Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių pristatymas mikroautobusais į Angliją: kaip visa tai vyksta realiai
Dirbu tarptautiniuose pervežimuose jau dvidešimt trejus metus – taip, netgi tada, kai į Angliją važiuodavome be jokių pasų, tik su CMR lapu ir viltimi. Praėjo tie laikai. Dabar žmonės dažnai skambina ir klausia apie krovinių pristatymą mikroautobusais į Angliją. Jie galvoja, kad viskas paprasta: susikrauni, nuvažiuoji, iškrauni. Realybė? Truputį sudėtingiau. Štai ką turėtum žinoti prieš pakeldamas ragelį ar rašydamas žinutę. Atsakysiu kaip žmogus, kuris matė visko – ir sklandžių pristatymų į Londono centrą, ir bemiegių naktų prie Doverio. Ne kaip robotas iš paieškos sistemos.
Prieš sėdant ant sofos – ką reikia žinoti
Ar galiu iš karto supakuoti visą dviejų kambarių butą ir nusivežti į Angliją vienu mikroautobusu?
Dažniausiai taip, bet reikia tiksliai žinoti tūrius. Žmonės linkę mažinti savo daiktų kiekį galvoje. Sakai: „ai, čia tik kelios dėžės“, o išeina dvidešimt keturios ir sofa. Mums tikslinga gauti sąrašką ar nuotraukas. Krovininis mikroautobusas telpa apie 15–20 kubinių metrų. Jei netilps, ieškosime didesnės mašinos, bet kaina šoktels. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis po to, kai mašina stovi kieme.
Kiek prieš tai reikia užsisakyti krovinių pristatymą mikroautobusais į Angliją?
Idealu – dvi ar trys savaitės. Taip yra ne todėl, kad visas dienas nusikalnėtos, o todėl, kad maršrutus sudeliojame iš anksto. Kartais pasitaiko tuščias važiavimas atgal, ir tada galim įkišti tave per tris dienas. Bet neprisižiūrėk. Būna, kurie skambina vakare, o ryt nori važiuoti. Tai ne taksi. Turime suderinti logistiką, vairuotojo darbo valandas, pasitikrinti ar nereikia T1 dokumento. Kuo anksčiau, tuo ramiau mums visiems.
O mano daiktai – tai jau krovinys ar ne? Nes jei asmeniniai, gal nereikia jokių popierių?
Štai čia aš užstringu. Jei pats važiuoji su baldais, tai persikraustymas. Bet kai samdai mus, muitinė kartais žiūri kaip į komercinį krovinį. Tada reikia CMR. Tiesą pasakius, šiame privačių ir komercinių niuansų klaustuke aš ne visada šimtu procentų įsitikinęs – advokatą samdyčiau rimtesniam ginčui. Bet praktikoje darome pilną paketą: sąrašai, draudimas, viskas su prierašu. Viršininkas sake (jis taip iš tikrųjų taria), kad geriau permokėti popierių, nei aiškintis su pasieniečiu šaltyje.
Kokių popierių dabar reikia, kai Anglija jau ne ES?
Brexit viską pakeitė. Reikia eksporto deklaracijos, pakavimo sąrašo lietuvių ir anglų kalbomis, sąskaitos jei komerciniai daiktai. Kartais klientai mano, kad į Londoną važiuoti kaip į Berlyną – ne, čia trečioji šalis. Daugelis vairuotojų dar prisimena laikus, kai pravažiuodavo tiesiog su CMR. Dabar Doverio ar Folkestono patikros yra realios. Pameni, kai užtekdavo vieno žalio CMR lapo? Dabar jo nepakanka. Laiko sąnaudos, bet jei dokumentai tvarkingi – važiuoji be streso.
Ar vairuotojas padės man išnešti šaldytuvą, jei aš gyvenu vienas?
Vienas vairuotojas nešioja tik tai, ką gali saugiai suvokti – dėžes iki dvidešimties kilogramų. Šaldytuvą? Buvo atvejis Panevėžyje: klientas vienas laukė devyniasdešimties kilogramų agregato. Vairuotojas atsisakė nešti vienasmeniškai – per sunku, per didelė traumos rizika, o mums nereikalingi nedarbingumo lapai. Mes galim parūpinti papildomas rankas, bet iš anksto. Jei planuoji krauti namą ir tikiesi, kad vaikinas pakels vienas – nusivusi. Fiziškai neįmanoma. Aš ir pats jau nebe tas.
Ar važiuojat tik į Londoną, nes ten visi gyvena?
Žinoma, ne tik į Londoną. Ten dažniausiai važiuojam, bet vežame ir į Birmingamą, Mančesterį, Lidsą, Šefildą, Liverpulį. Kartais net į Kornvalį, jei pasiruošęs mokėti už papildomus kilometrus. Kaina nuo Londono iki taško skaičiuojama paprastai. Realiausia logistika – nuvežti iki Londono, tada vietinis perdavimas. Bet jei pilnas mikroautobusas – tempiame iki slenksčio net Anglijos šiaurėje. Praėjusį mėnesį vyko pasienio miestelis netoli Škotijos. Drąsiai klausk, kur tiksliai reikia.
Kelyje ir prie jūros – muitinės bei važiavimas
Kiek laiko užtrunka pasienis, konkrečiai Doveris ar pralaidos tunelis?
Loterija. Būna, kad pravažiuoji Folkestoną per pusantros valandos – kavos neišgeri. O būna, kad eilė apkrauta kelias valandas. Kartą, man atrodo 2022-ais, vairuotojas Tadas praleido Doverio uoste keturias valandas. Priekyje važiavęs prancūzas turėjo šviežių moliuskų. Muitinė aptiko, prasidėjo tikrinimai, eilė sustojo. Net kai tavo dokumentai švarūs, kitas gali užlaikyti. Planuok ne pagal geriausią scenarijų. Jei žadi darbe – palik laiko rezervę. Kelionė nuo Kauno iki Londono ne magistralė be spūsčių.
Gal galima pridėti maisto, augalų ar rūkytos dešros dėžutę?
Stipriai nerekomenduoju. Po Brexit draudžiami švieži maisto produktai, mėsa, pienas, augalai su žeme. Kartais klientas prašo: „tik vieną dešros gabalą mamai“. Mes atsakome – ne. Matėme, kai pasieniečiai tikrino rūkytą dešrą ir konfiskavo. Blogiau – bauda. Yra įmonių, kurios pasako: „paslėpk po drabužiais“. Tai ne tik kvaila, tai nelegalu. Jei sučips mūsų vairuotoją, problemų visiems. Geriau nusipirkti dešrą East Ham turguje Londone, belaukdamas sofos. Ten visko yra.
Kiek realiai kainuoja pilnas krovininis mikroautobusas iki Londono?
Negaliu pasakyti be sąrašo, bet orientyras: iš Lietuvos – nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Kartais pigiau, jei dalinis krovinys. Kartais brangiau, jei Skotija. Žmonės pamato skelbimus „300 eurų“ ir skambina. Aš atsakau – aš taip pigiai nenoriu važiuoti net poilsiauti. Tokios kainos dažnai masalas, o paskui prašo dar trijų šimtų prie durų. Arba ne įmonė, o Savickas su sena „Transit“ be draudimo. Kaina priklauso nuo atstumo, kiekio, ar reikia keltis (tikslingiau būtų sakyti „keltas arba Eurotunelis“, bet visi supranta, ką turiu galvoje).
Kas pigiau – dalinis krovinys ar visas mikroautobusas?
Jei keturios dėžės ir dviratis – dalinis krovinys be abejo. Mūsų mikroautobusas važiuoja pas klientą A, tada pas tave, pas B, ir tik tada į uostą. Bet tai reiškia lankstymąsi. Pilnas mikroautobusas kainuoja daugiau, bet tu pats nustatai grafiką. Dalinis ekonomiškesnis, tik reikia nenusiminti dėl laiko. Kartais laukiam dieną, kartais savaitę, kol susidaro maršrutas. Jei neturi kur skubėti – puiku. Jei reikia rytoj – teks mokėti už visą. Aš pats brangių daiktų nevežčiau daliniu – per daug kasdoriai.
O gal man pačiam važiuoti šalia vairuotojo – ar tada pigiau?
Keleivio vieta pilname mikroautobuse dažnai laisva – ji ne krovininė. Gali važiuoti. Dėl kainos – kartais sumažiname už kurą, kartais ne, jei keltas ima atskirai. Yra tokių, kurie nori pasiimti šunį. Tada reikia skiepų įrašų, veterinarijos pažymos. Kartais klausia: o gal dar pusseserę? Sakom – jei telpa, ant dėžės? Ne, neleidžiama. Vienas keleivis – taip, ramiai. Du – jau reikia derėtis dėl patogumo. Mikroautobuse vietos nėra begalinės. Dažniausiai vienas palyda – idealu.
Kodėl internete vieni prašo 500, kiti 1500 eurų už tą patį?
Du priežasčių tipai. Pirmas – vertė. Pigiausi dažnai be CMR draudimo, be licencijos. Gražu, kol nenutinka avarija. Antras – šantažo modelis. Pasiūlo 400 eurų, paima daiktus, paskui grasina laikyti sandėlyje, jei nedoksi dar 400. Turime istoriją iš 2019-ųjų, kai klientas dėl to kreipėsi į policiją. Žinoma, ne visi pigūs blogi, ir ne visi brangūs geri. Bet jei kaina atrodo kaip klaida – tikėkis klaidingo rezultato. Patikimas krovinių pristatymas turi savo rinkos kainą. Jos apeiti neįmanoma.
Kainos, popieriai ir drąsūs paklausimai
Kelios dienos iki durų realiai iš Lietuvos?
Su pilnu mikroautobusu – trys ar keturios dienos. Pirmą pakrauname, antrą važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, trečią – Prancūziją, uostą, keltą, ketvirtą jau Anglijoje. Express galima per dvi, bet vairuotojas turi tikrintis poilsį. Kartą per sniegą šiaurės Prancūzijoje strigome dvylika valandų. Klientas skambino: „kur sofa?“ Buvo prie Calais, vilkų spūstyje. Planuok keturias, džiaukis jei greičiau. Kelias nėra garantija – orai, eismas, muitinė gali įnešti savo korekcijų.
Ar reikia mokėti už mokamus kelius?
Vokietijoje ir Prancūzijoje mokesčiai dideli – pridedami prie sąmatos. Belgijoje irgi. Anglijoje greitkeliai nemokami, bet yra M6 Toll (retai juo važiuojame, tiesą sakant labiau vengiame Birmingamo spūsčių). Keltai brangūs, bet ir tai įskaičiuota. Jei kas sako „atskirai“ – klausk, kokie. Kartais nori prisidurti. Tunelio kaina po Brexit šoktelėjo. Nežinau kodėl, bet faktas. Visada reikalauk detalios sąmatos, kurioje kiekviena eilutė paaiškinta, ne tik grafinis skaičius apačioje.
Kas jei suges mašina su mano baldais?
Buvo prie Hanoverio, 2019 ar 2020. Generatorius nulūžo nakčia. Vairuotojas paskambino, mes iškvietėme pagalbą, o kolegos vokiečiai per kelias valandas atsiuntė kitą mikroautobusą. Perkrovėm daiktus tamsoje. Kita diena jau judėjo toliau. Tai užtruko apie šešias valandas. Jei kas galvoja, kad pervežimas – tik taškas A į tašką B, pamirškite. Būna gedimų, spūsčių, blogų orų. Svarbu turėti partnerių tinklą. Vieniši vilkikai nešioja tik savo problemas, o mes – vieni kitus.
Galiu pats susipakuoti ar privalu samdyti jus?
Gali pats, bet jei susidėsi stiklus į laikraščius, o CMR draudimas matys netinkamą pakavimą – išmokos gali nebūti. Matėme šedevrų: indai šiukšlių maišuose, televizorius tik su antklode. Viskas atvažiuoja, bet kartais subyrėję. Rekomenduoju leisti mums padaryti trapioms vietoms pakavimą. Kaina simbolinė. Beje, jei pats pakuoji – nepaleisk progos geros lipnios juostos. Pameni tą geltoną, kuri atsiklijuoja per pusvalandį? Tai dekoracija, ne pakavimo medžiaga.
O dviratis, slidės, gitara – ar tai sunku sutalpinti?
Dviratis ir slidės dėl išmatavimų keblūs. Slidės per ilgos, kabo, reikia saugoti. Dviratis subraižo, jei neprisitvirtinęs. Gitara – geriau kietame futliare, o ne minkštame. O oras mikroautobuso krovininėje dalyje – ar jis kenkia medžiui? Tiesą sakant, nežinau ar temperatūros pokyčiai tikrai kreivina gitarą, ar tai tik gandai tarp muzikantų. Bet jei vertinga – dedame vidurin, kad neprieš minus dvidešimt radiatoriaus. Trumpai: nestandartiniai daiktai tilps, bet pranešk iš anksto. Rankų darbas kainuoja.
Kokia dažniausia klaida, kurią daro žmonės pakuojami daiktus į Angliją?
Vertės sumažinimas muitinei. Rašai: „naudoti drabužiai, 5 eurai“, kai spinta pilna naujų pirkinių. Muitinės pareigūnai mato tai kasdien. Atidaro, vertina, prasideda delsimas, baudos. Buvęs klientas skambino piktas, kad siunta užstrigo. Paaiškėjo, kad deklaravo visą butą už šimtą eurų. Pasakiau: jei nori žaisti ruletę, eik į kazino, o ne į muitinę. Tvarkingas sąrašas – pagarba taisyklėms. Tai ne šiaip biurokratija, o tavo pinigų ir laiko apsauga. Nepyksiu, jei paklausi ką rašyti – padėsiu.
Kai gyvenimas ne toks sklandus kaip asfaltas
Kaip apskritai žinoti, kad neapgavo, kai tiek istorijų sklando?
Patikrink ar įmonė egzistuoja. Paieškok Registrų centre. Klausyk instinkto: ar atsako tik vakarais? Ar turi tik mobiliuosius numerius? Ar siūlo mokėti tik grynaisiais į rankas? Kartą klientė atsiuntė puslapį be adreso ir registracijos. Supratau, kad fiktyvu. Paprašyk CMR draudimo kopijos. Normalus vežėjas nedraudžia. Nepasitikėk vien „super gera kaina“ – tai įspėjimas, ne dovana. Kai esi sumanęs krovinių pristatymą į Angliją, patikimumas svarbiau už greitį.
Ar vežate tik baldus, ar galiu pridėti ir dokumentų ar kompiuterį?
Žinoma, dokumentai keliauja su baldais. Bet jei veži vien popierių, jis turi vertę ir aprašymą. Kartą vežėme trisdešimt kilogramų teisinių bylų. Muitinėje kilo įtarimas, kad tai komercinė literatūra. Pareigūnai atvėrė dėžę, pamatė lietuviškas antraštes, pagalvojo ir paleido. Realybė – viskas turi atrodyti kaip asmeninis turtas. Kompiuteriai – taip, bet pasižymėk serijinius numerius. Jei dešimt identiškų naujų kompiuterių – jau verslo mėginys, o ne persikraustymas. Muitininkai nėra kvaili.
Ar galima mokėti gavus daiktus, o ne prieš tai?
Įprastai imame trisdešimt procentų iš anksto – mūsų garantija, kad nesiblaškysi. Likę septyniasdešimt – pristatymo metu. Grynais ar pavedimu. Pilnas išankstinis mokėjimas? Tik jei jau seni pažįstami. Jauni klientai pyksta: „kodėl negaliu kaip pica – atvežė, tada sumoku?“ Todėl, kad picos nepalieki Vokietijoje, jei klientas nebeatrašo. Yra rizika. Bet jei sutartis ilgalaikė – randame abiem pusėm patogų būdą. Verslas turi būti sąžiningas iš abiejų pusių, be to, aš ir pats nenoriu būti apgautas.
Ar iš Klaipėdos kainuoja kitaip negu iš Vilniaus?
Logiškai – taip, nes papildomi kilometrai. Jei mūsų mikroautobusas išrieda iš Vilniaus, Klaipėdos krovinys prideda atstumą. Kartais turime partnerių Klaipėdoje. Daug kas klausia, ar negalima tiesiog laivu iš Klaipėdos į Angliją. Ne, tiesioginio keltų maršruto nėra. Viskas vyksta per Europą sausuma, tada keltas iš Calais. Atstumas skaičiuojamas durų iki durų, ne nuo mūsų kiemo. Taigi Klaipėda bus šiek tiek brangiau, bet ne ženkliai, jei jau važiuojam pro Kauną.
Kokia blogiausia patirtis per tuos dvidešimt dvejus metus?
2018-aisiais perėmėme siuntą iš kito vežėjo viduryje kelio. Pasirodo, viduje – elektrinis paspirtukas su ličio baterija. Nedeclaruota. Pasienyje vykdytojai beveik išvarė mus iš kelio – gaisro pavojus. Paspirtuką teko palikti. Klientas buvo įsiutęs. Pamoka: niekada neimk nieko, ko nematai akimis. Nuo to laiko kiekviena dėžė privalo atitikti sąrašką. Kontrolė – gyvybės draudimas. Taip, tai buvo brangi pamoka, bet dabar mes tikriname viską dvigubai.
Ar po Brexit kas nors pasikeitė dėl krovinių pristatymo į Angliją mikroautobusais?
Taip, dabar kiekvienas krovinys į Jungtinę Karalystę – eksportas. Reikia deklaracijų, kartais EORI komerciniams. Anksčiau važiuodavai kaip į kaimyninę šalį. Dabar pasienis realus: Folkestonas, Doveris turi patikras. Ar tai reiškia, kad verta apleisti idėją? Ne. Reikia kantrybės ir teisingo vežėjo. Nors kartais pasiilgstu senų laikų be popierių kalnų, darbas vyksta. Mikroautobusai vis dar kerta kanalą. Tavo baldai gali irgi, jei nebandysi apeiti taisyklių.
Jei ieškai krovinių pristatymo mikroautobusais į Angliją, neskubėk rinktis pagal vieną kainą. Klausk apie draudimą, paklausyk pilvo, nepasitikėk vien gražiu puslapiu. Per dvidešimt trejus metus matėme šiltų patikrų ir šaltų naktų. Bet pervežimas į Londoną ar Birmingamą vis dar sklandus, jei žaidi pagal taisykles. Pasirink patyrusius, klausk bet ko – kvailų klausimų nebūna. Svarbiausia, kad daiktai atvažiuotų, o ne liktų pasienyje. Skambink, patarsim be užuolankų.