažniausiai daro bandydami sekti krovinį?

Jie per anksti panikuoja ir per daug pasitiki – blogas derinys. Pirma klaida: suveda B/L numerį su tarpais ar blogu formatu. Vienos sistemos nori HLCU1234567, kitos meta bet kokias raides. Antra: patikrina kartą, nieko neranda, ir galvoja kad siunta pamesta. Kartais duomenys pasirodo tik po 48 valandų nuo išplaukimo. Trečia: ignoruoja laiko zonas. "Atvyksta ketvirtadienį" gali reikšti Šanchajaus ketvirtadienį, kas tavo laiku dar trečiadienis. Ir didžiausia: naktį 3 valandą nuscreenina statusą su 50 klaustukų ir siunčia brokeriui. Mes vertiname entuziazmą, bet... skambinkite darbo metu, kai žmonės gali ką nors padaryti. Faktiskai, jei siunta labai svarbi, aš paskambinčiau ir savo vežėjui – dėl visa ko.

Oro, geležinkeliai ir paskutiniai patarimai

Ar sekimas internetu veikia vienodai ir oro kroviniams?

Oro krovinių stebėjimas paprastai greitesnis ir granuliškesnis, nes oro uostai skenuoja kiekviename žingsnyje. Tačiau – sakau tai su meile – krovininių oro linijų svetainės yra baisios vartotojui. Suvedi AWB numerį, gauni format error, nes įrašei oro linijos kodą arba neįrašei. Bet kai veikia, matai išvykimą, atvykimą, muitinę ir dažnai "paruoštas atsiėmimui" tiksliai. Vėlavimai irgi pasirodo greičiau, nes lėktuvai nemėgsta stovėti be reikalo. Spraga: tarp oro uosto sandėlio ir tavo durų. Paskutinis vilkiko etapas dažnai nematomas, nebent brokeris turi vietinę GPS integraciją. Bet šiaip oro siuntų matomumas vandenyninį palieka dulkėse. Nėra abejonių.

Ar galima sekti krovinį, kuris keliauja traukiniais per Europos geležinkelius?

Teoriškai taip, praktiškai vidutiniškai. Kinijos – Europos siuntos per šilko kelią turi matomumą, bet jis trūkčiojantis. Matai skanavimus pasieniuose: Dostyk, Brestas, Malaszewicze. Tarp jų? Du tūkstančiai kilometrų "In Transit" per Kazachstaną. Be to, geležinkelio stebėjimo sistemos gražiai nesujungtos su jūrinėmis platformomis. Tavo brokeris gali duoti nuorodą į kinišką portalą arba Telegram botą (taip, tikrai). Europos vidiniai geležinkeliai? Dar blogiau. DB Cargo ar vietiniai operatoriai nemėgsta dalintis duomenimis su pašaliniais. Aš visada prisiimu 12-24 valandų akląją zoną tarp paskutinio skanavimo ir tikros būklės.

Ar vienas kodas veikia visus kelius, jei siunta keliauja skirtingomis transporto rūšimis?

Retai. Tai yra intermodalinis šventasis gralis – vienas žiedas valdyti visus – ir daugumai siuntų tai fantastika. Jūrinis B/L miršta uoste. Tada gauni CMR arba važtaraštį vilkikui. Oro AWB – skrendant. Kiekvienas turi savo formatą ir portalą. Kai kurie 4PL bando tai surišti, bet net ir tada būna juodųjų skylių. Praėjusiais metais buvo projektas – Hamburgas į Vilnių, barža ir traukinys. Trys skirtingi kodai. Klientas beveik išprotėjo bandydamas suprasti. Mes galų gale tiesiog... skambinom žmonėms. Senas geras metodas. Veikė geriau nei programėlės.

Jei laivas vėluoja, ar sekimo sistema rodo naują datą automatiškai?

Kartais taip, dažnai ne, o jei ir rodo – pavėluotai. Vežėjų sistemos atnaujina ETA kai kapitonas ar uosto agentas praneša apie vėlavimą, bet tai nėra akimirksnis. Mačiau ETA besikeičiančias likus šešiomis valandoms iki atvykimo, nes uostas pagaliau patvirtino naują krantinės langą. Protingesnės linijos dabar naudoja algoritminius ETAs pagal AIS greitį ir atstumą, bet ir tie kiekvieną dieną šokinėja. Kaip bandyti prikalti drebučius prie sienos. Geriausias patarimas: prie jūrinio gabenimo laiko planui pridėk tris dienas atsargai. Jei atvažiuos anksčiau – bonusas. Jei vėluos – tu jau psichologiškai pasiruošęs. Taip mes logistikoje ir gyvenam. Faktiskai taip.

Išvados ir paskutiniai (šiek tiek nervingi) žodžiai

Krovinių sekimas internetu yra puikus įrankis, kai jis veikia. Bet nepraleiskite gyvenimo prie ekrano, kaskart siųsdami siuntą iš užsienio. Naudokitės keliais stebėjimo šaltiniais, pasitarkite su žmogumi, o ne vien su algoritmu, ir atminkite: net geriausia sistema rodo tik tai, ką kažkas paskutinį kartą nuskenavo. O jei to žmogaus rankos buvo užimtos kava ir jis pamiršo – jūsų konteineris vis dar egzistuoja, tik internete jo nematyt. Štai taip. Faktinis krovinys visada svarbesnis už pixelius ekrane.