Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reguliarūs reisai

Šia tema galėčiau šnekėti iki paryčių, nes krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reguliarūs reisai yra mano duona ir kasdienybė jau kokią dvidešimt ketvirtą metą. Ne visada viskas einasi kaip iš filmo, bet būna ir juokinga, ir pikta, ir graudu. Daugelis žmonių tiesiog neiškenčia, kol sulauks didžiojo vilkiko, o man dažnai sakė – imkit mikroautobusą, nes reikia greičiau, lanksčiau, be tokių korporacinių bėdų. Tai čia aš ir bandau paaiškinti viską taip, kaip yra iš tikrųjų, be saldymo. Nes šitą darbą reikia pažinoti ne iš brošiūros, o iš greitkelio.

Pradžiai – apie patį reikalą

Ar mikroautobusu apskritai legalu gabenti krovinius į Angliją, ar čia kažkoks pažeidimas?

Ne ne, tikrai ne pažeidimas, jei automobilis yra registruotas kaip krovininis. Žmonės kai pamato mikriuką, galvoja – keleivinis. Bet mes naudojam krovininius mikroautobusus, kurie pritaikyti kroviniams. Būna, kad ir neblaivūs kaimynai klausinėja, kodėl „mikrūkas“ pilnas dėžių važiuoja į Londoną. O gi todėl, kad taip leidžiama. Aišku, negalima vežt žmonių tuo pačiu metu su kroviniu, nebent yra specialiai tam pritaikytos sėdynės ir viskas sutvarkyta, bet čia jau kita opera. Dažnai žmonės net nenutuokia, kad krovininis mikroautobusas gabena tiek pat kiek mažesnis furgonas, tik dar pigiau gaunasi kelionė ir manevringesnis.

O kodėl žmonės renkasi reguliarius reisus mikroautobusu, o ne dideliu furgonu ar vilkiku?

Na, pirmiausia, didysis furgonas ne visada prisuka į senamiesčio gatveles Londone, kur namai – kaip pašto dėžutės. Mikroautobusas sukasi ten, kur furgonas įklimpsta pusiau metro. Be to, žmogus, kuris perkeliasi iš studijų buto, neturi fabriko prekių. Jam reikia dvidešimt dėžių, sofos, mikrobangės. Tokiam kiekiui didelis furgonas – tiesiog tuščios vietos nuoma. Su reguliariais reisais mikroautobusu visada randi vietos, o ir kaina žemesnė. Aišku, jei reikia vežt tris kambarių butą, tada jau reikia arba kelių reisų, arba vilkiko. Bet čia jau situacija nuo situacijos. Kiekvienas renkasi pagal kišenę.

Nu o jeigu mano daiktų tik keturios dėžės – ar jūs tokį krovinį imat?

Imam. Nors žinok būna, kad pats vairuotojas bambinasi, nes keturios dėžės atrodo – nu tai mažai, bet pinigai tie patys. Realiai taip, mes vežame ir mažus siuntinius, ir pavienius daiktus, jei reguliariai važiuojam. Kartais žmonės man rašo – o ar tiks viena dėžė su batais? Tinka, tinka. Tik turi suprasti, kad mažas krovinys gali kainuot ne procentaliai mažiau, nes vis tiek reikia jo važiuoti, pakraut, iškraut. Tai jei keturios dėžės iš Kauno, mokėsi ne ketvirtį kainos, o gal kokią pusę. Bet tai vis tiek pigiau negu siųsti oru arba pirkti naujus daiktus Londone.

Kainos, terminai ir kaip suktis be galvos skausmo

Kiek dabar realiai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reguliarių reisų metu?

Oi, čia kaip orų prognozė. Jei iš Vilniaus į Londoną su standartiniu kroviniu – ten poryt, lyg ir nuo šešių iki tūkstančio eurų, bet tiksliai pasakyti sunku. Vidurkis svyruoja apie keturis šešis šimtus už normalų judesį. Brangiau gaunasi, jei skubi, jei reikia į devintą aukštą kelti be lifto, jei daiktai dideli. Pigiau – jei esi lankstus dėl datos ir sutinki pabusėti sandėlyje kelias dienas, kol surenkam pilną automobilį. Aš sakau visada – skambinkit, papasakokit ką turit, aš ir skaičiuoklę atversiu ir ant popiergalio suskaičiuosiu. Nes interneto skaičiuoklės dažnai meluoja dėl ko, kad neįvertina atstumo iki lifto.

Ar galiu mokėti dalimis – prieš kelionę ir gavęs daiktus Anglijoje?

Paprastai mes imam pusę avanso užsakymo patvirtinimui, likutį kai kraunama arba pristatoma. Būna klientas labai jautriai į tai reaguoja, sako, o jei jūs pabėgsit su pinigais. Suprantu baimę. Bet realiai tokiame darbe pasitikėjimas turi būti abipusis. Aš irgi rizikuoju, kad neatvažiuosit į krovimą. Tai kompromisas – pusė prieš, pusė kai matote daiktus. Kartais pastovūs klientai jau net neklausia, tiesiog perveda, o kartais pirmą kartą susitariame grynaisiais pristatymo metu, bet tada dažniausiai +10 proc., nes rizika didesnė. Viskas derinama individualiai, nėra tokio standarto kaip pas pašą.

Kodėl vienas vežėjas prašo 500, o kitas 1500 eurų – kur čia yra tiesa?

Visada šnekau – jei kaina dvigubai mažesnė už rinkos vidurkį, klausk savęs, ką tu čia perki. Būna tokių „leidyklų“ – skelbia feisbuke „važiuoju rytoj, 300 eurų viskas įskaičiuota“. Tu atiduodi daiktus, o po savaitės skambini – nulinis atsakymas. Arba atvažiuoja kažkoks pašiūrėtas mikroautobusas be jokio leidimo, vairuotojas be CMR, be draudimo. Tuomet tavo daiktai – kaip loterija. Kiekvienas turi savo sąnaudas: degalai, keliai, draudimai, vairuotojo algos. Pigus specialistas brangiai kainuoja galų gale. Aš nesiūlau permokėt, bet raginu nepulti ant kainos kaip vienintelio kriterijaus.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Kauno iki Londono su kroviniu?

Paprastai skaičiuojam dvi dienas. Išvažiuojam ryte iš Lietuvos, per Lenkiją, Vokietiją, arba keltu per Prancūziją, arba tuneliu – priklauso nuo maršruto. Kitą dieną vakare jau būname Londone arba aplinkui. Būna ir greičiau, jei du vyrukai sėda paeiliui, bet tada brangiau. O kartais muitinėje ar Doverio uoste stringame, jei eilės. Tai sakau klientams – planuokitės tris dienas nuo pasiėmimo iki pristatymo, ir jei gaunasi per dvi – džiaugiamės kartu. Stengiamės informuoti realiai, o ne žadėti stebuklus. Stebuklai ne mūsų srityje, vilkikai ir mikriukai – mūsų.

Ar galiu žinoti tikslią pristatymo valandą – svarbu, kad spėčiau atvykti?

O Dieve, kad aš pats mokėčiau numatyti tikslias valandas. Pasienis, oras, avarijos greitkelyje – viskas maišo planus. Mes duodam apytikslę dieną ir dar tris valandų langą, pavyzdžiui, antradienio popietę nuo dviejų iki penkių. Bet jei sakau lygiai ketvirtą – galiu ir sumeluoti, jei prieš tai policija patikrino arba detalė užgeso. (Būna kad pats vairuotojas paskambina ir perspėja pusvalandžiu anksčiau, kai jau artėja.) Geriausia, jei tavo pusėje yra kas nors, kas gali priimti, arba jei deriname, kad paliekame raktus saugiai. Lankstumas – gyvybės dėl mūsų abiejų.

Pakrovimas, pakavimas ir kas darosi kelyje

Kaip viskas prasideda – skambučiu, SMS, ar jau tik per feisbuką bendraujat?

Rašyk kur nori – WhatsApp, emailą, žinutę feisbuke, užmesk akmenį į langą (na, geriau ne akmenį, o žinutę). Aš ir skambučius pasiimu, ir žinutes parašau. Didžiausia bėda kai žmogus rašo „kiek kainuoja“ be jokios info. Tada aš turiu atvirkščiai klausinėti – o iš kur, o kiek, o kada. Geriausias variantas – iškart: turiu šaldytuvą, 12 dėžių, sofą, iš Klaipėdos į Birmingemą, noriu rugpjūtį. Tada per dešimt minučių gauni atsakymą. Mes neturime call centro, kuriame sėdi robotai. Aš pats dažnai rašau, vairuotojai skambina. Žmogiškas reikalas.

O jei aš dar nežinau tikslios datos, ar galiu užsirezervuoti vietą mikroautobuse?

Galima. Mes vedam sąrašą – „lankstūs“, „vidutiniai“, „skubūs“. Jei pasiimi datą prieš mėnesį, užtenka pasakyti apytikslį savaitgalį. Kai artėja, susiaurinam iki dienos. Žinoma, viskas daroma be geležinių įsipareigojimų, jei aplinkybės pasikeičia. Bet jei tavo daiktai dideli, reikia pusės automobilio, tada geriau fiksuot. Mažesni kroviniai visada galima įsukti tarp didesnių. Tai čia toks tetris. Kartais paskambina iškart prieš savaitę, o kartais žmonės planuojasi pusę metų į priekį. Abu variantai veikia, nors man asmeniškai geriau kai žmonės neskuba paskutinei minutei.

Ar man reikia pačiam supakuoti daiktus, ar jūs atvežate dėžes ir pasirūpinate?

Supakuot reikia tavo rankom, nebent užsakai pilną perkraustymą. Mes – pervežėjai, ne pakavimo kompanija, nors kartais vairuotojas padeda, jei mato, kad žmogus vienas bejėgis. Bet dėžės – tavo problema. Rinkis dvigubų siūnių kartoną, ne pirmo pašto dėžę. Aš mačiau kaip žmonės sudeda stiklines į parduotuvių maišelius – tada stebisi, kad atvykus trupiniai. Kartais nuperkam dėžių pakeliui, bet to negalima pažadėt kaip taisyklės. Pakuotėje yra pusė sėkmės. Kita pusė – kaip vairuotojas važiuoja. Nesugadinsi pats, reiškia mažiau galvos skausmo abiem pusėm.

Kas darosi pasienyje – ar jūsų kroviniai tikrinami, ar važiuojat tiesiai per muitinę?

Brexitas viską pakeitė. Dabar kiekvienas reisas į arba iš Anglijos – ne ES, reikia muitinės tikrinimų. Kai kurie mano klientai gyvena dar 2005 metais ir galvoja – na, gi Anglija čia pat. Ne, ne čia pat. Krauname viską į naujas sistemas, darom prekių deklaracijas. Kartais CARNET arba T1. Jei krovinys mažas, dalis eina kaip asmeniniai daiktai, bet vis tiek reikia sąrašo. Muitinėje mus gali pasodinti į šoną ir palaukti penkias valandas. Arba praleisti per kelias minutes. Kaskart kitaip. Kartais vairuotojas neturi su savim termoso kavos ir tada skambina man piktas, kad aš nepriminiau. Būna, kad taip. Gyvenimas.

Ar galima vienu metu vežti šaldytuvą, dviratį ir tą didelę kambarinę palmę?

Jeigu telpa, tai galima. Mikroautobusas turi savo tūrio ribas – apie keturioliką kubinių metrų, bet realiai mažiau, nes daiktai ne skysti. Šaldytuką reik paleisti iš anksto išdžiovinti, dviratį apvynioti, o paimę palmes viršūnę... nu, matysim, gal teks patrumpinti lapelius. Iš pradžių atrodo, kad viskas tilps. Po to antras aukštas mikroautobuse auga kaip bokštas. Būna, kad klientas nori, kad dar ir dramblys susispaustų. Tada sakau – geriau antras reisas arba siunčiam didesnį furgoną. Nenegaluojam nei daiktų, nei vairuotojo. Saugumas visada svarbiau už l部分打, tačiau dažnai viskas sutampa.

Popieriai, draudimas ir sąžiningas žodis

Ar reikia CMR lapo ar kitų dokumentų, kai veža privatus asmuo mikroautobusu?

CMR – štai kas svarbu. Net jei veža „tik draugui“ arba „savo broliui“, jei tai mokama paslauga, reikia transporto dokumentų. Aš visada klientams duodu CMR, kuriame surašom daiktus, adresai, kontaktai. Tai tavo garantija. Jei kas dingsta – yra įrodymas. Būna, kad nepatyrę vežėjai išvis to nedaryto, važiuoja kaip į turgų. Tada ginčosi prieš tris mėnesius – o ką aš vežiojau. Be to, Anglijoje pasieniečiai gali klausti, kur popieriai. Jei neturi – stabdo reisą. Mes viską paruošiam iš anksto, nors tai ir biurokratija, be jos niekur. Mes turim teisės viską fiksuoti, kad ramiai miegotumei.

O jeigu noriu nusivežti lietuviškų dešrų, sūrių, rauginto pieno – tai galima?

Maisto produktai – skaudi tema. Techniškai galima asmeniniam naudojimui ribotą kiekį, bet komerciniam – stop. Žemės ūkio produktai patenka į griežtą kontrolę po Brexit. Aš stengiuosi atkalbėti nuo vežimo didelių maisto siuntų, nes Doveris gali apvainikinti. Kartais klientas paslepia dešrą tarp drabužių... na, tavo rizika. Jei randa – numes. Arba bauda. Turiu pažįstamą, kuriam atėmė pusę šaldytuvo maisto, nes neturėjo veterinarinio pažymėjimo. Tai pas mus rimtai žiūrime – kas legalu, vežam; kas ne – geriau palikit parduotuvėje, Anglijoj ir taip rasi kvepiančios duonos.

Ar alkoholis galimas reguliariuose reisuose mikroautobusu?

Alkoholis... čia visada problematiška. Kiek tiksliai leidžiama asmeniniam naudojimui – gal du buteliai? Ne, trys? (Aš jau tiksliai nepasakysiu be muitinės žinyno, nes ribos keičiasi, bet tikrai ne visa dėžė vienu metu.) Komerciniam pervežimui reikia akcizo ir leidimų. Kartais žmonės krauna po penkis butelius vyno – ok, tai asmeninė nuosavybė. Bet jei penkias dėžes šampano – jau kvepia kontrabanda. Aš paprastai klausiu – ar tai dovana sesei, ar verslo siunta? Jei dovana – matuojam matmenis. Jei verslas – ieškokim legalių kanalų, nes mūsų vežėjas nelegalių reikalų nekiša. Ir tai valstybės tvarko griežtai.

Ar daiktai yra draudžiami kelionės metu, jei kas nors nutiktų?

Taip, mūsų reguliariems reisams galioja krovinio draudimas CMR pagrindu. Jei mikroautobusas sudegtų – o taip, degti gali, teko matyti kolegų nuotraukas – tai draudimas padengia. Bet yra svarbus niuansas: draudimas dengia tik tada, jei daiktai tinkamai supakuoti ir deklaruoti. Jei sudėjai neįvardintą krovinį ir jis dingo – draudikas gali atšokti. Aš visada sakau – darykit sąrašą. Nesąžininga būtų sakyti, kad draudimas padengia viską, įskaitant tavo neatsargumą. Nors kartais žmonės labai pasitiki, meta viską be vertinimo, o paskui stebisi. Draudimas yra, bet jis ne stebuklingas skėtis nuo lietaus.

Kai nepasiseka... ir kitos istorijos iš greitkelio

Kas būna, jei Anglijoje sustabdo policija važiuojantį mikroautobusą – ar viskas legalu?

Jeigu dokumentai tvarkingi, licencija galioja, CMR išrašytas ir vairuotojas nepavargęs – tai ne problema. Policija stabdo, patikrina, kartais klausia kas viduje. Kartais nori pažiūrėti, ar ne vešame nelegalių migrantų – čia skaudi tema po pastarųjų metų skandalų. Mes dirbame legaliai, deklaruojame viską, todėl paprastai patikrinimas trunka dešimt minučių ir pirmyn. Būna, kad vairuotojas apsinešiojęs mikroautobusą – tada jau jo kaltė, jei netvarkingai. Bet su mūsų mašinomis, touch wood (taip, medis), neturėjau problemų jau kelerius metus. Svarbu nebandyt sutaupyt ant licencijų, nes bausmės Anglijoj – įspūdingos.

Buvo pas mano pažįstamą – dingę batai iš dėžės Anglijoje. Ar taip pasitaiko?

Pasitaiko. Ir tai ne visada vagystė kaip iš filmų. Kartais dėžė plyšta, daiktas išbyra, kažkas kitas susirenka kaip radinį, bet nežino kam priklauso. O kartais tikrai būna blogų vilkikų, kur, deja, ir atsidaro. Aš nenoriu teisinti, mes dirbame sąžiningai, bet rinkoje yra visokių. Todėl vertingus daiktus – dokumentus, papuošalus, jei jau vežasi – geriau vežkis pats arba pakuok nepastebimai. Aš viena kliente mačiau, kad ji suvyniojo savo auksą į foliją ir įdėjo į blynų keptuvę. Gal ir per daug, bet veikia. Svarbiausia – patikrink kas veža, ar turi atsiliepimų. Nes pigiausias variantas kartais atneša tik skausmą.

O jeigu mikroautobusas sugedo kelyje – daiktai vėluoja dieną ar dvi. Ką tada daryti?

Gyvenimas. Būna. Detalė lūžta, arba padanga, arba variklis pakvaišta. Mūsų vairuotojai turi techninį išsilavinimą dažniausiai, bet jei tai rimta gedimo – reikia padvigubinti savo pajėgas. Aš tuomet skambinu klientui, sakau – vyrai, atsitiko bėda, mikroautobusas liko Belgijoje. Bandome kelti daiktus į kitą mūsų reisą arba samdome pagalbą. Kartais klientai supranta, kartais rėkia. Aš irgi rėkiu tyliai, bet ką padarysi – ne aš stabdžius trinktelėjau. Svarbu komunikacija. Jeigu vairuotojas slepiasi ir nieko nesako – tada jau blogai. Mes stengiamės skambinti pirmi, net jei neatrodo garbinga prisipažinti, kad technika neišvengiamai genda.

Tie, kurie skelbiasi feisbuke „važiuoju rytoj, pigiai“ – ar jie tikri?

Feisbukas – kaip turgus antradieniais. Yra tikri žmonės, yra sukčiai, yra tiesiog neatsakingi mėgėjai. Aš esu matęs kaip atvažiavo žmogus su dviejų vietų mikroautobusiuku bandyti tempti trijų kambarių butą. Pusė daiktų palikta gatvėje. Ir pinigai paimti. Ir bloko numeris išjungtas. Realybė tokia, kad legalus verslas retai skelbia „rytoj pusrūsy pigiai“, nes turi planą, draudimą, maršrutus. Kartais vairuotojas tikrai turi laisvą vietą ir parduoda pigiau – ok, tai pasitaiko. Bet jei pirmas kartas ir vienintelis kontaktas – feisbo profilis be istorijos – pagalvok. Pas mus užsakymo pirmas žingsnis nėra „atvaryk paimt“, o „pažiūrėk ką ir kaip“. Sukčiai nenori žiūrėti, jie nori pinigų greitai.

Paskutiniai praktiniai dalykai

Ar įmanoma nuvežti daiktus ne tik į Londoną, bet ir į Mančesterį, Bristoli ar kitus miestus?

Žinoma. Londone mes išsikroviam dažniausiai, nes ten daugiausia lietuvių ir Lietuvos įmonių, bet reguliarūs reisai nueina per visą Angliją. Mančesteris, Birmingemas, Bristolis, Liverpulis – visi lankomi. Kartais reikia priemokos jei toli nuo magistralės, nes Anglijos keliai, atleiskit, ne visur buvo iškloti pernai. Būna, kad kaimo vieškelis toks siauras, kad mikroautobusas vos prasisuka. Tada tenka derinti mažesnę mašiną arba perkraut. Bet ne, mes nevežam tik į vieną tašką Londone. Kiekvienas regionas turi savo kainą, savo laiką. Jei esi Škotijoje – jau brangiau ir ilgiau, nes nuo Doverio toli. Bet ir ten galima. Reikia tik ankstesnės registracijos, kad spėtume sudėlioti maršrutą.

Ar galima grįžtuoju reisu siųsti daiktus atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Galima, ir tai darome nuolat. Grįžtuoju reisu Anglija–Lietuva mikroautobusai dažnai būna pilni, nes emigrantai siunčia daiktus tėvams, verslininkai – siuntas. Svarbu irgi anksčiau tartis, nes grįžtamoji banga kartais netikėta. Mes planuojam maršrutą taip, kad nevažiuotum tuščias degalų sąskaita. Aišku, kainos panašios, gal kiek mažesnės jei labai skubi paskutinė minutė ir reik užpildyti vietą. Kartais klientai stebisi, kad ir atgal vežam – na taip, nes kitaip verslas neapsimoka, tuščias mikroautobusas – tiesiog metalo gabalas kelyje. O tokio nereikia nei mums, nei gamtai.

Kaip gaunu atgal savo pinigus, jei aš atšaukiu pervežimą paskutinę minutę?

Čia viskas priklauso nuo sutarties. Jei mes dėl tavęs atmetėm kitą klientą ir jau ruošiamės – avansas dažniausiai negrąžinamas. Nes jis dengia mūsų planavimo sąnaudas. Jei atšaukai prieš savaitę ir mes dar nespėjom užimti vietos – grąžinu viską, nors ir piktdžiugiškai. Sąžiningumas turi būti abipusis. Būna atvejų, kai žmonės keičia nuomonę kaip kojines, tada mes jau žiūrim griežčiau. Bet jei nenumatyta bėda – suprantam. Aišku, jei man skambini likus dviem valandoms iki išvažiavimo ir sakai „nebevežkit“, tada ne. Pinigai uždirbti be darbo – neatiduosiu, nes mikroautobusas tuo metu jau tuščias nebus, o vis tiek nebeturėsiu ko ten įdėt paskutinę sekundę. Taisyklės paprastos, bet aiškios.

Ar galiu palikti daiktus pas jus sandėlyje, jei Anglijoje dar negaliu priimti?

Turime trumpalaikio saugojimo galimybę ir Lietuvoje, ir Londone. Ne visada didelę, bet 3-5 dienas paprastai sutalpinam. Kartais klientas skrenda vėliau, o butą išnuomojo, tai daiktai turi kur nors stovėt. Mes saugom nemokamai iki savaitės, jei klientas važiuoja mūsų reguliariuoju reisu. Ilgiau – simbolinė kaina už vietą. Svarbu pranešti iš anksto, nes ne visada turim vietos. Kartais vairuotojas piktinasi, kad sandėlis perpildytas, sako – čia jau ne pervežimai, o laikymo verslas. Bet aš ramiai, kartais reikia lanksvumo, kad žmogus ramiai persikraustytų. Kažkuriuo momentu visi tampame ne tik vežėjais, bet ir saugotojais.

Ką dar svarbu žinoti apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu, ko nepaklausiau?

Svarbiausia – nebijokite klausti. Ir nebijokite lyginti. Aš ne pirmas ir ne paskutinis, kuris veža. Bet jei renkatės, žiūrėkit ne tik kainą, bet ir tai, kaip su jumis šnekama pirmuoju kontaktu. Ar žmogus atsakinėja į klausimus, ar tik spaudžia greitai. Jei jaučiame spaudimą „vežk pas mus dabar, po valandos paskutinė vieta“ – stop. Tai ne akcija dviračių parduotuvėje tai rimtas reikalas. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu reguliarūs reisai – tai paslauga, kurioje svarbiausia pasitikėjimas. O jis kuriamas iš smulkmenų: ar tau paskambino, ar patikrino adresą, ar priminė apie pakuotę. Smulkmenos daro dieną. Ir atvirkščiai.

Išvada

Tai va, šitie dalykai ir sudaro kasdienybę, kai kalba eina apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusu reguliarūs reisai. Nėra čia raketų mokslas, bet reikia žmogaus, su kuriuo gali paskambinti ir tartis. Jeigu liko klaustukų – skambink. Geriau paklausei tris kartus, negu suklydai kartą. Aš jau ketvirtą dešimtį šitame kelyje, ir galiu pasakyt – pasitikėjimas brangiau už degalus. O šitie dabar kainuoja kaip naujas telefonas.