Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais: kai reikia, kad tiesiog pasiektų tikslą

Dvidešimt treji metai pervežimų. Atrodo, turėčiau viską žinoti mintinai, bet vis dar būna dienų, kai paskambina klientas ir aš pats pagalvoju – oho, situacija. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais yra viena tų sričių, kur žmonės dažnai nežino, nuo ko pradėti. Ne dėl to, kad kvaili, o dėl to, kad informacijos daug, o kas antras pasakoja ką kita. Šiandien rašau vienam žmogui – tam, kuris sėdi Kaune ar Klaipėdoj ir galvoja, ar tas mikriukas tikrai pasieks Londoną su jo daiktais. Paprastai, be karnavalo. Ko klausti, kiek mokėti ir kur sukasi šuo.

Pradžiai – kas čia per reikalas

Ar mikroautobusas tikrai pajėgs pervežti viską, ką turiu? Mano kambarys ateina pasikalbėti.

Paprastai 3,5 tonos transportas pakelia iki keturių kubinių metrų krovinio. jei jūs turėtų atkreipti dėmesį, kad svoris ir tūris – skirtingi dalykai. Sofą ištrauksit, sekciją gal irgi, bet jei turite penkias spintas ir dar garažo turinį, gali neužtekti. Žmonės žiūri į kambarį ir galvoja – vienas, du daiktai. Realybė kita. Vieną kartą vežiau klientui Alytaus rajone – iš pirmo žvilgsnio mažai, bet pradėjus krauti, tas „mažai“ virto aštuoniais kubais. Teko vežti dviem reisais. Na, šitoje vietoje aš jau ne visada spėju iš pirmo karto – žmonės mėgsta pridėti.

Kiek kainuoja krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais? Bijau paklausiti, nes skamba brangiai.

Nesuk galvos – klausimas normalus. Dažniausiai svyruoja nuo devynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Kaina priklauso nuo to, ar važiuojate tiesiai, ar dalis vietos. Kovo mėnesį kainos šokteli, nes visi nori prieš Velykas. Radote pigiau nei 700? Būkite atsargūs. Tikrai. Aš mačiau situacijų, kai imamas avansas ir žmogus dingsta kartu su mikroautobusu – ne jo, o įmonė tiesiog prapulta. Nepatogu girdėti, bet taip būna. Tai nėra labai dažna, bet rinkoje yra žaidėjų, kurie gražiai kalba, o paskui tampa vaiduokliais.

Skirtumas tarp mikroautobuso ir fūros – ką man rinktis?

Mikriukas skirtas 1–2 kambarių butui arba mažam biurui. Fūra – jau rimtesniems perkraustymams. Jeigu vežate tėvams į Birmingemą du lagaminus ir dviratį – kam jums fūra? Mokėsite tuščių vietų kainą. Kita vertus, jei namuose teliko tik šaldytukas ir du lagaminai, mikriukas idealus. Jis dar ir greičiau, nes nereikia kurti didžiulės logistikos grandinėlės. Tiesiog užsakote ir važiuojate. Aišku, jei turite pianiną – jau kita kalba.

Kaip vyksta tas procesas

O kaip aš surasiu tą mikroautobusą? Skambinti visiems po vieną?

Galite skambinti, galite rašyti, galite per tarpininkus. Aš asmeniškai renkuosi tiesiogiai – mažiau žodinio telefono žaidimo. Brokeriai kartais gerai žino rinką, bet prideda savo antkainį. Jei turite laiko, parašykite tris kompanijas, palyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kaip jums atsako. Vieni atsiunčia sąrašą per dvi minutes, kiti tris dienas galvoja. Pagalvokite, kaip jie dirbs, jei jau prieš pardavimo taip stringa. Lėtas atsakymas prieš sutartį dažnai reiškia vėlavimą po jos.

Vairuotojas padės tempti sofą, ar tik atidarys duris?

Dauguma kompanijų, kurios užsiima krovinių pervežimu į Angliją mikroautobusais, siunčia vieną žmogų. Jis vairuoja. Jei reikia, kad padėtų nešti – klauskite tai užsisakydami. Kartais už papildomą dvidešimtį svarų prisideda antras vežėjas. Realybė tokia, kad vairuotojas jau pravažiavęs tūkstantį kilometrų, pavargęs, ir nėra jo pareiga tempti jūsų pianiną iki penkto aukšto be lifto. Būna, kad padeda iš geros valios. Būna, kad sako – ne, aš čia tik vairuoju. Neįsižeiskite, tai ne šnekutis prie kavos.

Važiuojama tiesiai, ar kaip autobusas – su sustojimais?

Mikriukai dažnai važiuoja kombinuotai. Jūsų daiktai gali važiuoti tiesiai iš Vilniaus į Londoną, o gali būti perkeliami kitame mikriuke. Tiesioginis pervežimas kainuoja brangiau, bet jūs žinote, kad niekas nelies krovinio. Kombinuotas – pigiau, bet kitam gale laukia perpakavimas. Aš pats dažniau renkuosi tiesioginį, kai vežu asmeninius daiktus, nes kiekvienas perkrovimas – tai papildoma rizika sugadinti šlapią dėžę ar nubrėžti baldą. Ypač jei tarpinis sandėlis kažkur prie Varšuvos.

Ar mano daiktai važiuoja kartu su kažkieno kitais batais?

Jei renkates full van – ne, tik jūsų. Jei dalį vietos – taip, bus ir kaimynų krovinys. Nieko blogo, jei viskas supakuota ir apskaičiuota. Blogai tada, kai deklaruojama, kad vežama tik jūsų sofa, o pakraunamas dar kažkieno metalo gaminys be tvirtinimo. Buvę atvejų. Kartais klientai pyksta, kad šalia jų dėžių – kažkokios padangos. Na, transportas toks. Jeigu norite švento ramumo – mokėkite už pilną transporto priemonę. Tada tik jūs ir vairuotojas.

Kainos, terminai ir kiti nemalonūs dalykai

Kiek dienų trunka? Sako, dvi. Tikrai?

Dvi dienos teorijoje. Realiai – trys, keturios. Išplaukia keltas iš Klaipėdos arba važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, o ten sustojimai, vairuotojo poilsis, kamščiai. Kartais Delverio uoste spūstys. Vieną kartą vairuotojas strigo pasienyje keturias valandas dėl to, kad būtent tądien tikrino visus mikroautobusus. (taip, dabar prisiminiau – penkias valandas, ne keturias). Taigi neplanuokite, kad antradienį kraunat, o trečiadienį vakare jau renkates šakutes. Būna ir šeštadienio pristatymai, bet neplanuokite to kaip standarto.

Kodėl vienas pasiūlė 800, o kitas 1600? Aš jau pradedu įtarti.

Įtarkite. Besąlygiškai. Kaina priklauso nuo maršruto, ar savaitgalis, ar darbo diena, kiek porų rankų reikia. 800 eurų gali būti realu, jei transportas jau taip važiuoja ir jūsų krovinys užpildo likusią vietą. 1600 – jei išskirtinai tik jums važiuos iš Palangos į Edinburgą. Bet jei kažkas sako 400 – tai arba melas, arba paslėpti mokestis vėliau. Kartą mačiau sutartį, kurioje parašyta „800 eurų pagrindinė kaina“, o apačia smulkiu šriftu – plius muitai, plius kuras, plius keltai. Skaitykite smulkų šriftą. Visada.

Ar reikia mokėti avansą? Bijau, kad paims pinigus ir dings.

Trisdešimt procentų avansas – standartas. Jei prašo visą sumą prieš tai, kai neatidarė nei durelių – raudona vėliava. Yra buvę, kad žmonės perveda pusę sumos, o telefonas tampa nebepasiekiamas. Aš dirbu su 30 proc. avansu, likę grynaisiais arba pavedimu pristatymo metu. Tai sąžininga ir abiem pusėm saugu. Jei įmonė nenori sąžiningos sutarties – ne partneris. Tikrai yra registrų, kur patikrinti įmones. Padarykite tai.

Kokią valiutą mokėti – eur ar svarų?

Eurais paprasčiau, jei vežate iš Lietuvos. Svarais kai kurie klientai nori, kai jau dirba Londone ir turi sąskaitą UK. Bet tada klausimas – koks kursas? Vieną kartą klientas sumokėjo grynaisiais svarais, o aš buvau pamiršęs pasitikrinti kursą. (taip, dabar jau žinau, kad reikia žiūrėti). Gavosi, kad praradau šiek tiek. Nuo to laiko viską skaičiuoju eurais, o jei kas moka svarais – pagal dienos kursą, aiškiai sutarus iš anksto. Nebandykite aiškintis kelyje.

Dokumentai, draudimas ir biurokratinis liūdesys

Po Brexito pasikeitė kažkas? Atsimenu, anksčiau buvo paprasčiau.

Pasikeitė. Dabar asmeniniai daiktai nebevažiuoja taip laisvai, kaip prieš 2021-uosius. Kartais reikia deklaruoti, kartais muitinė tikrina ar tikrai tai naudoti daiktai. Jei vežate visiškai naują televizorių dėžėje – gali tekti mokėti PDV. Čia jau ne mano sprendimas, taip jau muitinėse. Apskritai perkraustymų krovinių gabenimas po Brexito tapo rimtesnis, reikia sąrašų, vertimų. Bet jei dirbate su patyrusiais vežėjais – jie padaro pusę darbo už jus. Užpildys CMR, pasakys ką rašyti.

Reikia CMR? Aš net nežinau, kas tai.

CMR – tai tarptautinė krovinių važtaraščio forma. Vežant į Angliją ar iš jos, ji beveik visada reikalinga. Būna atvejų, kai vežate labai mažai – vieną sekciją draugei – ir kažkas sako, kad nereikia. Techniškai gal, bet aš patariu visada turėti. Tai jūsų garantija, kad krovinys įregistruotas, yra sąrašas, kam atiduoti. Be jo, jei kas nutinka, teisintis sunkiau. Jei jums nepasiūlo pasirašyti CMR – tai labai keista. Tai bazinis dalykas, kaip raktai nuo buto.

Ar daiktai apdrausti, jei nutinka bėda?

Turi būti. OCP – vežėjo civilinė atsakomybė – privaloma. Tačiau. Aš darau pauzę. Yra įmonių, kurios draudimo neturi arba turi minimalų. Jeigu per vežėją, jie privalo apdrausti. Jeigu per atsitiktinį vairuotoją iš skelbimų lentos – gali ir neturėti. Aš mačiau, kaip rugpjūtyje susprogo padanga, apdaužė dėžes, o vairuotojas turėjo tik KASKO sau. Klientai liko be žado. Tikrinkite draudimą. Nebijokite būti įkyrūs. Tai jūsų mantija, ne mano.

Ar galiu vežti mėsą, kiaušinius, pieną – mamytės davinius?

Ne. Po Brexit tai tapo problema. Šviežia mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – draudžiama vežti į JK be veterinarinių pažymų. O jas gauti asmeniniam kroviniui – misija neįmanoma. Uždarykite šaldytuvą, palikite kumpį kaimynui. Šaldytuvą galite vežti, bet tuščią, sausą, išplautą. Viena klientė bandė slėpti sūrelius po drabužiais – muitinėje išaiškėjo. (ne, jai nesibaigė gerai, teko palikti). Neišgalvokite. Muitiniai tai matė tūkstantį kartų.

O augalus? Mama spaudžia dėl to fikuso.

Augalai irgi po prekybos taisyklių krenta. Fikusas – biuro augalas, bet muitinei tai augalas. Reikia fitosanitarinio paso. Ar jį turi jūsų mama? Neturi. Tada augalas keliauja į konteinerį ir... ne, ne Angliją, o lieka pas jus balkone. Aš pats turėjau ginti savo motinos pelargoniją – neišleidau. Kartais auka reikalinga. Jei labai brangus – ieškokite specializuotos importo įmonės, bet tai kainuos daugiau nei pats augalas. Verčiau nusivežkite sėklų, jei jau taip.

Kai viskas klostosi ne pagal planą

Kas jei vairuotojas vėlai atvažiuoja? Turiu darbą, negaliu laukti iki vakaro.

Atsakykite tiesiai – dėl to vėlavę vairuotojai, tenka laukti. Ne visada jų kaltė, bet rezultatas tas pats. Kamščiai Lenkijoje, vėluojantis keltas, gedimas. Geriausias dalykas – turėti lankstų grafiką. Jei žinote, kad privalote būti darbe iki šešių, susitarkite savaitgalį. Vieną kartą klientas prekiavo, nes vairuotojas įstrigo Bamberge dėl avarijos. Jis negalėjo numatyti. Pranešėme, perskirtėme kitai dienai. Būna. Gyvenimas nėra IKEA instrukcija. Kartais tenka improvizuoti.

Jei daiktai atvykę sudaužyti – ką tada?

Fiksuokite iš karto. Rašykite aktą, fotografuokite. Prieš pakraudami darykite nuotraukas. Kai kurios dėžės aplūžta dėl to, kad supakuota per plonai – čia ne visada vežėjo kaltė. Buvęs atvejis: klientas pats supakavo indus į laikraščius. Supraskite, laikraščiai nesulaiko penkių kilogramų. Suabejojau ar čia mūsų problema, bet sutarėme dėl kompromiso. Draudimas padengė dalį. Svarbiausia – nepasirašyti važtaraščio nepaskaičius ir neištikus faktų konstatavimo. Kitaip vėliau kaltinsite save.

Ar pasitaikė, kad krovinys visai neatvyko?

Visai neatvyko – ne, tai jau rimtas nusikaltimas. Bet labai vėlai – taip. Vieną žiemą Olandijoje kilo tokia pūga, kad mūsų mikroautobusas trims dienoms įstrigo. Klientai skambino kas tris valandas. Aš irgi nerimavau. Bet tiesioginės situacijos, kai daiktai dingsta be žinios, Lietuva–Anglija maršrute – retai. Dažniau jie atvažiuoja sudaužyti arba su šlapiom dėžėmis nuo pravažiuoto lietaus. Atvykti neatvykus – beveik negirdėta.

Dalykai, apie kuriuos niekas neparašo, bet žinai tik tada, kai pasišiukšlini

Ar mikroautobusas įvažiuos į mano kelią kaime? Gyvenu ten, kur net taksi nelenda.

3,5 tonos transportas gan manevringas, bet ne visur. Kartais UK kaimo keliukai tokie siauri, kad mikriukui tenka stoti prie pagrindinės gatvės ir neštis patiems. Beje, aš prieš kiekvieną tokią kelionę pasitikrinu gatvę Google Street View – padeda nuspręsti. Jei pas jus 2 metrų kelias tarp tvorų – pasakykite iš anksto. Yra tekę parkuotis už kilometro ir tempti daiktus lietuje. Nuo to nei vienas neapsaugotas. Kaimas lieka kaimu. Niekas ten nestatė kelių mikroautobusams.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju? Sutaupyčiau bilietą.

(sakiau, kad galima, bet dabar pagalvojau – geriau taip nekeliaukite). Teisiškai keleivis ne visada draustas. Jei įmonė leidžia ir apdraudžia – galima. Bet dažnai tai pilka zona. Aš asmeniškai nesiunčiu klientų kartu, nes jei kas nutinka – teisinės problemos. Be to, dvidešimt valandų salone su svetimu žmogumi gali būti... įdomiai. Skrydis lėktuvu greitesnis, o ir nugarą pasaugosite. Nepasigerkite arbata kelyje, nes tualetų mažai.

Kaip būti tikram, kad viskas sutalpins? Mano draugė sako, kad aš pridėsiu dar svetimų daiktų.

Draugė pažįsta jus. Aš prašau sąrašo, bet realiai žinau, kad sąrašai meluoja. Jūs pridėsite. Todėl siunčiate nuotraukas – kambario kampas, drabužių spinta atidaryta, vonia su dėžėmis. Pagal nuotrauką aš jau nuspėju geriau nei pagal sąrašą „mašinos dalys“ (kurios išties yra keturiolika padangų ir variklis). Jei abejojate – rinkitės didesnį transportą arba du maršrutus. Pigiau bus nei tempti antrą kartą. Jie visada galvoja, kad dar viena dėžė nieko nereiškia.

Ar reikia atidarinėti dėžes muitinei? Nenoriu, kad vyras su pirštinėmis vartytų mano patalynę.

Muitinė turi teisą tikrinti. Retai tikrina fiziškai kiekvieną dėžę, bet pasitaiko. Dažniausiai pakanka inventorizacijos sąrašo. Jei turite tik drabužius, baldus, buitinę techniką – lyg ir nieko slėpti. Pagalvokite apie tai kaip apie oro uosto patikrą: jie nežiūri į kiekvieną marškinių porą, bet jei kažkas suveiks detektoriui – atidarys. Rašykite sąžiningai, ką vežate. Mažiau nervų ir abiem pusėm. Jei vežate knygas – neslėpkite nieko jose. Būna, kad patikrina.

Paskutiniai patarimai prieš paskambinant

Kaip suprasti, kad įmonė ne tik gražiai kalba?

Klauskite VAT numerio. Klauskite, kiek metų dirba. Paklauskit, ar turi savo transportą, ar tik perparduoda. Jei atsako vangiai, vengia – kitą. Gražus tinklapis nereiškia gero pervežimo. Aš mačiau svetainių su Ferrari nuotraukomis, o paskui vežė viską dvidešimt metų senumo Transit. Svarbu žmonės. Paklauskite, ar duos vairuotojo telefoną tiesiai. Jei ne – kodėl? Aš duodu. Nes turiu ką slėpti? Neturiu.

Rinktis mikroautobusą ar vis dėlto konteinerį?

Mikroautobusas – kai skubiai ir kai krovinys mažesnis. Konteineris – jei turite trijų kambarių butą, automobilį, motociklą, sodininko įrankius. Konteineris lėtesnis, bet talpesnis. Mikriukas greitesnis, asmeniškesnis. Jei norite, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais būtų tikrai patikimas – rinkitės jį tuomet, kai tinkamas kiekis. Neperenkite, nepatarinėkite pigiausio varianto, kai akivaizdžiai reikia daugiau vietos. Būna klaidų renkantis mažesnę mašiną dėl kainos.

Ką daryti rytoj pirmiausia?

Atsisėskite. Parašykite sąrašą. Padarykite nuotraukas. Paskambinkite trims skirtingiems vežėjams. Nepasirinkite pagal kainą vien. Klauskitės, kaip jie kalba – ar vertina tūpį, ar tiesiog nori parduoti. Patikimiausias krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais prasideda ne nuo Google pirmo puslapio, o nuo to, kad gale telefono ragelio sėdi žmogus, kuris supranta, jog jūsų daiktai – ne vien dėžės. Jie yra jūsų gyvenimas sulankstytas į kartoną.

Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja sveikos nuovokos. Renkitės ne greičiausią pasiūlymą, o tą, kuris paaiškina, kodėl būtent taip. Aš per dvidešimt trejus metus supratau, kad geriausios kelionės tos, kai klientas prieš važiuodamas žino, ko tikėtis. Geriau užduoti dvidešimt klausimų prieš nei verkti paskui. Sėkmės pakuojant, ir tegul jūsų sofos saugiai pasiekia naująjį kambarį netoli Temzės.