Krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų: ką svarbu žinoti prieš kraustantis?

Vakar vėl skambino klientė iš Kauno – klausė, ar mes tikrai pristatome daiktus iki jų naujo buto Birmingeme, ar tik paliksime kažkur pakelyje. Supratau, kad nors dirbu perkraustymų versle jau dvidešimt trejus metus, žmonės vis dar painioja paprastą siuntų gabenimą su tikru krovinių pristatymu į Angliją nuo durų iki namų. Tai nėra raketų mokslas, bet niuansų yra daugiau nei atrodo. Ypač po Brexit'o, kai dokumentai, muitai ir taisyklės pasikeitė taip, kad net mes, seniai besisukantys šioje rinkoje, kartais pasimetam. Daugelis galvoja, kad užtenka paskambinti ir viskas susitvarko savaime. Taip nėra. Tad štai atsakymai į dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu sėdėdamas kabinete Vilniuje arba vairuodamas furgoną link Kalė.

Pradžia – ką daryti prieš pakrovant pirmą dėžę

Ar tikrai imatės visko – nuo sofos išnešimo iš buto Vilniuje iki jos užnešimo į namus Mančesteryje?

Taip, būtent tai ir yra visas paketas. Ateisim pas jus, užkrausim, paperkrausim per Kelną arba Olandiją, nusivešim per Lamanšą ir iškrausim ten, kur pasakysit. Aišku, jei liftas neveikia ir ketvirtas aukštas be lifto – reikia pasikalbėti atskirai, nes aš asmeniškai, nors ir vyrukas ne iš piršto laužtas, nenoriu tempti trijų durų spintos laiptais be papildomos rankos. (buvau tempęs, žinau, ką reiškia nugara kitą rytą)

Kiek iš anksto reikia užsirašyti?

Žiemą užteks dviejų savaičių. O rugpjūtį ar rugsėjį – studentų sezonas – geriau mėnesio. Kartais žmonės skambina pirmadienį, o išvažiuoti nori trečiadienį. Būna, kad surenku, jei laimingai sutampa maršrutas, bet tai ne taisyklė, o stebuklas. Kitaip sakant, kuo anksčiau, tuo ramiau. Ypač jei jums reikalingas tikras krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų, o ne į sandėlį kažkur prie M25 žiedo.

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs tai padarysite?

Galit patys, galim mes. Mes turime dėžių, popieriaus, burbulo plėvelės. Bet jei norit sutaupyti, susirinkit patys. TIK… dažnai žmonės susirenka netvarkingai. Atidarai duris, o ten viskas maišuose iš parduotuvės. Ne, taip nebus gerai. Dėžės turi turėti rankenas, neperkrautos. Kartais pats einu ir padedu susipakuoti, nes matau, kad kitaip bus katastrofa. Ir dar – nepirkite pigiausių dėžių, jos subyra drėgmeje.

Kaip suktis, jei aš dar nesu Anglijoje, kai daiktai turi išvažiuoti?

Klasikinė situacija. Parduodat būstą, išskrendat anksčiau, o daiktai vežami vėliau. Tada reikalingas patikimas žmogus Lietuvoje, kad įleistų mus. Arba paliekat raktus. O Anglijoje turi sutikti kas nors – kaimynė, draugas, agentas. Ir dar vienas dalykas: pasirūpinkite apmokėjimu prieš tai, nes aš nesu bankas ir krovinį atiduodu tik kai viskas apmokėta. (bent jau taip turėtų būti visur, nors kolegos kartais nukrypsta) Nepamirškite ir perspėti savo administratoriaus Lietuvos daugiabutyje, kad valigninkas neišvarytų vairuotojo iš kiemo.

Kas vyksta kelyje ir pasienyje

Koks maršrutas standartiškai – tik per Prancūziją, ar būna kitaip?

Dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tada keltas iš Dunkerko arba Kalė. Kartais, kai Lamanšą užverčia audros, tenka sukti per Olandiją, Roterdamą. Trukmė pailgėja diena-kita. Kartais aš pats nežinau tiksliai kuriuo maršrutu važiuosiu, kol neišvažiuoju iš Vilniaus. Planuoju, bet kelias yra kelias. Klientams tai patinka girdėti? Nelabai, bet taip yra.

Ar mano daiktai važiuos vieni furgone, ar su kažkieno kitais?

Jei užsisakot pilną krovinį – važiuos vieni. Jei dalinį – dalinsim erdvę. Tai labai įtakoja kainą. Dėl to krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų gali kainuoti pigiau, jei sutinkate, kad paimame dar kažką pakeliui. Bet tada derinam terminus. Pilnas furgonas – brangiau, bet jūsų laikas. Aš asmeniškai mėgstu pilnus krovinius, nes mažiau galvos skausmo su derinimais. Nors kartais iš tuščio furgono kvapas geresnis.

Ar saugu palikti daiktus furgone per naktį?

Teoriškai taip. Geros įmonės turi sekimo sistemas, furgonus saugo patikimose aikštelėse. Blogos įmonės… na, būna įvairiai. Aš esu matęs, kaip krovinys paliekamas užmiesčio degalinėje be priežiūros. Todėl rinkitės ne pagal kainą, o pagal įmonės veidą. Mes pilnų krovinių nepaliekam vienus, bet vis tiek – CMR draudimas yra būtinas. Be jo neišvažiuoju iš kiemo. Jūsų daiktai man svarbūs, bet mano nervai irgi.

Ką daryti, jei pasienyje sustoja ir pradeda tikrinti?

Po Brexit'o tikrinimai Dover'yje tapo kasdienybe. Mūsų vaikinai turi visus popierius – manifestus, sąrašus, važtaraščius. Jei muitininkas nori atidaryti – atidarom. Būna, kad tikrina asmeninius daiktus. Tai užtrunka. Kartais kelios valandos, kartais pusdienis. Aš pats stovėjau eilėje dvylika valandų 2021 metų pradžioje. Nuo to niekas nenusiama. Tiesiog reikia kantrybės ir terminus skaičiuoti su atsarga. Ar valandų valandomis pragaras? Taip. Bet ką padarysi.

Popieriai, muitai ir post-Brexitiniai galvos skausmai

Ar dabar reikia mokėti muito mokesčius gabenant daiktus į Angliją?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, perkraustymasis, ir gyvenot Lietuvoje daugiau nei metus – tada paprastai ne. Reikia ToR1 formos. BET. Aš nesu muitinės brokeris. Kartais klientams prikalo mokesčių, nes netinkamai užpildė formą. Arba įrašė, kad gabena naują televizorių. Tada muitininkai galvoja – oho, prekyba. Geriau kreiptis į specialistą arba paklaust manęs prieš pildant. Aš pasistengsiu patarti, bet 100 proc. garantijos neduosiu, nes taisyklės keičiasi kaip oras jūroje.

Koks popierius pats svarbiausias, kad viskas praeitų sklandžiai?

Inventorinis sąrašas. Ir ne toks, kad "dėžės – 10 vnt.". Ne. Turi būti "dėžė su virtuvės reikalais", "dėžė su knygomis". Angliškai. Nes jei muitininkas atidarys dėžę, kurioje parašyta "buitinė technika", o ten – mikrobangė, tai gerai. O jei ten ras grilį, kurio vertė 800 eurų, o jūs neparašėt – gali kilti klausimų. Aš dažnai padedu klientams tą sąrašą sutvarkyti, nors tai techniškai ne mano pareiga. Bet jei padėsiu – visiems ramiau.

Ar galiu kartu siųsti augalų, maisto produktų ar alkoholio?

Žmonės vis klausia. Augalai – niekaip, ypač po Brexit'o, biurokratija žiauri. Maistas – techniškai galima labai ribotai, turi atitikti veterinariją. Alkoholis – muitas dvigubai, be to, jei nepranešat, baudos. Aš asmeniškai vežu tik simbolinius kiekius – butelis vyno. (nors buvau ir tokių atvejų, kai vežiau daugiau, nesigiriu, bet klientas primokėjo muitų) Geriau palikite alkoholio draugams atsisveikinimo dovanai.

Kiek laiko daiktai gali stovėti muitinėje?

Jei dokumentai tvarkingi – eina tiesiai. Jei ne – savaitė, dvi. Vieną kartą mūsų krovinys užstrigo Doverio muitinėje tris savaites, nes klientas pamiršo pasirašyti vieną lapą. Buvo nemalonu. Mes skambinėjom kasdien. Anglijos muitinė veikia lėtai, ypač jei turi klausimų. Ne veltui sakoma, kad krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų dabar reikalauja dvigubai daugiau kantrybės nei prieš dvidešimt metų. Ir tuo pačiu – dvigubai daugiau kavos.

Pinigai, draudimai ir smulkios raidės

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną iš Lietuvos?

Pilnas furgonas – nuo 1200 iki 2000 eurų, priklauso nuo sezono, kuro kainos, maršruto. Dalinis krovinys – galima ir už 600–900. Bet žinokit, yra įmonių, kurios pasiūlo 400. Aš tikrai žinau, kaip jos tai daro – neapmokami darbuotojai, be draudimo, furgonai be techninės apžiūros. Kartais paskui dingsta. Aš nesakau, kad brangiau visada reiškia geriau, bet jei kaina kvaila – tai kvaila. Mūsų kainos vidutinės, bet viskas legalu. Sąžiningumas turi savo kainą.

Ar draudimas įskaičiuotas, ar reikia extra mokėti?

Standartinis CMR draudimas dažniausiai įskaičiuotas, bet jis dengia pagal kilogramą, ne pagal vertę. Jei vežate senelio komodą, kuri emocionaliai brangi, bet sveria 30 kg – CMR padengs juokingą sumą. Todėl papildomas draudimas yra rekomenduojamas, ypač brangiems daiktams. Mes visada siūlom, bet daugelis atsisako. O paskui verkia. Aš nesu draudimo agentas, bet po dvidešimt keturių metų – patariu rimtai. Nepatingėkit. Geriau saugus nepergyventi nei paskui kaltinti vairuotoją.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Jei dirbate su manimi – ne. Bet rinkoje pilna apgavikų. Būna, kad pakiša kainą, o paskui prideda už pakavimo medžiagas, už laipiojimą laiptais, už laukimo laiką, už kuro priemoką. Aš to nedarau. Bet praėjusį mėnesį klientas pasakojo, kad kita įmonė paprašė dar 300 svarų grynųjų prieš atidarydama furgono duris. Tai ne verslas, tai išpirkimas. Patikrinkite sutartį iš anksto. Dešimt kartų. Ir jei nerandate aiškios finišo kainos – sprukit. Gyvenimas per trumpas tokiems nervams.

Kas atsitinka, jei pralaužiu terminus ir nebusiu namuose kai atvažiuosite?

Problema. Jei esate – atsikraunam. Jei ne – tenka stoti atsarginėje aikštelėje. Skambinam dieną prieš, valanda prieš. Bet būna, kad nėra ryšio. Tada taikomi papildomi mokesčiai už pakartotinį pristatymą. Aš nepykstu – tiesiog kažkas turi sumokėti už vairuotojo laiką ir nuvarytą dyzelį. Geriau nesumauti tos dienos, nes kitaip krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų virsta pristatymu iki sandėlio, o ten jau kitos sąlygos. Ir kiti nervai.

Ar sumokėjus galima atgauti pinigus, jei pakeičiau nuomonę?

Jei mes jau išvažiavome – ne. Jei dar ne – dalinė graža. Pas mus: jei atšaukiate likus savaitei – atiduodam 80 proc. Likus dienai – 50 proc. Nes laikas suplanuotas, vietos furgone suplanuotos. Kartais žmonės galvoja, kad tai kaip viešbutis, kuri bet kada atšaukai. Ne. Tai logistika, ir mes atsisakom kitų klientų dėl jūsų datos. Tad pagalvokit prieš pirkdami katiną maiše. Aš nepriekaištauju, bet logistika tokia – vienas atšaukia, dešimt eilėje laukia.

Realybė Anglijoje – kai jau beveik namie

Ar jūsų vyrai padėsnešios į butą, jei jis antras aukštas be lifto?

Taip, bet su sąlyga. Tai vadinasi "nuo durų iki durų" lygiai todėl, kad nepaliekam kieme. Bet jei penktas aukštas be lifto Londone – tai jau olimpinis sportas. Paprastai du vyrai dirba. Jei reikia trijų – derinam atskirai. Ir taip, kaina gali kisti. Aš pats nešioju, bet jau penkiasdešimt ir nugara nebe ta. (kartais pasiteisinu ir paprašau pagalbos iš kliento pusės, nors nenorėčiau) Jei matote, kad vyras brašksta – padėkit. Ne dėl to, kad privalot, o dėl žmoniškumo.

Ką daryti, jei aš dar neturiu tikslaus adreso Anglijoje?

Būna dažnai. Žmonės žino, kad kraustysis į Londoną, bet dar nežino kur. Tada galima palikti sandėlyje Heathrow rajone iki kelių savaičių. Už simbolinę kainą. Bet ilgiau – brangu. Geriau žinoti adresą. Be to, jei nežinote adreso, kaip mes galim užbaigti krovinių pristatymą į Angliją nuo durų iki namų? Būna, kad sako: į Airbnb mėnesiui. Gerai, tada ten vešam, bet paskui vėl traukite kastuvu. Geriau iškart į ilgalaikę vietą.

Ar reikia man su ID laukti, kad priimčiau daiktus?

Taip. Arba įgaliotas asmuo. Bet dažnai taip – vyras zakabinamas, žmona atidarinėja dėžes, aš stoviu šone. ID tikrinam retai, jei esate pažįstamas klientas. Bet jei naujas savininkas, nuomotojas – tada reikia. Kartais žmonės siunčia kurjerį iš darbo. Ne, taip negalima. Asmeniniai daiktai turi būti perduoti asmeniškai. Buvo atvejis, kai atidavėme "kaimynei", o paskui paaiškėjo, kad ji pardavinėjo svetimus fotelius internete. Daugiau taip nebedarom.

Kaip elgtis, jei atvežus paaiškėja, kad kažkas dūžę?

Rašom aktą. Fiksuojam žalą. Fotografuojam. Pranešam draudimui. Jei draudimo nebuvot įsigiję – tada derinam gražiuoju. Aš pripažįstu – dūžta retai, bet dūžta. Viena vertus, kaltė gali būti mūsų. Kita vertus, kartais pats klientas dėžėje nieko neapvyniojo ir stebisi, kodėl lemputė suskaldo. Visada filmuokite daiktų būklę prieš pakrovimą. Tai gelbsti situacijas. Vaizdas neklysta, o žodžiai – per dažnai.

Kai niekas nepasako iš anksto

Ar tikrai verta vežtis visus baldus, ar geriau pirkti ten?

Čia jau nebe logistika, o gyvenimo pasirinkimas. Jei IKEA Malm lovą – neapsimoka. Jei solidi komoda iš tėvų – taip. Anglijoje baldai pigesni nei Vokietijoje, bet kokybė skirtinga. Dažnai vežasi virtuvės reikmenis, drabužius, o baldus parduoda čia. Bet jei klausiat manęs kaip profesionalo – pilnas furgonas visada bus pigiau nei tuščias furgonas ir pirkimai Londone po atvykimo. Skaičiuokit patys. Aš tik vežu, nesu jūsų finansų patarėjas.

Kokia pati didžiausia klaida, kurią žmonės daro kraustymosi metu?

Per mažai laiko. Jie galvoja, kad daiktų nedaug, per dieną susitvarkys. O paskui ateina diena X, o ten chaosas. Mes atvažiuojam, o jie dar ne supakavę. Tada visi nervinasi. Aš tampau greitai, vairuotojai pikti, nes terminas kažkur kitur. Planuokitės savaitę į priekį. Ir nepirkite pigiausių dėžių – jos byrės pakeliui. Geriau investuoti į tvirtą pakavimą nei permokėti už sugadintus daiktus. Laikas pinigai, o nervai – irgi.

Ar man reikia žinoti kažką apie orus ir eismą tiesiogiai?

Skamba juokingai, bet rimtai – Doverio uoste vasarą eilės ilgesnės nei prie Eifelio bokšto. Ir jei audra – keltai neplaukioja. Aš kartą praleidau dvidešimt aštuonias valandas terminalo aikštelėje. Virtuvės reikmenys buvo furgone, aš valgiau sumuštinius iš degalinės. Tai taip, orai ir eismas veikia terminus. Londone užtrunki amžinybę kol pervažiuoji per centrą. Planuojam maršrutus realistiškai, bet gamta stipresnė. Ir eilės Doveryje irgi.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti į Škotiją ar Velsą?

Aha, čia geras. Nes Anglija ne tik Londonas. Į Edinburgą ar Kardifą važiuoti ilgiau, keliai siauresni, išlaidos didesnės. Kai kurios biudžetinės įmonės tiesiog meta krovinį prie Londono ir sako: "nu va, Anglijoj". O kad iki Glasgovo dar aštuonios valandos – jūsų bėda. Mes vežame visur, bet kaina atitinkamai kitokia. Ir čia vėl grįžtam prie to, kad krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų turi aiškų galutinį tašką. Jei ne, gaunasi siuntų palikimas, o ne paslauga.

Krovinių pristatymas į Angliją nuo durų iki namų atrodo paprastas tik stebint iš šono. Realybėje visada atsiranda kažkas – netikėtas popierius, audra ties Kalė, laiptai be lifto Birmingemo senamiestyje. Bet jei turite normalią įmonę, kuri nėra atsiradusi vakar ir rytoj pradings, viskas įmanoma. Nebijokite klausti net kvailų klausimų, tik nesitikėkite, kad atsakymai visada bus tokie švarūs kaip buhalterio balansas. Svarbiausia – planuokit laiku, skaitykit sutartį ir nepirkite kiaules maiše. O mes jau pakuojam dėžes kitam reisui.