Krovinių pervežimas į Angliją laiku ir patikimai

Žinai, aš jau dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Iš pradžių galvojau, kad čia paprasta – pakrauni, važiuoji, iškrauni. Bet realybė greitai pamoko. Krovinių pervežimas į Angliją laiku ir patikimai yra tas dalykas, kur teoriškai viskas aišku, o praktiškai – kas kartą kitoks scenarijus. Kartais oras sugadina planus, kartais klientas pamiršta, kad turi slidžią laiptinę. Rašau čia ne kaip iš vadovėlio, o kaip žmogus, kuris matė visko. Jei ruošiesi kraustytis ar siųsti krovinį – skaityk. Nebus blizgu, bus tikra.

Iš pat pradžių – kainos, dydžiai ir dokumentai

Kiek kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją?

Na, čia kaip su automobilio remontu – kol neatidarysi kapoto, nepasakysi. Studija iš Kauno į Londoną gali kainuoti nuo keturių šimtų eurų. O jei namas su pianinu iki Edinburgo... kita kalba. Kaina priklauso nuo tūrio, aukštų, liftų. Būna, klientas sako, kad turi keturių kambarių butą, o atvažiuoji – ten septynių kambarių turinys sutampytas į keturis. (Vėl pataisysiu – ne sutampytas, o per tankiai supakuotas.) Tada perskaičiuojam. Reali kaina dažniausiai tarp 500 ir 2500 eurų, bet tiksliai žinau tik pamatęs daiktus.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar jūs turite padaryti viską?

Gali pats, žinoma. Daugelis taip ir daro, nes taupo. Tik va... kartais tie pakavimai būna tragedija. Buvau vienas vaikinas prieš porą metų – supakovavo indus į šiukšlių maišus. Atvežus į Angliją, lekštės buvo daugiau kaip dulkės. Aš atsakomybės neprisiimu, aišku. Kartais geriau sumokėti už mūsų pakavimo medžiagas ir darbą. Kartonines dėžes, burbulinę plėvelę, lipnią juostą – žinom, ko reikia. Bet jei tau po ranka yra normalios dėžės ir tu moki užklijuoti taip, kad dugnas neiškristų – prašom, taupyk. Svarbu, kad ant dėžės būtų užrašyta kas viduje.

Kaip greitai galima sutvarkyti visas perkraustymo formalijas į Angliją po Brexit?

Oi, Brexit... Dabar biurokratijos daugiau. Nebeužtenka tiesiog pralįsti per Doverį. Jei asmeniniai daiktai – reikia sąrašo angliškai, kartais deklaracijos. Aš stengiuosi tvarkyti prieš kelias dienas iki išvažiavimo. Būna, klientas sako „bus greitai“, o realiai stringa. Muitinė Doveryje patikrina valandą ar penkias. Aš žinau, kokiems klausimams pasiruošti, bet kartais ir pats nustembu, ką prisigalvoja. Laivai nuo to neplaukia greičiau.

Kas vyksta kelyje ir kaip ten viskas susidelioja

Ar mano daiktai bus kartu su svetimais kroviniais mašinoje?

Dažniausiai taip, jei neperkini pilno fūros. Dalinis krovinys – normalu. Bet ne, nebus taip, kad tavo sofa šalia cemento maišų. Ne pas mus bent jau. Būna įmonių – aš nevardinsiu – kurios krauna viską į krūvą ir daiktai atvažiuoja subraižyti. Aš ne toks. Turime skyrius, kurie fiksuojami. Kartais taip, būna kelių klientų daiktai, bet kiekvienoje zonoje atskirai. Kartą vežėme ir šaldytuvą, ir knygų spintą – viename automobilyje, bet atskirai. Svarbu žinoti, ar tau dalinis, ar pilnas pervežimas į Angliją reikalingas.

Ką daryti, jei reikia krovinių pervežimo į Angliją kuo skubiau?

Skubūs reikalai – kasdienybė. Skambina žmonės, kurie rytoj turi išsikraustyti, o daiktai dar pakloti. Pas mus yra ekspresiniai pervežimai, bet jie brangesni. Kartais skubi be reikalo – jei palauksi dvi dienas, sutaupysi. Bet jei buto savininkas rėkia, kad iki penktadienio laukia, tai turim sprendimą. Važiuojame tiesiai, be tarpinių sustojimų. Net ir skubiai neviršijam greičio – saugumas svarbiau nei valanda. O va, viena įmonė Šiauliuose... sakysiu tik tiek, kad jos skubūs reisai baigdavosi avarijom.

Kaip dažnai važiuoja mašinos į Angliją ir ar galiu pasirinkti datą?

Į Londoną – mašinos beveik kas savaitę, kartais du kartus. O į Šiaurės Angliją reikia derinti. Klientai nori konkrečių datų, aš suprantu. Bet faktas toks – jei nori trečiadienio, o mašina pilna, lauki kitos arba mokai už individualų reisą. Aš niekada nemeluoju, kad galiu paimti bet kada. Kartais sakau – kitą savaitę. Realiai tvarkaraštis iš ankstesnių užsakymų. Žmonės, kurie žada rytoj, bet neturi mašinos... meluoja. (Tuojau pataisysiu – ne „renkuosi“, o tiesiog taip dirbu jau dvidešimt metų.)

Ar man reikia būti su daiktų vežėju per visas sienas ir muitines?

Ne, nereikia. Jei pilnas perkraustymas, tu gali skristi lėktuvu ir laukti Anglijoje. Mes turim pasą, vežam daiktus. Tik dokumentus reikia duoti prieš tai. Būna, klientas važiavo kartu su fūra. Prisėdo į kabiną. Nebuvo patogu – kelios paros, mašinoj juk ne limuzinas. Bet jei nori – galima. Dažniausiai žmonės laukia namuose. Muitinėje vairuotojas tvarkosi pats, mes turim notas. Vienintelis dalykas – jei muitininkas nori paklausti apie daiktą, turi turėti kontaktinį numerį, kad galėčiau paskambinti.

Kiek trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Teoriškai – trys dienos. Realiai – nuo trijų iki penkių. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, tunelis arba keltas. Jei neiškrenti iš grafiko. Žiemą būna spūstys dėl avarijų. Kartą pusdienį stovėjome prie Lillo. Klientas skambina kas valandą. Aš nelabai ką galiu – stoviu eilėj kaip visi. O dar Doveris – jei keltas vėluoja dėl audros, prisideda pusė paros. Taip, krovinių pervežimas į Angliją laiku ir patikimai – tikslas, bet kelias pakoreguoja.

Kai pasitaiso planai – problemos, braižymas ir lifto netekimas

Kas jei mano daiktai atvyk į Angliją sugedę ar subraižyti?

Pirmiausia – nereikia panikuoti, bet ir nešaukti per pirmas minutes. Padarysiu nuotraukas. Jei pažeidimas akivaizdus, fiksuojam aktą. Būna, braižymas padarytas jau pakrovime, tik pastebi iškrovime. Mes turim CMR draudimą, bet jis ne visada padengia viską. Kartais dėl pakavimo broko. Realiai – jei mūsų kaltė, taisom. Jei pats supakovai į seną dėžę ir subyrėjo – kita. Buvęs atvejis – kėdė atvažiavo nulūžusia koja. Suteikėm nuolaidą. Svarbu kalbėtis, o ne grasint.

Ar būna, kad Anglijoje muitinė sulaiko krovinį ir ką tada daryti?

Būna. Retai, su asmeniniais, bet būna. Jei deklaracijoje „naudoti rūbai“, o muitinininkas mato keturis naujus dviračius – kils klausimų. Nutikimas prieš metus: stovėjom keturias valandas Doveryje. Baigėsi gerai, reikėjo tik paaiškinimo. Kartais muitinė tikrina, ar neįvežei komercinių prekių po perkraustymo kauke. Tada reikia kantrybės. Stengiamės dokumentus idealius, bet muitininko nenustebinsi pabėgęs. Jei sulaiko – skambinam, rašom, laukiem.

Ką daryti, jei aš negaliu būti Anglijoje iškrovimo metu?

Tai normalu. Daugelis taip daro – darbas, vaikai, skrydžiai. Reikia atsiųsti raktus. Bet žinai... būna baisu. Aš irgi jaudinčiausi, jei nepažįstamas vyras įneštų daiktus. Siūlom važiuoti su draugu, jei galima. Arba pasitikėti. Mes įeinam, kraunam, fotografuojam. Kartą klientė paliko raktus po kilimėliu. Vežėm į Birmingamą. Praėjo sklandžiai, bet aš rašiau žinutę kiekvieną kartą, kai pervažiavom sienas. Tai patikimai.

Kaip elgtis jei perkraustymo dieną aš dar nepabaigiau tvarkytis?

Oi, Dieve, tai klasika. Mašina apačioje, o tu dar nežinai, kas į dėžę. Būna. Jei neiššvaistysi dviejų valandų – vairuotojas palauks, bet jei pusdienį... tada kainuoja. Mes skaičiuojam valandas. Geriausias patarimas – ruoškis ankščiau. O jei tikrai nespėsi – perskambink dieną prieš. Kartais galima atvažiuoti vėliau ar sumažinti krovinį. Buvęs klientas Vilniuje... mes laikėm kitą mašiną, o jis užsakė pakavimo komandą kartu. Išgelbėjo situaciją. Komunikacija gelbsti.

Techniniai dalykai, kuriuos žmonės labai mėgsta pamiršti

Ar reikia ką nors specifiškai daryti su namais, jei vežu baldus?

Jei baldai išardomi – išardyk. Jei ne, priklauso nuo išmatavimų. Anglijos butuose durų angos siauresnės. Buvęs atvejis – spinta įnešta iki kambario, bet pro duris nepralenda. Teko nešti atgal. Verta išmatuoti. Mes galim padėti išardyti, bet tam reikia laiko. Jeigu veži įnoringą komodą – geriau filmuok kaip išardai, kad surinktum teisingai. Aš nebūsiu baldų meistras, supranti. Galiu pervežti patikimai, bet surinkimas tavo galva, nebent atskirai sutariam.

Kaip transportuoti augalus, katę ir sodo įrankius į Angliją?

Augalai... oficialiai negalima įsivežti dirvos. Reikia išimti iš vazonų, nuplauti šaknis. Žmonės pamiršta. Katė – veterinariniai reikalai, skiepai, pasas. Mes vežame krovinį, gyvūnai su specialiomis tarnybomis, nors kartais... ne, atsiprašau, gyvūnų nevežame. (Nors viena klientė prašė įsidėti katiną į krepšį tarp pagalvių – atsisakiau. Nepyk.) Sodo įrankiai turi būti švarūs – be žemių! Anglijos muitinė labai nemėgsta purvo. Buvo, kad paprašė palikti kastuvą. Ne-atėmė, tiesiog neleido. Purvas.

Ar fūra tilps mano gatvėje Londone, kur pilna statytų mašinų?

Londono gatvės... siauros. Kartais net mažesnis krovininis netelpa. Tada ieškom vietos toliau ir nešam rankom. Tai kainuoja laiku. Jei turi privačią aikštelę – puiku. Jei ne – teks derėtis su kaimynais. Buvę taip – vyriškis išlindo iš penkto aukšto ir sako: „jūs čia neišsuksit“. Nu ir neišsukom – teko apsisukti kitur. Anglai kartais keistai statosi, lyg tyčia. Apie tai reikia pagalvoti prieš. Mes visada klausiam – ar yra kur apsisukti, ar kieme vieta.

Kokia yra CMR sutartis ir ar tikrai jos reikia perkraustant asmeninius daiktus?

CMR – tarptautinė vežimo sutartis. Ar reikia? Techniškai taip. Bet daugelis nepasirašo arba paišo ant lapelio. Mes darom tvarkingai. Ten surašomi daiktai, dėžės, vertingi daiktai. Klientai sako „viskas vertinga“. Bet CMR turi konkretų sąrašą. Ji saugo ir tave, ir mus. Jei kas nutinka – pagal ją atlyginama. Reikia perskaityti, nebijoti. Žinau atvejų, kai be jos liko nieko neįrodęs. Pabrėšiu – CMR nėra draudimas, tai sutartis.

Pinigai, sąžiningumas ir keisti nutikimai

Kodėl vienos įmonės siūlo dvigubai mažesnę kainą nei jūs?

Nu va, jautri tema. Yra tokių, kas verčia fūrą per du mėnesius, neturi draudimo, samdo juoduosius vairuotojus. Kaina maža, bet rizika – tavo. Mačiau, kaip žmogus sumokėjo du šimtus, o daiktai dingo Kaune. Telefonas nebeveikė. Jeigu kaina ženkliai mažesnė – paklausk savęs, kodėl. Ar mašina daužta? Ar yra licencija? Mes ne šventieji, bet dirbam sąžiningai. Kartais galvoju, kad pigūs vežimai – loterija. Pasiseka arba prarandi viską. Aš nežaidžiu.

Ar verta vežti seną sofą ir skalbimo mašiną, ar geriau nusipirkti naujų Anglijoje?

Mhm... jei sofa iš „Ikea“, tai neverta. Anglijoje jų kiekvienam kampely. O jei senovinė, tvirtos medienos – vežk. Skalbimo mašina... įtampų skirtumas kitoks, bet adapteriai kainuoja centus. Anglų lizdai kitokie, bet technika universali. Aš vežčiau tai, kas brangu emociškai. Kita vertus, kartais žmonės veža šaldytuvą, vertą šimto, o pervežimas kainuoja du šimtus. Pamatuok vertę. Anglijoje antrinė rinka puiki.

Ar galiu siųsti tik keletą dėžių, be pilno buto?

Žinoma. Tai grupinis arba dalinis pervežimas. Kelios dėžės, kelios kelioninės. Sudedam į skyrių. Kaina pagal tūrį. Svarbu, kad dėžės tvirtos, nes spaudimas nelabai malonus. Buvęs atvejis – klientė siuntė porcelianą mažose dėžutėse. Atvažiavo... sudaužytas. Ne dėžutės, o turinys. (Pataisau – traškios dėžutės, o lekštės dalimis.) Žodžiu, jei siunti dalį, pakuok taip, lyg vežtum brangenybes. Nes taip ir yra.

Kaip išsirinkti patikimą partnerį tarptautiniams perkraustymams?

Taip kad paprasta nėra. Skambink ir klausk. Jei telefone šneka aplenkdamas tave, neduoda laiko, viską žada per greitai – pabėk. Geras vadybininkas paklausia – ką, kiek, kada, kur. Pasako apie problemas. Netgi pasako, kad su gūžiais nebus lengva. Aš kalbu atvirai, kad kartais gali vėluoti keltai. Jei kas sako „viskas bus šimtu procentų gerai“ – meluoja arba niekada nedirbo šito. Žiūrėk, ar turi ofisą, ar suteikia sutartį.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga ir ar ji visada įmanoma?

Tai reiškia – iš senų durų prie naujų. Teoriškai. Realiai, jei septintas aukštas be lifto – iki laiptinės. Tada rankom. Nesunku suprast. Arba kaimas prie siauro kelio – fūra neįvažiuos. Tada „durų iki durų“ tampa „iki artimiausios aikštelės“. Normalu, bet reikia žinoti. Aš klausiu – ar liftas? Ar kieme vieta? Kad nereiktų aiškintis vietoje. Buvo – klientas sakė, liftas yra. Išsikrovėm į antrą, o jis – sugedęs. Nu, sportas.

Ar galima vežti alkoholio kolekciją, židinį ir ginklų kolekciją?

Alkoholis – taip, asmeniniam naudojimui, ribotas kiekis. Dešimt butelių – ok, šimtas – jau klausimų. Židinys... jei mūrinis, nevešiu. Jei dekoro – taip. Ginklai – STOP. Anglija griežta. Buvęs klientas turėjo medžioklinį – tvarkė atskirai, su licencijomis. Mes vežėm tik dėžę su kitais. Šautuvas atskirai per tarnybas. Pažįstamas pasakojo, kad vienas bandė pergudrauti... ilgam atsisveikino su mašina. Nežinau tiksliai kaip, bet girdėjau.

Kaip mokėjimas? Ar galima sumokėti tik gavus daiktus?

Mes imam avansą – trisdešimt procentų. Galutinis – prieš iškrovimą arba jam pasibaigus. Taip dėl rizikos. Būna, kurie dingsta Anglijoje. Fūra pastovi, o jie – išjungę telefoną. Ne visi tokie, bet dvidešimt metų moko. Yra įmonių, kurios ima po visko, bet jos brangios arba naivios. Pavedimą ar grynuosius. Jei siūlo mokėti tik po mėnesio – tai kreditas. Mano specialybė – transportas, ne bankas.

Ką jei mano daiktai netelpa į vieną fūrą ir reikia dviejų mašinų?

Tada sakai – reikia dviejų. Arba mes atvažiuojam įvertinti ir matom, kad per daug. Paprasta matematika: tūris didesnis nei talpa – reikia antros. Dvi mašinos = dviguba kaina. Nebent etapais. Buvo labai įdomus atvejų prieš penkerius metus. Šeima iš Panevėžio, keturių kambarių namas, sandėliukai, voljerai. Aš atvažiavau... supratau, kad reikia trijų mašinų. Nustebo. Kai paaiškinau, kad tai ne butas Vilniuje, o namas su garažu – susitaikė. Geriau žinoti iškarto.

Ar jūs vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, žinoma. Stengiamės, kad abi kryptys būtų pilnos. Iš Anglijos dažnai vežasi baldus, techniką, emigracijos daiktus. Kainos panašios, tik valiuta kita. Kartais specifiniai dalykai – vienas klientas vežė atgal seną traktoriaus modelį. Ne traktorių... modeliuką. Mažą. Supakuota buvo kaip Fabergė kiaušinis. Atvežėm sveiką. Tai tiek. Anglija–Lietuva kryptis man tokia pat įprasta, kaip važiuoti į Druskininkus. Tiesa, kelias ilgesnis.

Koks pats sunkiausias dalykas tarptautiniame perkraustyme, apie kurį žmones net nesusimąsto?

Kantrybės praradimas. Ne kėlimas, o lūkesčiai. Žmonės galvoja, kad tai kaip „Wolt“ – paspaudėm ir po trijų dienų idealiai. O čia – dvi valstybės, oras, eilės. Sunkiausia nepulknoti telefonu kas valandą. Suprantu – jaudulys. Bet kartais reikia leisti procesui vykti. Blogiausiai jaučiasi tie, kurie niekada nepatyrė, kad daiktai važiuoja be jų. Pasitiki procesu. Ir dar – lūkesčiai dėl pakavimo. Jei supakavai blogai, rezultatas bus blogas. Taškas.

Išvada

Kad ir kaip ten bebūtų, krovinių pervežimas į Angliją laiku ir patikimai įmanomas tik tada, kai abu šaliai kalbasi atvirai. Tu man pasakai viską, ką veži, o aš pasakau, ko tikėtis kelyje. Nėra stebuklingos piliulės – yra patirtis, normalios mašinos ir žmonės, kurie dirba jau kelis dešimtmečius.