Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu su optimalia kaina: ką verta žinoti prieš renkantis vežėją

Sveikas. Jei skaitai šį tekstą, greičiausiai domiesi krovinių pervežimu į Angliją mikroautobusu su optimalia kaina, o gal tiesiog svarstai, kaip nugabenti daiktus į Londoną ar Birmingamą. Per dvidešimt dvejus metus teko matyti visko – ir cepelinų puodą, kuris sulūžo pakeliui, ir žmonių, kurie sumokėjo trigubai, nes pasirinko didžiulį furgoną mažam kroviniui. Mikroautobusas čia dažnai yra aukso vidurys. Neperkrauni biudžeto, bet turi vietos. Šiandien pasakysiu, kaip šis reikalas iš tiesų veikia gatvėje, o ne popieriuje. Aš nežinau, ar į viską atsakysiu, bet bandysiu kaip žmogus žmogui.

Kainos ir kaip jos susideda – be saldžių pažadų

Kiek realiai kainuoja vežimas į Angliją mikroautobusu, jei nori tos optimalios kainos?

Dabar, jei važiuoji iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos tiesiai į Londoną, standartinė kaina svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio eurų. Visa esmė – kiek daiktų. Kartą vežiau studento baldus iš Kauno: kėdė, stalas, dvi dėžės. Sumokėjo aštuoni šimtai. Kita klientė turėjo dvidešimt dėžių ir du dviračius – jau tūkstantį dvidešimt. Ta optimali kaina priklauso ne nuo mano geros nuotaikos, o nuo to, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar pustuštis. Jeigu turi tik kelis lagaminus, kartais verta paklausti, ar vairuotojas turi vietos kitam reisui.

Ar yra kabliukų, kodėl vienas vežėjas prašo 800, o kitas 1400 eurų?

Ai, čia tas pats, kaip žiūrėti į tris skirtingus restoranų meniu. Vienas vežėjas dirba vienas pats, mašina savo, rūko pakeliui ir neturi biuro sąnaudų – gali leisti pigiau. Kitas turi ofisą centre, sekretorę ir draudimą, kuris kainuoja kaip antras automobilis. Dar yra tie, kurie paima tavo užsakymą, prideda trisdešimt procentų ir parduoda kažkam kitam. Optimali kaina dažnai būna ne pas pigiausią, o pas tą, kuris pats važiuoja. Tik va – nuo to pigiausio kartais neatgausi sąskaitos faktūros.

Kada labiau apsimoka mašina dalintis su kitu klientu?

Na, čia toks dalykas... Jei turi tik keturias dėžes, tada dalinimas yra prasmingas. Susidėji su dar vienu žmogumi, kuris irgi krauna daiktus, ir mokate po pusę. Bet jei tavo daiktai užima jau šešiasdešimt procentų mašinos, tada nebeapsimoka. Būna, kad kitas klientas krauna iš visai kito Lietuvos galo – tada vairuotojas važiuoja zigzagais, degalai dega, o laikas dingsta kiaurai. Aš asmeniškai dalinimą siūlau tik tada, kai abu kraunate iš to paties miesto. Kitaip tingisi laukti.

Ar man reikia mokėti už degalus atskirai, ar tai jau įskaičiuota?

Jeigu tau pasiūlė kainą be visų mokesčių ir sakė, kad degalai atskirai – bėk. Normalus skaičiavimas visada įtraukia degalus, kelių mokesčius Prancūzijoje, tunelį ar keltą. Eurotunnelis viena puse kainuoja apie šimtą trisdešimt eurų, jei gerai pamenu, ir tai tikrai nėra centai. Jeigu vežėjas prašo degalų mokestį atskirai paskaičiuoti pagal ridą, tai reiškia, kad jis pats nežino, kiek važiuoja. Esu matęs tokių – nelabai gerai baigiasi, dažniausiai kabinėjasi prie bet ko.

Ką dar veikia kaina – ar sezonas turi reikšmės?

Žiemą, ypač prieš Kalėdas, kainos šoka į viršų, nes visi nori spėti iki Naujųjų. Vasarą, rugpjūtį, irgi brangu, nes studentai kraustosi. O va kovą ar lapkritį – štai tada randi tikrąją optimalią kainą. Vienais metais prieš Kalėdas turėjau tiek darbo, kad atsisakiau keturių užsakymų. Kitais metais sausis buvo toks tuščias, kad vežiau kėdę į Nottingamą už septynis šimtus, nors įprastai būčiau paėmęs devynis. Sezonas tikrai daro savo, nors kai kam tai būna staigmena.

Mašinos, tilumas ir kas nutinka, kai ne viskas telpa

Kiek kubinių metrų tilps į paprastą mikroautobusą?

Čia toks asmeninis klausimas, nes kiekvienas mikroautobusas skirtingas. Standartinis Transit arba Sprinter su padidinta... na, aukštu stogu, turim omeny, turi apie devyniolika ar dvidešimt kubinių metrų. Bet tai tik teorija. Praktiškai jei krauni dėžes netvarkingai, vietos pasimeta penktadalis. Kartą vežiau dvi spintas, kurios buvo didesnės nei atrodė, ir galų gale liko tik keturi laisvi kubikai. Geriau visada pasakyti išmatavimus – tada nereikia spėlioti, kiek daiktų ten tilps.

Ar galima vežti šaldytuvą gulomis, ar tiktai stovomis?

Šaldytuvas gali važiuoti gulomis, jei jis atjungtas ir džiovinamas bent parą. Bet čia svarbu – jei guli ant šono, durų spyna gali užsidaryti viduje ir atsidaryti pakeliui. Aš visada sakau: jei įmanoma, vežk stovomis, pritvirtink diržais. Buvo atvejis, kai klientė nesakė, kad šaldytuvas pilnas atšalusio žuvies sultinio. Kelionė truko trisdešimt valandų... na, atspėk, kas atsitiko. Kvapas liko mašinoj ilgam. Taip kad – tuščias, sausas, ir stovomis, tada jokių nemalonių staigmenų nebus.

Ką daryti, jei krovinys per didelis, o jau sutarta?

Oi, čia klasika. Paskambina klientas, sako: "ten tik dešimt dėžių", o iš tikrųjų yra keturiolika ir dvi padangos. Kai atvažiuoji ir matai, kad tilps tik jei dar vienas mikroautobusas atvažiuos – prasideda stresas. Tuomet reikia rinktis: ar krauni tai, kas telpa, ir antrą kartą važiuoji (brangu), ar atsiveži antrą mašiną (dar brangu). Aš paprastai siūlau apkrauti pirmiausia vertingiausius daiktus, o jei lieka kas neįtalpa – siunčiu per kitą reisą su nuolaida. Ne idealu, bet kas yra idealu šiame darbe? Tikrai ne viskas.

Ar mikroautobusas važiuoja į patį Londono centrą, ar paliks kažkur prie M25?

Tai va, priklauso nuo to, kur tiksliai. Jeigu turiu įvežti į Westminsterį arba Soho – beveik neįmanoma, ten net mašinos be leidimų stovėti negali. Tačiau į Stratfordą, Croydoną ar Ealingą – važiuoju be problemų. Aš pats renkuosi susitikimą ten, kur galiu saugiai pastatyti bent penkiolikai minučių. Kartais klientai pyksta: "bet aš gyvenu centre!" – draugeli, tada tau reikėjo ne mikroautobuso, o stebuklo. Mes vežame krovinius, o ne atliekame magiją, kad ir kaip norėtumėm padėti.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus iš buto, ar tik lauke atidaro duris?

Aha, čia dažnas nesusipratimas. Vairuotojas – ne kraustytojas, nors daugelis padeda, jei mato, kad žmogus vienas ir senas. Bet jei reikia nešti nuo penkto aukšto be lifto per didelį atstumą iki mašinos – tai jau papildoma paslauga. Fiziškai aš pats negaliu tempti sofos kasdien, jau nebe dvidešimt penkerių. Paprastai sakau: jei yra liftas – padėsiu, jei reikia nunešti į kiemą – derinam atskirai. Kitaip gauni traumą, o tada kiek tas tavo taupymas kainavo? Rimtai.

Dokumentai, Eurotunnelis ir biurokratiniai galvosūkiai

Ar reikia kokios nors muito deklaracijos daiktams, kurie naudoti?

Na, jei tai tavo asmeniniai naudoti daiktai – muito mokėti neturėtum. Bet... (o čia aš jau nebe šimtu procentu tikras, teisybę sakant) ...reikia užpildyti tokią formą vadinamą C3 ar kažką panašaus? Anglijoje dabar po Brexito viskas pasikeitė, ir aš ne biurokratas. Geriau pasitikrink su muitinės tarpininku, bet faktas – siuntimo dokumentą parašyti reikia. Be jo gali sustabdyti Eurotunelyje arba Kale uoste. Aš visada padedu klientams su popieriais, bet galų gale atsakomybė yra tavo.

Koks dokumentas anglams pačiam svarbiausias – ką jie tikrina pasienyje?

Jie dažniausiai žiūri, ar nesi problematiškas asmuo, ir ar mašinoje neveži mėsos, alkoholio ar cigarečių per daug. O dėl krovinių... na, paskutinį kartą, kai važiavau, tikrino mano invoincą (taip rašoma? gal sąskaitą) ir siuntėjo deklaraciją. Anglai pasienyje dabar griežtesni nei prieš dešimt metų. Pamenu, sustabdė kolegą, nes jis vežė dešimt dviračių – pagalvojo, kad prekybai. Pats lengviausiai pravažiuoji, kai viskas aiškiai pažymėta kaip used household goods.

Ar galiu siųsti daiktus, pats nevažiuodamas – kokia čia procedūra?

Gali, žinoma. Tai vadinama kroviniu be asmens lydėjimo. Tuomet reikia labai tiksliai supakuoti, sužymėti ir pasirašyti visas galimas patikras. Aš pats renkuosi, kai klientas važiuoja kartu, nes tada mažiau streso – daiktai vyksta pas žmogų, o ne į tuščią sandėlį. Bet buvęs atvejis, kai siuntėme siuntinį į Braitoną be kliento, ir durininkas atsisakė priimti. Tada reikėjo derinti telefonu tris dienas. Taip kad taip – galima, bet šiek tiek rizikingiau, ir reikia atsarginio plano.

Kas nutinka, jei pamirštu pasą ir asmens dokumentą palieku namuose?

Oi, čia reikėtų (pataisau – reikia) pasakyti, kad tai nelabai gali nutikti, nes be paso tu neprasisprausti pro Lietuvos sieną. Bet buvo toks atvejis – važiavome su kliente, kuri turėjo tik ID kortelę. Pamatėme, kad Anglijai toji kortelė jau nebegalioja pilnai po Brexito... ar tikrai? Na, bet mes turėjome jos pasą, kopiją. Laimei, pasieniečiai praleido, bet vėlai vakare nervai buvo įtempti. Dabar aš kiekvieno klausiu trigubai: ar pasas galioja? Ar tikrai? Ar esi tikras? Geriau perrinkti krepšį dešimt kartų.

Ar Eurotunnel bilietai į kainą įtraukti, ar tai atskira eilutė?

Kiekvienas vežėjas skaičiuoja kitaip. Aš asmeniškai pateikiu viską vienoje sumoje: degalai, tunelis, keliai, mano darbas, kava pakeliui. Bet teko dirbti ir su tokiu kolega, kuris sąskaitoje rodė kiekvieną poziciją atskirai – ir tunelis, ir net rinkliava už šunį (juk ne, bet galėjo). Paprastai Eurotunnelis įeina į bendrą kainą, nes tai fiksuotas dalykas. Jei pamatai atskirą eilutę, nebūtinai tai blogai – tiesiog reiškia, kad jis nori, kad aiškiai matytum, kur pinigai nueina. Man rodos šiuo klausimu nėra blogų atsakymų.

Kas gali nepasisekti ir kodėl kai kurie vežėjai meluoja

Kodėl kai kurios įmonės žada, kad krovinys išvyks penktadienį, o pasiima tik kitą antradienį?

Atsakymas paprastas: jie neturi tos dienos pilno mikroautobuso. Sako, kad penktadienis, nes nori užrakinti tave. O tada laukia, kol atsiras dar du klientai, kad sukomplektuotų visą krovinį ir važiuotų pilni. Tai yra ta vadinamoji optimizacija, kuri tavo sąskaita. Aš pats skambinu tik tada, kai tikrai žinau datą. Kartais tai reiškia, kad pasiūlau brangesnę dieną, bet spėju. O kiti meluoja apie penktadienį, nes bijo, kad pasiūlysi darbą konkurentui. Tokia jau rinka.

Ar tikrai visos "perkraustymų kompanijos" turi draudimą, ar kartais tiesiog taip sako?

Oi, čia jautri tema. Yra tokių, kurios sako, kad viskas apdrausta iki dangaus, o paskui paaiškėja, kad turi tik privalomąjį transporto draudimą. Krovinių draudimas kainuoja papildomai ir nėra pigus. Aš pats moku apie keturis šimtus eurų per metus už normalų draudimą, kuris dengia ir mano klaidas. Jei vežėjas atsako "na, draugaujame su draudikliu" arba vengia parodyti polisą – tai raudona vėliava. Nebūna taip, kad draudimas kažkur tai yra. Turėk kopiją arba nėra sandorio, taip drąsiai galiu teigti.

Ką daryti, jei krovinys atvažiavęs sulūžęs?

Na... ką tik galvojau apie kavos pertrauką. Kur buvau? Aha, sulūžęs krovinys. Tai priklauso nuo to, kas lūžo. Jei tai indas be pakavimo – atsakomybė tavo. Jei tai sofos koja, kurią vairuotojas apdaužė kraunant – tada jo. Bet įrodyti... čia sunkiau. Aš visada fotografuoju daiktus prieš pakeliant. Jei klientas supako blogai – sakau iš karto. Buvo atvejis, kai LCD televizorius atvažiavo suskilęs, nes buvo paliktas su stiklu į apačią. Čia jau ne mano bėda.

Kaip atpažinti skelbimą, kur rašo "patirtis 20 metų", bet vairuotojas vos baigęs mokyklą?

Lengvai. Skambini paklausti, kur jie registruoti. Jei sako, kad stengiamės neturėti ofiso, kad sutaupytume tau pinigų – gali būti tiesa, bet dažnai reiškia, kad tai tiesiog vairuotojas be licencijos. Paklausk, koks jo transporto licencijos numeris. Rimtas vežėjas žino iškart, nes tas numeris kabo ant kabineto sienos. Dar vienas dalykas – jei skelbime nuotrauka nufotografuota prie Kauno pilies, o tu jauti, kad ten stock nuotrauka iš Google – spėk tris kartus. Pats esu matęs savo seną mikroautobusą svetimame skelbime tris kartus.

Ar normalu, kad vežėjas paprašo visos sumos iš anksto?

Ne, ir tai keista praktika. Aš pats imu trisdešimt procentų avanso, kad žmogus neatsišauktų paskutinę akimirką, kai aš jau atsisakiau kito darbo. Likusi dalis – arba prieš išvažiuojant, arba pristačius, priklauso nuo pasitikėjimo. Bet visa suma iš anksto? Tai kelia įtarimą. Buvęs atvejis Druskininkuose – klientė sumokėjo viską, vairuotojas atvažiavo pasiimti krovinio, o tada paskambino, kad mašina sugedo, ir dingbo. Pinigų nebeatgavo. Taip kad ne, niekas gerai neatrodo, kai prašo visko iš anksto.

Paskutinės mintys prieš sėdant į tą mikroautobusą

Ar verta patiems pakuoti dėžes, ar palikti vairuotojui?

Patiems, draugeli, patiems. Aš žinau, kad tingisi, bet kai žmogus pats supakuoja, jis žino, kur kas yra. Dėžes žymi raudonai, jei trapi. Aš, kaip vairuotojas, galiu padėti, bet aš nežinau, ar tavo senelės vaza yra toj mėlynoj dėžėj ar toj su laikraščiais. Buvo toks atvejis... klientas pasakė "ten tik drabužiai", o dėžės dugne buvo porcelianas. Mano kaltė? Ne. Jo kaltė? Irgi ne visai. Tiesiog nesusikalbėjimas. Ir dar – jei pats supakuoji, gali geriau išnaudoti erdvę. Mano darbas – vežti.

Ką daryti su augalais – ar vežate juos?

Augalai... Čia aš tikrai nežinau visų taisyklių, nes jos keičiasi. Vienais metais sakė, kad negalima vežti dirvos, nes kažkoks parazitas ar virusas. Kitais – leido, jei be puodo. Aš asmeniškai vežu tik tada, jei augalas mažas, sausas ir ne iš sodo. Turiu omeny – kambarinį augalą, ne obels sodinuką. Prieš porą metų gabenu fikusą į Ipswichą – pravažiavom. Bet jei kalba eina apie kelias dešimtis vazonų – čia jau nebe krovinys, o prekyba, ir ten visai kiti popieriai. Geriau palikti augalus kaimynams, jie apsidžiaugs.

Ar galiu sėsti į tą patį mikroautobusą ir važiuoti kartu su savo sofa?

Gali, žinoma, jei yra laisvų sėdynių. Mikroautobuse telpa vairuotojas ir dažniausiai du keleiviai patogiai, kartais trys, jei mažai daiktų. Aš nieko prieš – netgi mielai, nes turiu su kuo pasikalbėti apie lietuvišką orą. Tik reikia žinoti, kad keleivių draudimas yra atskiras dalykas. Ir jei sėdi gale ant savo lagamino – teks pakentėti. Pats vežiau klientą, kuris visą kelią nuo Klaipėdos iki Londono pramiegojo ant savo rankinės. Na, kas kam patogu, sakyčiau. Svarbu, kad nepamintum daiktų.

Kokia ta viena klaida, kurią klientai daro dažniausiai?

Jie sutaupo pakavimo medžiagose. Atrodo, kad tai smulkmena, bet kai aš atvažiuoju ir matau, kad puodeliai sudėti į maišą iš maximos – jau žinau, kad kas nors trūks. Negerai. Kartono dėžės, burbulinė plėvelė, laikraščiai – tai kainuoja, bet tai yra būtinybė. Buvo situacija, kai vežiau stiklinę vitriną, kurią klientas apvyniojo tik antklodėmis. Vitrina atvažiavo į Readingą kaip dėlionė. Nepadėjau supakuoti (jei tiksliau – pasiūliau pagalbą, bet jis atsisakė) ir dabar geliuosi. Supakuok normaliai.

Iš kur žinoti, kad kaina iš tiesų optimali, o ne tiesiog pigu ir pavojinga?

Optimali kaina nėra pati mažiausia. Tai yra ta kaina, kurioje telpa sąžiningas darbas, degalai, draudimas ir vairuotojo miegas. Jeigu randi už šešis šimtus, kai visi kiti sako aštuonis – arba jis važiuoja be draudimo, arba tavo krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu su optimalia kaina bus tik gražus pavadinimas skelbime, o realybėje – pragaras. Aš nekenčiu, kai žmonės renkasi pagal kiek mažiau. Geriau sumokėk už ramybę. Rimtas vairuotojas pats pasiūlo apžiūrėti daiktus prieš sutartį. Jei nesisiulo – pabėk.

Išvada

Tai va. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu su optimalia kaina nėra magija – tai tiesiog darbas, kurį reikia atlikti be jokių triukų. Renkiesi ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar žmogus žino, kur yra Doveris, ir ar gali sąžiningai pasakyti, kiek daiktų tilps. Nuoširdžiai – geriau šį kartą sumokėti šimtuku daugiau, nei tada gailėtis dėl aplaužytos antikvarinės spintos. Sėkmės renkantis.