Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją su pilna apsauga – ką verta suprasti prieš pakuojant daiktus?

Po daugiau nei dvidešimt ketverių metų tarptautinių perkraustymų versle pasakyčiau, kad krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją su pilna apsauga nėra ta pasaka, kurią pasakoja tie, kurie niekada to nedarė. Dauguma mano klientų galvoja, kad pakanka surinkti dėžes, paskambinti vežėjui ir viskas. Realybė kiek kitokia. Yra draudimo klausimai, muitinės deklaracijos, pakavimo standartai ir tas nepatogus faktas, kad kai kurios įmonės tiesiog apgauna žmones, pažadėdamos viską už grašius. Šitame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę – nuo kainų ir datų iki to, kodėl kartais geriau kai kuriuos daiktus palikti mamai.

Pradžia dažnai būna chaotiška

Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją, jei vežu visą butą?

Sutartinės kainos per telefoną neatspėsiu, bet orientyras toks: vieno kambario butas į Londoną dabar kainuoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Sezonas smarkiai keičia situaciją – vasarą viskas brangiau, nes visi nori tais pačiais laidais. Pilna apsauga arba ypatingas skubumas dar prideda. Prieš porą mėnesių vežiau jaunai šeimai iš Kauno – jie turėjo knygų daugiau nei biblioteka, tad kaina išsikvietė į viršutinę ribą, nes svoris ir erdvė čia yra viskas. Jei kas nors siūlo penkis šimtus eurų – būk atsargus, nes tokia kaina dažnai reiškia, kad apie jokį normalų draudimą nėra nė kalbos.

Ar galiu tikėtis, kad kaina nesikeis, kai sutartis jau pasirašyta?

Kai kuriose įmonėse taip – kaina fiksuojama raštu. Bet buvo situacijų, kai klientai susitiko su vadinamaisiais „pervežėjais“ iš skelbimų, tie paėmė avansą, o paskui pareikalavo dar tris šimtus eurų už tariamas kuro ir keltų priemokas. Tai šantažas. Aš dirbu taip: pasirašai sutartį, matai sumą, ir jei tu pats nieko nepridėjai, kaina nesikeičia. Bet jei pakeliui atsivežu tave, o ten vietoj dešimties dėžių dvidešimt penkios – na, tada problema sprendžiama vietoje ir gali brangti. Geros įmonės nieko nenutylisi, blogos – parduos tave tris kartus.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo ramiau, bet realistiškai dvi trys savaitės yra aukso vidurys. Žiemą kartais galiu ir per kelias dienas sutvarkyti, nes tuščiau. O birželį ar rugsėjo pradžioje kartais neturiu laisvų datų visam mėnesiui. Buvo atvejis, kai klientė skambino pirmadienį, o norėjo važiuoti trečiadienį. Suspaudžiau tvarkaraštį, bet kaina pakilo, nes teko permesti kitus maršrutus. Nors dirbu jau seniai, kartais nežinau, kaip viską sudėlioti, jei visi skambina paskutinę minutę (taip, ir šį savaitgalį teko atšaukti vakarienę su šeima).

Ar tikrai mikroautobuse telpa ir baldai, ir dėžės, ir dviratis vienu metu?

Taip, bet priklauso nuo mašinos. Didžiuosiuose, keturiolikos kubinių metrų, tilps sofa, spinta, dviratis ir daugybė dėžių. Tik reikia mokėti sukrauti. Tai savotiška geometrija. Vienas klientas pats sukrovė daiktus – atrodė, kad vietos liko dar pusė, bet durų nebuvo galima uždaryti. Teko viską iškrauti ir daryti iš naujo. Pilna apsauga nėra tik apie minkštus paketus, bet ir apie tai, kad daiktai nevažinėtų laisvai. Jei dviratis nenuimamas, jo kampas per kelis šimtus kilometrų subadys sofą, kurią dovanojo senelis.

Kas yra ta "pilna apsauga" – ar tai tik fizinės apdailos, ar ir draudimas?

Šitas terminas dažnai interpretuojamos kitaip nei turėtų būti. Mano supratimu – o aš jau dvidešimt ketverius metus šitame versle – pilna apsauga reiškia du sluoksnius. Pirmas: fizinis. Keliai, kampų apsaugos, diržai, medžiagos, neleidžiančios slysti. Antras: teisinis. CMR arba krovinio draudimas, dengiantis nuostolių (turėtų dengti nuostolius), jei nutinka bėda. Bet būk atsargus: kai kurie vyrukai su transito numeriais sako, kad „viskas apdrausta“, o realiai turi tik privalomąjį automobilio draudimą. Tada jei sudegs mašina su tavo daiktais, gausi atgal nulį eurų. Visada prašyk liudijimo.

Pakavimas ir realybė apie tai, kaip daiktai žaidžia smuiku

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar tai jūsų darbas?

Gali pats, bet turi padaryti gerai. Aš visada sakau: jei vertinga ar trapi – palik man. Buvo situacija Vilniuje, kai klientė suvyniojo servizą į dienraščius. Ne į burbulinę plėvelę – į dienraštį. Nuomone, kad parašyta žodžiai sulaiko smūgius. Nelaiko. Nufotografavau, parodžiau, bet trys lėkštės vis tiek neišgyveno. Jei užsisakai pas mus pakavimą, atvažiuojame su dėžėmis, burbuliuku – kainuoja, bet kai pamatai, kaip daiktai išgyvena du tūkstančius kilometrų, supranti, kad verta. Arba gali rizikuoti ir daryti pats.

Kuo "pilna apsauga" skiriasi nuo paprasto sukrovimo ant grindų?

Jei vežėjas tiesiog meta daiktus ir pritvirtina vienu diržu – tai nėra apsauga, tai katastrofa laukianti savo valandos. Pilna apsauga reiškia, kad kiekvienas baldas apgaubiamas antčiužiniais, tarp daiktų dedamos apsaugos, smulkmenos nestovi šalia metalinių įrankių. Vieną kartą vežiau senovinę komodą į Manchesterį. Be kampų apsaugos ir dvigubų diržų ji būtų atsidūrusi ant kelių spintelių ir susibraižiusi. Paprastas sukrovimas yra tas pats, kas padėti daiktus ant priekabos be nieko. Garaže atrodo gerai, bet kai prasideda vingiuoti keliai ir Belgijos duobės – pamiršk.

Ar verta pirkti atskirą draudimą, jei vežėjas sako, kad "viskas apdrausta"?

Šitas klausimas mane vejasi visą karjerą. Standartinis CMR draudimas turi limitą – sumą už kilogramą. Jei veži auksinius papuošalus, čia kita tema. Bet paprastam butui dažniausiai pakanka gero vežėjo draudimo. Problema, kai vežėjas yra tas pats vairuotojas be įmonės – jo „draudimas“ maloni frazė. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti, ar pas vežėją yra realus polisas. Kartą klientas sutaupė penkis šimtus eurų rinkdamasis pigiausią variantą, o paskui dėl avarijos prarado du tūkstančius vertės daiktų. Matematika paprasta, bet žmonės vis dar renkasi pigiausią pasiūlymą, paskui stebisi.

Kaip mikroautobusu vežami trūkūs daiktai – stiklai, veidrodžiai, meno kūriniai?

Čia reikia medinių dėžučių ir stabilumo. Kartais klientai sako: „o mums atrodo, kad pakaks kartono“. Nesusipratėli. Prieš porą mėnesių vežiau stiklinį stalą. Klientas pamiršo paminėti, kad stvirkštas yra marmurinis ir atskirai. Atvažiavęs radau didelę plokštę tiesiog atremtą į sieną. Teko improvizuoti: extra putplastis, specialus žymėjimas „ne pasukti“. Ir dar paprašiau jo pasirašyti, kad pradinė pakuotė ne mūsų. Su pilna apsauga tokios situacijos sprendžiamos vietoje, bet jei būčiau vežęs be plano, tas marmuras būtų Doverio uoste tik fragmentas.

Ar yra daiktų, kurių tiesiog geriau neimti, nors ir telpa?

Yra. Gyvi augalai – vienas didžiausių galvos skausmų. Muitinė gali neprileisti, jie nemėgsta kelionės, o jei dar dvi dienas sėdi kely... žmona vis primena orchidėją, kurią prieš penkerius metus palikau tiesiog pasienyje, nes negalėjau įsivežti (tiesą sakant, palikau sargybinį, ne pakelę). Skysčiai, aerozoliai, degios medžiagos – nerekomenduoju. Kartais klientas sako: „ten tik šampūnas“. Suprask, tas šampūnas gali užlieti visus dokumentus. Geriau palikti tai, kas pigiau perkama UK, ir vežti tai, kas brangu ar sentimentu.

Popieriai, kuriuos visi pamiršta iki paskutinės dienos

Ar reikia specialių dokumentų, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją dabar, po Brexit?

Taip, ir jų daugiau nei prieš dešimt metų. Jei veži asmeninius daiktus, norėdamas išvengti muito ir PVM, turi gauti TOR – Transfer of Residence. Tai įrodo, kad kraustaisi gyventi. Reikalingas ir inventoriaus sąrašas lietuvių bei anglų kalbomis. Vienas klientas prieš metus padarė sąrašą tik lietuviškai. Doverio muitinėje praleido keturias valandas, nes niekas ten negalėjo perskaityti „trys sumontuotos spintos“. Anglai labai biurokratiški dabar. Nebent nori mokėti muitus kaip už naujas prekes – tada sąrašo gal ir nereikia, bet sąskaita bus graži.

Kas atsakingas, jei muitinėje iškyla problemų – aš ar pervežėjas?

Teoriškai atsakybė dalinama sutartimi, bet praktikoje, jei dokumentus pildai pats blogai, muitinė kala iš tavo kišenės. Jei vežėjas nesugeba pateikti transporto deklaracijų – tada jo bėdos. Aš visada pasakiau: aš nesu muitinės tarpininkas, bet padedu. Kartais pats suabejoju, kas nutinka, jei TOR yra atmetamas – ar daiktus konfiskuoja, ar tiesiog apmokestina? Buvau situacijoje, kai klientas gavo įspėjimą, bet daiktus paleido. Nežinau visų juridinių niuansų (čia turbūt reiktų vietinio advokato), bet žinau, kad be tvarkingų popierių niekas nepraeis. Tvarka svarbiausia.

Ar mikroautobusui reikia kokių nors leidimų įvažiuoti į Jungtinę Karalystę?

Paprastai ne, jei tai standartinis krovininis mikroautobusas iki 3,5 tonos. Nereikia jokio specialaus JK leidimo. Bet reikia tinkamo draudimo, taršos zonos žinojimo – Londonas reikalauja ULEZ mokesčio, jei įvažiuoji į centrą senesniu dyzeliu. (Taip, čia Londono mokestis, ne keltų bilietas – nors pirmą kartą ir pats susimaišiau.) Taip pat dabar reikia prekybosčių deklaracijų. Vairuotojas privalo turėti visas popierias, nes pasienyje tikrins ne tik tavo pasą, bet ir jo dokumentus. Jei trūksta – stovėsite.

Kaip išsisukti nuo muitų ir PVM, jei vežu visiškai naujus daiktus?

Neišsisuksi. Na, galima pabandyti meluoti, kad naujas televizorius naudotas, bet aš to nerekomenduoju. Britų pasieniečiai nėra kvaili. Buvo situacija: klientas bandė įvežti dar visai naują dulkių siurblį su etikete. Pasienietis atsidarė dėžę, pasižiūrėjo, pasiūlė mokėti. Jei veži naujus daiktus, sąžiningai deklaruok. Kitaip rizikuoji baudomis ir konfiskacija. Aš, kaip vežėjas, už tavo melą atsakomybės nenešiu. Tai nepatogus faktas daugeliui. Yra įmonių, kurios sako: „nedėk sąraše, mes sutvarkysim“ – nuo jų bėk kuo toliau. Rimtai.

Ar asmeniniams daiktams vis dar reikia EORI numerio?

Nereikia... turbūt. Atsiprašau, bet taisyklės taip dažnai kinta, kad kartais net brokeriai susipainioja. Asmeniniams daiktams su TOR procedūra EORI nereikalingas. Bet jei brokeris kartais reikalauja – paduodi įmonės EORI, jei vežėjas verslininkas. Aš turiu savo įmonės EORI, nors asmeniniams daiktams jis lyg ir neprivalomas (o gal dabar jau privalomas? Teks pasitikslinti, nes mačiau skirtingus paaiškinimus). Brexit padarė taip, kad net muitininkai kartais nežino. Svarbiausia: jei kas klausia EORI, paklausk ar tikrai jo reikia, o ne pradėk panikuoti be reikalo.

Kelias, orai ir staigmenos, kurių nepasirašysi sutartyje

Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Maždaug dvi trys dienos, priklausomai nuo tikslaus taško. Į Londoną greičiau, į Šiaurę – ilgiau. Maršrutas: Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Prancūzija, tunelis ar keltas, tada UK. Vairuotojai privalo laikytis poilsio laiko – kasdien iki devynių valandų vairavimo. Buvo situacija, kai audra atšaukė keltą iš Dunkerque. Praleidau naktį automobilių aikštelėje su kliento daiktais. Pranešiau žinute, kad vėluosiu. Jis nervinosi, bet ką padarysi – gamta. Vasarą eilės prie Eurotunelio beprotiškos. Kartais pusdienį prarandi ten, nors iki tol važiavai sklandžiai.

Ar vairuotojas vienui vienas važiuoja, ar keičiasi kas kelias valandas?

Teisiniu požiūriu per tokį atstumą turi dirbti du arba vairuoti pagal griežtą grafiką su nakvyne. Bet mažesnėse įmonėse dažnai važiuoja vienas, ypač jei tai fyveris be licencijos. Tai pavojinga. Aš dirbu su partneriu – važiuojame dviese. Vienas vairuoja, kitas miega ar tvarko popierius. Mačiau konkurentų vairuotojus merkiančius akis ant tilto. Jūs nenorite, kad jūsų baldus vežtų miegančios būsenos žmogus. Kai kurios pigios įmonės taupo ant antrojo vairuotojo, bet rizikuoja jūsų daiktais ir žmonių sveikata. Tai ne tik nelegalu, bet ir amorališka.

Kas jei suges mašina, avarija ar panašios bėdos?

Su normalia įmone turi būti numatytas pakaitinis transportas. Aš visada turiu kontaktus kiekvienoje šalyje. Kai sprogo padanga Belgijoje – netikėtai, visiškai – kreipiausi į vietinį servisą ir pakrauta į kitą mikroautobusą per tris valandas, bet praradome pusdienį. Augalai nukentėjo, bet baldai liko sveiki. Svarbu, kad draudimas dengtų ir tokius nuostolius. Jei veži su kaimynu Jonu, kuris turi vieną seną tranzitą – tada Jonas skambinėja draugams, o tu stovi pakelėje. Aš Jonams nepasitikiu. Rimti vežėjai turi planą B, C ir kartais D.

Ar galima sekti savo krovinio vietą realiu laiku?

Dabar taip – GPS, WhatsApp žinutės, nuotraukos. Bet ne viskas tobula. Būna kelių valandų praradimas tunelyje ar kur nėra ryšio. Kartais aš pats taip užsiemu pasienio problemomis, kad pamirštu atsiųsti koordinates. Klientas parašo: „kur jūs?“, o aš prieš akis turiu muitininką su klausimais. Po dešimties minučių atsakau. Taigi, sekimas realus, bet ne kosmoso lygio. Geros įmonės pasako numatomą laiką su plius minus dviem valandomis. Blogos pasako „rytoj ryte“, o paskui pradingsta dienai. Nekęstu to.

Ar tikrai šildymas ar šaltis kenkia daiktams uždarame mikroautobuse?

Taip, nors mikroautobusas ir uždaras. Kondensatas – problema. Žiemą iš šalto į šiltą, vasarą iš karšto į vėsą. Elektronika nemėgsta to. Aš patariu nevežti labai jautrių prietaisų be šiluminės pakuotės žiemą. Ir durų sandarumas. Kartą Vokietijoje per kavos pertrauką (o gal Belgijoje – nebeatsimenu tiksliai) palikau galines duris ne iki galo uždarytas. Lietus... nedaug pateko, bet sušlapo kartono dėžės kampai. Pamoka išmokta. Pilna apsauga reiškia, kad ir apie drėgmę mastome – dedame sugeriančias medžiagas. Nepuiku, jei vežėjas to nedarė.

Atvykus į Angliją – ar tikrai galima atsipūsti?

Ar vairuotojas padės iškrauti ir sutvarkyti daiktus namuose pagal sutartį?

Ne. Na, ne pagal standartinę sutartį. Mes esame pervežėjai, o ne kilnojimo komanda. Bet jei matau senyvo žmogų be lifto antrame aukšte – padedu, žinoma. Tai žmogiška. Tačiau jei kalbame apie sudėtingus baldus į aštuntą aukštą – tada reikia papildomų rankų. Aš turiu partnerį, bet mes nesame trys raumeningi vyrukai. Paklausk iškarto, ar kaina įskaičiuoja iškrovimą iki durų, ar tik iki slenksčio. Kai kurios įmonės žada „pilnas paslaugas“, o paskiau sako: „jūs pats nešėte į mašiną, tai ir neškit iš jos“. Būkite tikslūs, kai sudarinėjate sutartį.

Ką daryti, jei atidarius duris matau, kad kažkas sudužo ar subraižyta?

Nesirašyk, kol neištyrei. Auksinė taisyklė. Kai atidarai mikroautobuso duris, neskubėk pasirašyti popieriaus. Apžiūrėk daiktus. Jei matai įbrėžimą, fiksuok nuotraukomis, rašyk aktą. Viena klientė pasirašė švarų aktą, o paskui namie rado subraižytą kavos staliuką. Buvo per vėlu – be jos parašo aš niekuo padėti negaliu. Smulkūs dalykai – IKEA staliuko įbrėžimas – tiesiog neverti dviejų savaičių lakstymo. Bet jei tai antikvarinė spinta – fiksuok. Blogos įmonės kiš prieš nosį popierių ir spaudžia: „skubėkit“. Neskubėk. Nieko baisaus neatsitiks, jei pabusite dešimt minučių ilgiau.

Kiek laiko daiktai gali stovėti muitinėje, jei dokumentai netvarkingi?

Nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Felixstowe uoste klientas pateikė netikslų sąrašą – pamiršo įrašyti vieną dėžę. Muitinė laikė konteinerį, o tiksliau mikroautobusą su priekaba, septynias dienas. Klientas mokėjo saugojimo mokestį, kuris viršijo pusę pervežimo kainos. Skausminga pamoka. Po to aš visiems sakau: sąrašas turi būti tikslus dėžė į dėžę. Anglijos muitinė dabar daug žiauresnė nei prieš dešimtmetį. Nebandyk apsimelavoti, kad turi mažiau daiktų – jie tikrins. Ir dar pridės baudą, jei pamatys, kad sąmoningai slėpei.

Ar galima sutaupyti, jei mikroautobusas tuščias grįžta ir mano daiktai ten telpa?

Taip, tai vadinama backloading. Jei aš vežiau krovinį į Londoną ir grįžtu tuščias (o iš Lietuvos daugiau išvažiuoja nei atvažiuoja), galiu paimti tavo daiktus pigiau. Pilna apsauga išlieka ta pati, tik datos mažiau lanksčios. Kartais gali sutaupyti trisdešimt ar keturiasdešimt procentų. Skambink, pasakysiu, ar artimiausiomis savaitėmis turiu tuščią kryptį. Žinoma, tai neveikia, jei nori važiuoti rytoj. Bet jei esi lankstus – kodėl nepasinaudoti? Aš mieliau užpildyčiau mašiną nei važiuočiau tuščias atgal per visą Europą.

Jeigu prieš išvažiavimą dar norėčiau kažką pridėti – ar tokia paskutinė minutė pražus?

Žiūrėk, jei tai viena nedidelė dėžutė ir turime vietos – galima. Bet jei bandai pridėti dviratį ar kokią elektrinę pjaustyklę, kuri nebuvo deklaruota – yra bėda. Muitinėje daiktai turi sutapti su sąrašu. Jeigu dokumentai jau pateikti, o tu pridėjai naują daiktą be vertės ir kilmės įrašo – gali tekti pildyti pataisas, o tai užtrunka. Aš vieno kliento prašiau nieko nejudinti tris dienas prieš išvykimą. Jis pridėjo spausdintuvą. Teko pildyti papildomą eilutę inventoriuje ir muitinėje vėl byrėjo klausimai. Tiesiog nedaryk to. Planuok iš anksto.

Išvada

Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją su pilna apsauga yra paslauga, kurioje velnias slypi detalėse. Nuo tavęs priklauso, ar sąrašas bus tvarkingas, o nuo vežėjo – ar baldas atkeliaus neįskilęs. Nepasitikėk tais, kurie žada auksą už vario kainą, ir visada reikalauk raštiško patvirtinimo apie draudimą. Jei turi likusių klausimų – skambink, nes po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti: kiekvienas perkraustymas unikalus, bet taisyklės išlieka tos pačios – tvarka, sąžiningumas ir gera pakavimo plėvelė. Sėkmės kraustantis.