Krovinių pervežimas į Angliją: pristatymas per 2–3 darbo dienas

Mano vardą galbūt žinai, jei esi ne pirmą kartą mūsų tinklalapyje, o jei ne — viskas gerai, aš Dainius. 24 metai kelyje tarp Kauno ir Londono, per tiek laiko prisirinko istorijų, kad užtektų elektrinei knygai. Pastaruoju metu vis dažniau skambina tie, kuriems reikia krovinių pervežimo į Angliją ypatingai skubiai — per dvi tris darbo dienas, ne ilgiau. Noriu iškart pasakyti — taip, galima. Bet tai ne stebuklas ir ne automatinė paslauga. Reikia tinkamo pasiruošimo, teisingų dokumentų ir realių lūkesčių. Dabar atsakysiu į tai, ką klientai manęs klausia vakarais, kai jau norisi namo, bet telefonas vis pypsi.

Apie greitį — be saldainių

Ar tikrai galima nukakti iš Vilniaus į Londoną per dvi darbo dienas?

Taip, jei viskas sueina kaip rekšt. Mašina pakrauta iki 18 valandos antradienio vakarą, vairuotojas išrieda naktį, rytą jau Vokietijoje, tada per Nyderlandus, tunelis po Lamanšu ir popiet tą patį trečiadienį — Doveris. Bet tai nereiškia, kad tu jau pakete pamatysi savo prekes Londone. Muitinė, eilės, o kartais ir vairuotojas turi padaryti privalomą poilsį. Realiai pristatymas Londone — trečiadienio vakarą arba ketvirtadienio ryte. Skaičiuoju darbo dienas; savaitgaliai — atskiras dalykas.

Kas yra express transportas — tas pats, kas skubus pristatymas?

Express — kai mašina važiuoja tiesiogiai, be užsistovėjimų terminale, be papildomų perpakavimų ir be laukimo, kol surinks dar tris krovinius. Skubus pristatymas gali būti ir aviacija, o express — važiuoja kelias per žemyną. Express kaina didesnė, nes mašiną užimame tik jam. Jei nori dalinio krovinio pervežimo į Angliją per 2–3 dienas, reikia, kad kiti kroviniai būtų pakeliui. Kitaip neapsimoka nei man, nei tau.

Kodėl vieni firmos žada 48 valandas, o kiti — savaitę?

Atsakymas paprastas — vieni meluoja, kiti sąžiningai skaičiuoja. Būna, kad paskambini, sakai „man iki penktadienio“, o dispečeris tik nutaria, kad suspės, nors žino, jog mašina dar net nepakrauta. Aš mačiau atvejų, kai klientas sumokėjo už express, o krovinys savaitę gulėjo kažkur netoli Varšuvos, nes „trūko vietos“. Tokios įmonės — na, jų nereikia minėti. Realus pristatymas per 2–3 darbo dienas galimas tik tada, kai mašina jau stovi kieme arba rytoj rytą tikrai išvažiuoja. Visa kita — tikėtinumas, ne pažadas.

Ar nuo to, ar pilna mašina, ar dalinis krovinys, priklauso greitis?

Didesnioji dalis priklauso taip. Pilnas dedikuotas transportas į Angliją važiuoja tiesiai — sustoja tik pavalgyti, pasišildyti kavos ir kurui. Dalinis krovinys groupage kartais turi palaukti, kol bus sukomplektuotas. Bet jei mes šiandien jau turime išvažiuojančią grupuotę, tavo daiktai gali būti pakrovę per kelias valandas ir važiuoti tomis pačiomis 2–3 dienomis. Problema tik tada, kai lauki, kad ką nors „dar surinks“. Tada laikas tampa loterija. Jei skubi, mokėk daugiau, bet vežk pilnu reisu.

Kaip vyksta — nuo durų iki durų

Iš kur išvažiuoja mašina ir kur kerta sieną?

Dažniausiai iš Klaipėdos, Kauno arba Vilniaus terminalų. Iš kur patogiau tau, ten ir atvežame bei krauname. Tada — per Lenkiją, Vokietiją, galbūt pro Belgiją, prieš tai pasukant link Doverio. Kalė ar Le Manas — priklauso nuo GPS ir to, kur mašina pildosi kurą. (Taip, sakau „refuelina“ — čia mūsų slengas, nors turėčiau sakyti „pildosi kurą“.) Siena su ES — jos jau nėra, bet reikia atkreipti dėmesį, kad kertant Kanalą su Didžiąja Britanija, prasideda visai kitas pasaulis. Brexit, žinai.

O ką vairuotojas veikia visą tą kelią?

Važiuoja. Rimtai. Vienas vairuoja, kitas miega, jei yra tandemas. Jei vienas — turi sustoti pagal tachografą. Kartais žmonės manęs klausia, ar jie gali paskambinti vairuotojui ir paklausti „kur esi“. Geriau neskambink — jis vairuoja, o autostradoje ne vieta spaudinėti telefoną. Jie daugiau laiko praleidžia kelyje nei namie, ypač express reisuose. Tai žmonės, kurie žino kiekvieną stovėjimo aikštelę tarp Varšuvos ir Amsterdamo. Aš pats būčiau greičiau pavargęs.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, lietuvišką sūrį?

Maistas — sudėtingas klausimas. Anglijoje griežti veterinariniai reikalavimai. Jei komercinė siunta — be pažymų nepraeisi. Asmeniniam naudojimui mažas kiekis, gerai supakuotas, galbūt praeis, bet aš niekuomet nežadu šimtu procentų. Buvo atvejų, kai kietas sūris keliavo be problemų, o dešros — ne. Patarčiau maisto apskritai nevežti, jei skubi per 2–3 dienas. Pasienyje gali paprašyti patikros, o tai paleis visą dieną lauk.

Dokumentai ir pasienis — Brexit paliko randą

Kokių klaidų žmonės dažniausiai daro pildydami deklaracijas?

Didžiausia klaida — prekės aprašymas. „Prekės“ — per bendra. „Stalo lemputė“ — geriau. Bet jei parašysi „namų apyvokos reikmenys, kiekis: 1 vnt“, muitininkas gali paprašyti atplėšti dėžę ir parodyti. Buvo atvejis, kai klientas rašė „dovanos“. Dovanos — ne prekės aprašymas. Muitinė nepriima sentimentų. Jie priima kodus. Aš ne kiekvieną kartą pats žinau teisingą HS kodą — tada skambiname brokeriui ir tikriname. Tai normalu. Svarbu, kad nebūtų rašoma tai, kas nieko nereiškia.

Ar man reikia EORI numerio, jei siunčiu tik kartą?

Jei esi juridinis asmuo — taip, reikia. Jei fizinis, perkraustymo metu į Angliją — kita procedūra. Bet jei daiktai bus parduodami ar tai verslo siunta — be EORI niekas nepriims. Kai kurie klientai bandė apeiti... ir pateko į papildomą patikrą. Čia kaip su draudimu — atrodo, kad galima sutaupyti, kol vieną dieną nenutinka to, ko labiausiai bijai.

Ką reiškia „T1“ dokumentas — aš tai mačiau, bet nežinau, ar man reikia?

T1 — tai tranzitinė procedūra, kai krovinys dar neįformintas galutiniam importui, o važiuoja per ES teritoriją link JK. Dažniausiai mūsų atveju — kroviniai važiuoja tiesiai iš Lietuvos, tad T1 nereikia. Bet jei paimame krovinį iš Italijos ar Vokietijos ir vežame per Prancūziją į Angliją... tada paslaugos teikėjas turi jį išburti. Aš, būdamas atviras, ne visada iškart pasakau, ar reikia T1 konkrečiam maršrutui — kartais pasitikslinu su mūsų agentu Londone. Nes nepažadu to, ko nežinau iki galo.

Kas nutinka, jei pasienyje randa dokumento klaidą?

Tada stovi. O jei stovi express krovinys, kuriam pristatymas per 2–3 darbo dienas buvo pažadėtas — tampa 4 dienomis. Prieš kelerius metus Doverio pusėje sulaikė mūsų mašiną dėl kablelio vietos blogoje vietoje — „wooden chair“ vietoj „wooden chairs“. JK muitinės pareigūnai, galbūt, prastą dieną turėjo. Bet faktas — krovinys praleido naktį terminale. Dėl kablelio. Todėl patikriname dokumentus tris kartus. Kartais ir ketvirtą, jei jaučiu, kad kolega kavos dar neįsipylęs.

Kainos — skaitote ir raudote

Kiek realiai kainuoja pristatymas per 2–3 darbo dienas?

Aš čia ir dabar neįvardysiu cento — nes kaina priklauso nuo svorio, tūrio, kiek užima vietos, ar reikia užnešimo, ar liftas, ar paletės. Express transportas į Londoną vienos euro paletės gali kainuoti du su puse–keturis šimtus eurų, o pilnas 20-tonos krovinys — kelis tūkstančius. Bet dėl galutinės sumos — aš tiksliai nežinau, kaip kuro priemoka bus šį mėnesį. Ji svyruoja. Todėl skambini, aš klausiu dispečerio, o jis paskaičiuoja. Nebūna taip, kad aš iš galvos pasakau ir tada pats nustembu.

Kodėl internete matau kainas nuo 99 eurų?

Todėl, kad tai arba melas, arba apgaulė, arba paslėpti mokesčiai, kurie išlįs kaip kūlė iš avižų. Buvau matęs skelbimą: „vežame į Londoną per 2 dienas — tik 80 eurų“. Paskambinus — paaiškėja, kad 80 eurų už kvadratinį metrą, o tavo spinta — du metrai, ir dar reikia mokėti už keltą atskirai. Tokie „specialistai“ veikia lyg žuvų rinkos šūkaliojikai. Normalus krovinių pervežimas į Angliją kainuoja tiek, kiek kainuoja degalai, darbas, mokesčiai ir draudimas. Ar žinai, kiek kainuoja keltas per Doverį? Ne trys eurai.

Ar yra kokių mokesčių, kuriuos sužinosiu tik atsiimdamas krovinį?

Gali būti. Jei paslaugos teikėjas — oi, kaip mandagiai pasakiau „paslaugos teikėjas“ — nurodo tik transporto kainą, bet ne mini apie vietinį mokestį Anglijoje, apie paletės keitimą arba užnešimą be lifto. Tuomet sąskaita išauga. Aš stengiuosi iškart pasakyti: štai kaina iki Londono ar Birmingemo vartų, o štai — jei reikia sunkvežimio su liftu, kranu arba jei adresas susiaurėjusioje gatvelėje, kur tik furgonas įvažiuoja. Aiškumas sutaupo nervų. Nors kartais klientas pats pamiršta paminėti, kad jo biuras penktame aukšte be lifto.

Kai kelias nepasigaili — problemos

Ką daryti, jei pristatymas vėluoja — skambinti kas valandą?

Absoliučiai ne. Skambini man, o ne vairuotojui. Vairuotojui skambinti pavojinga — jis vairuoja, o autostradoje ne vieta spaudinėti telefoną. Buvo atvejų, kai klientas, gyvenantis netoli Birmingemo, skambino vairuotojui kas pusvalandį. Galop vairuotojas pavargo, atsijungė telefoną, ir mes jo pusvalandžiui netekome ryšio. Zyzimas greitina tik paskutinę stadiją, kai reikia rasti adresą. Jei vėluoja — greičiausiai pasienyje arba gedimas. Aš pasitikslinu ir atsiunčiu žinutę. O tu gali išgerti arbatos. Ar kavos, jei esi kaip aš.

Ar CMR draudimas padengs, jei gavau sudaužytą krovinį?

CMR — tai draudimas, bet su sąlygomis. Jei krovinys buvo tinkamai supakuotas, ant paletės priristas, o mašina pateko į avariją — taip, dengia. Jei tu supakavai į kartoninę dėžę nuo bananų ir ji sutrupėjo be jokios avarijos — greičiausiai ne. Aš mačiau klientą, kuris vežė keramikos dirbinius į lagaminus. Ne, taip nedarome. Draudimas nekreipia dėmesio į tavo tikėjimą. Jis kreipia dėmesį į pakavimo standartą. Visada fotografuok prieš pakraudamas. Ir kai iškrauna. Turiu 24 metų patirtį — pasitikėk šiuo patarimu.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurios dings su kroviniu?

Paprasta: jei nėra raštiškos sutarties, jei prašo visos sumos į asmens sąskaitą, jei neturi ofiso adreso, tik „tas vyras, kuris atvažiuos“ — pabėk. Mačiau du atvejus, kai klientai sumokėjo avansą mažai žinomai įmonei, o toji tiesiog... išsijungė. Telefonai nebereaguoja, adresas — pašto dėžutė kur nors ant marių kranto. Perkraustymas ar krovinių pervežimas į JK — tai pasitikėjimo reikalas. Patikrink EORI numerį, tarptautinę licenciją. Ir nepasitikėk tik „draugo pažįstamo“ rekomendacija — draugas kartais ir pats nieko neišmano.

O jei mašinai tiesiog sugedsta kur nors Vokietijoj?

Sugeba. Mano praktikoje — tris kartus per dvidešimt keturis metus. Vienas kartas buvo netoli Hamburgo, vairuotojas paskambino 3 valandą nakties. Ką gi darysi? Lauki techninės pagalbos, o jei negali sutaisyti — perkeli į kitą mašiną. Tai prideda parą, bet ne savaitę. Tie, kurie garantuoja, kad niekada nieko nenutiks — meluoja. Normalu, kad nutinka. Svarbu, kaip sprendi. Turime partnerius visoje Europoje. Žodžiu, be panikos. Žiemą ten slidu, bet čia ne apie orą.

Praktika ir mažos detalės

Ar mano maža siunta nepasimes tarp didelių krovinių?

Nesipainiok — visos siuntos, didžiosios ar mažosios, turi savo CMR lapą. Bet praktikoje mažesnė dėžė gali „nuskęsti“ terminale, jei netinkamai pažymėta. Buvęs atvejis: klientas siuntė nedidelę, bet brangią siuntą — techninę įrangą. Dėl to, kad ant dėžės nebuvo aiškios etiketės ir ji buvo padėta už didesnės dėžės, mūsų partneriai terminale jos kurį laiką nerado. Surado, žinoma, bet pristatymas vėlavo penkiolika valandų. Express transportas tai padengia, bet terminalų aikštelėse kartais vyksta stebuklai, kurių nenumatysi.

Užnešate, ar tik iki durų?

Aš asmeniškai nestumiu spintų, bet turime vairuotojų, kurie — taip, pagal susitarimą. Standartas — iki durų. Jei reikia į antrą aukštą, jei reikia atsargiai nestumti į vidų — tai papildoma paslauga, kuri turi būti užsakyta iš anksto. Neatskleisiu paslapties: Anglijoje labai daug biurų be lifto ir su aukštais slenksčiais. Aš pats kartą lankiausi kliente Mančesteryje ir beveik nusivaręs ketvirtus laiptus supratau, kodėl jie prašo sunkvežimio su liftu. Tai nėra tinginystė — tai sveikas protas.

Kada paskutinė minutė atiduoti krovinį, kad tilptų į 2–3 dienas?

Jei nori, kad antradienį Londone jau būtų — turiu turėti rankoje pirmadienį iki pietų, geriau iki dešimt ryto. Nes popiet krauname jau kitas maršrutas, o kai kurie reisai formuojasi iš vakaro. Skubus pristatymas į Angliją dirba pagal taisyklę: kas užleidžiamas terminalą pirmas, tas išvažiuoja pirmas. Ne pagal tai, koksai tu malonus telefone. Aš nekreipiu į asmenybes — žiūriu į laiką. Dešimt minučių iki išvažiavimo bandyti įbrukti krovinį — tas pats, kas bandyti prašytis į lėktuvą, kai varikliai jau veikia.

Ar angliškai rašytas adresas padeda?

Taip. Nors mūsų vairuotojai lietuviai, Anglijoje naviguoja pagal angliškus pašto indeksus. Post code — šventas dalykas. Gatvės pavadinimas, miestas, post code. Jei reikia pristatyti į verslo parką — angliškas pavadinimas sutaupo dešimt minučių klaidžiojimo. Kartais klientai atsiunčia lietuviškai išverstus adresus — pvz., „Gėlių gatvė“. Gerai, bet vairuotojas neužsuks to į navigatorių. Žinau, kad atrodo paprasta, bet kai esi aštuonioliktą valandą vairuodamas, net Tesco Extra atrodo lyg kosmoso stotis.

Ar privaloma fotografuoti krovinį prieš jį perduodant?

Pameni, aš minėjau apie draudimą? Tai va, be nuotraukų — tau bus sunkiau įrodyti, kad sulūžo ne dėl tavo pačių dėžių. Aš patarčiau nufotografuoti kiekvieną kampą prieš pakrovimą. Ne dėl to, kad aš netikiu tavimi. Bet terminaluose kartais krauna, vėl krauna, lyg tetrisą. Ir jei paletė buvo graži, o atkeliavo su įdubimu — nuotraukos tai parodys akimirksniu. Nereikia profesionalaus fotoaparato. Telefonas pakankamai. Aš pats darau tai kiekvieną kartą, kai mano rankose vertingesnis krovinys.

Ar galiu išnaudoti grįžtančio reiso galimybę?

Galima, mes tai vadiname „backloadu“. Būna, kad mašina iškrovė Londone ir tuščia važiuoja atgal. Tada gali paimti krovinį iš Anglijos į Lietuvą pigiau. Bet jei tau reikia express gabenimo į Angliją, tada nelabai — backloadas dažniausiai reikalingas atgal iš JK. Kitas variantas — jei tu iš viso turi krovinį iš Lietuvos, o JK partneris turi grįžtančią mašiną... tiesą sakant, čia retai kada suderina taip, kad tau būtent tuo metu reikia. Pabandykim, bet nežadu, kad pavyks.

Tikrai, krovinių pervežimas į Angliją su pristatymu per 2–3 darbo dienas yra realybė, ne mitas. Bet tai reikalauja ir tavo pasiruošimo, ir mūsų sąžiningumo. Aš negaliu pagaminti stebuklo iš oro — galiu tik užtikrinti, kad tinkamai paruoštas krovinys tinkamai išvažiuoja, dokumentai tvarkingi, o vairuotojas neišmiegojęs. Jei skubi — skambink. Geriau šiandien nei rytoj, nes rytoj jau gali būti poryt mašina pilna. Ir taip nutinka dažniau, nei norėčiau.