Krovinių pervežimas į Angliją: lankstūs sprendimai jūsų poreikiams

Įvadas

Žinai, kai skambina klientas aštuntą vakarą ir sako, kad per dvi savaites reikia išvežti visą butą į Angliją… Dažniausiai tai būna neplanuota, o gal ir planuota, bet viskas susispietė. Aš jau daugiau nei dvidešimt metų vedžioju fūras pirmyn atgal tarp Lietuvos ir Anglijos, tai mačiau visko – nuo vienų batų dėžės iki viso fabriko perkraustymo. Krovinių pervežimas į Angliją – tai ne tik štampuotas procesas. Kartais tai chaotiškas reikalas, kur reikia greitai galvot, kur sutalpint tą penkiamečių vaikų kambario kampą. Šiame – na, čia ne apie tai – tiesiog surašiau, ką žmonės dažniausiai klausia, kai pirmą kartą susiduria su tarptautiniais perkraustymais. Pasiskaityk, gal atrasim bendrą kalbą.

Kainos ir pirmas kontaktas

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Negaliu pasakyti iki cento, nes čia kaip su remontu – kiek sienų, tiek sumos. Jei vežam pilną fūrą Vilnius–Londonas, gali būti koks tūkstantis penki šimtai, o gal du tūkstančiai eurų. O jei dalinis krovinys – tada skaičiuojam kubais arba svoriu. Mažiausi pasiuntiniai prasideda nuo kelių šimtų. Kažkuris kolega iš Klaipėdos praeitą savaitę mokėjo pusantro tūkstančio už buto turinį, bet ten buvo ir pianinas. Kartais žmonės paskambina ir sako „nu čia nedaug“, o atvažiavus – trys mikrobangės ir šaldytuvas. Tada kaina šokteli. Geriausiai nufotografuot arba surašyt sąrašą – pagal tą įkainojam.

Ar geriau skambinti telefonu, ar galite parašyti žinutę vakare?

Skambink, jei skubu, bet aš seniai pripratęs, kad dabar visi rašo Messenger arba el. paštu vėlų vakarą. Sėdi po darbo, dešimta vakaro, ir galvoji apie tą sofą, kurią reikia išsivežt į Bristoli. Rašyk – neprieštarauju. Aš dažnai atsakau ir vidurnakčį, jei nemiegu. Tik žinok, kad žinutėmis viską suderinam dvigubai ilgiau. Telefonu per dešimt minučių susitariam datas, o susirašinėjant – tris dienas nueina. Būna, kad klientas parašo „Labas“, o aš kitą rytą pamatau. Tai jei reikia skubiai, geriau paskambink. O jei ne, rašyk drąsiai.

Ar kaina skiriasi, jei kraunam ne Vilniuje, o kokioje nors Kėdainių sodyboje?

Žinoma, kad skiriasi. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto – dažniausiai tai mūsų magistralių ašių Kaunas–Varėna arba Vilnius–Panevėžys – tuo brangiau. Fūra turi nulipti su autostrados, prasūbuot po žvyrkelį. Prieš du mėnesius turėjom užsakymą kaime prie Kėdainių. Fūra įklimpo, teko traktorius kviest. Klientas nenorėjo mokėt papildomai, bet mes iš anksto sakėm – ten kainuos papildomai. Tai realybė. O jei kraunam iš centro, kur galima sustot prie namų – greičiau ir pigiau. Būna, kad kaimuose gatvės tokios siauros, kad tik mikroautobusis praeina. Tada tenka perskraustyt į mašiną. Taip, kaina auga.

Kaip vyksta transportavimas realybėje

Kiek realiai važiuoja mašina nuo Kauno iki Londono?

Teoriškai – per vieną parą. Praktiškai – dvi, o kartais ir trys. Nesakau čia gražių frazių – tiesiog taip yra. Vairuotojai privalo laikytis poilsio laiko, kas dešimt valandų privalo stot. Dar pasienyje – eilės, ypač jei vežam pro Prancūziją. Būna, kad keltas iš Kalais vėluoja dėl audros. Tai taip, žada greitai, bet realybė kitokia. Vienas mūsų vairuotojų pernai pasiėmė dvidešimt valandų pailsėt, nes nusprendė, kad sveikata svarbiau. Ir tai teisingai. Skaičiuokite ne mažiau kaip dvi paras ir nepasimesit.

Ar vairuotojas padės nešt dėžes į antrą aukštą be lifto?

Aš tiesiai pasakysiu – ne. Vairuotojas vairuoja. Jis ne sanitaras ir ne kilnojikas, nors kartais, jei jaunas ir gera nuotaika, pagalbos ranką padeda. Bet jei turite dvigulę spintą į aštuntaukštį be lifto – ne jo darbas. Mums reikia žinot iš anksto, nes tam reikia užsakyti papildomus žmones. Kaina auga, aišku. Bet realiai – kas antras klientas galvoja, kad vairuojantis žmogus turi krovėjo kompetenciją. Nėra taip. Jie važiuoja tūkstančius kilometrų, jie pavargę. Tikimybė, kad iškraus pats – maža. Būna, pasikrauna papildomai klientas su draugais, tai tada sprendžiam vietoj.

Kas jei mano daiktai užima tik ketvirtadalį fūros – ar man vis tiek teks mokėti už viską?

Ne, mokėsi tik už savo vietą. Čia vadinasi dalinis krovinys, grupinis – kaip ten bebūtų, esmė ta pati. Sumetam kelių klientų daiktus į vieną fūrą ir dalinamės kaina. Jūsų ketvirtadalis – jūsų ketvirtadalis kainos. Aišku, ne visada idealiai matematiška, nes svoris ir tūris skirtingi, bet principas toks. Būna, kad klientas vėlai vakare paskambina ir sako, o gal gali dar vieną dėžę įkišt. Kartais galim, kartais ne – jei fūra jau pilna. O buvo atvejis, kai prisipirkom daiktų per daug ir teko antros mašinos siųst. Chaoso būna.

Ar galiu padėti į mašiną daiktų paskutinę minutę, kai jau atvažiavo?

Gali, bet ne visada. Jei fūros durelės dar neuždarytos ir vietos yra – problemos nėra. Bet jei krovinys jau sukrautas pagal planą, o jūs iš niekur atnešat didelę dėžę su knygomis – tada arba netelpa, arba viską reikia perkratyt. Būna, kad žmonės mintyse apskaičiuoja tūrį, bet realybėje tos knygos sveria kaip akmenys. Paskutinė minutė – tai blogiausia, ką galima padaryt vairuotojui. Jis jau skaičiuoja valandas. Tai jei žinot, kad gali kažkas užlinkt – pasakykit iš anksto. Geriau mokėkit už du kubus daugiau, nei vėliau stumdyt viską kaip tetrisą.

Dokumentai, muitai ir pasienio reikalai

Ar po Brexit dabar kažkas pasikeitė su popieriais?

Pasikeitė, nors jau įpratom. Dabar į Angliją vežant reikia customs declaration, o jei verslas – dar ir EORI numerio. Asmeniniams daiktams – kita forma. Aš laisvai nepasakosiu visų kodų, nes ten sąrašas ilgas, bet logistikos įmonė, kuri dirba legaliai, viską sutvarko. Būna, kad klientai mano, kad Brexit – tik žodis žiniasklaidoj. Ne, tai tikri patikrinimai Doverio uoste. Vieną kartą netinkamai užpildėm deklaraciją – dvi valandas kamavomės pasienyje. Tai taip, popierių daugiau. Bet jei dirbi su tais, kas moka – paprasta.

Ar galiu vežtis maisto produktus, ar muitininkai išmes?

Čia tas atvejis, kai reikia atsargiai. Asmeniniams daiktams – leidžiama, bet yra apribojimai. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – greičiausiai nelįs. Daržovės ir vaisiai – leidžiama tam tikrais kiekiais. Buvo atvejis, kai močiutė norėjo vežtis dešimt kilogramų kumpio. Teko palikt pasienyje, oji verkė. Aš irgi nenorėčiau palikt kumpio, bet taisykles žinojom abi pusės. Nebuvo smagu. Geriau nevežt maisto, kurio gaila. Arba pasitikslinkit su HMRC svetainėj – ten sąrašai. Mes irgi galim patarimą duot, bet aš šimtu procentų negaliu garantuot,nes muitinės brokeris nesu.

Jeigu CMR lape įrašiau svorį apytiksliai – ar bėda?

Apylygiai – ne, bet jei skirtumas didelis, gali kilti problemų. CMR – tai vežimo sutartis, ir jos duomenys turi atitikt realybę. Jei parašėt keturis kubus, o iš tiesų dešimt – fūroje vietos gali neužtekt, ir kaltins mus. O jei svoris – ten jau kilogramai svarbu, nes tiltai ir keliai turi apribojimų. Aš paprastai sakau klientams: pasverkit rimčiausius daiktus, o dėžes su rakandais – spėjimas acceptable. Būna, kad žmonės rašo "apie 100 kg", o pasirodo 250. Tada reikia mašinos perkrovimo. Štai kodėl sakau – matuokit realiai, net jei netiksliai.

Ar asmeniniams daiktams reikia mokėti muitus ir PVM?

Jei daiktai naudoti, perkraustymo tikslais ir jūs juos turėjote ilgiau nei pusę metų – paprastai ne. Tai vadinama "Transfer of Residence". Bet reikia deklaruoti, pateikt gyvenimo Lietuvoj įrodymus, nuomos sutartis ar sąskaitas. Būna, kad žmonės veža visiškai naujas, neišpakuotas dėžes – tada muitininkai prisikabina. Vienas vaikinas vežėsi 50 televizorių "asmeniniam naudojimui". Aišku, kad ne. Tai jei tikrai perkraustotės – nemokėsit. Jei bandot prekiaut – kitas reikalas. Mes paruošiam visus reikiamus popierius, bet sąžiningumas – jūsų pusėj.

Rūpesčiai, kurių niekas nepasakos iš anksto

Ką daryti, jei susitariau su viena įmone, o atvažiavo visai kitoks vilkikas?

Stop. Tai jau raudona vėliava. Būna, kad mažos įmonės, neturinčios savo parko, parduoda krovinį trečiosioms šalims ir nutyli. Atvažiavo vilkikas su lenkiškais numeriais, nors skambinot lietuviškai. Tai nereiškia, kad blogai – lenkai irgi gabūs vairuotojai – bet jūs turite teisę žinot, kas realiai veža jūsų daiktus. Mes taip nedirbam, veikiam tiesiogiai. Jei taip nutinka – skambinkit tam, su kuo sutarėt, ir klauskite. Realiai, jei vilkikas neatitinka to, kas žadėta – galit atsisakyt kraut. Geriau nepatogus skambutis nei dingę daiktai.

Ar tikrai mano daiktai saugūs, kai mašinoje dar trys klientų kroviniai?

Teoriškai taip, nes fūra užplombuojama ir atplombuojama tik paskirties vietoj. Bet aš nemeluosiu – rizika egzistuoja. Ne dėl vagių, o dėl maišymosi. Būna, kad kroviniai sumetuojami vienas ant kito netinkamai – dažniausiai dėl skubos. Turiu prisipažint, kad per tuos dvidešimt metų buvo atvejų, kai kažkieno dėžė atsidurdavo pas kitą klientą. Žmoniška klaida. Dėl to mes dabar kiekvieną dėžę žymim lipnia juosta su pavardėm. Bet kad viskas būtų šimtu procentų apsaugota – nėra garantijos. Draudimas padeda, bet nervai – jūsų.

Kaip atpažinti tuos, kurie žada auksą ant palangių, o paskui dingsta?

Kaina trigubai žemesnė už rinkos vidurkį – pirmas ženklas. Jie sako "viską sutvarkysim", o sutarties nėra. Interneto svetainė padaryta prieš savaitę, nuotraukos paimtos iš Google. Aš esu matęs, kaip žmonės sumoka avansą trys šimtai eurų, o numeris daugiau nebeveikia. Realiai, renkitės įmones, kurios egzistuoja ne tik feisbuke. Paklauskite registro numerio, CMR draudimo pažymos. Daugelis gerų vežėjų neturi gražaus Instagramo, bet turi senus, rūdijusius vilkikus ir sąžinę. Skamba keistai, bet aš pažįstu tokių. Pigiausias pasiūlymas dažniausiai kainuoja dvigubai, kai reikia ieškot daiktų.

Ką daryti, jei vairuotojas paskambino ir sako, kad užsikirto Anglijos pasienyje?

Pirmiausia – nespanikuokit. Pasienyje gali užsikirsti dėl popierių, eilės, arba paprasčiausiai dėl to, kad kompiuterinė sistema užlūžo. Tai ne pasaulio pabaiga. Skambinkit logistikos įmonei, su kuria sutarėt – jie turi rodyti iniciatyvą. Kartais tenka palaukt pusdienį, kartais parą. Būna, kad vairuotojas pavargęs ir irzlus, tai normalu. Jums nereikia skambint į muitinę patiems – tai ne jūsų darbas. Mes turim kontaktus Doverio ar Calais postuose ir žinom, kas kur užstrigęs. Svarbiausia – dokumentai tvarkingi. Jei tvarkingi – išsikapstys per kelias valandas. Kava padeda, nors čia į temą nekrypstu.

Ar normalu, jei mano krovinys dvi savaites „pakibo“ kelyje – ar aš jau apgauta?

Dvi savaitės – jau per daug. Savaitė pasitaiko, ypač jei grupinis krovinys laukia, kol fūra prisipildys. Bet jei jau keturiolika dienų – kažkas ne taip. Skambinkit ir reikalaukit paaiškinimų. Aš žinau atvejį, kai viena kontora laikė krovinį saugykloje Lenkijoj tris savaites, nes neturėjo kur pirkti kuro. Absurdas? Taip. Bet nutinka. Jei jūsų sutartyje nėra pristatymo termino – blogai. Mes visad nurodom window, pvz., "pristatymas per 3–7 darbo dienas". Ilgiau – kompensacijos. Jei jūsų vežėjas tyli – grasinam teismais. Dažnai tai padeda greičiau negu gražūs prašymai.

Keisti, bet svarbūs atvejai

Ar galiu kartu vežtis augintinį ir baldus toj pačioj mašinoj?

Ne, jūsų šuo nevažiuos su sofa vienoje fūroje. Gyvūnams reikia specialaus transporto, vėdinimo, veterinarinių pasų ir nuolatinės priežiūros. Fūroje temperatūra kinta, nėra kas maitint ir pavedžiotų kas kelias valandas. Aš myliu gyvūnus, bet čia ne ta vieta. Yra specialūs gyvūnų pervežėjai, kurie žino, kaip privežt iki Anglijos. Būna, kad klientai pyksta, sako „o kodėl negali?“. Ogi todėl, kad tai ne humaniška ir nelegalu. Jei mažas šuniukas – galima lėktuve salone, bet fūroje – tikrai ne. Sakau kaip žmogus, kuris matė gailų katiną fūroj. Neverkit.

Senelio troboje radau prieškarinę spintą – ar imsite tokią?

Imam, bet reikia žinot – seni baldai dažnai nepasižymi tiksliu stačiakampio pavidalu. Turiu omeny, kad jie su užraitymais, išsikišimais. Kartais reikia demontuot. Tos spintos sveria kaip maži automobiliai (nors ne, perdedu – sveria tiesiog labai daug), atsargiai. Jeigu antikvaras – reikia pakavimo, kurio mes irgi galim padaryt, bet kainuos. Buvo atvejis, kad klientas vežėsi devyniolikto amžiaus komodą, o mes radom, kad durų neišlaižo. Nulužo vyris kelyje – draudimas dengė, bet skausmas liko. Tai taip, imam, bet perspėju – seni daiktai kaprizingi. Ypač medis.

Ar tiks mūrinės parduotuvių dėžės, ar būtinai pirkti specialias?

Tiks, jei pakenčiamai sutvirtinsit. Mūrinės dėžės – neblogos, bet jos neskirtos sunkiems daiktams. Ypač knygoms. Būna, kad apačia iškrenta kelyje, nes sušlapo arba neatlaikė svorio. Aš rekomenduoju dvigubą sluoksnį ir gerą lipnią juostą. Specialios pakavimo dėžės – stipresnės, bet brangesnės. Daugelis klientų taupo čia, o po to gauna nemalonias staigmenas. Kartą dėžė su porcelianu atsidūrė ant fūros grindų, nes panaudotos senos bananų dėžės. Realiai – investuokit į pakavimą. Dėl kelių eurų nenutrūkit – tai pigiausias draudimas. O jei neturit laiko – mes galim supakuot.

Ar galima gabenti nedidelį augalą – fikusą – į Birmingemą?

Man paskambino klientė ir klausia, ar mes galim pristatyti jusų fikusą į Birmingemą. Atsakau – galim, bet augalai jautrūs. Žiema blogai, vasara dar blogiau, nes karšta fūroj. Reikia leidimų, fytosanitarinių pažymų. Be to, augalas gali nepergyvent kelionės savaitės tamsoj. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti augalų tarptautiniuose kroviniuose, nors techniškai įmanoma. Geriau padovanokit kaimynams, nusipirkit naują Tesco. Jei labai brangus – galim, bet investuosit į termoreguliavimą. Daug kas mano, kad augalas – kaip dėžė. Ne. Jis gyvas, jis rečiau kvėpuoja. Kartais numiršta per pirmąją dieną. Gaila.

Vežuosi garažo įrankius, o ten tepalas ir benzinas – ar problema?

Problema. Degios medžiagos ir skysčiai – tabu. Benzinas, dažai, dujų balionai – nekeliauja su baldais. Tai pavojinga visam kroviniui. Jei fūra užsidega – katastrofa. Aš žinau, kad garaže visada lieka kas nors toks. Būna, kad klientas sako „ai, ten tik truputis naftos“. Ne, netinka. Reikia išvalyt, išplaut arba palikt. Mes tikrinam daiktus prieš pakrovimą, bet ne viską randam. Už pasienyje rastus neleistinus daiktus atsako siuntėjas. Baudos ten sveikos. Tai patikrinkit spintas, dėžes, ar nepalikot chemijos. Saugumas svarbiau nei tas tepalo bakelis.

Kai nutinka blogai

Kas jei fūra apvagia Olandijoje – kas man atlygins žalą?

Apvagia retai, bet būna. Fūroje dažnai važiuoja kelių klientų turtas ir tai traukia dėmesį. Jei apiplėšė – atlyginimą moką draudimas. Tačiau standartinis CMR draudimas dengia pagal konvenciją, o ten limitai kuklūs. Jei vežėte kompiuterius ir juos pavogė – gausit tik tam tikrą pinigų sumą už kilogramą, o ne realią vertę. Buvo atvejis, kai dingo nešiojamas kompiuteris, o klientui atseikėjo šimtas keturiasdešimt eurų. Jis pyko ant mūsų, bet taip veikia sistema. Tai jei vežat vertingus daiktus – apie draudimą galvokit iš anksto. Arba nevežkit to, kas neperneša širdies gedimo.

Ar papildomas draudimas nebus tik pinigų išmetimas pro langą?

Ne, kartais tai išgelbsti. Ypač jei vežat senovinius baldus, meno kūrinius ar techniką. Papildomas draudimas padengia rinkos vertę, o ne svorį. Aš žinau daug atvejų, kai klientas sutaupė šimtus eurų būtent dėl to. Bet jei vežat dėžes su rūbais – galbūt neverta. Kiekvienas atvejis skirtingas. Pasakykit, ką vežat, ir aš pasakysiu, ar verta. Kai kurios draudimo bendrovės ima kone pusę transporto kainos, bet jei baiminatės – mokėkit. Ramybė brangesnė už pinigus. Aš pats draustis papildomai raginu, kai matau, kad daiktai išskirtiniai.

Kas jei verslui arba nuolat reikia

Ar galite išgabenti mažo biuro archyvą, baldus ir serverį į Edinburgą?

Galim. Verslo kroviniai – tai mūsų duona kasdienė. Serveriai reikalauja atskiro apkrovimo, kad nenukentėtų kietieji diskai. Archyvą supakuojam į archyvines dėžes su ženklinimu. Būna, kad biurai turi seifų – tiekiam keltuvus ir specialią techniką. Edinburgas toli, bet maršrutas įprastas. Sakykit, kokios aukštos lubos, ar yra liftas. Viską suderinam per vieną vizitą į patalpas. Smulkus verslas dažnai galvoja, kad yra maži ir nenorim vežt. Ne. Jums irgi reikia lanksčių sprendimų. Mes prisitaikom. Tik serverį atjunkit prieš atvažiavimą.

Verslui reikia kiekvieną savaitę gabenti prekes – ar yra lankstūs sprendimai tokiems poreikiams?

Yra. Reguliariems maršrutams taikom sutartis su fiksuotais tarifais. Jums nereikia kas savaitę skambint ir derėtis – žinot savo kaštus mėnesiui į priekį. Mes surenkam krovinius iš jūsų sandėlio ir vežam į Angliją pagal grafiką. Būna, kad prekės skubios, tada organizuojam express pristatymą per tris dienas. Arba jei neskubu – tiesiog pilnas krovinys kas dešimt dienų. Verslas mėgsta stabilumą. Aš irgi. Jei žadam antradienį – antradienį ir bus. Dėl to ir dirbam dvidešimt metų – nes pasikliovimas svarbiau nei vienadienė kaina. Čia ilgas kelias, bet patikimas.

Išvada

Apibendrinsiu paprastai – krovinių pervežimas į Angliją veikia tada, kai nesistengiat apgaut nei savęs, nei vežėjo. Pasiruoškit daiktus, paklauskite netikslių dalykų, o mes surasim lankstų sprendimą jūsų situacijai. Nesitikėkit stebuklų už pusę kainos, bet ir nereikia mokėt aukso. Tiesiog geri žmonės, senos fūros (na, ne visos senos) ir sąžiningas pokalbis dažniausiai padaro dieną sėkmingą. Ruoškitės, klauskit, rašykit. Aš kažkur tarp Vilniaus ir Londono – jei reikia, susitiksime kelyje.