Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją greitai – ką reikia žinot prieš skambinant

Keturioliktus metus vežioju krovinius mikroautobusais į Angliją, o žmonės vis dar galvoja, kad „greitai“ reiškia teleportaciją. Ne, draugai. Krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją greitai yra realus dalykas, bet tik tada, kai viskas suplanuota žmoniškai. Esu vežęs tiek baldus į Londono centrą, tiek siuntas į Mančesterį, tiek kažkokią maisto gamybos įrangą, dėl kurios muitininkai Olandijoj žiūrėjo į mane kaip į pažeidėją. Šitam aprašyme tiesiog papasakosiu, kaip vyksta greitas krovinių gabenimas mikroautobusu, kiek tai kainuoja, kas gali nepasisekt ir kodėl kartais pats klientas būna didžiausia bėda. Be gražių frazių.

Pradžia ir kaina

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją greitai?

Na, žiūrėk. Jei vežam iš Vilniaus į Londoną, pilnas krovinys gali kainuot nuo 800 iki 1400 eurų. Visko priklauso. Kartais klientas turi penkias dėžes, o kartais – visą butą. Būna, kad skambina žmogus ir sako „man tik kokia dešimt dėžių“, o paskui paaiškėja, kad reikia dviejų automobilių. Tada jau nebe mikroautobusas, o maža ekspedicija. Aš asmeniškai manau (ne visi su manim sutiks), kad pigiau nei 700 eurų už pilną mašiną į Londoną – nerizikuok. Arba bus kažkas neaiškaus. Kartais pasiūlau pasidalint kroviniu su kitu, tada gaunasi po keturis šimtus. Išties gerai.

Ar galiu siųsti tris dėžes, man jų nereikia taip greitai, tiesiog noriu, kad atvežtų kuo pigiau?

Gali, bet čia nebe ekonomiška. Mikroautobusas važiuoja ne dėl trijų dėžių, supranti? Važiuoja dėl pilno arba bent pusiau pilno krovinio. Jei turi tik tris dėžes, geriau siųsk per kurjerinę tarnybą arba paštą. Aš ne kartą atsisakęs tokių užsakymų, nes klientas galvoja, kad mikroautobusas – tiesiog didelis taksi kroviniams. Ne. Mes vežam baldus, virtuvės įrangą, dviračius, asmeninius daiktus, o ne tris dėžes su knygomis. Nors... jei ten labai vertingos knygos? Tada gal. Bet kaina bus ta pati, kaip pusės mašinos. Tad geriau surask daugiau daiktų, arba prisijunk prie kito kliento krovinio.

Ar reikia kokių nors popierių mano pusėje, ar jūs viską sutvarkot?

Aha, klasikinis klausimas. Klientas galvoja, kad mes – stebukladariai su popieriais. Prikauso nuo daiktų. Jei vežam asmeninius daiktus – tau reikia parengt sąrašą angliškai. Nebūtinai teisinės formos, bet aprašymai turi būt aiškūs. O jei vežam komercinį krovinį – reikia sąskaitų faktūrų, EORI numerio ir dar visko. Aš muitininkams niekaip neužsiimsiu suklastotais dokumentais, tai jei neturi sąskaitos – važiuosim tik kai tvarką pasidarysi. Kartais padedu užpildyt deklaracijas, bet aš ne muitinės tarpininkas, taip kad atsakomybė vis tiek ant tavo stalo.

Koks realus greitis, kiek dienų daiktai keliauja iki Londono, jei važiuojat iš Lietuvos?

Jei viskas pagal planą – dvi dienos. Rimtai. Šiandien išsirengi iš Lietuvos, per Lenkiją, per Vokietiją, ryt vakare jau Doveris. Problema yra tai, kad „greitai“ ne visada reiškia „rytoj“. Mes kaupiam krovinius, derinam laiką. Kartais dėl dviejų savaičių eilės susidaro, nes visi nori į Angliją penktadienį. Šiaip vieną kartą važiavom be sustojimo, kai pervežimas mikroautobusu į Angliją greitai buvo kritinis – naktį per Olandiją snigo, bet įveikėm. Bet dažniausiai skaičiuok tris-keturias dienas nuo paėmimo, o ne stebuklą per dvylika valandų.

O iš kur išsivešit, tik iš Vilniaus, ar gali nuvažiuot ir iš Skuodo ar kažkur iš provincijos?

Senukai, jei tik Vilnius, aš jau seniai bankrutuočiau. Aišku, važiuojam ir į Skuodą, ir į Rokiškį, ir ten, kur su GPS nenuvažiuosi į griovį. Tiesiog kaina šiek tiek kinta, nes kilometrai nesuskaičiuojami. Šiaip iš bet kurios Lietuvos vietos galima. Tik jei tu gyveni prie pat sienos su Latvija – gal apsimoka sutikt Latvijos pusėj? Kartais taip darom. Bet dažniausiai nuvažiuoju pats. Kartais prie Druskininkų pasikraunam iš kelių klientų ir tada jau visa mašina pilna. Svarbu, kad kelias būt pravažiuojamas, nes mikroautobusas ne visur apsisuka. Buvo atvejis Kaliningrados pasieny... bet tai kita istorija.

Kas telpa ir kaip vežam

Kiek kilogramų telpa į tą mikroautobusą, ką jūs turit?

Standartiškai – apie 1200 kilogramų krovinio. Aišku, jei mašina nedidukė, tada mažiau, gal 800. Aš dabar važinėju su pailgintu ratų baze, dideliu Transit ar kažkuo panašiu (neatsimenu tikslios markės, bet didelis). Maksimalus svoris dažnai priklauso ne nuo bagažinės, o nuo to, kiek aš dar galiu stovėt prie vairo be miego. Juokauju. Bet rimtai – jei turi pianiną ar seifą, reikės dviejų mašinų arba fūros. Kartais klientai atsiunčia nuotraukas, aš paskaičiuoju, bet būna, kad atvažiuoji, o ten dar viena spinta, kurią „pamiršo paminėt“. Tada jau arba atsistumiam daiktus, arba deram dėl antro reiso.

Ar reikia man pakuot daiktus, ar jūs supakuojat?

Pakuot – tavo reikalas. Aš vežu, o ne pakavimo kompanija. Nors jei labai reikia, kartais turim apleistų antklodžių ir lipnios juostos, bet oficialiai – tu pakuoji. Dėžės turi būt tvirtos, apkarstytos juosta, indai – suvynioti į burbulinę plėvelę. Ne į laikraščius, ne į paprastus maišelius. Kartais atvažiuoji, o daiktas surištas šiūkšlių maišeliais. Tada tenka sakyt „arba supakuojat normaliai, arba aš neimu atsakomybės“. Nes kely kas nors nutiks – slidės, staigūs stabdymai. Buvo, kad klijentas pakišo stiklinę vitriną į seną antklodę. Važiavom kaip švelniai įmanoma, bet Anglijoje ji vis tiek buvo sutraskyta. O gal tai muitininkai...

Ar galima pervežt šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dar sofą vienu metu?

Šaldytuvą – tik švarų ir be vandens, nes vanduo bėga ir sugriauna kitus daiktus. Skalbimo mašiną – irgi be vandens likučių, kartais reikia išjungt vamzdelius. O sofą – jau įmantriau, reiks apmesti antklodėm, kad nesubraižytų šaldytuvo briaunų. Vieną kartą vežiau labai panašų rinkinį, bet sofos kampas įsirėmė į skalbimo mašinos durelių rankeną. Viską apdraudėm, bet sutvarkyt reikėjo laiko. Atvirai, tokie mišrūs kroviniai mikroautobusu – kaip Tetris. Aš jau profas sudėt, bet turiu žinot iš anksto. Jei tiesiog suverčiam bet kaip – tada skauda visiems.

O kaip su augalais, katėmis ar šunimis? Ar vežat?

Gyvūnus – ne, tai jau specializuota geografija, tam reikia leidimų, o aš paprastas krovinių pervežėjas mikroautobusu. Nors šunį kartą vežiau, bet tik todėl, kad jis priklausė dekoratyviam... turiu galvoj – mažam. Ir šeimininkė mokėjo dvigubai. Augalus – kita kalba. Jei tai kambariniai augalai, jie muitinę praeis katastrofiškai. Anglijoj biologinė kontrolė griežta. Aš neagronomas, bet žinau, kad be fitosanitarinio paso neverta tempti. Tai jei turi palmą, kurią prisimeni iš vaikystės – geriau padovanok kaimynams. Aš tik pervežu, o ne sprendžiu botanines problemas. Beje, katės yra gyvūnai, taip kad ne.

Ar mano daiktai važiuos su kitais žmonių daiktais, ar bus tik mano mikroautobuse?

Dažniausiai su kitais. Pilna mašina – efektyvu, ir tau pigiau. Jei nori eksliuzyviai, turi mokėt už visą mikroautobusą. Full load – tai nuo 1200 iki 1500 eurų. O jei dalinis krovinys – suma mažėja perpus ar dar daugiau. Realiai vienu reisu sukraunam daiktus iš trijų-keturių butų. Kiekvienas turi savo zoną, popierius atskirai. Būna sumišimo (anksčiau dažniau, dabar jau naudojam štrikodus ir žymėjimus). Kartais klientai pavydi vieni kitiems vietą, čia turiu ramint kaip daržely. Tik retkarčiais pasitaiko, kad žmonės nesutaria dėl eiliškumo, o aš tada tiesiog aiškinu. Daugiau nieko.

Popieriai po Brexit – ko visi bijom

Brexit'as ką nors pakeitė pervežant daiktus į Angliją mikroautobusu, ar tai tik politikų paistalai?

Oho, klausimėlis į temą. Brexit'as pakeitė viską. Dabar Anglija nebe EU, vadinasi muitai tikri, derybos papildomos, o kartais ir tarifai. Jei vežam komercines prekes – mokėsime muitus. Jei asmeninius daiktus žmogui, kuris keliasi gyventi – turi įrodyt, kad daiktai naudoti mažiausiai pusę metų. Kartais muitininkai nori patikrint viską. Būna, kad dokumentai tvarkingi, bet jie vis tiek surengia „inspekciją“, nes nuobodulys kelyje į Doverį. Ne, rimtai, kai kurie muitinės punktai dabar kaip aviakompanijų tarnybos – viską perkrato. Asmeninių daiktų atveju procedūros pailgėja, bet paprastai praeina. Tik reikia kantrybės.

Ar mano senos tėvų sofos gali būt apmuitintos kaip naujos prekės?

Teoriškai ne, jei turi sąskaitas arba fotografijas, kur matosi, kad sofos nėra naujos. Bet realybėje muitininkas sprendžia. Aš esu matęs, kaip rašomoji mašinėlė buvo įtarta preke, nes blizgėjo. Tada teko rodyt seną FB įrašą su to baldo nuotrauka. Kvaila, bet taip yra. Jei daiktai per daug švarūs, per naujai atrodo – gali kilti klausimų. Aš patarčiau prieš transportą nufotografuot viską su data, kad nereiktų aiškintis. Ai, ir pakuotėje nepalik naujų etikečių – tai jau raudona vėliava muitinei. Būna klientai piktinasi, bet aš čia ne kaltininkas, aš tik vairuotojas.

Reikia EORI numerio, jei vežu savo namų daiktus?

EORI... jei tai asmeniniai daiktai perkraustymui – nereikia. Jeigu veži kaip verslininkas, prekes parduoti – tada būtinai. Nors šiaip paskutiniu metu kai kurie agentai prašo net ir perkraustymams... ne, kazusai būna. Geriau pasitikrint su muitinės tarpininku. Aš pats nesu 100 proc. visų niuansų ataskaitininkas, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Londone. Bet standartinis atsakymas: asmeniniam naudojimui EORI nereikalingas. Jei kyla abejonių, aš duodu kontaktą savo žmogaus kelyje, jis už atlygį pagelbsta. Kartais padedu užpildyt Transit formas, bet visa kita – ant jūsų sąžinės.

Kas atsitinka, jei sustojam muitinėj ir kažkas negerai su popieriais?

Tada sėdim. Rimtai. Sėdim ir laukiam. Kartais valandą, kartais pusdienį. Jei popieriai visiškai blogi – gali grįžt atgal arba daiktai konfiskuojami. Aš dirbu tik su tvarkingais klientais, nes matęs, kaip kitos kompanijos (nevardysiu, bet yra tokių „parašiutininkų“) vežioja neaiškias prekes. Tada muitinėj gali atimt ir mašiną. Aš tokių rizikų neimu. Jei dokumentai prasti, aš atsisakau važiuot. Būna, klientas pyksta, bet geriau pykstantis klientas nei areštuotas mikroautobusas. Dėl muitinės delstų – kainų neskaičiuoju kaip už laukimo laiką, bet jei tai kliento kaltė, galiu paprašyt pagal faktą. Sunku, bet teisinga.

Ar dar reikia COVID passų ar kažko panašaus kertant sienas?

Ne, prašau, pandemija (beveik) baigta. Daugiau niekas Olandijos ar Prancūzijos pasienyje neprašo jokių QR kodų. Buvo metas, kai reikėdavo pažymų, testų, ir aš pats vienu momentu sėdėjau karantine Belgijoj, nes kažkoks... nesusipratimas su dokumentais. Dabar viskas normalu. Vienintelė problema – jei pats sergi, bet čia jau tavo sveikata, ne mano sertifikatas. Sienos atviros, keltai plaukioja, tunelis po Lamanšu veikia. Tai galim varyt be papildomų galvos skausmų. Nors šiandien kažkas kalbėjo apie naują gripo bangą, hah, ne, nesinervinkit dėl to.

Kas gali sup... nuvilt kelyje

Ar daiktai gali nukentėt kelyje? Mikroautobusai juk ne fūros?

Gali. Aš nesu čia, kad tapšnočiau per galvą. Mikroautobusai tikrai mažiau apsaugoti nei fūros su tentais ir sienomis. Būna duobių, slidių kelių, avarijų. Kartais kitas vairuotojas atsitrenkia į tave. Vieną kartą prie Bratislavos į mus atbulu įlėmė krovininis. Niekas nesužeista, bet spinta prarado kampą. Draudimas padengė, bet stresas – ne. Todėl pakavimas kritinis. Ir dar – temperatūrų pokyčiai. Žiemą salone gali būt minusinė temperatūra tarpą, jei naktį stovi. Tai elektronikai nepatinka. Aš bandau vežt daiktus priekyje šilčiau, bet jei pilna – visiems lygios sąlygos. Verta žinot riziką, prieš dedant antikvarinį veidrodį.

Kas jei Anglijoj nebegaliot jūsų draudimas ar kas nors atsitiks?

Aš vežu su pilnu KASKO ir krovinių draudimu. Visada. Bet žinai, yra tokių vežėjų, kurie taupo. Vairuoja be draudimo arba su minimaliu. Aš tokius vadinu savais terminais – rizikingi. Jei kas atsitiks – tu gali likti be daiktų ir be pinigų. Mano patarimas: nepasitikėk vien ratukų nuotraukom, paprašyk draudimo policijos kopijos. Aš kiekvienam siunčiu, kad žinotų, jog esu apdraustas Europai ir UK. Nes jei mikroautobusas dega kelyje (buvo atvejų pas kolegas, ne pas mane, ačiū Dievui) ir nėra draudimo – viskas, tu tik stebi liepsnas. Tai rimtas reikalas, nejuokauju.

Ar būna, kad krovinys vėluoja daugiau nei savaitę?

Būna. Retai, bet būna. Pvz., pernai žiema buvo išprotėjusi, kalnai Alpėse užsidarė, ir mes sėdėjom Austrijoj tris dienas. Klientai skambinėjo, nervinosi. Aš ir pats nervinausi, nes miegot mašinoj – ne poilsis. Arba kai Doverio uostas užkimšdavo dėl muitininkų streiko. Tada savaitė – realybė. Aš stengiuosi visada pranešti ir neduot nepagrįstų vilčių. Jei sakau antradienis – stengiuosi antradienį. Bet gamta ir politika yra stipresni už mano mikroautobusą. Tokiais atvejais siūlau kantrybės ir kartais kompensuočiau dalį kainos, jei kaltė visiškai mano. Neprašau užjausti, bet taip yra.

Kaip suprantu, ar mano daiktai bus užkrauti pirmi, ar paskutiniai, ar gali manęs nepasiekt?

Tvarka priklauso nuo logistikos. Jei tavo daiktai kraunami pirmi – jie bus paskutiniai iškraunami. Logiška? Važiuojam taip: pirmas klientas – paskutinis gavėjas. Jei tu gyveni Edinburge, o kiti – Londone, tai tavo daiktai kraunami kaip tik taip, kad Londone nereikėtų iškraut tavęs. Kartais klientai pyksta, kodėl ne jie pirmi. Aš negaliu visiems būt pirmu. Būna, kad du žmonės gyvena toje pačioje gatvėje Londone – tada jie krovinį gauna kartu, sutaupom laiko. Bet jei tau reikia skubiai – reikia užsisakyti individualų reisą. Tada vežu tik tavo daiktus ir krokiu kaip noriu. Kaina kita, aišku.

Ar jūs vežat naktį, ar privalot miegot?

Aš privalau laikytis vairavimo ir poilsio laikų. Taip, atrodo, kad pervežėjas mikroautobusu turi varyt kaip beprotis, bet jei aš užmigsiu prie vairo – blogai visiems. Yra tachografai, kas juos tikrina. Aš asmeniškai nenoriu nei mirt, nei prarasti licencijos. Todėl naktį stoju miegoti. Geriausiu atveju randu normalų parkingą, blogiausiu – stoviu prie benzininės su termosu. Kartais miegu mašinoje, kartais – motelyje, jei biudžetas leidžia. Klientai kartais pyksta, kodėl nepajuduoju 3 valandą nakties. Nes aš žmogus, ne robotas, va taip paprastai.

Paskutiniai patarimai prieš užsakinėjant

Kaip nepasimest tarp visų skelbimu FB, kur visi sako, kad veža į Angliją per dvi dienas pigiai?

Oho, čia jautri vieta. FB skelbimai – 50 eurų už dėžę, atvažiuojam rytoj, viskas super. Jei per gerai, kad būtų tiesa? Tai taip ir čia. Yra „transportininkų“, kurie surenka daiktus, o paskui dingsta mėnesiui. Arba užkrauna ir palieka Lenkijos kaime. Aš pažįstu du klientus, kurių daiktai buvo prarasti, nes vežėjas paprasčiausiai nebegalėjo mokėt sąskaitų, bankrutavo ir paliko krovinį kaip užstatą. Nepasitikėk, kas neturi svetainės, sąskaitos faktūros šablono, draudimo kopijos. Rimtas pervežimas mikroautobusu į Angliją kainuoja pinigus. Jei skelbimas skamba kaip stebuklas – greičiausiai apgaulė.

Ar galiu vežti maistą, pvz., šaldytą kumpį iš Lietuvos pusseserei?

Ne. Aišku ne. Maisto produktai į UK – ypaš po Brexit'o – labai griežtai reguliuojami. Mėsa, pienas, kiaušiniai – daugeliu atvejų draudžiama vežt. Mažam kiekyje... gal? Aš nežinau tikslaus keleivio leidžiamo svorio... oi, turiu galvoj – krovinio. Neatsimenu. Bet šaldytas kumpis – rizikingas. Gali konfiskuot muitinėj. Aš pats vežiau šakočių, bet jie buvo komerciniai, su ženklais... nors tai irgi buvo prieš Brexit'ą. Dabar nebandyčiau. Verčiau nusiųsk pinigų ir tegul nusiperka Tesco. Naujas gyvenimas Anglijoj ir taip pakankamai įdomus be Lietuvos kumpio nuotykių.

Koks yra blogiausias dalykas, kurį klientas gali padaryt prieš pervežimą?

Meluot apie kiekį. Absoliutus blogiausias dalykas. „Mano daiktai tik iki pusės mašinos“ – atvažiuoji, o ten pilna iki lubų. Tada aš turiu rinktis: arba varyt du kartus, arba atiduot dalį kitam vežėjui (kas skauda planus), arba sakyti „ne, nevežu“. Būna, kad klientai galvoja: „o, atvažiavau, paims vis tiek, nes jau čia“. Ne. Aš atsisakau. Mano mikroautobuso vietos turi ribas. Antras blogas dalykas – nepasakyt apie penktą aukštą be lifto. Nes aš vairuotojas, o ne krovikas. Nors už papildomą mokestį ir nešu, bet reikia žinot iš anksto, kitaip laidoju savo nugarą.

Ar verta vežti senus baldus, ar pirkti naujus Anglijoj?

Tai priklauso... žiūrint. Ikea sofa iš Lietuvos gali kainuot tiek pat, kiek transportas. Jei tai antikvaras arba emocinę vertę turintis daiktas – vešk. Bet jei tai plokščių spintelė iš vietinės parduotuvės, kuri kainavo 40 eurų? Nevešk. Anglijoj yra daug second-hand parduotuvių, Gumtree, Facebook Marketplace. Kartais klientai veža visą butą, nes „ten viskas brangu“. Patikėk, naujas gyvenimas Šiaurės Londone prasideda ne su lietuviška sofą, kuri netilps kampuose. Aš matęs, kaip žmonės veža metrinius čiužinius į kambarius, kuriuos metriniai netelpa. Tada graudu. Geriau parduok čia, nusipirk ten.

Kaip su jumis susisiekt ir ką pirmiausia pasakyt?

Skambink arba rašyk. Tikrai, nėra čia jokių viktorinų. Pirmiausiai pasakyk ko, kiek, iš kur į kur. Paskui – kada reikia. Atsiųsk nuotraukų, jei gali – aš tada jau pirmu žvilgsniu suprantu, ar mano mikroautobusas pakels, ar reiks didesnės mašinos. Kartais žmonės bando apibūdint žodžiais: „didelė spinta, vidutinė lova“. O man atrodo, kad „didelė“ yra trys metrai, o tau – metro dvidešimt. Nuotraukos – auksas. Ir nesisielok dėl datos. Jei galiu – sutvarkau greitai. Jei negaliu – pasakau atvirai. Nes dirbu jau tiek metų, kad žinau: melas grįžta kaip bumerangas. O bumerangai skaudžiai trenkia per galvą.

Tai va, apie krovinių pervežimą mikroautobusu į Angliją greitai turbūt papasakojau daugiau nei planavau. Nesu rašytojas, esu vežėjas, bet man atrodo, kad geriau žinoti viską iš karto, nei po to rašyti piktus laiškus. Greitas transportas įmanomas, kai viskas aišku – daiktai supakuoti, dokumentai tvarkingi, o tu pats supranti, kad mikroautobusas nėra stebuklų dėžė. Jei ko praleidau – skambink. Dažniausiai atsakau tarp reisų, o tarp reisų būna... retai. Bet pabandysiu.