Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais: paprastas užsakymo procesas be streso

Žinai, kas yra juokingiausia? Kad dauguma žmonių, pirmą kartą užsakinėdami krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusais, įsivaizduoja kažkokią milžinišką logistinę operaciją su konteineriais, o iš tikrųjų viskas daug paprasčiau. Aš šitame reikale jau gal kokią dvidešimt ketvirtą valandą – na, gerai, dvidešimt pirmą ar dvidešimt antrą metų – ir galiu pasakyti, kad mikroautobusas dažnai yra tas pats patogiausias variantas, kai reikia pervežti asmeninius daiktus, kelias dėžes ar net mažesnius baldus iš Lietuvos į Londoną, Birmingemą ar kitą Anglijos kampelį. Procesas nėra raketų mokslas, bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti dar prieš renkantis paslaugą ir pirmą kartą skambinant vežėjui.

Pradžia – skambutis ir pirmi žingsniai

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo didelio krovininio automobilio?

Paprastai kalbant, mikroautobusas – tai toks vidutinis variantas. Ne kaip ta gigantiška mašina, kuri netilps tavo gatvėje prieš Londono senamiestį, ir ne kaip paprastas lengvūžis, į kurį vargiai įmesi keturias dėžes. Mikroautobusas paprastai būna keturvietis ar didesnis, įsiverčia į standartines eismo juostas, o jo pravažiuojamumas geresnis ankštesnėse gatvėse Anglijoje. Aišku, jei veši visą trijų kambarių butą, tada jau reikės ir fūros. Bet daugiausiai žmonių skambina dėl asmeninių daiktų, ir jiems tos erdvės užtenka puikiai. Vieną kartą kolega pasakojo, kaip su mikroautobusu sutalpino viską – nuo viryklės iki dviejų dviračių.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Šitą klausimą girdžiu bene tris kartus per savaitę. Jeigu planuoji išvykti rudenį ar prieš Kalėdas, tai geriau užsakinėti prieš dvi-tris savaites. O jei tau reikia penktadienį ir dabar jau antradienis – skambink, pažiūrėsim, gal dar yra laisvų vietų. Sezono metu, ypač prieš mokslo metus ar šventes, mikroautobusai užsipildo greitai. Kartais klientas paskambina pirmadienį, o mes jau antradienį išvažiuojam. Būna ir taip, kad paskambini, o aš pats nebeturiu laisvų mikroautobusų – tada tenka persūlyti kolegą iš kito Latvijos... na, Lietuvos, miesto.

Ar galiu pats atvežti daiktus į jūsų aikštelę, o jus tik siųsti į UK?

Gali, bet ar tau taip patogiau? Kai kurie klientai mano, kad taip bus pigiau. Iš dalies taip, nes vairuotojas nepraleidžia laiko važiuodamas iki tavęs. Bet turi pagalvoti, kaip pats varysi daiktus iki mūsų. Aišku, jei turi kaimyną su furgonu ir laiko iki soties – kvieskis. Mes vadiname tai "savanorišku pristatymu į terminalą", nors pas mus terminalo nėra – tiesiog sandėlis Kaune arba Vilniuje. Dažniausiai klientai vis tiek renkasi, kad atvažiuotume prie durų. Ypač jei tenka neštis iš aukštaičių be lifto. Aš tai vengčiau, jei turi daug daiktų. Pervežimas į Angiją nuo durų iki durų – štai kas žmonėms patogiausia.

Ką man reikia pasakyti pirmo skambučio metu?

Tiesą sakant, ne viską, nes kartais pats dar nežinai, ką veši. Bet būtinai pasakyk adresą, kur išvykstam, ir kurioje Anglijos vietoje baigiam maršrutą. Londonas yra didelis. Sakyti "į Londoną" – tas pats, kas sakyti "į mokyklą". Kurį galą? Taip pat reikia numatyti apytikslį daiktų kiekį. Nebūtina svorį, pakaks "dešimt didelių dėžių ir sofa". O šiaip, jei tiksliai nežinai – nesijaudink. Aš pats per pokalbį iškapstysiu reikiamą info. Kartais žmonės skambina ir sako: "nu, ten, keli maišai ir dvi dėžės", o atvažiavus paaiškėja, kad maišai kaip karvės išsipūtę. Būna.

Kainos, svoriai ir kas įtakoja galutinę sumą

Kiek kainuoja krovinio pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Čia visada toks nepatogus atsakymas, nes nenoriu meluoti. Jei matote internete skelbimą "į Angliją nuo 99 eurų" – tai arba akcija naujam klientui, arba gaudyklė. Realiai, pilnas mikroautobusas iš Lietuvos į centrinę Angliją ar Londoną kainuoja nuo keturių šešių šimtų eurų, priklausomai nuo maršruto. Kartais mažesnė siunta, kuri dalinama su kitais kroviniais, kainuos du tris šimtus. Bet jei tau pačiam reikia viso mikroautobuso – mokėsi daugiau. Na, logiška. Kainą lemia atstumas, kiekis, aukštis ir ar reikia kelių vairuotojų. Į šiaurę – Mančesterį, Liverpulį – kaina gali šoktelėti, nes toliau važiuot.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vešiu tik dėžes, ar ir sofą?

Taip, bet ne taip, kaip galvoji. Mikroautobuso erdvė yra fiksuota. Jei pigus variantas dalinis krovinys, tada sofa užima vietą, kur galėjo būti dėžės, ir vežėjas tai įvertins. Jei visas mikroautobusas tavo – tai koks skirtumas, ar ten dėžės, ar sofos, ar prikrauta balionų? Na, balionų geriau ne. Bet aš kalbu apie standartinius baldus. Praktiškai, užsakymo metu aš klausiu: kokie daiktai, ar kuri nors iš jų yra ypač sunki ar trapi. Pianinas, pavyzdžiui, yra ne daiktas – tai atskira kategorija. Už jį papildomai. Bet tavo nusidėvėjusi sofa iš studentų laikų? Keli papildomi eurai ir viskas. Svarbiausia – sąžiningai pasakyti iš anksto.

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita 350 eurų už tą patį maršrutą?

Aha, čia jau baisi vieta. Galiu pasakyti atvirai – rinkoje gausu pasiūlymų, kurių geriau neliesti pirštu. 350 eurų už pilną mikroautobusą į Angliją – tai arba labai gera akcija, arba kažkas ne taip. Kartais vežėjas tiesiog vyksta tuščias atgal ir prisikrauna "už ką duos". Gerai. Bet kartais tai žmogus be licencijos, be draudimo, kuris nutraukia kelionę pusiau, nes sugedo mašina arba rado "geresnį" pasiūlymą. Buvę ir tokie atvejiai – paima daiktus, o paskui dingsta. Ne visi, kas pigu, yra blogi, bet jei kaina gerokai žemiau rinkos vidurkio – paklausk savęs, kodėl. Realus krovinių pervežimas mikroautobusais turi savo sąnaudas: kurui, draudimui, algai ir Eurotuneliui.

Ar imami papildomi mokesčiai už kurą ar Eurotunelio bilietus?

Standartiškai ne, jei normali įmonė. Mes įtraukiame visas kelionės išlaidas į galutinę kainą. Bet aš girdėjęs, kad kai kurie vežėjai pamato klientą su nežinia kuo ir staiga prideda "kelių mokestis" arba "oro mokestis" – pagal nuotaiką. Juokauju, bet beveik. Jei matai sutartyje eilutę "papildomi mokesčiai pagal situaciją" – tai raudona vėliava. Pas mane viskas paprasta: pasakau kainą, tu moki kainą. Kartais, labai retai, jei klientas pakeičia adresą iš Londono centro į Škotiją paskutinę minutę – tik tada perskaičiuojam. Kitaip – jokių staigmenų. Anglijos vežėjai, kurie dirba sąžiningai, taip ir dirba.

Ką daryti, jei mano daiktai sveria kitaip nei buvom sutarę?

Būna. Aną savaitę turėjau klientą, kuris pasakė, kad bus šimtas kilogramų. Atvažiavus – du šimtai. Nes jis svėrė tai, kas buvo dėžėse, o paskui dar pridėjo maišą su knygomis. Knygos, beje, yra paslaptingi monstrai – atrodo mažai, o sveria kaip aukso luitai. Tai ką darom? Jei mikroautobuse yra vietos ir svoris neviršija ribų, dažniausiai prisileidžiame. Bet jei jau fiziškai netelpa – reikia tartis. Arba dalį palieki, arba jei turi vietos – additional small fee. Svarbu, kad tai neiškiltų kaip bomba už kelių kilometro nuo pakrantės... Kirtimo punkto. Supranti, mintyse kalbu angliškai. Svarbiausia – nebandyti slėpti. Pasakyk atvirai, mes nevalgome.

Užsakymo diena – kas vyksta realybėje

Atvažiuos jūsų mikroautobusas, ar atsiųsite kažką kito?

Atvažiuos būtent tas, kurį apibūdinau. Kartais, ypač kai užsakymas skubus, gali atsiųsti kiek didesnį ar mažesnį, bet apie tai perspėju. Vieną kartą buvęs atvejis – mikroautobusas sugedo pakeliui į klientą. Teko siųsti atsarginį. Klientas iš pradžių pyko, bet suprato, kad geriau atsarginė mašina nei laukti kol sutaisys. Aišku, paskambinau pats ir paaiškinau. Standarte – mikroautobusas tokio dydžio, kokio reikia. Jei pervežimas į Angliją su mažesniu busiuku, pavadinkim "transporteriu" – pasakysiu iškart. Nes kam meluoti? Klientas vis tiek pamatys. O pamatęs dvikovą su sofos išmatavimais, gali ir neišsikraustyti.

Ar vairuotojas padės pakrauti, ar turiu pats viską neštis iki mašinos?

Čia gi priklauso. Vienas vairuotojas – Petras, pavyzdžiui – jis toks viską pats sugriebia, nešasi, žiūri, kad neįbrėžtų. Kitas – sako: "sveiki, aš vairuotojas, ne stevedoras". Bet realiai mes visada stengiamės padėti, jei matai, kad žmogus vienas, gyvena trečiame aukšte be lifto. Nežiūrime pro pirštus. Aišku, jei turi šaldytuvą, kurį be draugo nepakelsi – vairuotojas vienas nenešios. Tada jau arba samdai pagalbą, arba deriname, kad padėčiau ir aš, jei esu šalia. Su mikroautobusais į Angliją važinėjantys vyrukai paprastai būna stiprūs, bet jie irgi žmonės, ne robotai. Sakyčiau – tikėkis pagalbos, nepretenziškai.

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai nuvežti ten, kur reikia?

Tau atsiunčiu nuotraukas. Dabar visi turi telefonus, taigi vairuotojas, kai krauna, nufotografuoja. Kai iškrauna Anglijoje – vėl nuotrauka. Aišku, jei adresatas ten pats ir pasitinka – dar geriau, pasirašo kaip gavęs. Kartais klientai klausia: "o jei jis pavogs mano daiktus?". Atsakau paprastai – tada aš pats asmeniškai žūsiu į paieškas. Bet per dvidešimt metų taip nenutiko. Nenutiko dėl to, nes dirbame su patikimais žmonėmis, ne su atsitiktiniais. O ir mikroautobusų krovinių pervežimas į Angliją yra gana skaidrus verslas – dažniausiai tai asmeniniai daiktai, ne deimantai. Nors ir deimantų esu vežęs. Nors gal jie ne tikri buvo... nežinau, ne tikrino.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu?

Gali, bet į vietą. Mikroautobuse yra keleivio vieta, kartais dvi. Jei važiuoji pats – mokėsi mažiau nei lėktuvu, bet kainą derinu atskirai. Aišku, jei mikroautobusas pilnas daiktų iki lubų – tuomet tik vienas vairuotojas telpa. Turiu pasakyti, kad kelionė su kroviniu nėra pati maloniausia: sėdi šalia dėžių, gali kvepėti benzinu arba, neduokdie, kačių maistu, jei tokį vežei. Bet kelios dešimtys klientų taip jau yra pasiekę Londoną. Vienas net miegojo ant savo antklodžių pakeliui. Sakė, patogiau nei Ryanair. Aš asmeniškai abejoju, bet jis mokėjo, aš vežiau. Kelionė trukdo parą, prisimink.

Kas jei aš nepaskaičiavau ir pusė daiktų netelpa – ką tada darot?

Oho, čia klasika. Buvo toks atvejis Kaune. Vyrukas sakė: "trys dėžės". Atvažiavus – aštuonios, plius dviratis, plius kažkoks kilimas. Mes pažiūrėjom, pasvarėm, ir... netelpa. Na, netelpa fiziškai. Ką darom? Arba vežam tai, kas telpa, ir antrąsyk vežam likusius – kita kaina. Arba jei turim priekabą – pridedam, bet tada kaina auga, nes sunkioji priekaba. Nepatogus momentas, bet taip gyvenime būna. Geriausias patarimas – pirk kartono dėžes vienodo dydžio ir susimatuok kambarį prieš skambindamas. Aš pats kartais pamirštu pasakyti klientams dėl matavimų, o paskui tie plūstasi. Nu, čia irgi mano kaltė. Atleiskite.

Dokumentai, muitai ir lengvi nesusipratimai

Ar reikia kažkokių popierių, kai veža asmeninius daiktus į Angliją?

Brexit viską šiek tiek pakeitė. Dabar Anglija nebe ES, aišku, tai žinai. Asmeniniams daiktams – dažniausiai užtenka sąrašo, ką veši. Jei nauji daiktai, vertingi ir dar nepanaudoti – tada muitas gali įdomėtis. Reikia įrodyti, kad tai tavo seni daiktai. Nuotraukos iš buto, čekiai – jei turi. Aš padedu paruošti aprašymą, bet esu ne pasienietis, o vežėjas. Mano darbas – vežti. Praktikoje, jei neveši verslo prekių pilno mikroautobuso – problemų nebūna. Bet jei veši dešimt naujų televizorių... tada jau kita kalba. Tada geriau tegu siunčia oficiškai per importo tarnybas. Aš tokių vargti nenoriu, sakau atvirai.

Ar adresatas Anglijoje turi kažką pasirašyti, kai gauna daiktus?

Taip. Vairuotojas turi važtaraštį arba priėmimo-perdavimo aktą – vadink kaip nori. Ten adresatas pasirašo, kad gavo, ir dažniausiai pasiima nuotrauką. Aišku, būna tokių gavėjų, kurie atidaro duris, pamato dėžes ir sako: "o aš neturiu akinių, nieko nematau, pasirašau bet ką". Būna ir taip. Svarbu, kad pasirašo. Jei vėliau pretenzija – mes turim dokumentą. Kartais siunčiu PDF el. paštu irgi, kad būtų kopija. Nes popieriai drėgsti, pametami. Kartą vairuotojas Liukse... turiu galvoje Doverio uoste – pametė popieriaus lapelį, ir teko vėl atkurti pagal atmintį. Buvo nepatogu, bet klientas nesupyko.

Kas bus, jei muitininkai nuspręs patikrinti mano siuntą?

Tikrinimas pasienyje nutinka rečiau nei kitados, bet nutinka. Jei vyksti tranzitu – gali sustabdyti. Vairuotojas atidaro duris, formalus patikrinimas. Aš asmeniškai nežinau, ar šiemet jie dažniau tikrina dėl kažkokių naujų taisyklių, ar retėja – nedirbu muitinėje. Bet jei turi sąrašą ir nieko neleistino – nėra ko jaudintis. Vieną kartą sustabdė dėl kažkokios žoliapjovės. Muitininkas galvojo, kad variklis įtartinas. Pažiūrėjo, pasišnekėjom oru ir palydėjo. Kartais svarbiausia – nesinervinti. Jei slėpsi arba bandysi suktis – tada jau kils įtarimai. Tik nepamiršk, kad Anglijos muitinė dabar griežtesnė nei anksčiau.

Ar galiu siųsti maisto produktų ar sodinukų į UK?

Techniškai – nelabai. Anglija turi griežtas taisykles dėl maisto importo. Jei tai tavo asmeniniai konservai kelionei – dar pravarys. Bet jei dėžės su dešromis, sūriais, pieno produktais – rizika. Sodinukai? Ypač be dokumentų – ne, vargu. Aš pats vežiau kartą klientui šaknų maišą. Prisipažįstu – nežinojau, kad jų ten yra, klientas paslėpė po baldais. Rado Doverio muitinėj. Vairuotojas pabalo. Teko palikti tas šaknis pasienyje. Klientas pyko ant mūsų, bet aš pykau ant jo. Tad dabar visada klausiu: "ar yra ko nors gyvo ar valgomo?" Nes po to situacijos nemalonios. Anglijos biosaugos taisyklės nėra pokštas. Ir aš ne kontybandistas.

Kai kas nors nepasiseka – situacijos, kurios nutinka

Kas jei vairuotojas vėluoja – kiek galima laukti be proto?

Eilinė problema. Mikroautobusą vairuoja žmogus. Gali vėluoti dėl kamščio, gedimo arba todėl, kad prieš tai buvęs klientas nebuvo pasiruošęs ir teko laukti valandą. Aš pats nekenčiu vėlavimų. Jeigu žinau – skambinu pats, nekliento laukiant. Bet jei nežinau ir vairuotojas man nepasiekiamas... na, būna tokių valandų, kai aš irgi laukiu kaip tu. Kiek galima laukti? Manau, dvi tris valandas – dar norma, jei dėl objektyvių priežasčių. Jei pusė dienos ir jokio skambučio – tada jau klausk, kas vyksta. Nes gali būti, kad sistemoje kažkas nutiko. Rinkoje pasitaiko ir tokių, kurie tiesiog pasiima kitą užsakymą ir pameta tavo. Tikrinam vairuotojus, bet visko būna.

Ar buvot turėję atvejų, kai klientui daiktai buvo sugadinti?

Atsakysiu atvirai – taip, buvo. Per dvidešimt metų neišvengsi. Buvo atvejis, kai mikroautobuso pakaba atlaikė ne visai gerai, ir keli stikliniai indai subiro. Klientas vežė indaują be pakavimo medžiagos – tiesiog dėžėje sumetė viską. Dėl to dabar visada sakau: jei indai – tegu būna suvynioti. O jei mano kaltė, kad dėžė iškrito – tada mes ir dengiam kainą. Turim draudimą kroviniui. Bet sakykime taip – kartais daiktai subyra ne dėl vežėjo. O kartais vežėjas tikrai kaltas. Nevalia visko kaltinti kliento. Mikroautobuso grindys yra kietos, jei nėra užkrauta teisingai – kroviai juda. Fizika. Nėra jos kur išdėstyt, jei vairuotojas staigiai stabdo.

Ar egzistuoja draudimas, jei mikroautobusas sudaužomas kelyje?

Taip, KASKO ir CMR arba vežėjo atsakomybės draudimas. Bet turiu būti atviras – draudimas dažniausiai dengia ne viską šimtu procentu. Yra išskaičiavimai, kai kurios kategorijos gali būti nepadengtos, jei pats jų neapdraudei atskirai. Antikvariniai daiktai, ypatingai vertingi meno kūriniai – apie juos turi pasakyti iš anksto. O štai tavo rūbai, senos knygos ir vaizdo kasečių (na, dabar jau niekas nevežioja kasečių) standartinis draudimas veikia. Aišku, jei mikroautobusas dega ar avarija totali – daiktai dingsta. Tada ieškoma, kieno draudimas reaguoja. Aš tuo labai kruopščiai domiuosi, bet paskutiniu metu... tiksliau, per pastaruosius metus nėra buvę taip, kad viskas sudegė. Tfu tfu, kad ir nebūtų.

Ką daryti, jei mikroautobuso vairuotojas pasiima daiktus, bet nebeatrašo į telefoną?

Blogiausias scenarijus. Jei tai nutinka – skambink ne tik jam, bet ir vežėjui, kurį užsakei. Jei jis neįmonės darbuotojas, o tiesiog "iš reklamos" – tada gali būti blogai. Aš tokių istorijų esu girdėjęs per daug. Yra grupių feisbuke, kur žmonės rašo: "padėkite, mano daiktai dingo". Ir tada paaiškėja, kad kaina buvo žema, sutarties nėra, o veikėjas su mikroautobusu jau ištrynė profilį. Tad patarimas – rinkis vežėją, kuris turi svetainę, raštišką patvirtinimą, apmokėjimo sutartį. Net jei tik mikroautobusas veža mažą krovinį – formalumai svarbūs. Aš pats siunčiu SMS su patvirtinimu ir vežėjo vardu bei numeriu. Ne tam, kad tu miegotum ramiai, o tam, kad turėtum už ką užčiuopti.

Apmokėjimas, grįžtamasis ryšys ir pakartotinis užsakymas

Ar mokėti reikia iš anksto, ar galima kai tik atiduoda daiktus Londone?

Mes paprastai prašome avanso – trisdešimt ar penkiasdešimt procentų, ypač jei užsakymas brangesnis. Likusi dalis prieš iškrovimą arba per paskutinę savaitę. Yra vežėjų, kurie veža be avanso, bet turi ir tokių, kurie pasiima pinigus Londone grynaisiais ir nebelieka garantijų klientui. Aš naudoju sąskaitą-faktūrą, pavedimą arba kortele. Grynieji kelyje arba Anglijoje galimi, bet tada reikia ir kvitą rašyti. Būna, kad klientas sako: "turiu tik svarus". Svarai irgi tinka, bet kursas – pagal tą dieną. Nes juk mes čia ne bankas. Bet sutinkame, jei patogu. Svarbiausia, kad pinigų eismas būtų aiškus, o ne kaip kazino lošime.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais, ar tik pavedimu į sąskaitą?

Grynieji galimi, bet Lietuvoje populiariau pavedimas. Anglijoje klientai kartais nori per bankininkystės app'ą. Aš irgi priimu, jei turi Revolut ar panašiai. Bet grynaisiais mokant Londone – turiu pasakyti – reikia būti atsargiam. Ne kad aš nepatikimas, bet taip tiesiog saugiau abiem pusėm. Kartais klientas duoda svarus, o aš paskui kiekį perskaičiuoju tris kartus, nes bijau, kad neatidaviau per mažai. Pervežimas kroviniais mikroautobusais į Angliją – tai verslas, bet smulkus, ir kiekvienas svaras skaičiuojasi. Tad mokėjimo būdas nėra kietas dalykas, svarbu, kad būtų aiškumas. Ir kad nebūtų pokyčių paskutinę minutę.

Ką daryti, jei pastebiu, kad kas nors išgriovė, bet tik po savaitės?

Skambink iškart, kai pamatai, bet jei po savaitės – irgi skambink. Mes saugome vaizdo medžiagą ir važtaraščius maždaug mėnesį. Jei praėjo du mėnesiai, tada jau tikrai nebežinau, ar galėsiu padėti. Būna, kad žmonės išpakuoja po mėnesio, kai jau visi įrašai ištrinti. Tada belieka tikėtis, kad taip nenutiks. Aš pats siūlau klientams nufotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Tai tarsi jų apsauga. Gal net ir dantis suskaičiuok, jei veži dantų protezų formą... na, čia jau pokštas. Bet rimtai – pirmos dvidešimt keturios valandos yra svarbiausios. Paskui galim peržiūrėti, bet faktai blurėja. Ir krovinių draudimo kompanijos nori sužinoti kuo greičiau.

Gerai, o jei noriu tą patį mikroautobusą rezervuoti atgal – ar lengviau bus?

Lengviau, žinoma. Jau tavo kontaktai mano telefone, žinau, kur gyveni – na, ne taip creepy, kaip skamba – ir kiek daiktų paprastai veži. Kartais klientai, kuriuos vežiau prieš trejus metus, paskambina: "senukai, vėl į Angliją reikia." Ir aš iškart žinau, kad jie turi tą patį studijos kambarį Birmingeme. Rezervuoti lengviau, bet kaina gali keistis, nes kuras per tie metus neatslūgo. Paprastai nuolaidą padarom santykio. Kartais net ir papildomą vietą surandam, jei grįžta tuščiai. Atvirkštinis maršrutas – Anglija Lietuva – dažnai pigesnis pervežimas, nes vairuotojas nenori grįžti tuščias. Tai dėl to verta klausti. Ir kartais paprasčiau paskambinti negu rašyti mailą.

Atrodo, kad viskas, ką reikia žinoti apie krovinių pervežimą į Angliją mikroautobusais, galima sutalpinti į vieną pokalbį. Iš tiesų procesas nėra sudėtingas, jei iš karto esi sąžiningas – tiek su savo daiktų kiekiu, tiek su savo lūkesčiais. Rinktis vežėją verta ne pagal tai, kas siūlo žemiausią kainą, o pagal tai, kas aiškiai paaiškina, kaip vyks pervežimas, kokia bus sutartis ir kas nutiks, jei kas nepasiseks. O jei lieka klausimų – skambink. Geriau penkias minutes pakalbėti, nei po to dešimt dienų sielotis dėl blogo pasirinkimo.