Krovinių pristatymas į Angliją: dalinių krovinių specialistai pasakoja, kaip tai iš tiesų vyksta

Įsivaizduok – turi devynių dešinių sofą, dvidešimt dėžių ir nerimą, kaip visa tai atsidurs Birmingeme. Aš šitame reikale – tarptautinių perkraustymų ir krovinių pristatyme į Angliją – jau dvidešimt ketverius metus. Mačiau visko: ir tobulai supakuotų konteinerių, ir tokių siuntų, kurias teko vežti praktiškai surištas virve. Dalinių krovinių specialistai kaip mes dirbam kitaip nei didžiulės korporacijos. Mes nepraleidžiam savaitės muitinėse laukdami pilno furgono. Imam ką turim, suplanuojam maršrutą ir važiuojam. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pakuodamas pirmą dėžę. Kai kurie atsakymai bus nepatogūs. Bet taip jau yra.

Kainos, laikas ir ką gauni už tuos pinigus

Kiek kainuoja pervežti dalinį krovinį iš Kauno į Londoną?

Tiesiai pasakysiu – nuo šimto iki dviejų šimtų eurų už kubinį metrą arba pusę tonos, paprastai. Žinoma, jei siunčiai iš Žemaitijos į Skotijos krantus, kaina šokteli, nes vairuotojui reikės sukti ratą. Kartais klientai lygina mus su tom didelėm kompanijom, kurios žada stebuklus už trisdešimt eurų. Nežinau kaip jos tai daro. Rimtai. Aš nežinau. Gal ten be draudimo, be kuro mokesčio, gal vairuotojas veža po darbo. Mūsų kainoje viskas įskaičiuota – kuras, keltas, draudimas. Mačiau atvejų, kai pigiausi variantai baigiasi tuo, kad krovinys savaitę stovi Lutono sandėlyje (nors ne Lutono – Redingo apylinkių, ten tas sandėlis), nes nėra kam jo paimti. Tada pinigai nėra pagrindinis kriterijus, ar ne?

Ar galiu atsiųsti tik vieną didelį baldą, pavyzdžiui, šaldytuvą, ar man privers ieškotis daugiau daiktų?

Gali. Vienas šaldytuvas – ne problema. Mes nebandom užpildyti viso furgono tavo sąskaita. Dalinių krovinių esmė būtent tokia – surenkam keletą klientų į vieną reisą. Šaldytuvą pasistatom šalia tos sofos, kurią veža studentas į Braitoną, ir pirmyn. Žinoma, vieno daikto pervežimas kainuos šiek tiek daugiau proporcionaliai nei visa dešimt dėžių, bet tai normalu. Susimąstymas kitas: ar tas šaldytuvas nėra per senas ir ar verta jį vežti. Kartais žmonės paskaičiuoja, kad nusipirkti naują Anglijoje pigiau nei tempti dešimtmetį seną agregatą per visą Europą. Bet čia jau tavo sprendimas. Mes vežam, kas mums nurodyta.

Kodėl viena įmonė žada pristatymą per tris dienas, o jūs sakot – savaitė ar net dešimt dienų?

Atsakymas paprastas: tos trys dienos – mitas. Ne visai mitas, bet optimistinis scenarijus, kuris suveikia gal du kartus iš dešimties. Realiai dalinių krovinių pristatymas į Angliją vyksta tada, kai surenkam pilną krovinį. Jei tavo sofa yra paskutinė dėlionės dalis ir jos laukiam iš Klaipėdos, gali tekti palaukti. Ne aš čia toks lėtas – taip veikia logistika. Šitoj vietoj aš tiksliai nežinau – gal tie greitukai turi kažkokį slaptą susitarimą su uostais? Ne. Greičiausiai jie tiesiog žada, o paskui atsiprašinėja. Aš nemeluoju. Geriau pasakysiu, kad reikės savaitės, o atvesiu per penkias dienas – visi džiaugsis.

Ar į kainą įskaičiuotas kuras, ar gali paaugti kelyje?

Kuras įskaičiuotas. Dyzelio kaina svyruoja, bet aš nemėgstu žaisti ruletės su klientais. Kai pasirašom sutartį arba susitariam žodžiu – kaina yra kaina. Mačiau kompanijų, kurios Prancūzijoje skambina klientui ir sako: "Sumokėkit dar šimtą eurų, nes kuras pabrango." Tai yra neprofesionalu. Arba atvirkščiai – verslas, bet ne mano. Vienintelė išimtis – jei tu pats staiga pakeiti adresą. Tada sąskaita gali pasikeisti, nes jei buvai registruotas į Londoną, o staiga reikia į Edinburgą, maršrutas visiškai kitas. Bet čiau – tiesiog apie tai pranešk iš anksto ir viskas bus aišku.

Ar galima mokėti dalimis – pusė prieš išvykimą, pusė gavus krovinį Londone?

Taip, būtent taip mes dažnai ir darom. Prieš išvykimą – avansas, kad užsitikrintum vietą mašinoje ir kad turėčiau už ką užsakyti keltą. Likutis – gavus krovinį arba prieš pat pristatymą. Kartais klientai bijo: "O kas jei negausiu sofos?" Na, aš šitame reikale dvidešimt ketvirti metai. Jei dabar pradėčiau slėptis nuo klientų, mano vardas būtų seniai išgirstas visuose forumuose. Bet čia tariau per griežtai. Paprasčiau: avansas sukuria įsipareigojimą abiem pusėm. Tu žinai, kad tavo sofa važiuos, o aš žinau, kad galiu iš anksto planuoti kurą. Sąžinės turim abu.

Pakavimas, svoris ir kas apskritai keliauja

Kiek kilogramų galima supakuoti į vieną dėžę, kad ją dar galėtų pakelti vairuotojas?

Geriau – ne daugiau nei dvidešimt penki kilogramai. Žinoma, galima ir trisdešimt, bet tada reikia dviejų vyrų. O furgone dažniausiai dirba vienas vairuotojas. Supakuotos į tos storos plėvelės burbulus dėžės turi būti tokio dydžio, kad tilptų pro duris ir į mašiną. Papasakosiu vieną istoriją: vežėm biblioteką į Londoną. Klientas supakavo knygas į tris didžiulius lagaminus. Kiekvienas svertė po keturiasdešimt kilogramų. Vairuotojas beveik apsiverkė. Mes pakraunam, bet jei nori, kad daiktai būtų saugūs ir žmonės nesužaloti – neperlenk. Dar vienas dalykas: dėžės turi būti užklijuotos. Atidaromos dėžės kelyje – nevalia.

Ar tiks tiekartotiniai maišeliai iš parduotuvės, ar būtinos storos dėžės?

Čia didžiausia klaida, kokią tik gali padaryti. Parduotuvių maišeliai skirti korpusui iki mašinos. Kelionės metu jie plyšta, slysta, spaudžiasi. Tau reikia dvigubų gofruotų dėžių – geriausiai penkių sluoksnių. Jei neturi – mes galim atvežti, bet tai kainuoja. Dar vienas hack'as, kurį žino tik seniai dirbantys: nepildyk dėžių iki viršaus. Palik dešimt centimetrų oro, tada jas galima saugiau sustatyti viena ant kitos. Kai dėžė pilna kiaurai – viršus įdumba, ir tada tavo lemputės iš virtuvės atkeliauja į Angliją kaip dulkės. Buvęs atvejis. Tikrai.

Ar mano augalas – fikusas, beveik žmogaus ūgio – gali važiuoti daliniu kroviniu į Angliją?

Gali, bet aš nežinau, ar jis išgyvens. Augalai – tai gyvi organizmai, ir juos vežti per sieną... gal. Aišku, jei tai trumpa kelionė, gal ir atlaikys. Bet muitinė gali užduoti klausimų. Po Brexit įvežti augalus į JK reikia... na, ne visada leidžiama be sertifikatų. Realiai mažas fikusas gali prasmukti, bet žmogaus ūgio – jau rizika. Be to, furgone temperatūra kinta. Žiemą – šalta, vasarą – kaip orkaitėje. Augalai to nekenčia. Aš asmeniškai būčiau linkęs dovanoti kaimynams ir nusipirkti naują Mančesteryje. Bet jei jis tau svarbus kaip šeimos narys – imsim. Tik būk pasiruošus, kad jis atvyks pavargęs. Kaip ir mes.

Ar galiu į dėžes dėti maisto produktų – šakočio, dešrų, tarkuotų agurkų?

Ne. Ne, ne ir dar kartą ne. Šitam reikale maisto produktai – galvos skausmas. Muitinė po Brexit leidžia įvežti maisto produktus į JK, bet limitai yra asmeniniam naudojimui, o agurkai stiklainiuose ir šakotis su dešromis – tai ne asmeninis naudojimas, tai parduotuvė. Yra buvęs atvejis, kai klientas įsimetė rūkytų lašišių. Doverio muitinėj atidarė, pažiūrėjo, pakėlė antakius. Lašišos atsidūrė konteineriuose, o klientas – pokalbiui su pareigūnais. Jei taip stipriai nori lietuviško skonio – važiuok pats ir atsivežk lagamine. Bet kurjeriniame kelyje – ne. Neimam mes to. Nebent... ne, neimam. Pamiršk.

Dokumentai, muitinė ir po Brexit pasikeitę žaidimai

Kokių popierių reikia siunčiant baldus į Angliją po Brexit?

CMR važtaraštis – tai pagrindinis dokumentas. Paskui – pakavimo sąrašas anglų kalba. Kuo detaliau, tuo geriau. Nešyk "įvairūs", rašyk "trys dekoratyvinės pagalvėlės, vienas pledas". Muitininkai Doverio ir Folkestone punkte tikrina, ar neatvažiuoja prekybiniai kroviniai. Baldai, jei naudoti ir tavo asmeniniai, dažniausiai praleidžiami be muito. Bet jei iškart siunčiai penkis komplektus sofų... hmm, gali kilti įtarimų, kad prekiauji. Asmeniniams daiktams reikia parašyti laišką – kada įsigijai, kam naudosi. Nieko sudėtingo, bet reikia. Aš visada sakau – geriau dešimt minučių popieriui, nei pusdienis aiškinimosi su muitininke, kuri neturi nuotaikų.

Ar studentas, studiuojantis Oksforde, gali gauti siuntą kaip "dovaną" ir taip išvengti mokesčių?

Ai, šitas klausimas... Dovanos koncepcija yra tokia: taip, gali, bet turi būti realios. Jei tu kas mėnesį siunčiai "dovaną" sūnui, kurioje – džinsai, puodai ir skalbimo milteliai – muitininkai nėra kvaili. Jie skaito sąrašus. Penktoji "dovana" per metus jau nebėra dovana, o tėvų pagalba. O tai gali būti traktuojama kaip... na, čia jau nebe mano sritis, aš ne auditorius. Logistiškai – aš vežu, kas nurodyta. Bet jei klausiam mano nuomonės – pasisakyčiau atsargiai. Geriau vadinti tai "asmeniniais daiktais" ir nurodyti tikrąją vertę. Tada viskas skaidru. Anglijos muitinė ne tikrina kiekvieno furgono, bet jei atras – sugaišite laiko. O laikas ten visko brangiau už pinigus.

Ar reikia kažkokių sertifikatų tiems naudotiems namų apyvokos daiktams?

Elektros prietaisai – kita kalba. Jei veši šaldytuvą, skalbyklę ar mikrobangę, teorėj jie turi atitikti JK standartus. Praktiškai – maži prietaisai dažnai praslysta, jei vienetai. Bet štai ką mačiau: vežėm naudotą elektrinį židinį. Doverio pusėje ištraukė ir patikrino, ar turi CE ženklinimą. Buvo senas modelis, be žymėjimų. Stovėjo muitinėje tris dienas, kol klientas atsiuntė pirminį dokumentą iš gamintojo. Trijų dienų saugojimo mokestis. Tad jei veši seną techniką – gerai pagalvok. O jei paprasti daiktai – drabužiai, knygos, indai – jokių sertifikatų. Tik sąrašas ir CMR. Ir kantrybė. Kantrybės kartais reikia labiau nei dokumentų.

Kas dedasi kelyje ir kaip atrodo pristatymas iš vidaus

Ar mano daiktai važiuos tiesiai iš Lietuvos į mano namus Londone, ar bus perdarinėjami?

Dalinių krovinių logistika retai būna tiesi linija. Dažniausiai surenkam krovinį Lietuvoje, Lenkijoje, kartais net iš Latvijos. Tada važiuojam link Nyderlandų arba Prancūzijos, kur keltas į Angliją. Furgone viskas stovi optimaliai sudėliota: sunkiausia apačioje, trapi – viršuje. Perkraustymų viduryje dažniausiai nebūna. Bet yra sandėliai – trumpalaikiam laikymui prieš keltą arba po jo. Kartais Lutone reikia perskirstyti, jei mašina važiuoja toliau į šiaurę, o tavo daiktai – į pietus. Tai trunka kelias valandas, dieną, bet ne savaitę. Tiesiogiai? Ne. Operatyviai? Taip. Tai du skirtingi dalykai, kuriuos klientai dažnai maišo.

Ar turiu planuoti atostogas pagal vairuotoją, jei jis pavėluos?

Planuok langu, ne dienai. Mes duodam preliminarias datas, bet keliuose būna visko: avarijos, eilės prie keltų, blogas oras prie Lamanšo. Prieš porą metų vėjas buvo toks, kad keltas neišplaukė aštuonias valandas – vairuotojas sėdėjo kamštyje. Aš pats operacijų neplanuoju, nes stuburas jau nebe tas, koks buvo dvidešimtuke, bet tai kita tema. Tad ir tu nieko svarbaus tą dieną nesiplanuok. Anglijoj pristatinėjam dažniausiai savaitės vidury, savaitgaliais retai. Tai faktas. Savaitgalinėms vestuvėms sofa penktadienį šeštą valandą nepristatysi. Na, galėčiau, bet kainuos kaip trys karalystės. Geriau lankstumas.

Ar saugu vežti vertingus daiktus – kompiuterį, senelio paveikslą – daliniame krovinyje?

Saugiau nei atrodo, bet absoliučios garantijos niekas neduos. Mes segam diržus, atskiriam pertvaromis, bet furgone važiuoja kelių žmonių turtas. Jei tavo kompiuteris yra vienintelis vertingas daiktas – imk į kabiną. Tiesiog taip. Paveikslams naudojam specialias dėžes, kartonines pertvaras. Buvęs atvejis: vežėm senovinį veidrodį. Kitas klientas turėjo metalines konstrukcijas. Kelionė per Kalė buvo pakankamai nelygi – ta konstrukcija judėjo, bet aš buvau ją gerai pritvirtinęs. Vistiek dėl to nervinausi dvi dienas. Draudimas yra. Bet draudimas nekompensuos sentimentinės vertės. Geriau papildomai apvyniok daiktą į apsauginę plėvelę, jei jis brangus širdžiai. Arba šiaip neveis daiktų, kurių negali pakeisti.

Ar vairuotojas padės iškrauti ir nunešti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Aš čia turiu būti atviras. Mūsų vairuotojai – ne samdiniai į namus. Jie pakrauna, veža, iškrauna. Vienas vyras. Jei reikia nešti į trečią aukštą, susitark iš anksto. Kartais vairuotojas padės, jei mato, kad esi vienas ir beviltiškai bandai tempti sofą. Bet tai nėra jo pareiga. Yra tokių agentūrų, kurios žada "pilną aptarnavimą iki kambario", bet pažiūrėk kainą – ten dviguba. Logistika ir perkraustymas – tai du skirtingi dalykai, nors susiję. Aš asmeniškai esu matęs, kaip vairuotojas padėjo pensininkei. Gražu buvo. Bet kitą kartą vaikinas stovėjo su telefonu rankoj ir žiūrėjo, kaip vairuotojas vienas tempia. Tai... na. Nesielk taip. Pagalvok iš anksto, ar tau reikia papildomų rankų.

Blogos įmonės, painūs atvejai ir ką aš mačiau per dvidešimt metų

Kodėl kai kurios įmonės dalinius krovinius į Angliją siūlo dvigubai pigiau?

Nežinau, rimtai. Kartais galvoju, kad jos skaičiuoja kainą be mokesčių arba kuro. Yra toks dalykas – "slėpti mokestis". Pamatysi sąskaitą. Paskambins po savaitės: "Oj, pamiršom pridėti keltą." Arba: "Maršruto mokestis Prancūzijoje." Dar blogiau – jie tiesiog neveža. Paima daiktus, saugo mėnesį kažkokiam kieme, kol susirenka pilnas furgonas, ir tada tik važiuoja. Aš už tai pykstu. Tai daro visą industriją pavojingą reputaciškai. Kodėl pigiau? Nes neįskaičiuoja visko. Kas tai daro tyčia – aš nežinau, ar tie žmonės šiaip sau prasisuko, ar specialiai. Bet aš matau rezultatą: paskui žmonės skambina man ir sako – "gelbėkit, mūsų krovinys dingo". Tada aš negaliu padėt. Jau per vėlu.

Ar buvo atvejų, kai daliniai kroviniai pasimeta tarp Lietuvos ir Anglijos – kaip tada surandate?

Buvo. Nedažnai, bet buvo. Kartais etiketė nulūžta. Kartais sandėlyje supainiojama pavardė – vienas Petras, kitas Petras, abu į Londoną. Tada mūsų darbas – skambinėti, tikrinti numerius, CMR, nuotraukas. Praeitą žiemą nutiko: dėžė nukeliavo pas klientą Notingame, nors turėjo į Bristolį. Tas žmogus, gavęs svetimas dėžes, pasirodo, buvo sąžiningas. Paskambino. Mes atvažiavom, pasiėmėm, pervežėm ten, kur reikia. Kartais krovinys pasimeta nebūtinai dėl mūsų kaltės, o dėl etikečių kokybės. Už tai aš ir sakau – rašykite aiškiai ir naudokite tvirtas, lipnias etiketes. Daugiau nei vieną ant kiekvienos dėžės. Pigios etiketės atsišoka šaltyje. Tada ieškome kaip beprotiai. Randam. Beveik visada.

Kas nutinka, jei atvažiavęs į Angliją vairuotojas paprašo papildomai pinigų už iškrovimą?

Tu man skambini iškart. Iškart. Tai nėra normalu. Sutarta kaina – šventa. Jei vairuotojas, kuris teoriškai dirba su mano mašina, kažko paprašo papildomai – jis gali eiti ieškoti darbo kitur. Nesuprask neteisingai, jei tu pats paprašai nešti į 15-a aukštą, kai buvai sakęs "pirmas aukštas" – tai kita kalba. Tada jis gali teisėtai paprašyti primokėti. Bet jei viskas pagal planą, o jis bando paspausti – skambini man. Tokių dalykų, deja, pasitaiko tarp neprofesionalų. Štai kodėl renkuosi vairuotojus, pažįstu juos asmeniškai. Didžioj kompanijoj tu – tik numeris eilėj. O aš žinau, kad Jonas veža į šiaurę, o Petras – į pietus. Ir žinau, kad jie nedarytų tokių gudrybių. Nes aš juos surasiu. Asmeniškai.

Ar turėsiu derintis prie jūsų grafiko kaip prie autobuso į Biržus?

Deriniesi, bet neimtinai. Mes turim reguliarius maršrutus, bet jie nėra kaip autobusas – kasdien 8 val. Į Londoną vežam dažniausiai dukart per savaitę. Į šiaurę – rečiau. Jei tavo daiktai pasiruošę trečiadienį, o mašina važiuoja penktadienį – lauksi iki penktadienio. Neversiu kitų klientų vendytis dėl tavęs. Bet jei skubu – galim pasiūlyti ekspresą. Tada furgonas važiuoja specialiai, bet kaina... na, pasižiūrėk pats, ar verta. Daugumai žmonių tiesiog reikia žinoti datą savaitės tikslumu ir suplanuoti aplink tai gyvenimą. Aš rekomenduoju nelaikyti daiktų iki paskutinės dienos. Nes jei paskutinę dieną supakuosi blogai – viskas, data gali pajudėti. O data – pinigai. Ai, biurokratiškai tau čia. Bet taip yra.

Paskutiniai niuansai prieš atidarydamas paskutinę dėžę

Ar galiu pats atvežti daiktus į jūsų sandėlį, ar privaloma atsiėmimas iš namų?

Gali pats atvežti. Mes turim vietą Vilniuje, kur priimam krovinius. Žmonės dažnai taip ir daro, ypač gyvenantys netoliese. Atveži, pasirašom aktą, aš pasižiūriu ar pakuotė tvarkinga, ir tada tai jau mano galvos skausmas. Kai kuriems patogiau, kad pasiimam iš namų – tada matau visas aplinkybes. Kartais žmonės mano, kad atvežus į sandėlį sutaupys. Nebūtinai. Kaina dažnai tokia pati, nes mes vis tiek turim planuoti maršrutą. Bet jei tau taip patogiau – prašom. Tik paskambink prieš atvažiuodamas. Ne taip, kad šeštadienį vidurnaktį su dėžėmis – ten nieko nebus, vartai uždaryti. Darbo laikas. Dalykas kurį pamiršta nemažai.

Koks skirtumas vežant dalinį krovinį į Londoną palyginti su Mančesteriu ar Liverpuliu?

Kuo toliau į šiaurę nuo Londo, tuo brangiau. Logistika tokia. Į Londoną važiuoja daugiausia mašinų, ten didžiausia paklausa. Į Braitoną – pusvalandis nuo sostinės, viskas gerai. O į Mančesterį ar Liverpulį jau reikia kirsti visą salą. Kartais mes pristatom iki Londono sandėlio, o iš ten į šiaurę perduodam partneriui. Ne visada mūsų vairuotojai važiuoja iki pat Galinės Šiaurės. Tai reiškia, kad tavo krovinys gali persėsti į kitą furgoną. Aš stengiuosi to išvengti, bet kai kurie regionai... na, ten tiesiog neturiu savo mašinų. Lietuvos numeriai JK miestuose ne visada praverčia – ten reikia vietinių žinių. Kainų skirtumas – apie dešimt penkiolika procentų. Kartais mažiau, jei pasiseka suplanuoti.

Ar pensininkams pristatom tiesiai į namus, jei jie negali išeiti?

Taip, pristatymas vyksta iki durų. Bet, kaip sakiau anksčiau, vairuotojas yra vienas. Jei tai yra seneliai, gyvenantys be pagalbininkų – pagalvok iš anksto. Aš esu nešęs spintą į namus, kur gyveno devyniasdešimtmetė. Ne todėl, kad privalau, o todėl, kad... na, koks dar klausimas. Bet tai buvo išimtis, o ne taisyklė. Geriau užsakyk papildomą nešiką arba paprašyk kaimyno pagalbos. O dėl pristatymo – taip, mes važiuojam tiesiai iki namų. Bet jei namas gatvėje, kurioje negalima sustoti – gali tekti sutikti vairuotoją prie mokyklos. Londone parkavimas yra drama. Kartais stovėjimas per valandą kainuoja brangiau nei kuras. Tad jei vairuotojas skuba – suprask. Jis ne prieš tave. Jis prieš mokestį.

Po kiek laiko nuo išvykimo galiu skambinti ir paklausti, kur mano daiktai, nes pradedu nervintis?

Skambink kada nori, bet pirma pažiūrėk sutartį. Ten visada nurodomas preliminarus terminas. Jei terminas dar nesibaigęs, o tu jau nerviniesi – aš suprantu, aš irgi nekantrus. Bet logistika turi savo tempą. Kita vertus, jei jau praėjo savaitė po galutinės datos – skambink ne grasinimais. Juokauju. Skambink. Tada aš tikrinsiu kur, kaip, kodėl. Prisistatysiu tau problemą, jei jos yra. Paprastai viskas vyksta pagal planą, bet šitame darbe aš mačiau ir tokių dalykų: buvo atvejis, kai mašinoj sugedo generatorius, ir vaikinai dvi dienas lauke pagalbončių. Tu galvoji – baisu. Aš galvoju – kasdienybė. Tad kantrybė, bet ir teisė žinoti. Abi pusės turi susitarti.

Išvada

Jei skaitei iki čia – tu jau žinai daugiau nei didžioji dalis žmonių, pirmą kartą vežančių daiktus į JK. Dalinių krovinių pristatymas į Angliją nėra raketų mokslas, bet turi savo taisykles. Rinkis specialistus ne pagal kainą, o pagal sąžinę. Gerai supakuok. Rašyk popierius. Ir jei kils klausimų – skambink. Mes čia. Ne visada žinom viską šimtu procentų, bet dvidešimt ketveri metai kelyje ko nors tai moko. Sėkmės persikeliant. Anglija laukia tavo sofos. Ir tavęs, žinoma.