Krovinių pervežimas Vilnius–Šefildas: praktinis vadovas be reklamų ir tuščių pažadų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir pasakysiu tiesiai – krovinių pervežimas į Angliją niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šalies. Ypatingai kai kalbame apie specifinius maršrutus, tokius kaip Vilnius–Šefildas. Tai ne tik tiesus kelias per Lenkiją ir Vokietiją, tai ir jūros perėjimas, muitinės, kurioms dabar reikia daugiau laiko nei bet kada, ir anglų biurokratija. Nemažai klientų klauso, kodėl kainos tokios didelės arba kodėl reikia laukti kelias dienas, nors atstumas atrodo „nedidelis“. Viskas susideda iš smulkmenų: nuo to, kaip pakrauta pakuolė, iki to, kokia savaitės diena vairuotojas važiuoja. Tiesioginis krovinių pervežimas Vilnius–Šefildas dabar reikalauja gerai suderintos logistikos, o ne tik pilno degalų baką.

Bendrieji klausimai apie maršrutą ir organizavimą

Kiek laiko trunka toks kelias?

Įprastai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų, tačiau viskas labai priklauso nuo kelio sąlygų. Vieną kartą važiavome šią trasą be jokių problemų ir pabaigėme per 72 valandas, tačiau kitą sykį užstrigome ant sienos dėl netikėto muitinės patikrinimo. Reikia prisiminti, kad kelias įeiną į jūrą (Olandijoje ar Belgijoje), o laukimas keltui gali užtrukti ir porą valandų, ir visą dieną. Jeigu reikia krovinių pervežimo Vilnius-Šefildą greitai, geriau derintis iš anksto ir neskubėti su įkrovimu paskutinę minutę.

Kiek tai kainuoja?

Kainos svyruoja labai stipriai, pradedant nuo maždaug 1200 eurų už mažą krovinią ir baigiant tūkstančiais, jei tai pilna furgono krova. Prie kainos pridedu degalų, keltų bilietų (jie dabar brangūs) ir anglų importo mokesčius, jei tokių yra. Nenoriu čia vadinti konkrečių skaičių, nes rinka nuolat juda – prieš savaitę kainuo viena, šiandien gali būti dešimtimis procentų brangiau. Geriausia paskambinti ir pasakyti, ką būtent reikia vežti, tada gausi tikrą skaičių.

Ar įmanoma atvežti krovinią per dvi dienas?

Teoriškai taip, jei vairuotojas važiuoja be poilsio, kas yra draudžiama, arba jei tai ypač skubus siuntinių pervežimas. Praktiškai? Nedarau to, nes rizikuosime vairuotojo ir krovinių sauga. Užtenka vieno avarinio atvejo ant A1 autostrados Anglijoj, kad viskas pavėluotų. Geriau duokite realiems laikams, nei darykite spaudimą, kuris gali baigtis nelaime.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Būtinai reikia komercinės sąskaitos (faktūros), kurioje nurodytas tikslus prekių kiekis ir svoris, bei krovininio tarptautinio vežimo sutarties (CMR). Jei prekės yra ne bendrosios paskirties, tada dar gali prireikti atitikties sertifikatų arba specialių leidimų. Be gerai užpildytų dokumentų anglų muitinė neleis įsivažiuoti, o tai reiškia naktinį stovėjimą prie uosto vartų.

Ką daryti, jeigu neturiu EORI kodo?

Tai didelė bėda, nes be EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodo negalima atlikti importo procedūrų Jungtinėje Karalystėje. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pagalvojo, kad tai nebūtina, ir mes laikėm krovinią Kelio uoste tris dienas, kol jis išsiregistravo. Dabar visada tikrinu šį dalyką pirmiausia. Kodą užsidaryti nėra sudėtinga, tai trunka tik kelias minutes, tačiau reikia tai padaryti iš anksto.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Galima, tačiau tai turėtų būti ne komercinis krovinių pervežimas Vilnius-Šefildą, o o perkėlimas, t. y. turtas, kuris buvo naudojamas ne mažiau kaip šešis mėnesius. Jei bandysi vežti naujus daiktus su popieriais, kad tai dovanos ar asmeniniai daiktai, muitininkai tai greitai pastebės. Anksčiau buvo lengviau praslysti, dabar jų sistemos yra pernelyg geros.

Kas vyksta su kroviniu jūroje?

Krovinių pervežimas Vilnius-Šefildą visada įtraukia jūros perėjimą, dažniausiai iš Roterdamo arba iš Zebriugės į Hull arba Iminghamą. Pačioje jūroje su kroviniu niekas nenudirba, jis stovi sunkvežimyje ir laukia. Tačiau reikia nepamiršti, kad ant keltų ypač rūpinasi saugumu – vairuotojai turi išlipti iš mašinos, o keltų personalas gali tikrinti, ar krovinys užfiksuotas. Jeigu krovinys blogai užsegamas, gali nukristi ant bangų (o tai kažką girdėjau anksčiau).

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Taip, jeigu užsakote pilną draudimą, kuris dengia visą maršrutą, įskaitant ir Anglijos vidų. Standartinis draudimas dažnai apribuoja atsakomybę pagal CMR konvenciją (tik 8,33 SDR už kilogramą), tai yra labai mažai, jei vežiate elektroniką ar brangius baldus. Būtinai pasakykite dispečeriui apie tikrąją vertę, kad prieš išvykstant užpildytume draudimo polisą.

Kokius miestus privažiuojame kelyje?

Kelias eina pro Kauną, Marijampolę, tada per Lenkiją – Varšuvą, Lodzę, Vroclavą. Vokietijoje dažniausiai važiuojame link Hanoverio, o tada link Olandijos – Roterdamo. Anglijoje važiuojame link Londono, tada pasukame į M1 autostradą, kuri veda link Lidsas ir Šefildo. Ten ir baigiamas krovinių pervežimas iš Vilniaus į Šefildą.

Dokumentai ir muitinės procedūros po Brexito

Ar sudėtinga įveikti anglų muitinę?

Po 2021-ųjų metų tai tapo kur kas sudėtingiau, anksčiau tiesiog važiuodai kaip per ES erdvę. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą net jei tai tik viena dėžė. Vieni vairuotojai jau priprato, kiti vis juokiasi, kada turi spręsti kompiuteriuose uosto teritorijoje. Sistemos kartai užstringa, reikia laukti patvirtinimo, o tai valandas praleidžiamas stovint.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?

Tada prasideda kažkas košmaro. Jei svoris nurodytas mažesnis nei yra iš tiesų, arba prekės kodas (HS kodas) neteisingas, anglai gali uždelsti krovinią patikrinimui. Tas patikrinimas kainuoja pinigus, o kiekviena praleista valanda uoste mums kainoja laiko. Kai kurie brokeriai mano, kad „ir taip praeis“, bet aš tokių brokerių nebepasitikiu.

Ar reikia mokėti importo mokesčius (PVM ir muytinės)?

Tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai prekės, kurios bus parduotos Anglijoje, taip, reikia mokėti muytinę ir PVM, jei Jūsų įmonė neregistruota kaip PVM mokėtoja toje šalyje. Asmeniniam turtui muytinės nebūna, tačiau PVM gali būti taikomas virš nustatyto slenksčio. Geriausia pasikalbėti su savo brokeriu prieš išsiunčiant krovinių pervežimo Vilnius-Šefildą užsakymą.

Kas yra „Kent Access Permit“?

Tai specialus leidimas, reikalingas vairuotojams, kurie važiuoja pro Kentą (t. y. link Doverio arba Eurotunelio). Jeigu neturite to leidimo, negalėsite įvažiuoti į teritoriją, kur yra uostai. Jį reikia užsisakyti elektroniniu būdu prieš važiuojant. Vieną kartą mūsų vairuotojas apie tai užmiršo ir turėjome suktis atgal – nebus juokinga gerti kavą už 100 km nuo uosto.

Ar galima atlikti muitinę Lietuvoje?

Taip, galima naudoti „priešakinio“ deklaravimo procedūrą, kai viskas išsprendžiama Lietuvos muitinėje, o Anglijoje krovinią tik praleidžiate. Tačiau ne visiems krovinims tai tinka, o anglai kartais vis tiek nori pamatyti prekes. Tai patogu tiems, kurie nori išvengti biurokratijos uoste, bet procedūros kaina gali būti aukštesnė.

Kas yra EXW ir DDP terminai?

EXW (Ex Works) reiškia, kad pirkėjas (jūs arba jūsų klientas Anglijoje) moka viską nuo išvežimo iš sandėlio iki pat pristatymo. O DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad mūsų (vežėjo) atsakomybė apima viską, įskaitant mokesčius Anglijoje. Krovinių pervežimas Vilnius-Šefildą dažniausiai daromas pagal FCA arba EXW sąlygas, kadangi sunku numatyti galutines mokesčių sumas.

Ar reikia fizinio prekių patikrinimo?

Kartais taip, ypač jei muitinės algoritmas „pašaukia“ krovinią. Tada vairuotojas turi nuvažiuoti į specialią vietą, kur patikrinimo komisija atidaro furgoną. Jei ten yra tai, kas nenurodyta dokumentuose, bus didelė problema. Jei viskas tvarkingai – tiesiog prarandate kelias valandas. (Labai svarbu, kad krovinys būtų supakuotas taip, kad būtų lengva pasiekti patikrinimui).

Kainodaros ir papildomų išlaidų subtilybės

Kodėl kaina augo tiek stipriai?

Degalų kainos smarkiai padidėjo, be to, atsirado biurokratiniai mokestis Anglijoje – už keltą, už Kent Access Permit, už brokerio paslaugas uoste. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiavo, dabar jis turi dirbti kaip pusiau buhalteris, o tai laikas. Be to, trūksta vairuotojų, tad darbo rankos kainuoja brangiau.

Ar taikomas kuro priedas?

Dauguma firmų dabar taiko kuro priedą (fuel surcharge), kuris keičiasi kas savaitę arba net kas mėnesį. Kai benzinas brangesnis, priedas didesnis. Tai standartinė praktika Europoje, todėl nenuostabinkite, jei pasiūlyme matote eilutę su procentais. Neįmanoma fiksuoti kainos metams iš anksto, kai degalų rinka šokinėja.

Kiek kainuoja krovinio pristatymas į Šefildo centrą?

Centrinės miestų dalys dažnai turi apribojim sunkvežimiams. Jeigu reikia važiuoti tiesiai į miesto centrą, gali tekti samdyti mažesnį furgoną paskutiniaiems kilometrams. Tai vadinama „last mile“ paslauga ir ji kainuoja papildomai. Geriau, jei galima iškrauti pramonės zonose, kur prieina didelė mašina.

Ar galima užsisakyti dalinę krovą (LTL)?

Taip, tai labai populiaru, jeigu neturite pilno furgono prekių. Tada krovinių pervežimas Vilnius-Šefildas vyksta daliniu kroviniu – mes surenkame keletą klientų krovinių ir vežame juos kartą. Kaina tampa mažesnė, tačiau laiko gali pritrūkti, nes reikia subrauti ir iškrauti kitur. Vieną kartą vežiau dalinį krovinį, kuris užtruko ilgiau dėl to, kad pirmas klientas vėlavo savo sandėlyje.

Kas daryti, jei klientas nedraudžia krovinio?

Tuomet visas atsakomybę gauna klientas, jeigu įvyksta avarija arba vagystė. Aš visada įrašau į sutartis, kad be draudimo vežiame atsakomybę. Nemažai žmonių sako: „o, tai važiuok atsargiai“, tačiau aš negaliu užtikrinti, kad kas nepravažiuos į mūsų šoną Anglijoje. Tiesiog nebeleidžiu vežti neapdraustų krovinių.

Ar galima atidėti mokėjimą?

Standartinė praktika yra mokėti prieš išvykstant arba tada, kai krovinys pasiekia tarpinę stotį. Negalima laukti, kol klientas gaus prekes ir jas parduos – per tiek laiko mūsų vairuotojas jau bus važiuojamas atgal. Galbūt galima derėtis dėl sąskaitos mokėjimo termino, bet ne dėl pristatymo momento.

Ar pigiau vežti atgal (gražiuku)?

Kartais taip, jei mūsų vairuotojas turi jau užsakytą grįžtamąjį krovinius iš šiaurės Anglijos. Tada galima šiek tiek nuolaidinti kainą į Šefildą. Tačiau niekada nesilaikau to kaip garantuoto dalyko – rinka yra dinamiška, ir kartos tenka važiuoti tuščia, tik kad nepamestume vairuotojo.

Specifiniai kroviniai ir rizikos

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tai yra vienas sunkiausių krovinių pervežimų Vilnius-Šefildą tipų. Reikia sanitario pažymėjimo, specialios transportavimo temperatūros, veterinarinių sertifikatų. Anglų maisto kontrolė yra griežta. Jei bandysi vežti sūrį be dokumentų, jį tiesiog sunaikins ant sienos.

Kaip vežami pavojingi krovinių (ADR)?

Tik su vairuotojais, turinčiais ADR pažymėjimą, ir specialia įranga. Tokie kroviniai turi būti deklaruoti iš anksto. Nenoriu girdėti istorijų, kaip kas nors slydo su balionų degutinėmis be žinios – tai baudžiama be gailestingumo.

Ar saugu vežti baldus vasarą?

Baldai yra jautrūs drėgmei ir temperatūros pokyčiams. Vasarą furgonas gadi įkaisti iki 60 laipsnių, o medis gali deformuotis. Geriau užtikrinti, kad tai nebūtų labai jautrūs rūsio baldai arba naudoti furgonus su termoreguliacija. Kai kuriems klientams tai nėra svarbu, kol tada nesiskundžia, kad baldai „susitraukė“.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tai reali bėda, ypač pandemijos laikais. Vairuotojas negali vairuoti sergas, todėl reikia rasti pamainą arba laukti. Tai gali prailginti kelionę keletą dienų. Turiu draugą vairuotoją, kuris užstrigo Vokietijoje su karščiavimu, teko skubiai ieškoti replacement.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma modernių furgonų turi GPS trackerius, tačiau jūrosje signalas dingsta. Galite matyti, kur vairuotojas buvo prieš išplaukiant iš Roterdamo, ir kur jis atsirado po kelias valandas po išlipimo Anglijoj. Tikslios vietos jūroje nebūna, nebent jūs užsisakote brangesnį priedą.

Kokios yra dažniausios vagystės?

Pavogiami dažniausiai prekės, kurias lengva parduoti – alkoholis, cigaretės, elektronika, brandžiaisiais rūbais. Ypač pavojinga stovėti neapsaugotose aikštelėse prieš keltą arba Anglijoje, jei reikia palikti mašiną naktį. Visada sakau vairuotojams – raskite saugią parkavimo vietą, net jei tai kainuoja 20 eurų.

Techniniai ir praktiniai dalykai

Ką daryti, jei adresas Anglijoje neteisingas?

Vairuotojai naudoja navigacijas, bet jei indeksas (postcode) nurodytas klaidingai, nuvažiuos į tuščią vietą. Anglijoje adresai labai specifiniai, pagal indeksą randama tikslioji namo vieta. Patikrinkite duomenis du kartus prieš išsiunčiant. Vieną kartą važiavome į Sheffield mišką, nes klientas parašė vieną skaitmenį blogai.

Ar reikia įrenginio kėlimui (autokrano)?

Jei gavėjas neturi apkrovos rampos (keltuvo) ar vairuotojo su pašto rankena, reikia autokrano. Už autokraną anglų zonoje reikia sumokėti labai nemažai. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar sandėlis turi įrangą iškrauti.

Kas yra „demurrage“ mokesčiai?

Tai bauda už per ilgą laiką praleistą uoste arba sandėlyje. Jeigu krovinys atvyksta, o jį neišsiima per 2-3 dienas, pradedami skaičiuoti rūpesčio mokesčiai. Jie gali būti žiaurūs. Geriausia, kad logistika būtų susižinojusi, kada krovinys bus pasiruoštas atsiimti.

Ar galima vežti automobilius?

Taip, tai labai populiaru. Automobilis gali būti pakrautas į furgoną (jei telpa) arba vežamas priekaboje (vilkiku). Anglijoje reikia užregistruoti importą vos automobilis atvyksta, kitaip gausite baudą. Dažniausiai klientai sako, kad „vėliau užregistruosiu“, tačiau sistemos nedomuos.

Kaip vežami šaltai laikomi produktai?

Reikia šaldytuvo furgono (frigo). Prieš įkrovą reikia nustatyti reikiamą temperatūrą ir paduoti vairuotojui termografo juostą, kad įrodytume, kad temperatūra nebuvo pažeista. Jeigu įkelsite neužšaltą mėsą, vairuotojas turės atmesti tokią krovą.

Ar reikia vairuotojui vizų?

Jeigu vairuotojas yra ES pilietis, jam vizos nereikia iki 90 dienų per pusmetį. Tačiau jis turi turėti pasą. Jeigu vairuotojas iš trečiosios šalies (pvz., Ukrainos ar Gruzijos), jam reikia vizos. Visada tikrinu dokumentus prieš išvykstant, kadangi ant sienos nebegalima nieko pakeisti.

Ar galima užsiprenumeruoti iškrovimą konkrečiu laiku?

Dėl Anglijos eismo ir galimų vėlavimų prieš uostą, dažniausiai sakome „apytiksliai“. Tačiau stengiamės pranešti vairuotoją apie artėjimą 4-6 valandas iš anksto, kad klientas galėtų susiruošti. Negalime garantuoti, kad bus 10:00 ryta, bet galiu pasakyti, kad bus iki 12:00.

Pabaigos smulkmenos ir išvados

Rekomenduoju visada pasidomėti, ar jūsų krovinys tinkamai supakuotas, nes dauguma gedimų atsitinka ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl blogo fiksavimo viduje. Krovinių pervežimas iš Vilniaus į Šefildą yra ilgas procesas, kurio metu furgonas patiria daug vibracijos posūkiuose Vokietijoje. Naudokite uždegimo apsaugas, priverkite krovinius, kad jie neišsirištų. Jei reikės pagalbos su dokumentais arba norite sužinoti tikslią kainą šią savaitę, tiesiog susisiekite su logistika, ne su broliu žmona. O jeigu jaučiate, kad šis maršrutas per sudėtingas jums patiems valdyti, geriau patikėkite tiems, kas važinėja ten kas savaitę – taip išvengsite naktinių nemigų dėl prarastų krovinių.