Krovinių pristatymas į Angliją: lanksčios paslaugos, kurios dirba visą parą

Žinai, koks jausmas kai 11 vakaro paskambina klientas ir klausia, ar dar galiu priimti užsakymą į Londoną? O aš atsakau – taip, galiu. Jau gal dvidešimt ketverius metus sukuos su tarptautiniais pervežimais ir galiu pasakyt viena: krovinių pristatymas į Angliją pasikeitė. Ne tik po Brexit, bet ir apskritai. Dabar žmonės nori lanksčios paslaugos, nori, kad galėtų paskambint vidury nakties ir sužinot, kur jų sofos. Aišku, yra tam tikrų niuansų, kuriuos reikia žinoti. Bandysiu atsakyt į dažniausius klausimus. Ne viską žinau iki galo (niekas nežino), bet per tiek metų prisirinkau pakankamai.

Apie tą lankstumą – ką jis iš tiesų reiškia

Ar tikrai galima užsakyti krovinių pristatymą į Angliją bet kuriuo paros metu, net jei lauke 2 valanda nakties?

Teoriškai taip. Praktiškai – skambink ir sužinosi. Aš pats esu priėmęs užsakymą 1:30 nakties, nes klientui sudegė terminas ir reikėjo rytoj iškrauti Mančesteryje. Bet tikrai ne visada aš asmeniškai budiu prie telefono; kartais perima kolega, kartais tiesiog atsakiklis. Lanksčios paslaugos visą parą reiškia, kad sistema veikia, mes galim organizuoti, bet ne kad aš sėdžiu su kava prie lango ir laukiu skambučio. Jei labai skubu – skambink. Jei ne – ir el. paštas sueis iki ryto. Esu matęs, kad kiti žada stebuklus per naktį, o realiai tik pasiima užsakymą ir nutyla.

Ar didelis skirtumas tarp lanksčių pervežimo paslaugų ir standartinių reisų į Londoną?

Skirtumas kaip tarp taksi ir autobuso. Standartinis reisas važiuoja trečiadieniais, turi prisitaikyti prie jo. Lanksti paslauga – mes renkamės laiką po tavęs. Vieną kartą turėjau klientą, kuris persikraustė į Barkingą, tai mes pakrovėm sekmadienį popiet, nes buto raktus gavo tik tada. Standartinis reisas būtų palaukęs gal savaitę. Kaina, aišku, didesnė, kartais dvidešimt ar trisdešimt procentų, bet jei reikia, kad krovinys įvyktų tavo dieną, o ne mūsų – tada verta. Nes kaina nėra tik kilometrai, bet ir galvos skausmas.

Ar jūs tikrai dirbat visą parą, ar tai tiesiog gražus žodis svetainėje?

Gal truputį ir viena, ir kita. Fiziškai aš nestoviu sandėlyje dvidešimt keturias valandas, tikrai ne. Bet turime biurą, kuris priima skambučius iki vėlumos, o vairuotojai važiuoja naktimis, nes kelias neužkimštas. Kartais žmonės galvoja, kad "visą parą" reiškia, jog gali iškrauti 3 nakties Braitone. Nebent suplanavom iš anksto. Nes jei staiga paskambinsi paryčiais ir norėsi rytoj pristatymo – vairuotojas jau gali būti visai kitoje apskrityje. Logistika to neleidžia, nors norėtųsi sakyti, kad viskas įmanoma. Esu matęs kaip rinkoje žadama daug, o vykdo mažai.

Kas vyksta kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos

Kiek realiai trunka krovinių pristatymas į Angliją iš Lietuvos dabar, po Brexit?

Anksčiau varydavom porą dienų. Dabar, jei viskas tobula, trys dienos. Bet gali būti keturios. Muitinė Kalė – jei jie nusprendžia tikrinti, prideda papildomą pusdienį. O jie tikrina dažniau nei norėtųsi. Turiu bičiulį vairuotoją, kuris vieną kartą Doverio uoste pragulėjo aštuonias valandas laukdamas patikros. Tai jei tau reikia baldų į Notingamą iki penktadienio – geriau siųsk pirmadienį, o ne trečiadienį. Lanksčios paslaugos padeda, kai reikia greitai, bet dokai ir vanduo vis tiek viską lėtina. Tokia jau realybė.

Ar vairuotojas palauks, jei aš vėluoju atvykti į iškrovimą Birmingame?

Valandą? Dažniausiai taip. Dvi? Jau prasideda problemos. Mes suprantam, kad Anglijoje kamščiai baisūs, ypač M6 greitkelyje. Bet vairuotojui laikas – pinigai. Kartais klientas skambina: "Ai, užsisklūdinau, atvažiuosiu po poros valandų." O vairuotojas jau stovi prie garažo vartų. Tada mokama už laukimo laiką, paprastai po pusvalandžio nemokamo. Penkiolika-duktsdešimt svarų per valandą. Verčiau pranešk iš anksto. Buvo atvejų, kai žmogus paprasčiausiai neatvyko, o mašina stovėjo visas penkias valandas. Tada jau skamba piktas skambutis man, ir sprendžiame.

Kaip sužinoti, kur mano krovinys tarp Vilniaus ir Liverpulio yra dabar?

Dabar viskas paprasčiau nei prieš penkiolika metų, kai mes siųsdavome SMS. Šiandiena turiu stebėjimo sistemą, kurioje matau, kur mašina yra. Tu irgi gali matyti, bet ne realiu laiku – atnaujiname kas kelias valandas, kai vairuotojas turi ryšį. Anglijoje ryšys geras, Prancūzijoje jau prastesnis, o tunelyje pagalvok pats. Kartais klientas skambina: "O kur mano daiktai?" Atsakau: "Hmmmm... paskutinis taškas – Doveris, prieš dvi valandas." (Tiksliau, vairuotojas pranešė, kad jau pajudėjo link Londono.) Kartais pataisau save žiūrėdamas į žemėlapį. Jei labai nerimauji – skambink, neparašysiu aš pats.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, jei krovinys jau pakeliui į Angliją?

Gali, bet tai kainuos. Jei mašina dar Prancūzijoje – realu ir tiesiog nutraukti maršrutą. Jei jau ryti Londone – beveik neįmanoma arba labai brangu. Kartą klientas gyveno Bristolyje, o nusprendė persikelti į Oksfordą vos prieš dieną iki pristatymo. Teko mokėti už papildomus šimtą penkiasdešimt kilometrų. Lanksčios paslaugos visą parą nereiškia, kad galima viską daryti bet kaip. Reikia informuoti kuo anksčiau. Geriausias laikas skambinti – kai dar neišvažiota iš Lietuvos, nors ir tada jau reikia keisti dokumentus. O tai – velnias popieriuje.

Kainos – apie tai niekas nenori kalbėti, bet visi klausia

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Angliją, jei mano krovinys sveria apie 300 kilogramų?

Maždaug nuo 350 iki 500 eurų, priklausomai nuo to, ką vežam. Jei tai standartinės dėžės – pigiau. Jei pianinas – brangiau, nes reikia specialios įrangos ir dviejų žmonių. Kaina taip pat šokteli, jei reikia liftu naudotis arba jei penktas aukštas be lifto. Londono centre parkingas viena valanda gali kainuoti 6 svarus, tai tas irgi įskaičiuojama arba pridedama. 300 kg yra toks ribinis svoris – nei labai mažas, nei dar didelis. Geriausiai skambink, pasakysiu konkrečiai. Telefonas man nemokamas, o aš jau mačiau tiek atvejų, kad galiu įvertint akimirksniu.

Ar reikia mokėti prieš, ar galima sumokėti, kai gaunu daiktus Anglijoje?

Standartiškai – 50 proc. iš anksto, 50 proc. kai atiduodame. Taip apsisaugom abeji. Būna, kad su senais klientais dirbame be išankstinio, bet naujokams – ne. Girdėjau istorijas (ne apie mus, dėkui) kai klientas Anglijoje atsisako mokėti, o daiktai jau iškrauti. Tada vairuotojas nežino, ką daryti – vežti atgal į Lietuvą? Kur? Į kokį sandėlį? Pasitaiko įmonių, kurios, kai gauna visus pinigus iš anksto, tiesiog dingsta arba vėluoja savaitėmis. Tad dalinis mokėjimas – apsauga abiem pusėm. Taip jau įprasta rinkoje ir dėl to miegame ramiau.

Kaip suprasti, kad kaina tikra, o ne padidės paskutinę minutę?

Jei sąmata gauni raštu – ir ten aiškiai surašyta viskas – šansai geri. Jei tik telefonu pasakė "na, maždaug trys šimtai" – ruošis staigmenoms. Aš asmeniškai stengiuosi surašyti kiekvieną eilutę: krovimas, transportas, keltas, iškrovimas, muitinės paslaugos. Bet yra vienas BET (visada yra). Jei tu pridėsi daiktų paskutinę minutę – kaina keičiasi. Buvo atvejis, kai klientas "užmiršo" paminėti, kad yra dar vienas šaldytikas garaže. Tvirtinau, kad tilps, bet paskui viskas pasikeitė. Rašytas sutartis – tavo draugas. O šiaip pasitikėk instinktu.

Kai nepasiseka – o nepasiseka būna dažniau nei galvoji

Ar kartais kroviniai į Angliją vėluoja dienomis? Ką tada daryti?

Taip. Ne kartą. Ne du. Praeitą žiemą vairuotojas įstrigo sniege prie Calais, pragulėjo paras. Klientas skambinėjo kas tris valandas, aš pats nežinojau, kas bus, nes oras neklauso manęs. Ką tada daryti? Skambinti man, rašyti, kartais nervintis – tavo teisė. Bet garantijų nerasi niekur, net pas brangiausius vežėjus. Lanksčios paslaugos visą parą padeda tuo, kad mes bent jau informuojame kas kelias valandas, naktį irgi. Kai kurios biuro įmonės vakare išjungia telefonus, o rytoj sako "o, taip nutiko." Ne, mes taip nedarom. Bent jau stengiamės.

Ar visos įmonės, siūlančios pervežimą į Angliją, dirba sąžiningai?

Ne. Ir taškas. Galiu paminėti pavardžių, bet nedarysiu. Būna, kad paima užsakymą už žemą kainą, o paskui prie krovinio užsako kažkokius papildomus mokesčius. Arba žada "trečiadienį bus", o realiai dar net neturi mašinos, tik renka krovinius į sandėlį. Pažįstu kelis tokius veikėjus. Jie dirba iš butų, neturi savo transporto, o jei ką – apsimeta, kad nieko nepriėmė. Tiesiog klausk, ar jie turi ofisą, kur gali atvažiuoti. Jei tik WhatsApp ir gražus puslapis – pagalvok du kartus. Aš pats turiu ofisą Vilniuje, bet suprantu, kad ne visi gali atvažiuoti pažiūrėti.

Kas jei pasienyje muitininkai nusprendžia tikrinti mano krovinį?

Tikrinimas – tai loterija. Devyniasdešimt proc. pravažiuoja be problemų. Bet jei pasitaikai tuose dešimtyje – prasideda. Atidarom mašiną, tikrinam sąrašą, lyginam su realybe. Jei kažko trūksta – gali kilti klausimų. Kartą klientas deklaravo "buitinė technika", o viduje buvo daug visko, įskaitant ir dviratį. Muitininkai nekvaili, jie pamato, kad sąrašas nbaigtas. Prideda laiko, kartais baudų. Mes stengiamės viską supakuot ir aprašyt kiek įmanoma tiksliau, bet klientas kartais nori sutaupyt ir nutyli. Tada aš nebeturiu magijos lazdelės, kad sutrumpinčiau eilę.

Ar daiktai gali dingti pakeliui į Angliją?

Retai, bet gali. Ne pas mus, dėkui, bet bendrai rinkoje girdėjau. Dažniausiai ne "dingsta", o tiesiog kažkas supainioja adresą arba sandėlyje kažkas paima ne tą dėžę. Tikras vagystes mačiau tik du kartus per dvidešimt metų. Draudimas padeda, jei nutinka. Bet realiausias "dingimas" – kai neaiškiai parašytas gavėjo adresas. Tada krovinys keliauja po Londoną savaitę, kol kas nors supranta, kad "23B street" – ne tas pats kas "32B street". Smulkmenos, bet logistikoje jos lemia viską. Geriau du kartus patikrink adresą nei paskui ieškok po visą miestą.

Ką daryti, jei krovinys atvyksta pažeistas – ar tai jau mano problema?

Jei pažeidimas matomas iškart – rašyk aktą. Nekrausk daiktų, kol vairuotojas ten. Nuotraukos, parašai, viskas oficialiai. Jei radai sugadinimą tik išpakavęs namie – sudėtingiau. Tada jau reikia įrodinėti, kad taip buvo atvežta, o ne tu pats numečiau. Mes esame apdraudę krovinius, bet draudimas ne viską padengia. Kartą stiklinis stalas atvažiavo įskilęs – matyt, pakeliui paspaudė kita dėžė. Klientas pasiuntė nuotrauką, mes sutvarkėm per savaitę. Bet kitos firmos – nežinau, gal tada jau neatsiliepia telefonu. Tikrink iškart, nebijok paburbėti prie vairuotojo.

Dokumentai, muitai ir Brexit palikimas

Kokių popierių reikia siunčiant verslo krovinį į Angliją 2024 metais?

Reikia sąskaitos faktūros, pakavimo sąrašo ir EORI kodo. Kartais – sertifikatų, jei to reikalauja produktas. Po Brexit viskas tapo sudėtingiau, nei buvo. Anksčiau tiesiog užkrauni ir važiuoji, dabar – eksporto deklaracija, importo deklaracija, muitinės tarpininkas. Mes dirbame su brokeriais, kurie tvarko didžiąją dalį. Bet klientas turi pateikti teisingas vertes. Buvęs atvejis: klientas parašė, kad krovinys vertas 200 eur, o ten buvo nauji baldai už 4000. Muitininkai nelabai suprato juoko. Teisingi popieriai = mažiau galvos skausmo. Netikiu, kad kas nors mėgsta pildyt formas, bet tenka.

Ar EORI kodas vis dar reikalingas siunčiant į Bristolį?

Taip. JK turi savo EORI sistemą, prasidedančią su GB. Lietuviškas EU EORI nebepakanka, jei esi registruotas importuotojas. Jeigu esi fizinis asmuo ir siunti sau asmeninius daiktus – ten yra kitos taisyklės, galima be jo, bet aš čia... na, aštuoniasdešimt proc. tikras (reikia pasitikrinti pagal naujausius pakeitimus). Verslui – tikrai reikia. Yra žmonių, kurie mano, kad po kelerių metų viskas grįš į senas vėžes. Ne, Anglija nebe ES, todėl dokumentų reikalavimai išliks. Geriau pasiruošti, nei paskui gailėtis uoste. Pačiam EORI gauti nėra sudėtinga, tik laiko reikia.

Ar muitas taikomas kiekvienam kroviniui į Angliją?

Ne kiekvienam. Jei tai asmeniniai daiktai persikraustantiems žmonėms – pagal tam tikras sąlygas gali būti atleista. Jei tai verslo prekės – beveik visada reikės sumokėti importo PVM ir muitą. Kartais klientai klausia: "O jei aš parašysiu dovana?" Muitininkai tai mato tūkstantį kartų per savaitę. Neveikia. Lanksčios paslaugos į Angliją neturi įtakos muitinės taisyklėms, tik logistikai. Mes galim paruošti pakuotę, bet mokesčius vis tiek nuneši į HMRC. Reikia paskaičiuoti iš anksto, kad trista svarų sąskaita neišgasdintų atsiimant. Būna ir taip, kad žmonės atsisako krovinio, nes negali sumokėt.

Ar reikia daryti eksporto deklaraciją paliekant Lietuvą?

Taip, be abejo. Tai LT muitinės reikalavimas. Mes arba mūsų brokeris ją pateikia. Trunka kelias valandas, jei viskas tvarkinga. Jei klientas neturi sąskaitos – problemų bus. Kartą teko laukti keturias valandas, nes vairuotojas pametė popieriaus lapą (kaip? nežinau, gal vėjas nupūtė per patikrą). Aš pats buvau piktas, o jis dar piktesnis. Bet be tos deklaracijos nepravažiuosi. Dabar daug kas skaitmenizuota, bet vis tiek kartais reikia popierinių kopijų. Brexit padarė šitą procesą neįsivaizduojamai nuobodų, bet būtina. Kartais pagalvoju, kad anksčiau buvo paprasčiau.

Specifikos – baldai, automobiliai, keisti atvejai

Ar galima vienu metu vežti baldus ir automobilį į Mančesterį?

Galima, bet ne taip paprasta. Yra du variantai: autovežis, bet tada baldų beveik neįkrausi, arba fūra, kurioje prie priekabos vežame auto. Na, supranti, brangu ir nepatogu. Realiau skirstyti į du reisus. Automobiliai reikalauja atskirų dokumentų, CO2 deklaracijos, registracijos patvirtinimo. Baldai – kitoks pakavimas. Maišyti viename krovinyje – tai lyg maišyti vandenį ir aliejų. Teoriškai įmanoma, bet kaina tokia, kad verčiau atskirai. Turėjau klientą, kuris įtikinėjo, kad tilps viskas. Pagaliau sutikau, bet kaina buvo tokia, kad pats apsigalvojo. Kartais reikia tiesiog pasakyti "ne" ir viskas.

Ką daryti, jei gyvenu kaime už Londono, kur didelis vilkikas neprivažiuoja?

Čia dažna problema. Anglijoje daug kaimelių su varteliais, siaurais vingiais ir gyventojų asociacijomis, kurios draudžia sunkiasvorius. Mes tada naudojame mažesnį autobusiuką – vadinamą shuttle. Perkrauname krovinį artimiausiame taške. Kaina didesnė, bet ką padarysi. Kartais klientas sako: "O gal prisispausim pro vartus?" Ne, mes nebandome. Buvęs atvejis Šiaurės Londone, kai vairuotojas įstrigo gyvenvietėj – teko kviesti techninę pagalbą. Nuo to laiko verčiau permokam už persikrovimą, nei rizikuojam. Tavo namai svarbūs, bet ir mūsų mašina kainuoja. Nėra taip, kad atsisakome, tik reikia planuoti.

Ar reikia drausti krovinį ir kas nutinka, jei to nepadarau?

Reikia. Bent jūs turėtumėte. Mes vežame apdrausti, bet mūsų draudimas dengia ne visada viską – tik tai, kas priklauso nuo mūsų kaltės. Jei perkrauna kita įmonė, jei force majeure – jau kitaip. Klientai dažnai sako: "Tam jūs ir atsakingi." Ne visai. Transporto įstatymai čia specifiniai. Aš rekomenduoju papildomą draudimą, ypač jei vežami baldai ar elektronika. Kaina simbolinė – gal vienas-du procentai vertės. Bet kai kas nors nutinka... be draudimo liksi vienas su savo problema. Be to, ne visos įmonės turi vežėjo draudimo, kartais jis formalus. Verta paklausti ir pasirašyti.

Ar galima vežti naminius augalus į Angliją be jokių leidimų?

Nerekomenduočiau. Anglija labai saugo savo ekosistemą. Augalai reikalauja fitosanitarinio sertifikato. Be jo – gali muitininkai konfiskuoti ir dar baudą skirti. Kartą klientė norėjo vežti du didelius fikusus į Redingą. Gražūs augalai, dešimt metų prižiūrėti. Bet be popierių – ne. Rinkoje yra žmonių, kurie sako: "A, įmeskim į dėžę, nieks nepastebės." Pastebi. Ir tada visam kroviniui gali kilti problemų. Jei labai reikia – kreipkis į veterinarijos tarnybą iš anksto. Geriau palikti kaimynui, jam bus džiaugsmas. Aš pats augalų nevežčiau, net jei ir leistų.

Ką reiškia "durų iki durų" paslauga – ar tikrai atveš į butą?

Reiškia, kad mes atvežame iki tavo namo durų. Ne į antrą aukštą, ne į virtuvę. Išsuvažiuojam iš mašinos, atnešam prie įėjimo. Jei reikia įnešti – tai jau papildoma paslauga, reikia tartis iš anksto. Anglijoje daug privačių namų su siaurais laiptais, ypač tuose victoriniuose pastatuose. Kartą mano vairuotojas nenešė pianino į trečią aukštą Braitone – nes paprasčiausiai netilpo laiptais. Klientas pyko, bet aš pasakiau – durų iki durų, ne kambario iki kambario. Tai svarbi detalė. Dėl to visada klausiu: "Kiek aukštų? Yra liftas?" – tiksliau, mano kolega klausia, aš dažnai pamirštu paklausti.

Ar galiu padėti krauti daiktus, ar visa tai turi daryti jūsų žmonės?

Gali padėti, netgi vertiname. Bet jei tai profesionalus pervežimas – turiu užtikrinti, kad daiktai būtų suvynioti tinkamai. Jei tu pats krauni ir kažką sudaužai – kas tada kaltas? Atsakomybė migluoja. Mes turime savo sistemą, kaip statyti dėžes, kad niekas nesubyrėtų kelyje. Kartais vyrai mato, kad klientas deda sunkią dėžę ant lengvos ir pataiso – tyliai, be pykčio. Bendradarbiavimas gerai, bet jei reikia pilnos garantijos – leisk mums dirbti. Aš asmeniškai netikiu, kad klientas turėtų kelti 30 kg dėžes. Tam mes ir esam, ne tam, kad tu nuvaržytum nugarą.

Ar galima atsiimti krovinį ne namuose, o jūsų sandėlyje Mančesteryje?

Taip, tai vadinama sandėliavimo paslauga. Kartais žmonės dar neturi buto, tačiau daiktai jau turi iškeliauti iš Lietuvos. Mes galime saugoti savaitę, dvi, mėnesį – pagal sutartą laiką. Kaina priklauso nuo kubų. Buvo situacija: pora pirko namą, bet sandėris atidėtas, tai daiktai mūsų sandėlyje pragulėjo tris savaites. Mokėjo po 8 svarus už kubinį metrą. Tai normalu. Bet nepamiršk, kad kiekviena papildoma savaitė – pinigai. Geriau iškart planuoti, kad nereikėtų mokėti už orą. Aš pats nelabai mėgstu ilgalaikio sandėliavimo, nes vietos pas mus irgi nėra begalinės.

Išvada

Taigi, krovinių pristatymui į Angliją reikia ne tik mašinos. Reikia kantrybės ir žmogaus, kuris atsakys į skambutį 10 vakaro, kai tu nerviniesi dėl savo sofos. Lanksčios paslaugos visą parą – tai ne frazė ant svetainės, o bandymas prisiderinti prie tavo gyvenimo. Ne viskas bus tobula. Kartais prisireiks papildomų popierių, kartais kaina šoktels dėl aplinkybių. Bet jei randi normalius žmones, kurie nedaro iš tavęs kvailio – pusė darbo padaryta. Skambink, klausk, net jei atrodo, kad klausimas kvailas. Nėra kvailų klausimų, yra tik neišsakyti rūpesčiai. Ir aš čia jau dvidešimt ketvirti metai, tai beveik viską mačiau.