Krovinių pervežimo eiga į Angliją – nuo durų iki durų

Jau kokia dvidešimt metų sukuosiuosi tarp Vilniaus ir Londono gatvių – gal ne visą laiką fiziškai, bet mintinai tikrai. Žmonės nuolat klausia, kaip realiai vyksta krovinių pervežimas į Angliją nuo pat pradžių iki galo. Ne tai, kas parašyta gražiose brošiūrose, o kaip iš tikrųjų. Aš nešnekėsiu kaip vadovėlis, nes toks ir nesu. Papasakosiu taip, lyg sėdėtume prie kavos ir tu klaustum tiesiai, be filtrų. Nes kai veži daiktus iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, yra dalykų, kurių niekas neįrašo į sutartį, bet jie nutinka dažniau nei galvoji.

Prieš judant – klausimai, kuriuos girdžiu kasdien

Kiek laiko iš tikrųjų trunka nugabenti daiktus nuo Vilniaus iki Londono?

Paprastai nuo pikapo iki iškrovimo Londone – keturios iki šešios darbo dienos. Kartais mašina važiuoja tiesiai per Vokietiją ir Prancūziją, kartais sustoja Hamburge ar net Briuselyje, kad suvienytų kelių klientų krovinį. Buvo atvejų, kai Doverio perkėla strigo dėl audros ir vairuotojas pragulėjo papildomą parą. Tada jau tikrai ne nuo mūsų priklauso. Kai kurios įmonės žada pervežimą per dvi dienas – tai arba melas, arba jie turi slaptą sraigtasparnį, kurio aš tikrai nepardavinėju. Geriau realistiški pažadai nei gražios datos ant popieriaus.

Ar man pačiam reikia viską supakuoti, ar jūs tai padarote už mane?

Gali pats, gali ir mes. Jei pats – sutaupysi, bet atsakomybė tavo. Etiketes rašyk didžiosiomis, neraugok beprotbokšto su rašalu. Praeitą mėnesį klientas suvyniojo porcelianą į dienraščius ir įmetė į maišus nuo bulvių – aš jį prisimenu tikrai ne dėl geros priežasties. Mes kai pakuojam, naudojam dvigubas dėžes, putas, lipnią plėvelę. Ypač veidrodžius ir televizorius – čia nereikia taupyti ant pakuotės storumo. Nes jei kas ir sudaužys, o pakuotė netvarkinga, draudimas gali numoti ranka kaip į nemokamuosius ledus.

Kokia reali kaina, be tų reklaminių „nuo 99 eurų“?

Tas „nuo 99 eurų“ dažniausiai yra fantazija. Realiai studijos tipo butas, tarkim penki–aštuoni kubiniai metrai, kainuos nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų ir kaip toli esi nuo pagrindinio kelio. Tos pigios reklamos dažniausiai reiškia vieną maišą arba tiesiog masalą, kad paskui prikurtų paslėptus mokesčius. Mačiau kompanijų, kurios paskui prirašo už kiekvieną laiptelį atskirai. Jeigu kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Niekam neapsimoka varyti į Londoną už du šimtus eurų, nebent po dugnu kažką visai kita veža.

Ar verta drausti daiktus, jei jie ir taip „saugiai pakuojami“?

Drausti verta visada, ypač vertingesnius daiktus. Kartais galvojama, kad jei plėvelė stora, tai ir saugu. Pamirštama apie CMR ribotą atsakomybę – jei kas atsitiks, kompensuoja pagal svorį, ne pagal vertę. Buvęs atvejis: paveikslas iš Senosios Varšuvos vertas dviejų tūkstančių, bet svėrė dešimt kilogramų. Be draudimo būtų atlyginta kelis kartus mažiau. Patikrink draudimo sąlygas – kai kurie draudėjai netaiko, jei pakuotę darei pats ir brokai akivaizdūs. Skaityk smulkųjį šriftą, net jei nuobodu – aš irgi nenoriu, bet ten slypi esmė.

Kokie dokumentai reikalingi muitinei post-Brexit laikais?

Sudėtingas klausimas. Asmeniniams daiktams reikia inventorinio sąrašo, gyvenamosios vietos įrodymo, o kartais ir ToR1 formos. Nuo 2024-ųjų... ar gal nuo 2023-ųjų? Tiesą sakant, formos keičiasi taip dažnai, kad aš jau nebesiveliu į datas, palieku tai muitininkams, su kuriais bendraujame kasdien. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti, o ne nauji – kitaip gali pakliūti PVM ir muitai. Buvęs atvejis, kai klientas įmaišė vazoną su žemėmis. Stabdė Kylio uoste beveik savaitę, kol išsiaiškino fitosanitarinius reikalavimus. Nemokamos dirvos nebūna.

Kas dedasi kelyje ir mašinoje – ne tokia jau romantika

Ar mano daiktai važiuoja vieni, ar su svetimų žmonių kroviniais?

Jei turi pilną fūros krovinį – važiuoja vieni. O jei tai standartinis butas su penkiais kubais – beveik garantuotai važiuos grupažu. Tai reiškia, kad tavo dėžės keliaus su kitų klientų daiktais iki centro prie Londono, dažnai netoli Heathrow ar Milton Keynes. Ten jas perkelia į mažesnį automobilį tavo adresui. Buvo atvejis, kai nukrito etiketės ir dvi dėžės apsikeitė klientais. Viena šeima gavo vaikiškus žaislus vietoje įrankių. Laimei, vardai ant dėžių dar buvo matyti. Todėl aš nuolat kartoju: rašyk ne tik pavardę, bet ir kambario paskirtį ant viršaus.

Kaip sužinoti, kur dabar yra vairuotojas?

Jei firmoje rimtai dirba – yra GPS arba bent antras numeris. Bet jei tai pavieninkas su vienu furgonu, gali tekti palaukti kol sustos kelyje. Vairuotojai ne visada atsiliepia, nes vairuoja. Be to, kontinentas didelis, o baudos už telefoną rankoje – griežtos, ir visai teisingai. Mes stengiamės duoti preliminarią dieną, o tada jau konkretų rytą. Bandau primesti, kad bent žinutę parašytų, kai išlipa iš keltos. Ne visi klauso, užtat kai kurie ir priversti ieškoti savo kelio per Heathrow žiedą visai vieni, be navigacijos.

Kas bus, jei vairuotojas pasiklys mano gatvėje Londone?

Nutiks tikrai, jei gatvė siaura arba tiltai žemi. Londone pilna gatvių, kur furgonui ne pro nosį. Tada skambina, klausia, kaip apvažiuoti. Kartais tenka persėsti į mažesnį tempiką. Pasitaikė istorija Brixtone – stambus furgonas įlindo į aklavietę tarp trijų daugiabučių. Teko tempti dėžes paskutinius šimtą metrų. Nori to išvengti – pasakyk apie aukščio ribas ir žemės nuomą prieš tavo gatvėje. Kartais reikia išsinuomoti savivaldybės parkingo leidimą, nes ant žolės paliktas furgonas – šimto svarų bauda per pusvalandį.

Vairuotojai Anglijoje vėl išsikraus bute, ar tik numes prie slenksčio?

Durų iki durų turi reikšti tiksliai tai – pernešimas iki kambario. Bet būk atidus: jei tavo butas ketvirtame aukšte be lifto, papildomi laiptai kainuos papildomai. Standartinė kaina dažnai įskaito tik grindų lygį. Buvęs atvejis Birmingeme: lifto nebuvo, o klientas to nepaminėjo, manydamas, kad „išveš kaip nors“. Teko kviesti papildomą porą rankų, nes du vyrai negalėjo nunešti trijų spintų be paliovos. O palaivauti nenorėjo niekas. Pasitikslinkite abu galus – kaip iškrauna yra svarbu tiek pat, kaip ir kaip pakrauna.

Kas jei mano daiktai atvažiuoja anksčiau nei aš pasiekiau Angliją?

Tada saugojimas. Londono saugyklos nėra pigios – savaitė gali kainuoti tiek, kiek pats pervežimas iš dalies. Kai kurios įmonės duoda kelias dienas laisvos saugojimo, bet to reikia klausti iš anksto, o ne aiškintis paskambinus iš oro uosto. Po Brexit uostų spūstys buvo tokios, kad daiktai kartais atsidurdavo anksčiau už žmones. Teko laikyti tris savaites vienam klientui, kol jis išsprendė vizos klausimą. Skaičiuokite datas atgal nuo išsikraustymo, ne į priekį nuo pardavimo. Būna taip, kad reikia tiesiog ramiai palaukti, kol gausit raktus.

Dokumentai, draudimai ir tie nemalonūs popieriai

Kas yra CMR ir kodėl visi apie tai šneka?

CMR – tarptautinis važtaraštis, keliaujantis su mašina. Tai tavo įrodymas, kad daiktai buvo perduoti vežėjui. Parašai jį tik tada, kai viską suskaičiavai. Jei pamatai, kad trūksta dėžės, rašyk pastabą. Sutrikęs klientas kartais pasirašo švarų lapą, o paskui reikalauja kompensacijos – deja, be pastabų dokumente turi menkus šansus. CMR nustato ir atsakomybės ribas pagal svorį. Todėl draudimas yra atskira ir labai rekomenduojama tema. Nepyk, jei aš kartoju tai penktą kartą, bet žmonės vis pamiršta pasirašyti atsargiai.

Ar galiu įmesti alkoholio, maisto prieskonių ar naujų daiktų į siuntą?

Alkoholis – rizikinga. Nauji daiktai gali užsitraukti PVM ir muitus, nes tavo siunta turėtų būti naudotų asmeninių daiktų sąrašas. Maistas ir prieskoniai – ypač mėsa, pienas, kiaušiniai – gali būti konfiskuoti pasienyje. Buvęs atvejis: sūris. Ne šiaip sau, o dvidešimt kilogramų lietuviško sūrio. Klientas galvojo, kad tai dovana, o muitininkai pamatė prekių kiekį. Teko mokėti baudą, o sūris dingo į sąvartyną. Verčiau to nedaryti. Jei nori vežti šaldytuvą, išvalyk jį, bet neprikimšk bandelėmis paskutinę minutę.

Ar reikia kažkokio leidimo, kad Anglijoje galėčiau iškrauti šalia daugiabučio?

Taip. Daugelis Londono savivaldybių reikalauja parkingo leidimo, jei furgonas stovi ilgiau nei pusvalandį arba užima daugiau nei vieną vietą. Baudos griežtos – šimtas dvidešimt svarų ar daugiau. Klientas dažnai galvoja, kad tai vežėjo problema, bet jei sutartyje aiškiai nenumatyta, kad leidimą pirks jie – mokėsi pats. Geriausia pasitikrinti su savo namo administratoriumi arba borough taryba. Kartais aš pats pasidarau skambučius savivaldybei už klientą, bet tokiu atveju paslauga kainuoja papildomai. Nebūna taip, kad atvažiavom ir visiems vienodai.

Jeigu atsitinka avarija kelyje per Vokietiją, kas atsakingas?

Pagal CMR nustatytos taisyklės aiškios. Vairuotojo kaltė – vežėjo draudimas. Jei tai trečioji šalis – jų draudimas. Tavo daiktai apdrausti tik tuo atveju, jei tu pats pirmai draudimą atskirai. Buvęs atvejis: apgadinta sofa, nes į ją atsitrenkė kito krovinio dėžė staigiai stabdant. Plastikinė statinė įskilo ir dažai išsiliejo ant dviejų lagaminų. Draudimas padengė, bet reikėjo policijos protokolo iš vietos. Mažos firmos kartais bando nutylėti arba „pasidaryti“ aprašymus patys. Neverkšlėk su tokiomis. Reikalauti oficialaus dokumento, net jei vairuotojas piktinasi. Kitaip vėliau būsi be pinigų ir be sofos.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Žiūrėk, ar turi registruotą buveinę, ar atsako telefonu normaliu darbo metu. Paprašyk CMR draudimo pažymos – ne įmonės, o būtent krovinio. Jei tik mobiliukas ir gražus internetinis puslapis, padarytas vakar – bėk. Mačiau atvejų, kai „firma“ tiesiog paskelbė skelbimą, pasiėmė avansą ir dingo. Arba iškišo darbą atsitiktiniam vyrui su furgonu iš skelbimų portalo, kuris net nežinojo, kad veža tarptautinį krovinį. Tikros durų iki durų paslaugos kainuoja, bet mažiausiai žinai, kad atsakingas kas nors konkretus. Pigiausias pasiūlymas retai būna sąžiningas. Tai yra tokia tiesa, kad net skauda.

Techniniai dalykai ir specialūs atvejai

Pianinas, šaldytuvas – ar jie tikrai keičia visą planą?

Taip. Pianinas reikalauja lifto, papildomų rankų ir kartais net kranu, jei langas per mažas. Šaldytuvas turi būti išjungtas bent prieš dvidešimt keturias valandas, kad išdžiūtų vamzdeliai. Buvęs atvejis: nebuvo išjungtas, vanduo liko, kelionės metu išsiliejo ir sugadino čiužinį visiškai. Svoris taip pat svarbus – furgone turi būti tolygiai paskirstytas. Jeigu vienoje pusėje pianinas, o kitoje trijų kilogramų dėžės, vairavimo kokybė keičiasi. Apie tai galvoja ne visi, bet gerai, kad pagalvotumėte jūs arba jūsų vairuotojas pirmą kartą, o ne kai jau kelyje bloga.

Ar man labai reikia rūpintis skalbimo mašinos būgnu prieš kelionę?

Labai reikia. Būgną reikia sutvirtinti transportavimo varžtais, kuriuos dažnai pamečia kur nors spintoje. Jei ne – kelionės metu būgnas šokinės viduje ir sulaužys sieneles. Buvo toks atvejis su „Miele“ – atvežėm metalinę kiaurą dėžę. Klientas verkė, o aš žinojau, kad kažkuriuo momentu kažkas prasitarė: „ai, bus gerai“. Nebus. Iš anksto išdžiovink ir atjunk viską. Skalbimo mašina yra vienas iš tų daiktų, apie kuriuos galvoji paskutinę minutę, o paskui gailiesi visą savaitę važiuojant per Europą. Nes tai garsas, kurio nei vairuotojas, nei krovinys nenori girdėti.

Ką dar aiškaus reikia paruošti, kol dar neatinėjo furgonas?

Baterijas iš nuotolinio valdymo pultų – kartais jos supleškėja. Kurą iš žoliapjovės ir kitų prietaisų – degios medžiagos yra nepageidautinos. Raktus nuo spintų atskirai, kad atrakinimas Anglijoje nebūtų detektyvas. Susimesk dokumentus į vieną aplanką ir pasiimk su savimi, nekelk į fūrą. Buvęs atvejis: pasas gulėjo tarp enciklopedijų. Nuvežėm daiktus, o žmogus be paso sėdėjo oro uoste. Maži dalykai, bet jie suardo grafiką kaip koks gedimas trasoje lenktynių metu. Paruošk namus, kad praeitų plati dėžė netaršydama sienų.

Ar vežimo metu daiktai gali gerokai nukentėti nuo temperatūros pokyčių?

Žinoma. Mašinoje vasarą būna karšta, žiemą – šalta. Elektronika nemėgsta drėgmės pokyčių. Vaškas, žvakės, kai kurie klijai – gali ištekti. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežti akvarelių, jei jos nėra dvigubai apsaugotos. Temperatūra fūroje niekada nebūna kaip klimatuojamame biure. Buvo taip, kad vaškinė depiliacijos priemonė išsiliejo ant kilimų. Malonu? Ne. Nuostolinga? Taip. Nori to išvengti – nestatyk šilumai jautrių dalykų prie galinės sienos, kur būna daugiausia karščio. Ir nepamiršk, kad metaliniai daiktai kaista greičiau nei mediniai.

Ar mano augintinis gali važiuoti kartu su baldais?

Ne. Gyvūnai keliauja pagal gyvūnų pervežimo taisykles, ne su baldais. Reikia skiepų, čipo, veterinarinio paso. Be to, fūroje tamsu, triukšminga ir karšta. Tai būtų kančia. Radau kartą sraigę terariume, kurią vaikai įkišo tarp pagalvių be mamos žinios. Laimei, aptikom laiku ir perdavėm oro linijoms atskirai. Šunys ir katės skraido arba važiuoja specialiai tam pritaikytose tarnybose. Net nesvarstyk paslėpti narvelyje – jei muitinė kasinės ir rasi gyvį, problemų bus daugiau nei verta sutaupyti keli šimtai eurų.

Paskutiniai žingsniai Anglijoje ir tie smulkūs, bet svarbūs niuansai

Ar atvykus reikia dar ką nors deklaruoti ar užsiregistruoti siuntai?

Pats siuntos nebereikia, jei viskas praėjo muitinę pakeliui. Bet jei gyveni nuomojamame daugiabutyje, administratorius gali paprašyti draudimo pažymos liftui užsakyti. Buvęs atvejis Mančesteryje: klientas nepasirūpino liftu, o jis buvo sugedęs. Teko kelti rankomis į penktą aukštą. Aš pasiūliau palaukti kitą dieną, bet jis skubėjo. Pamatęs sąskaitą už rankų darbą liko nepatenkintas, nors perspėtas buvo. Laikyk visus popierius iš muitinės bent kelis mėnesius. Nieko nereikia registruoti vietinėse įstaigose – tik jei muitininkai ką nors pažymėjo.

Ką daryti, jei atvežusioje dėžėje matau akivaizdų pažeidimą?

Nepasirašyk švaraus lapo. Svarbu – nepasirašyk. Kartais vairuotojai skuba, jie patys nori namo, o tu pavargęs po skrydžio. Pasakyk, kad nori patikrinti. Nuotraukink, filmuok, rašyk į važtaraštį. Kai pasirašai be pastabų, vėliau įmonė gali nuraminti rankomis. Buvęs atvejis: veidrodis buvo subyrėjęs, bet klientas pasirašė, nes vairuotojas pasakė „atrodo viskas gerai“. Atrodė ne viskas gerai. Draudimas atmetė. Smulkus patarimas: tikrink dėžes viduje, ne tik išorę. Nes jeigu išorė sveika, o viduje šukės – važtaraštis dar gali gelbėti, jei pastebėjai prieš pasirašant.

Kodėl kai kurios įmonės prašo viso mokėjimo iš anksto, o kitos – atiduodant?

Standartas yra avansas prieš pikapą ir likutis pristatymo metu. Tai parodo, kad abu investuojam į procesą. Kai kas prašo šimto procentų iš anksto – tai nėra nusikaltimas, jei tai didelė įmonė, bet mažųjų atveju rizikinga. Buvęs atvejis: du tūkstančiai eurų avanso, o telefonas išjungtas po trijų dienų. Radau vėliau, kad jie visiškai neturėjo mašinos, tik gražų Excel sąrašą. Atsargiai su indėliais. Geriau mokėtis per pavedimą nei grynaisiais, nes lieka pėdsakas. Dėl to kad žmonės dažnai pamiršta, kad grynieji be kvito yra tavo žodis prieš jų tylėjimą.

Kaip greitai reikia susisiekti dėl perkraustymo, kad viskas pavyktų sklandžiai?

Vasarą – bent trys–keturios savaitės iki pageidaujamos datos. Žiemą kartais užtenka ir savaitės. Visada sakau planuok atgal: pirmiausia išsirink datą Londone, tada atimk kelionės laiką, tada buvimo laiką pakeliui. Užtrunka maždaug dvi savaites visam procesui. (Nors, žinokit, jei jau turi supakuota ir sutartį paruoštą – savaitę, o ne mėnesį. Priklauso nuo to, kaip skaičiuojam.) Viena didžiausių klaidų – paskambinti paskutinę dieną tikintis, kad rytoj kas nors atvažiuos. Ypač rugpjūčio savaitgaliais. Tada net mes, kurie stengiamės padėti, tiesiog neturime laisvų mašinų.

Ar aš dar ką nors galiu blogai padaryti, apie ką nepaklausiau?

Pamiršti apie Londono ULEZ zoną. Jei furgonas senesnis, už įvažiavimą reikia mokėti kasdien. Pamiršti pasakyti, kad tavo gatvėje tiltas riboja aukštį. Įmesti į dėžę aerozolių ar žiebtuvėlių, kurie kelyje sprogsta ir kuria problemą. Dar vienas dalykas – nepasakyti, kad ketvirtame aukšte nėra lifto. O gal ir blogiausia – pasirinkti vežėją vien pagal kainą. Po dvidešimties metų galiu pasakyti: mačiau visko. Graži kaina gali reikšti gražų melą. O sąžininga kaina su aiškia krovinių pervežimo eiga – štai kas veda tavo daiktus saugiai nuo tavo durų Vilniuje iki tavo durų Londone.

Jeigu atsiminsi bent pusę to, ką čia prirašiau – jau bus geriau nei dauguma. Krovinių pervežimas į Angliją nuo durų iki durų yra ne raketų mokslas, bet turi savo taisykles, kurių pražiūrėjimas kainuoja nervus ir pinigus. Rinkis sąžiningai, klausk netikslių klausimų, nepasirašyk akla ir nepamiršk, kad kitame krante tavo daiktai atvyks tik tada, kai abu padarysit viską teisingai. Sėkmės renkantis. Jei kas – žinok, kad aš čia pat, tik ne visada atsiliepiu iš karto, nes galiu būti kelyje.