Krovinių pristatymas UK – tikslus laikas ir vieta

Kai žmonės klausia apie krovinių pristatymą UK – tikslus laikas ir vieta, aš iš karto matau, kad jie nori kontrolės. Suprantu. Perkraustymas yra asmeniškas dalykas. Bet reikia pasakyti tiesiai – tarptautiniame vežime „tiksliai 15:30“ yra mitas, kurį parduoda tik tie, kurie niekada nesėdėjo prie vilkiko vairo. Aš dirbu šitame darbe jau... na, turbūt per daug metų, ir galiu pasakyti – viskas priklauso nuo maršruto, oro, muitinės Doverio pusėje ir paprastos žmogiškos sėkmės. Bet yra dalykai, kuriuos galima suplanuoti. Apie juos ir pakalbėsim.

Apie tą "tikslų laiką" – realybė ir pažadai

Jeigu mano krovinys važiuoja į Londoną, ar galiu žinoti valandą tiksliai?

Ne. Na, tiesiog ne. Jei kas nors žada, kad vairuotojas bus prie jūsų durų North Londone būtent 14:15, tai arba meluoja, arba turi laiko mašiną. Realybė yra tokia, kad mes galime pasakyti dieną, o dažniausiai – pusdienį: rytas arba popietė. Kodėl? Nes Doverio uoste gali stovėti eilėje, M20 kelyje gali būti avarija, o pasieniečiai gali nuspręsti patikrinti pusę vilkiko. Aš vienu metu bandžiau duoti klientams valandas. Rezultatas? Vieną kartą vairuotojas į Londoną atvažiavo tik 21 valandą vietoj 16. Nuotykis, bet ne klientui. Dabar sakau: diena – taip, valanda – nebent likus 2 valandoms, kai vairuotojas jau mieste.

O kaip su ta 2 valandų skale – ar tai tiesa, ar marketingas?

Dažniausiai tai marketingas. Faktas. Aš pats mačiau, kaip kompanijos internete rašo „pristatymas 9:00–11:00“, bet realiai vilkikas iš Lietuvos į Angliją važiuoja ne paštu, o autostrada, kur visko pasitaiko. 2 valandų langas veikia vietiniuose pristatymuose, kai kurjerių tarnybos turi 20 mašinų po Londoną. Bet tarptautinis pervežimas yra kitas žaidimas. Vienintelis būdas gauti tokį langą – jei jūsų krovinys jau yra UK sandėlyje ir tik laukia paskutiniojo reiso. Tada taip, 2 valandos įmanoma. Bet kai krovinys važiuoja tiesiai iš Vilniaus, geriau nusiteikite dienos tikslumu ir džiaukitės, jei vairuotojas paskambina pusvalandį prieš atvažiuodamas.

Ką daryti, jeigu vairuotojas užstringa Doverio uoste ir vėluoja 5 valandas?

Šitas klausimas mane persekioja jau metų metus. Doveris... na, ten vyksta savas gyvenimas. Kartais eilės yra normalios, kartais – chaoso lygio. Ką daryti? Pirma, neplanuokite tos dienos taip, lyg pasaulis baigsis be 12:00. Antra – turėkite kontaktą, ne kokį bendrą biuro numerį, o tiesiogiai vairuotojo arba dispečerio. Jei vilkikas užstrigo uoste, dažniausiai nieko nepadarysi, tik lauksi. Muitinė neprašys tavo leidimo. Eilė nejudės greičiau. Aš turėjau atvejį, kai klientas skambino kas valandą. Suprantu nerimą, bet... juk aš ten nestoviu. (Nors kartais norėčiau, tada galėčiau paaiškinti muitininkams, kad ten gyvi žmonės laukia.)

Ar sekmadieniais iš viso galimas pristatymas, ar tai miręs laikas?

Sekmadienis... pripažinsiu, aš pats jo nekenčiu planuoti. UK vairuotojai, ypač vietiniai, dažnai atsisako dirbti sekmadienį, o mūsų vilkikai, atvažiavę iš Lietuvos, irgi pavargsta. Tačiau techniškai – taip, galima. Bet reikės mokėti papildomai. Ne dėl to, kad mes blogi, o dėl to, kad sekmadieninis darbas UK brangesnis. Be to, daugelis sandėlių ir muitinių postų sekmadienį nedirba. Tai net jei vairuotojas atvažiuos – pristatyti gali niekas nepriimti. Aš asmeniškai stengiuosi sekmadienių vengti. Verčiau pirmadienis 7 ryto. Bet jei jau labai reikia... na, galima, bet nenumatykite, kad viskas bus sklandu. Nes nebus.

Ar galiu prašyti pristatymo būtent 8 ryto, nes turiu darbą po pietų?

Gali prašyti. Bet aš to nedaryčiau, jei nenorite nusivilti. 8 ryto pristatymas UK reiškia, kad vilkikas turėjo nakvoti visai šalia jūsų rajono. O tai kainuoja. Kartais vairuotojai atvyksta į miestą vėlai vakare ir tiesiog miega kabinoje – tuomet 8 ryto įmanoma. Bet jei jie dar tik atvažiuoja iš Europos tą pačią naktį, tai 8 ryto jie dar bus kelyje į rytus nuo jūsų. Geriausiu atveju bus 10, blogiausiu – 14. Aš klientams siūlau alternatyvą: palikite raktą kaimynui arba sutarkite, kad vairuotojas paskambintų iš arti, o jūs atvyksite per 20 minučių. Flexibility yra raktas čia. O jei tikrai reikia 8:00 – reikės mokėti papildomą naktį arba rinktis express paslaugą.

Vieta – kur ir kaip pristatoma

Jeigu naujas adresas yra kuriame nors Kornvalio kaime, ar vilkikas ten įvažiuos?

Hmmm. Kornvalis... ten gražu, bet keliai siauri kaip pas mus prie ežero. Standartinis vilkikas, kurio ilgis 16 metrų, ten apsisukti negali. Aš turėjau situaciją, kai vairuotojas įvažiavo į tokį kaimą netoli St Ives ir... na, prisiekiu, galvojau, kad teks kviesti buldozierių ištraukti. Dažniausiai susitariame iki artimiausio miestelio ar didesnės aikštelės, o ten jau su mažesne mašina galime atvežti į patį kaimą. Tai vadinama „last mile“ pristatymu. Papildomai kainuoja, bet varijuoja. Kartais tenka sumokėti 80–150 svarų, kartais galima sutarti pigiau, jei yra vietinis kurjeris. Patarimas: prieš užsakydami įsitikinkite, ar vilkikas gali privažiuoti jūsų gatve, nes jei ten aklagatvis... bus nemalonu.

Ar privalau būti pats namuose Londono bute, jei ten pristato baldus iš Lietuvos?

Teoriškai – taip, jūs arba jūsų įgaliotas asmuo. Praktiškai – yra būdų apeiti, bet nerekomenduočiau. Vairuotojas turi kažkam perduoti daiktus, pasirašyti CMR arba kitą priėimo aktą. Jei nieko nėra, krovinys grįžta į vietinį terminalą arba sandėlį, o jūs mokate papildomai. Kartais klientai palieka raktus pas kaimyną – čia OK, jei kaimynas protingas ir pasiruošęs. Aš esu matęs, kai kaimynas atidarė duris, pamatė sofą ir pasakė „aš čia nebeziniuoju“ ir nuėjo. Grąžinimas kainuoja daugiau nei pristatymas. Tai būkite namie, paskirkite draugą, arba tiksliai sutarkite su perkraustymo komanda. Nes jei vilkikas stovi Londone su jūsų daiktais, baudos už stovėjimą yra baisios.

Ką reiškia "kerb-side" paslauga, kai kalbam apie krovinių pristatymą UK?

Kerb-side – tai tas žodis, kuriuo klientai paskui pyksta, nors pasirašė sutartyje. reiškia tiesiog tai, kad vairuotojas nuleidžia krovinį ant šaligatvio, t.y. prie bordiūro. Ne į butą, ne į antrą aukštą, o iki mašinos. Jei tai didelis vilkikas, jis net neparkuos jūsų kieme – stos gatvėje. Aš bandau visada tai paaiškinti iš anksto, nes žmonės įsivaizduoja, kad perkraustytojai kaip stebukladariai. Ne, jie tik nuleidžia daiktus. Jei reikia įnešti, tai yra papildoma paslauga, vadinasi „delivery to room“, ir UK kainuoja papildomai. Kartais net labai papildomai, jei reikia nešti laiptais. Ai, ir dar – jei gyvenate antruos aukštus be lifto, nepulkite pykti, kad vairuotojas neatnešė pats šaldytuvo. Jis vairuotojas, ne šventasis.

Jeigu mano gatvė yra siaura kaip adata, kaip tada atveš sofą?

Pirmiausia, aš tikiuosi, kad jūsų gatvėje nėra adatėlių. Bet jei kelias tikrai siauras, mes naudojame mažesnes mašinas. Ne visada reikia 20 metrų vilkiko stumti į vidų – dažnai Londone ar Birmingame vilkikas stovi gatvės gale, o daiktus perkeliama į furgoną. Tai vadinama transhipment. Kaina? Na, priklauso nuo atstumo ir daiktų. Sofą galima ir per langą kai kuriais atvejais – turiu omeny, jei langas didelis ir sofą galima išardyti. Aš mačiau, kaip kolega UK atnešė pianiną per balkoną antrą aukštą. Aš asmeniškai to nedaryčiau, bet ten buvo kitoks kontekstas. Siauroj gatvoj svarbiausia – išmatuoti viską iš anksto. Geriau siųsti foto nei nustebusiai girdėti vairuotoją, šnekantį kita kalba... jūs supratote, kad jis keikiasi.

Ar galiu rinktis pristatymą į sandėlį Birmingame, o pasiimti pats savaitgalį?

Taip, tai netgi protingas sprendimas, jei jūsų grafikas neprognozuojamas. Daugelis kompanijų turi partnerių sandėlius Birmingame, Londone, Mančesteryje. Jūsų krovinys ten saugomas, o jūs pasiimate, kai patogu. Bet yra niuansas – sandėliavimo laikas dažniausiai įskaičiuotas tik kelias dienas. Po to prasideda mokestis už laikymą. Aš asmeniškai rekomenduoju šitą variantą tiems, kurie dar nežino tikslaus galutinio adreso. Nes pristatymas į sandėlį yra viena kaina, o iš ten jau galite sau ramiai vežti kasdieniu automobiliu. Bet atminkite – savaitgalį ne visi sandėliai dirba. Ypač mažesni. Perkraustymo firma pasakys, kad dirba, bet paskui paaiškėja, kad raktų negausite iki pirmadienio. Būna ir taip.

Brexit popieriai – nes čia jau UK

Jeigu vežu krovinį iš Kauno į Mančesterį, ar dabar jau reikia kažkokių ypatingų popierių?

Brexit viską apsunkino. Nebeslepiu. Anksčiau – kaip į kitą Lietuvos galą. Dabar reikia muitinės dokumentų. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai perkraustymui, reikalingas T1 arba atitinkamas eksporto-importo deklaravimas. Dažniausiai perkraustymo kompanija tai sutvarko už jus. Bet jei vežate komercinį krovinį – ten jau kitokia istorija, EORI numeriai, deklaracijos, kodai. Aš tiksliai nepamenu visų komercinių niuansų, nes specializuojuosi į asmeninius daiktus, bet žinau, kad be popierių niekas nebevažiuoja per Kalę. Kas liečia T1 – jis turi būti uždarytas UK muitinėje. Tai reiškia, kad vilkikas gali būti sustabdytas, jei dokumentai netvarkingi. Rinkitės tuos, kas iš tikrųjų supažindinti su post-Brexit tvarka, o ne su senais pažįstamais iš 2018-ųjų.

Ar reikės mokėti importo mokesčius už savo asmeninius daiktus?

Jei daiktai yra naudoti, priklauso jums mažiausiai 6 mėnesius, ir jūs perkraustotės gyventi į UK – paprastai ne. Tai vadinama Transfer of Residence (ToR). Bet reikia iš anksto užpildyti paraišką UK muitinei. Aš klientams visada sakau: tai padarykite prieš pristatymą, ne po jo. Buvo atvejis, kai šeima iš Klaipėdos nespėjo su ToR, ir muitinė užlaikė daiktus 4 dienas. Skambinėjo, nervinosi. Galiausiai viskas išsisprendė, bet stresas buvo. Jei kažkas naujo – pvz., nenuimta etiketė nuo sofos – gali įtarti, kad perkate prekybai. Tada gali tekti mokėti VAT. 20 proc. nuo vertės. Skaudu. Tai nupyškinkite etiketes ir atrodykite kaip tikri perkraustytojai, o ne kaip parduotuvių perpardavinėtojai.

Ar gali muitininkai atidaryti dėžę su mano patalynės komplektu ir viską patikrinti?

Gali. Ir kartais atidaro. Ne visada, bet rizika yra. Muitininkai turi teisę tikrinti bet kurį krovinį, ypač jei deklaracijoje kažkas neaišku arba scanneris parodo keistą siluetą. Aš pats esu matęs, kaip atidarinėjo dėžę su... nu, ten buvo indai, bet scanner pamatė metalo gausą ir pagalvojo, kad gal ginklai. Buvo awkward. Jūsų patalynė turbūt praeis nepastebėta, bet jei dežėje yra ir kompiuteris, ir įrankiai, ir daug kažko elektros – gali kilti klausimų. Pirkinių reiktų nedėti tarp asmeninių daiktų. Dar vienas dalykas – alkoholis. Jeigu dežėje butelis vyno... na, transfer of residence jūsų nedraudžia, bet gali tekti įrodyti, kad ne verslui. Aš tokių dalykų vengčiau. Paprasčiau.

Ar CMR reikalingas UK maršrutams?

CMR... na, man rodos, taip, vis dar reikalingas, nors UK jau ne ES. Tai yra vežimo sutarties konvencija, kurią pasirašo tiek ES, tiek UK. Aš naudojuos jau dvidešimt metų ir įpročio dėlei darau visada. Kai kurie mano kolegos sako, kad vidiniams UK pervežimams jo nereikia, bet tarptautiniuose maršrutuose iš Lietuvos – taip. Ai, žinote, aš čia gal ir ne šimtu procentų teisus. (Reikėtų pasitikrinti su muitinės agentu, aš pervežimus darau, o ne teisę mokau.) Bet faktas – be kokio nors vežimo dokumento jūs nepasiimsite krovinio. Tai geriau turėti CMR arba bent jau tvirtą vežėjo važtaraštį. Nes jei kas nors paklys pakeliui – be popierių jūs tiesiog eilinis bevardis siuntėjas.

Kai situacija nepavyksta – problemos ir sprendimai

Ką daryti, jei pristatymo dieną mane ištiko gripas ir negaliu atidaryti durų?

Oho, buvau tokių situacijų. Gripas, karantinas, staigios atostogos. Pirmas patarimas – nėra tragedijos, pasaulis nesugrius. Skambinkite kuo greičiau vairuotojui arba biurui. Jeigu krovinys jau važiuoja, galima sutarti dėl perleidimo. Kaimynas, draugas, agentas. Jei nieko neturite – vilkikas dažniausiai veža į artimiausią terminalą. Tai kainuos. Kiek? 50–150 svarų per dieną arba savaitę, priklauso nuo sandėlio. Buvo atvejis, kai suradau kliento sesę per Facebook per dvi valandas. Ne įprasta mano darbe (iš tikrųjų aš neturėčiau to daryti), bet išeitis atsirado. Tik nedarau to dažnai, ne tame mano darbas. Bet pagrindinis dalykas – komunikacija. Tyloje problemos tik auga.

Jeigu vilkiką sugedo netoli Bristoliu, kas tada?

Tada visi nervinasi. Aš pirmiausia. Vilkiką sugedo... sorry, vilkikui sugedo variklis. Taip, būna. Stebuklingai vairuotojai nėra mechanikai, ir 20 tonų sofų neperkrausi į bet kokią pagalbos mašiną. Paprastai vežėjas kviečiasi kitą vilkiką iš savo tinklo arba samdo UK pagalbą. Tai gali užtrukti parą ar dvi. Jei gedimas rimtas – net ilgiau. Jūsų daiktai būna saugūs, nes vilkikas užrakintas, bet terminas nukenčia. Reali situacija: prieš dvejus metus kolegos mašina sugedo M4 kelyje. Teko siųsti antrą vilkiką iš Londono, daiktai vėlavo 3 dienas. Klientas buvo įsiutęs, bet... ką padarysi? Ne mes sugedinome. Draudimas dažnai padengia tokias sąnaudas, bet moralumas lieka ant mūsų pečių. Būna ir blogiau.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės "pameta" krovinį tarp uosto ir galutinio adreso?

Tiesa. Aš to nedarysiu saldžių žodžių. Yra įmonių, ypač tarpininkių, kurios pažada žemą kainą, o paskui meta krovinį į bendrą terminalą ir... pasimeta. Kartais tiesiogine to žodžio prasme. Daiktai atsiduria toje pačioje aikštelėje, bet be identifikacijos. Ne tik maži siuntiniai – aš mačiau, kad net baldų konteineriai būna „dingę“ savaitėms. Kaip to išvengti? Rinkitės tuos, kas turi savo parką arba tiesioginį kontaktą su vairuotoju, o ne tik gražų svetainės paveiksliuką. Ir visada prašykite sekimo numerio arba bent vilkiko kontaktinio telefono. Nes jei kompanija sako „o, mes perduosime kitam partneriui UK“, paklauskite – kokiam? Jei nesugeba atsakyti, bėkite. Rimtai.

Kas yra tie paslėpti mokesčiai už laukimą prie mano durų?

Tai vadinama demurrage arba waiting time. Kai kurie vežėjai į kainą įtraukia 1 valandą nemokamo laukimo. Kitas – 2 valandas. O po to prasideda 30-50 svarų sterlingų per valandą. Aš pats vengiu tokių staigmenų, bet kai kurios kompanijos, ypač pigios, specialiai pažada žemą kainą, o paskiau meta sąskaitą. UK klientai dažnai nepasiruošę – darbai vyksta lėtai, liftai užimti, kaimynai blokuoja įėjimą. Jei perkraustymas trunka 4 valandas, o jūs sumokėjote tik už pristatymą, gali būti nemalonu. Patarimas: klauskite iš anksto, kiek laiko įeina į standartinę kainą. Aš asmeniškai duodu 2 valandas daliniams kroviniams ir pusdienį pilnam butui. Bet kiekvienas dirba kitaip.

Jeigu aš gyvenu trečiame aukšte be lifto, ar vairuotojai padės užnešti?

Gali padėti, bet neturėtų. Na, nebent sutarta. Tarptautinis vairuotojas yra ne nešikas – jis vairuoja ir saugo krovinį. Jei jis vienintelis kabinoje, ir dar turi važiuoti į Mančesterį, o mes jau kalbėjom apie laukimo mokestį... tai dviejų valandų kėlimas laiptais neįeina. Jei reikia užnešimo, reikia užsisakyti papildomas rankas – porininkus. Arba samdyti vietinius perkraustytojus UK pusėje. Kai kurie mūsų vairuotojai yra aukso vertės ir padeda, jei mato, kad senutė viena. Bet tai – žmogiškas gestas, ne paslauga. Aš pats esu nešęs dėžes kartu su klientais. Buvo ir taip. Bet tai nereiškia, kad taip bus visada. Nepamirškite perskaityti sutarties punkto apie pakrovimą.

Ar galiu keisti pristatymo adresą paskutinę minutę, jei supratau, kad nuomos sutartis nutrūko?

Galite pabandyti. Oi, čia ta klaida – galite... na, taip. Bet jei vilkikas jau išvyko iš Lietuvos arba jau JK teritorijoje, adreso keitimas kainuos. Kartais daug. Nes reikia perskaičiuoti maršrutą, degalus, galbūt mokėti už atidarytą muitinę. Aš turėjau klientą, kuris Londone pakeitė adresą į Glazgą likus 48 valandoms. Skirtumas – 600 kilometrų. Sutartis buvo nutrūkusi, suprantu, skaudu. Sumokėjo papildomai apie 400 svarų. Ar galima buvo pigiau? Gal, jei būtume žinoję anksčiau. Perplanavimas tarptautiniame kontekste nėra tas pats, kas Wolt pristatymas – čia negalima paspausti mygtuko „kitas adresas“. Vilkikas yra didelis, krovinys fiksuotas, ir laikas – pinigai.

Kainos ir realybė – kiek tai kainuoja

Kiek maždaug kainuoja krovinių pristatymas UK dviejų kambarių buto daiktų?

Žiūrėkite, kaina svyruoja kaip oras Londone. Šiaip – jei dalinis krovinys, tikėkitės nuo 800 iki 1400 eurų iš Lietuvos. Jei pilnas vilkikas – gali būti ir 1800–2500 eurų. Nuo ko priklauso? Nuo to, ar turite pianiną, ar į antrą aukštą be lifto, ar reikia pakuoti. Aš negaliu pasakyti tikslios sumos be sąrašo. Būna, kad klientas sako „dviejų kambarių butas“, o ten trijų metrų spinta ir akvariumas. Tada viskas keičiasi. Aš žuvų nemėgstu, bet akvariumą gabenti galima. Pigiausia – jei patys supakuojate, patys iškraunate, ir adresas pirmajame aukšte prie pagrindinio kelio. Brangiausia – Kornvalis, penktas aukštas, be lifto, pianinas. Tada aš tiesiog atsiprašau ir vaduojuosi į kainos lauką, kur ne visi drąsūs.

Ar į kainą įskaičiuotas kuro mokestis UK tiltams, ar vėliau gausiu staigmeną?

Mokestis už tiltus – M6, Dartford Crossing, Londono congestion charge – dažniausiai NEĮSKAIČIUOTAS į bazinę kainą. Aš stengiuosi tai aiškiai pasakyti, bet daugelis klientų negirdėjo. Dartford Bridge kainuoja kiekvieną kartą kertant. Jei vilkikas važiuoja į Londono centrą, tai gali būti ir 15–25 svarai per dieną. Congestion charge dar papildomai. Kai kurie vežėjai to nemini, o paskui sąskaitoje matote eilutę „UK mokesčiai“. Jei jūsų pristatymas yra tik M25 aplink Londone arba šiauriau Birmingamo, tiltų nėra daug. Bet į patį Londoną – būkite pasiruošę. Aš asmeniškai anksčiau įtraukdavau viską į bendrą kainą, bet dabar atskiriu, nes kuras ir mokesčiai kinta kaip akcijos. Skaidrumas svarbiau.

Ar verta drausti krovinį, jei ten yra sena močiutės komoda ir keli paveikslai?

Verta. Aš visada sakau – drauskite. Jei tai yra emocinė vertė, jums reikia draudimo. Nes vairuotojas gali būti atsargus, bet kelias gali būti duobėtas. Vilkikas gali staigiai stabdyti. Kartais tiekimo procese nėra tobulas. Sena močiutės komoda – jūs jos nenusipirksite už jokius pinigus. Paveikslai – jei originalai, tikrai drauskite. Draudimas kainuoja apie 1-1.5% nuo deklaruojamos vertės. Kai kurie galvoja, kad tai pinigų švaistymas. Aš galvoju kitaip. Prieš trejus metus vieno kliento dėžė su porcelianu nukrito... kažkaip. Vilkikas net nepajuto, bet dėžė viduje plyšo. Draudimas padengė. Be jo – būtų likę ašaros ir apkaltinimai, nors niekas nebuvo kaltas. Aš pats panašią močiutės komodą turėjau, bet ji liko pas sesę.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai turiu rinktis profesionalų pakavimą dėl draudimo?

Galite patys. Bet draudimas gali to nepripažinti, jei daiktai supakuoti neprofesionaliai. Čia yra didelis niuansas. Kai kurios draudimo bendrovės reikalauja, kad perkraustymo kompanija būtų supakavusi, ypač elektroniką, stiklą, meno kūrinius. Jei patys supakavote į laikraščius ir dėžėse nerašėte „skirtingi“, o viduje sudužo – galite likti be išmokos. Aš pats nebūsiu pakavimo policininkas, bet perspėju. Kaina už profesionalų pakavimą yra didesnė, tačiau kai svarbi daiktų vertė, aš renkuosi profesionalus. Ypač jei važiuoja toli – į Škotiją ar Velsą. Na, bet jei ten tiesiog drabužiai ir knygos – pasiimkite dėžes iš turgavietės ir pakuokite. Užteks.

Jeigu aš persikraustau į Edinburgą, ar kaina skiriasi nuo Londono?

Skiriasi, bet ne taip drastiškai, kaip galvojate. Edinburgas yra toliau, bet UK vidaus maršrutai gana efektyvūs. Skirtumas dažniausiai 100–200 eurų didesnis nei Londonas. Kodėl? Nes nuo Doverio iki Edinburgo – beveik 600 km daugiau. Daugiau degalų, vairuotojo laiko, nakvynės. Škotijoje taip pat kai kurie tiltai ir keliai turi savo niuansų. Bet... na, jei lygintume su Kornvaliu pietuose, Edinburgas gali net būti pigesnis, nes Škotijos keliai greitesni, mažiau spūsčių. O Londonas... spūstys užknisa ir brangina. Tai atsakymas – taip, kaina kinta, bet ne radikaliai. Tiksliau pasakysiu, kai žinosiu datas. Žiemą Škotijoje gali snigti ir kainuoti papildomai dėl rizikos. Vasarą – standartiškai.

Išvada

Taigi, krovinių pristatymas UK – tikslus laikas ir vieta yra idealas, kurio siekiame, bet realybė reikalauja lankstumo. Aš per tiek metų supratau, kad svarbiausia – ne valandą atspėti, o rasti žmones, kurie kalbės tiesą. Nes jei jums žada per daug – kažkas ne taip. Rinkitės tuos, kas aiškiai pasako, kad Doveris gali užstrigti, kad Kornvalyje reikės mažesnės mašinos, kad 8 ryto sekmadienį neveiks. O tada – planuokite atsargiai, drauskite daiktus ir nepamirškite sukrauti patys. Na, arba sumokėkite, kad sukrautų kiti. Sėkmės persikraustyme. Aš einu tvarkyti CMR popierių.