Krovinių pervežimas į Angliją iš visos Lietuvos: kaip neišprotėti kraustantis

Gaunu skambutį ketvirtą vakaro, o kitam gale vyrukas iš Kauno. Reikia į Bristolį, laiko – trys dienos. Atsidūstu. Dvidesimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų. Mačiau visko. Krovinių pervežimas į Angliją iš visos Lietuvos atrodo kaip du paspaudimai telefonu, kol neatreni penkių sočių dėžių ir lifto, kuris tarškėdamas sustojo trečiame aukšte. Realybė kitokia. Jei ruošiatės kraustytis – neieškokite stebuklų, ieškokite normalaus žmogaus su mašina, kantrybe ir nugaros, kuri gali išnešti šaldytuvą.

Pradžiai – apie kainas, nes visi apie tai klausia pirma

Kiek maždaug kainuoja daiktų pervežimas į Angliją dabar, 2024–2025 metais?

Na, žiūrėkit. Jei vežate iš Vilniaus į Londoną ir telpiate į mažesnį furgoną, galite tikėtis kokių 900–1300 eurų. Jei reikia didelio sunkvežimio su dviem vyrais – tada jau 2000 ir daugiau. Kuras šokinėja, o dar tie Londono centro tarifai, kurie vežėjus varytų iš proto. Neesu tikras dėl degalinių priemokų po paskutinių rinkliukų – skaičiai keičiasi greičiau, nei aš spėju atnaujinti savo popierinę skaičiuoklę. Bet pigiau nei 700 eurų už pilną perkraustymą – arba su gaudynėmis, arba jūsų daiktai bus kaip kamuolys žaidžiamas trijuose skirtinguose furgonuose. Neklauskite kaip žinau.

Ar galiu gauti mašiną jau šį savaitgalį, jei kreipiuosi ketvirtadienį?

Kartais taip. Retai. Jei kas nors atšaukė maršrutą ar mūsų vairuotojas grįžta tuščias iš Birmingemo. Bet jei laukiate šio savaitgalio – turbūt jau vėlu. Yra sezonas, yra ne sezonas. Vasarą viskas užsakyta mėnesiui į priekį. Žiemą – galima rasti vietos. Skambinkite, tikėkitės, bet nebarkite, jei pasakysiu „ne“. Aš paskambinsiu kolegoms, pažiūrėsiu, bet nekaltinkite manęs, kad nesu stebukladarys.

Kai reikia krautis, o tu vienas name

Ką daryti, jei turiu tik sofą, šaldytuvą ir nei draugų, nei pakavimo popieriaus?

Buvo toks atvejiukas Panevėžyje – klientas vienas, sofa sena, šaldytuvas didesnis nei jo vonia. Jis paskambino man beveik ašarodamas. Ką daryti? Užsisakykit pakavimo paslaugą su išnešimu. Taip, tai kainuoja. Taip, gaila pinigų. Bet jei bandysite patys neštis šaldytuvą iš penkto aukšto – gali baigtis bėda su nugara ir tada gydytojai kainuos daugiau. Vežėjai paprastai neįeina į kainą, kad išneš viską iki paskutinio šaukšto stalčiuje. Bet jei derate – padės. Už atskirą mokestį.

Aš pats supakavau daiktus. Kai kur įvyniojau į laikraščius – bus tragedija?

Laikraščiai. Aš irgi taip dariau prieš dvidešimt metų. Dabar žinau – spauda palieka žymes, o jei drėgna – dar ir sudrekina popierių į trupinius. Jei neturite burbulo plėvelės, naudokite dekisus, rankšluosčius, bet ne žurnalus. Nors... geriau jau į laikraštį nei nieko. Tik atkreipkit dėmesį – anglų krautuvai nemoka lietuviškai. Ant dėžės rašykit „FRAGILE“ didelėmis raidėmis. Kitaip jie mato „atsargiai“ ir galvoja, kad tai kokio nors keisto alaus pavadinimas. Rimtai.

Dokumentai, muitinė ir visa biurokratinė šaraškalynė

Ar dar reikia kažkokių popierių po to Brexit, ar tiesiog mašina važiuoja?

Brexit... Na, ką aš galiu pasakyti. Anksčiau tai buvo kaip važiuoti į Marijampolę – sėdi ir važiuoji. Dabar reikia inventorizuoti daiktus. Ne pirkimo čekių, bet sąrašo. Muitinė kartais atidaro, kartais praleidžia be žvilgsnio. Neesu 100 % tikras dėl naujausių taisyklių alkoholiui ar tabakui – tai keičiasi kas kelis mėnesius. Jei vežate tik asmeninius naudotus daiktus, paprastai problemų nebūna. Bet jei tarp jų – dešimt naujų televizorių – tada jau nebe perkraustymas, o verslas. Ir verslui – kitos taisyklės.

Ar mano mamos porcelianas išgyvens muitinę, ar jie ten mėto dėžes?

Aš muitinėje nedirbu, bet per tiek metų nesu matęs, kad muitininkai specialiai mėtytų dėžes. Jie atidaro, pasižiūri, uždaro. Problema ne muitinė – problema jūsų pakavimas. Jei porcelianas suvyniotas į vieną sluoksnį popieriaus ir padėtas po knygų dėže – tada taip, bus bėda. Kai mes vežame tokius daiktus, dedame juos vertikaliai, o ne gulčiai. Ir žinokit, vairuotojai labiau nervinasi dėl cypiančių stiklo dėžių nei jūs. Jie girdi tą garsą visą kelionę per Europą. Neįsivaizduojat, kaip tai erzina.

Apie blogas įmones ir realybę, kurią retai kas parodo

Kodėl vieni vežėjai sako 900 eur, o kiti 2800 – ten ta pati paslauga?

Ne, nėra ta pati. 900 eurų dažniausiai reiškia, kad kažkas ims jūsų daiktus, sudės juos į furgoną, kuriame jau augalai, katinas ir kažkieno motociklas, ir pristatys kada nors. Galbūt. O gal parduos maršrutą trečiam asmeniui. Tikri perkraustymai kainuoja. Mašinos amortizacija, dyzelis, maršrutų planavimas, draudimas, padangos. Jei kas nors siūlo vežti jūsų šeimos turtą už kainą, mažesnę nei degalų kaina – klauskite, kur kasimas. Aš mačiau, kaip žmonės liko be sofos Tilburio uoste, nes „pigus vežėjas“ pasiėmė avansą ir išnyko.

Kas atsitiks, jei vairuotojas stringa kale prie Doverio pusę paros?

2023 metų sausį – visas Doveris užsitvėrė. Rūkas, arba ten koks vėjas, nebeatmenu tiksliai. Vairuotojas Rytis sėdi 14 valandų eilėje. Jūsų daiktai sėdi su juo. Telefonas švilpia kas valandą. Aš negaliu jo teleportuoti. Jei tokia jėga – reikia laukti. Žmonės kartais galvoja, kad kas nors turi vatą. Neturim. Tai paprastas furgonas ant kelio. O prancūzai ten dar ir kavą brangiai parduoda. Kelionė teoriškai – 3 dienos. Praktiškai – priklauso nuo oro, eilių ir to, ar tunneliui euru veikia.

Ar tiesa, kad kai kurios įmonės perduoda krovinį kažkokiems tretiesiems, o pats klientas nežino?

Taip, ir tai yra bjauru. Jūs bendraujate su vienu įmonės vadovu, o pasirodo, kad jūsų daiktai pakliūna į visai kitą furgoną su visai kitu vairuotoju, kuris neturi jūsų kontaktų. Aš pats darau viską taip, kad jeigu pas mane daiktai – tai jie važiuoja su mano komanda. Jei reikia pagalbos – sakau iš karto. Nes jei sofos dingo – kam skambinsit? Tam, kuris pasiėmė pinigus, o jis pasakys „skambinkit tam kitam“. O tas kitas sako „aš tik pavežiau“. Ir taip ratu, o jūs be sofos.

Ten, kur visi pamiršta pagalvoti

Ar vežėjas užeis į mano butą penktame aukšte be lifto ir išneš stalą?

Jei apie tai sutarėte – taip. Bet jei ne – ne. Furgono vairuotojai nėra Samsonai, nors kai kurie ir atrodo stiprūs. Penktas aukštas be lifto yra sporto salė. Aš pats jau tris kartus susitvėriau kryžmį taip veždamas spintą Kaune. Jei reikia nešimo, tai kainuoja papildomai ir reikia dviejų žmonių. Kartais klientai sako „o ten gi lengva“. Nėra lengva. Pakuotės sveria. Ir dar vienas dalykas – jei laiptinėje per siaura, likite be stalo arba su subraižytomis durimis. Rinkitės.

Ar galiu kartu važiuoti su vairuotoju iki Birmingemo?

Ne. Anksčiau, prieš kokius penkiolika metų, kartais paimdavome keleivį į priekį, ypač jei buvo tuščia vieta. Dabar draudimas, darbo laiko reglamentavimas, taisyklės. Furgone yra vietų, bet jos skirtos ekipažui. Jūs ten nesugyvensit – vairuotojai valgo dešreles prie vairo, nes neturi laiko sustoti, klausosi radijo, kurio jūs nenorėsite klausytis, ir miega kabinoje per du办成 gultus. Be to, jie kalba lietuviškai, bet arba per daug, arba per mažai. Ne, nėra keleivio varianto oficialiai.

Ar galima vežti augalą, katę ir dviratį? Ir dar tą benzino kanistrą?

Augalai – ne, jie nėra leidžiami be fitosanitarinio. Katė – tam yra veterinariniai pasai ir specialūs pervežėjai, ne mes. Dviratis – taip, tik atsukite pedalus, nes kitais subraizo kitus daiktus. O benzinas – absoliučiai ne. Nei kanistras, nei dujų balionas, nei aerosolis be dangčio. Tai gaisro pavojus. Vieną kartą klientas bandė įkišti daiktus su tepalu. Atidengiau. Vairuotojas iškart atšaukė pakrovimą. Nes degti niekas nenori.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir „pilnas krovinys“? Nes skaitau forumuose ir nesuprantu nieko.

Pilnas krovinys – tai kai visas furgonas ar sunkvežimis skirtas tik jums. Važiuoja iš taško A į tašką B be sustojimų. Dalinis – kai jūsų dėžės užima dalį vietos, šalia yra kito kliento sofa, dar kažkieno dviračiai. Pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti ir pristatyti kitus. Kartais žmonės pyksta, kad jų daiktai trumpam nuvežti į kokį Vokietijos terminalą. Taip, terminalas. Nes logistika taip veikia. Jei nenorite – mokėkite už pilną. Jei taupote – turite kantrybės.

Iš visos Lietuvos – ar tikrai iš kiekvieno kampelio?

Ar galima paimti daiktus ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Mažeikių ar Kėdainių?

Žinote, krovinių pervežimas į Angliją iš visos Lietuvos yra labai dažnus reiškinys, nes žmonės kraustosi ne tik iš sostinės. Taip, galima paimti ir iš Mažeikių, ir iš Kėdainių, bet maršrutas turi susidėti. Jei esate ant kelio – puiku. Jei gyvenate Kuršėnuose, kur tik vienas kelias – reikės, kad furgonas specialiai nuruktų. Specialus nuvažiavimas kainuoja. Kartais mes surenkame klientus iš Šiaulių, Panevėžio, net Biržų, jei važiuojame tuo metu pro šalį. Jei ne – tenka palaukti, kol prisirenka krovinys į tą pusę.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Kauno iki Mančesterio?

Mašinai – apie 2000 kilometrų (na, tiksliau 2100, bet skaičiuokime apvaliai). Vairuotojai negali važiuoti be sustojimo, turi laikytis poilsio laiko. Teoriškai – galima nulėkti per 27 valandas pakeičiant vairuotojus. Realybėje – 3–4 dienos, jei pilnas krovinys. Jei dalinis krovinys – gali būti ir savaitė, kol surinksim kitus klientus Vilniuje, Varšuvoje. Kartais klausiate, lyg mes turėtume slaptą tunelį po Lamanšu. Neturime. Ten reikia keltu. O kelte vėl eilės. Tokia jau ta Europos dalia.

Kai viskas eina ne pagal planą – o taip būna kiekvienam antram

Ką daryti, jei mano buto šeimininkas paskutinę dieną neleidžia įnešti furgono į kiemą?

Buvęs atvejis Brixtone. Furgonas atvažiuoja, o kieme stovi statybinė technika. Šeimininkas pamiršo pasakyti. Mes nešėm dėžes 150 metrų per purvą. Nejuokinga. Jei kieme nėra vietos – reikia kelti rankomis. Jei lietus – daiktai šlampa per deklę. Visada turėkite planą B. Paklauskite kaimyno, ar galima privažiuoti. Arba suderinkite laiką. Furgonas negali laukti dvi valandas gatvėje – policija arba žmonės skambins. Londone viskas brangu, įskaitant baudas už stovėjimą be leidimo.

O jei mano daiktai atvyksta, o aš dar neturiu raktų į naują būstą?

Tai antras blogiausias scenarijus po gaisro. Vairuotojas laukia – degina pinigus. Jūs skambinate agentui, o jis sako „rytoj, pone“. Turite pasirinkimą: mokėti už laukimo laiką arba vežti daiktus į saugyklą. Abu variantai kainuoja. Kartais prašo palikti furgone dar parai. Mes nenorime – kiti klientai laukia. Išsinuomokite saugyklą Londone, nors ir tai kainuoja ranką ir koją. Geriau neplanuokite gavimo dienos ta pačia diena, kai pasirašote nuomos sutartį. Palikite 2–3 dienų tarpą. Patarimas iš nukentėjusio.

Ar daiktai apdrausti, jei kas natsitiks mašinai?

Taip, galioja CMR konvencija. Bet ji dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį. Jei turite seną stalo kompiuterį, kuris sveria 20 kg, gausite kelis eurus pagal formulę. Todėl brangiems daiktams – elektrinei gitarai, paveikslams – reikia papildomo draudimo. Tai kainuoja, bet verta. Daugelis to nedaro. Vieną kartą furgonui sugedo stabdžiai Vokietijoje. Nieko neįvyko, tačiau jei būtų... Tie, kas apdraudė, gavo kompensaciją. Tie, kas ne – verkė. Nešiosite riziką ant savo pečių ar iš anksto sumokėsite dešimt eurų? Aš žinau savo pasirinkimą.

Pakavimas, buitis ir kiti dalykai

Kokio dydžio furgonas man reikalingas, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Dviejų kambarių butui – koks 20 kvadratinių metrų? Tada tiks didelis furgonas, tipo Mercedes Sprinter arba MAN TGL mažesnis. Nebus per daug vietos, nebus per mažai. Jei turite spintą nuo grindų iki lubų – reikia sunkvežimio. Vieną kartą paskaičiavome klientui, kad telpa, o paskui paaiškėjo, jog jis turi dar vieną sofą garaže. Mes pakraunam, bet reikia žinoti iš anksto. Geriau pasakyti „telpa“ ir tada pridėti, negu vėliau kratytis. Furgonai turi fizines ribas. Literally.

Kaip supakuoti stiklinę lentyną, kad nenusprogtų į šukes?

Nepakuokite gulčiai. Stiklas turi stovėti vertikaliai, kaip durys. Apvyniokite burbulo plėvele – ne penkis sluoksnius, bet solidžiai. Dėžėje neturi būti tuščių ertmių. Užpildykite suvyniotomis lovatiesėmis. Ir užrašykite ant dėžės, kad ten stiklas. Aš kartais pats vežu tokias lentynas – matau, kaip klientai jas suvynioja į pledą ir deda gulčiai. Pledas slidžias. Atvažiuoja – dulkės stiklo dulkės. O man gaila. Nes daiktai turi emocinę vertę. Ypač jei tai močiutės dovana.

Ar tikrai nereikia vežti senos sofos, jei ji iš IKEA, pirktos prieš šešerius metus?

Aš jums sakau kaip žmogus, kuris matė šimtus butų: jei tai „Billy“ lentyna ar „Klippan“ sofa – parduokite. Anglijoje rasite tą pačią IKEA, tik su kitu lizdu. Transportavimo kainos bus didesnės nei sofos vertė. Bet jei tai senas, solidus lietuviškas baldas iš tikros medienos – veškite. Ten Anglijoje pigiai to nenupirksite. Skaičiuokite: sofos pervežimas gali kainuoti 400 eurų. Nauja IKEA sofa – 500 svarų. Ar verta? Jei turite sentimentų – taip. Jei ne – parduokite viską ir pradėkite švariai. Mažiau rūpesčių.

Paskutiniai klausimai, kuriuos gaunu kas savaitę

Ar galiu sekti furgoną telefonu, kaip Uberį?

Galite skambinti. Kai kurios didelės įmonės turi GPS, bet aš asmeniškai skambinu vairuotojui tiesiogiai ir klausiu, kur jis. Dauguma atsiliepia, kai sustoja. Jei vairuoja – palaukite. Realaus laiko stebėjimo programėlių retai kas naudoja. Tai ne pica, kad pamatytumėte kurjerį judantį žemėlapyje. Tai sunkvežimis tarp Koblenco ir Dunkerko. Vairuotojai kartais nespėja net pavalgyti, tai ko jūs norit – kad jie dar ir SMS rašytų su koordinatėmis?

Ar galiu vežti maisto produktus, pvz., šaldytą mėsą ar sūrį iš Lietuvos?

Aš čia turiu pripažinti – nežinau tiksliai, kaip yra su šviežia mėsa po paskutinių taisyklių atnaujinimų. Anksčiau – uždrausta. Dabar maisto produktai nebe per ES sieną – griežtai. Konservai, sausainiai – gal. Šviežias maistas, pieno produktai – rizikinga. Muitinė gali konfiskuoti. Jei labai norite lietuviško sūrio – geriau suvalgykit pakeliui. Arba vežkite džiovintą duoną. Nei kvepia, nei gesta. Aš asmeniškai nepriimu šaldytos mėsos. Per daug galvos skausmo dėl temperatūros režimo.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui atvykus?

Kartais taip, bet aš patarčiau pavedimą. Grynieji – jie turi būti deklaruojami, o vairuotojai ne visada turi tam skirtą laiką. Be to, jei įvyktų koks nors ginčas – nėra įrodymo. Banko pavedimas – tai juoda ant balto. Jei mokate avansą – niekada neapmokėkite pilnos sumos prieš pakrovimą. Tik pusę. Antrą pusę – gavus daiktus. Taip veikia normalūs vežėjai. Tie, kurie prašo 100 % iš anksto... na, aš tik pakeliu antakį. Ir stebiuosi žmonių patiklumu.

Koks geriausias metų laikas kraustytis į Angliją?

Vasara – brangu, karšta, visi nori, furgonai užsakinėti. Žiema – pigiau, bet rizika, kad Kalėdų metu vairuotojai nori namo, o ne į Doverį. Aš patarčiau rugsėjį–spalį arba vasario–kovo pradžią. Tuščiau, kainos normalios, orai dar ne tokie blogi. Nors vienas vairuotojas man sakė, kad geriausias oras yra tada, kai tu jau nebeskaitai orų prognozių ir tiesiog važiuoji. Jis filosofas. Bet statistiškai – venkite paskutinės rugpjūčio savaitės. Chaoso savaitė. Visi grįžta, visi verkia.

Krovinių pervežimas į Angliją iš visos Lietuvos nėra lengvas pasivažinėjimas, bet ir ne rakštuvas be galvos skausmo. Reikia plano, kantrybės ir normalaus užnugario. Dvidesimt ketveri metai mokė, kad pigiausias pasiūlymas retai kada baigiasi gerai. Verčiau mokėkite šiek tiek daugiau ir žinokite, kas turi jūsų daiktus. Skambinkite anksti, klauskite kvailų klausimų – mes nežiūrime į jus kaip į kvailius. Žiūrime kaip į žmones, kurie nori saugiai persikelti. Sėkmės kraustantis.