Krovinių pervežimas į Angliją iš Darsūniškio: kaip tai vyksta nuo durų iki durų

Darsūniškis – mažas miestelis prie Nemuno. Kai man skambina iš ten, žmonės dažnai galvoja, kad daiktus pirmiausia reikia nuvežti iki Vilniaus ar Kauno. Tikrai ne. Aš atvažiuoju ir prie pat sodybos durų. Krovinių pervežimas į Angliją iš Darsūniškio vyksta taip pat, kaip ir iš didmiesčių, tik kelias iki pagrindinės magistralės kartais būna tikras siurprizas vairuotojui. Per dvylika metų mačiau, kaip žmonės pakuoja daiktus į maišelius nuo bulvių ir stebisi, kodėl veidrodis atsidūrė Londone trupininiais. Kartais pats pagalvoju, kaip galima tikėtis kitaip. Štai ką svarbu suprasti prieš pradedant.

Pradžia – kainos ir pakrovimas iš kaimo

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Darsūniškio į Angliją?

Jei turi normalų dviejų kambarių butą, rinkis nuo 800 iki 1500 eurų. Rugsėjį kainos šokteli, nes visi studentai traukia į universitetus. Žiemą pigiau, bet tenka laukti, kol fūra susidėlios. Iš Darsūniškio paimti kainuoja brangiau nei iš Kauno, nes reikia nuvažiuoti nuo magistralės dvidešimt kilometrų – laikas ir dyzelis. Kai kurios įmonės vėliau prideda paslėptų mokesčių, pavyzdžiui, „kuro antkainį“. Aš to nedarau, bet esu matęs. Verčiau paklausk iš karto visų skaičių.

Ar įmanoma pasikrauti tiesiai iš sodybos prie Nemuno, ar ten fūra neprilips?

Taip, bet atsargiai. Praeitą pavasarį bandėm su aštuoniolikos metrų fūra įvažiuoti į kiemą – grįstas takas buvo minkštas, mašina įsibrukusi iki patvorio. Teko kviesti traktorių, klientas piktas, nors pats sakė „važiuokite tiesiai“. Dabar klausiu du kartus: „Ar privažiuosiu be prasiskendimo?“ Jei kelias blogas – darom susitikimą Kaišiadoryse prie degalinės. Nepasakyk, kad viskas gerai, jei kieme – purvas. Neįsižeisiu, tik nenoriu vėl klimpti.

Pakavimas – dažniausiai žmonės susimauna čia

Ar tikrai reikia naujų dėžių, ar galiu panaudoti senas iš parduotuvės?

Senos dėžės iš maxima ar lidlo – laiko bomba. Kartą vežiau daiktus su kartą sudrėkusiais dugnais ir apačia iškrito jau pakrovime. Naujos dėžės kainuoja centus, o nervai – brangiau. Jei taupai, geriau pataupyk ant kavos aparato, o ne pakavimo. Dvigubos siūlės, lipni juosta – pagrindas. Ir nespauk daiktų iki reflekso, nes fūroje viskas slenka, kad ir kaip suverstum. Sakau iš patirties, smulkmenos lemia rezultatą.

Kaip supakuoti servizą, kurį mama padovanojo prieš dvidešimt metų?

Kiekvieną lėkštę suvyniok į burbulinę plėvelę, o ne į laikraštį, nes dažai nubėga. Dėk taip, kad tarp jų būtų minkštas sluoksnis. Aš asmeniškai dar priberiu granulių, bet daugelis to nedaro. Dėžėje viršuje rašyk „STIKLAS“ ir neskubėk maišyti su knygomis. Buvo, kad klientė sudėjo porcelianą su enciklopedijomis – enciklopedijos laimėjo. Padaryk foto prieš pakuodamas, draudimui. Nors smulkių įbrėžimų draudikai neretai nepadengia.

Ar skalbimo mašiną galima vežti nesupakuotą, juk ji iš metalo?

Metalas neegzistavo be įbrėžimų. Skalbimo mašina turi briaunas, kabliukus, o fūroje juda viskas. Įsivaizduok, kaip būgnas daužosi į šaldytuvą, jei abu be apsaugos. Durelės gali atsidaryti, mygtukai nulūžti. Užvyniojame plėvelę, uždedame kartoną ant kampų, ir ramu. Kaina minimali, o Londone nereikia ieškoti atsarginio mygtuko. Kartais žmonės sako „prikrausiu tarp sofų“. Tada aš tik nutilstu ir vežu, bet pažiūriu į juos rimtai.

Ar galiu vežtis sodinukus ir vazonus į Angliją?

Čia turiu būti atviras – augalams į UK yra griežtai. Daug kas mano, kad jei tai tik kelios rožės, sueis, bet muitinė konfiskuos arba reikalaus fitosanitarinio. Asmeniškai stengiuosi nevežti žemės turinčių vazonų, nes prieš ketverius metus Doverio uoste vairuotojas turėjo atiduoti kelis dešimtis vazonų dėl dokumentų. O gal trisdešimt? Nepamenu tiksliai, bet problema tikra. Geriau atiduok kaimynui, o Londone nusipirk naujų. Klientai pyksta, bet aš nebotanikas, o pervežėjas.

Dokumentai – nuobodybė, bet be jos niekaip

Kas nutinka, jei neturiu sąrašo ir tiesiog suverčiau daiktus į fūros gilumą?

Tada prasideda bėdos. Muitininkai gali sustabdyti krovinį Doverio uoste, jei pamato netvarką. Reikia bent jau apytikslio sąrašo – kas dėžėse, ar baldai, ar rūbai. Kartą vežiau šeimą, kur vyras pasakė: „Ten viskas, kas liko po skyrybų“. Suprantu emocijas, bet techniką deklaruoti reikia. Be sąrašo – patikrinimas, o blogiausiu atveju atidarinėjimas. Delsimas kainuoja porą šimtų svarų dienai. Fūros nestovi dykai. Surašyk daiktus, net jei ir nieks neskaito kiekvienos eilutės.

Ar reikia pildyti Customs formą, jei vežu tik savo senus rūbus ir sofą?

Taip, reikia. Tai vadinama C3 arba perkraustymo forma, jei perkeli namus. Reikia įrodyti, kad gyvenai Lietuvoje ilgiau nei metus. Aš padedu užpildyti, bet duomenis turi pateikti tu pats. Kartais žmonės klausia, ar galima sakyti, kad dovanos – nedarykim taip. Muitinė nėra kvaila. Buvę atvejų, kai bandė interpretuoti taisykles laisviau, ir gavo baudas. Nuo 2011-ųjų... ar kada ten buvo tos baudos? (Nesu visada tikras dėl datos, bet baudos tikrai egzistavo jau seniai.)

Fūroje ir kelyje – realus vaizdas

Kiek dienų dažniausiai važiuoja siunta iš Lietuvos į Angliją?

Normaliai – keturios iki šešios darbo dienos nuo pakrovimo. Bet aš ne dievas, ir orai pasikeičia. Kartą Kalėdų metu sniegas uždengė autostradą šiaurinėje Vokietijoje, ir mes stovėjom. Fūros važiuoja porininkai, bet jei eilė Doverio uoste – pridedama diena. Tai neduosiu pažadų. Realiai, jei pakrauta pirmadienį, daiktai pas jus bus penktadienį arba kitą pirmadienį. Ne anksčiau. Mažas krovinys laukia surinkimo, tai dar pridėk dieną ar dvi.

Ar mažas krovinys visada lėčiau važiuoja, nes reikia sulaukti kol fūra prisipildys?

Deja, taip. Jeigu veži du kubus, esi dalinis krovinys. Fūra važiuos tik tada, kai susidėlios visi siuntiniai. Kartais surenkame per tris dienas. Kartais – stovėjo Kaune penkias dienas, nes klientas iš Panevėžio neišėjo iš namų ir neišjungė telefono. Penkios dienos. Aš pats išnevėriau. Maži kroviniai pigesni, bet lankstumo mažiau. Jei skubu – tikrink, ar yra laisva vieta jau važiuojančioje mašinoje. Nepatogu, bet fūra nekeliauja pusiau tuščia be reikalo.

Ar vairuotojas pats krauna, ar aš turiu ieškoti pagalbininkų Darsūniškyje?

Standartiškai vairuotojas vairuoja. Jei užsisakei tik transportą, krauti pats arba rask du vyrukus. Mes turime savo darbuotojus arba randame vietinių. Darsūniškis mažas, bet atsiranda Antanas, kuris už dešimt eurų padeda. Pats vairuotojas gali padėti nestandartinius daiktus prilaikyti, bet sofą į penktą aukštą be lifto – ne jo darbas. Aptarkit iš anksto. Kartais vairuotojas vardu Romas labai stengiasi, bet nereikia to tikėtis pagal sutartį.

Ar žiemą verta vežti baldus, ar drėgmė padarys savo?

Fūros sandarios, bet ne hermetiškos. Temperatūros pokyčiai kelionėje dideli, ir kondensatas baldais rūpintis nemoka. Laikrodį palikai fūroje – gali sustoti. Odinę sofą – dėmės. Džiovink baldus prieš pakraudamas, nedenk plėvele, kuri pritraukia drėgmę prie paviršiaus. Žiemą pigiau, bet rizikingiau. Viena klientė vežė pianiną sausį ir labai bijojo. Atkeliavo sveikas, bet elektronika žiemą prisiderina tik po paros. Jei žiemą veži – kantrybės.

Apie ką nedainuoja gražūs skelbimai

Kodėl kai kurios įmonės žada per tris dienas, o daiktai atvažiuoja po trijų savaičių?

Klasika. Yra toks dalykas – parduodi tai, ko neturi. Sako „važiuoja rytoj“, o realiai surenka į sandėlį Vilniuje ir laukia mėnesį. Brokeriai paima užsakymą, paskui ieško, kas pigiai nuveš. Tavo daiktai tampa aukciono preke. Jei kaina per maža – stovi. Jei skelbimai rašo „48 val.“ – spragink akis. Į Angliją per dvi dienas tik lėktuvu. Nenoriu absoliutinti, bet skepticizmas sveikina. Geriau paklausk, kur ta fūra būtent dabar yra.

Ar visos perkraustymo įmonės apdraustos, jei sudaužo šaldytuvą?

Ne. Yra CMR draudimas, bet jis ribotas. Yra išimčių. Yra įmonių, kurios neturi licencijos, tik gražų profilį feisbuke. Buvau liudininkas, kai klientas gavo kiaurą šaldytuvą, o įmonė pasakė: „jūs patys blogai supakavot“. Prieš pasirašant paprašyk draudimo poliso numerio. Penkios minutės darbo. Rinkoje pilna „vaiduoklių“, kurie atvažiuoja su išsinuomota fūra. Nemalonu, bet realu. Pasitikrink žmogų, kad nors jis tave ne pazysta, svarbu, kad turi dokumentus.

Ar normalu, kad vairuotojas skambina ir sako „aš pasiklydau kaime“?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Taip. GPS vedžioja per laukus, ypač jei adresas „Darsūniškis, pas Antaną, prie tilto“. Kartą vairuotojas paskambino iš kitos sodybos – bobutė davė vandens ir nurodė kelią. Šypsojaus, bet paskui pats prašau koordinačių. Fūros navigacija nepažįsta žvyrkelių prie Nemuno. Tai pasiklysta ne dėl kvailumo, o dėl blogų ženklų. Planuok laiko rezervą. Ne viskas pagal grafiką, ypač jei kelias vingiuotas ir be pavadinimo.

Pinigai ir staigmenos

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Kaišiadorių rajono, o ne tiesiai iš Kauno?

Logiškai – taip, bet ne šimtai eurų. Skaičiuojame atstumą nuo bazės iki pakrovimo. Iš Kauno – nulis nuokrypių. Iš Darsūniškio – apie keturiasdešimt kilometrų į vieną pusę. Tai dyzelis ir laikas. Bet jei fūra pro šalį važiuoja arba turi kitą krovinį regione, kaina gali nesiskirti. Kaišiadorys vis dėlto netoli magistralės. Tai nesijaudink dėlto labai. Realiai kaina priklauso daugiau nuo daiktų kiekio ir sezono, o ne nuo to, ar esi Kaune, ar prie Nemuno.

Ar reikia mokėti prieš pakrovimą, ar galiu sumokėti atvykęs į Londoną?

Priklauso nuo pasitikėjimo. Pirmasis kartas – atleisk, bet avansas yra taisyklė. Paprastai trisdešimt procentų išankstinėm, likutis prieš iškrovimą. Kartą rizikavau – vežiau į Essexą, o klientas dingo. Nežinau, ar pakeitė numerį, ar nusprendė, kad šaldytuvas nebereikalingas. Praradau savaitę ir pinigus. Todėl dabar taisyklė griežta. Netiki manimi – yra kitų vežėjų. Pinigai – garantija, kad abi pusės rimtai žiūri. O grįžęs iš maršruto atsakau į visus laiškus.

Kas jei svoris išauga 200 kg daugiau nei planavau – perskaičiuos kainą ar sueis?

Sueis, jei sueis, bet fūroje matuojame. Jei skirtumas didelis – perskaičiuojame. Dviejų šimtų kilogramų tai maždaug spinta arba dvi dėžės knygų. Fūros turi maksimalų svorį, ir jei peržengi, baudos Europoje kosminės. Kartais žmogus sako „nu dar truputis“, o pakrauname antrą skalbimo mašiną. Tuomet kaina kyla. Jei nedidelė klaida – dažnai praleidžiam. Aš nesu skaičiuotojas-kvarabas, bet dirbti nuostolingai nemoku. Pranešk iš anksto, jei daiktų padaugėjo. Bus mažiau staigmenų.

Specifiniai daiktai

Ar galiu fūroje įtaisyti seną motociklą, kurį atrestauruosiu Birmingame?

Gali, bet turi būti nuleistas kuras, atjungta baterija. Svarbu, kad motociklas būtų stabilioj padėty – tvirtinu diržais, bet jei jis vienintelis sunkus, gali zvengti per posūkius. Vežiau labai seną Minską, gal septyniasdešimtuosius metus, klientas buvo laimingas Londone. Bet pats nerimavau du šimtus kilometrų. Anglijoje motociklą reikės registruoti, bet tai ne mano darbas. Logistikos prasme – įmanoma, tik pranešk iš anksto, nes fūros grindys turi turėti tvirtinimo žiedus. Staigmenų nereikia nei man, nei tau.

Kaip transportuoti šaldytuvą – atjungtą, išdžiovintą ar kaip?

Atsukti duris, išdžiovinti, palikti atviras dureles kelioms dienoms. Jei fūroje durys užsidaro – garai padarys pelėsį, kuris kvepia amžinai. Šaldytuvą stumiu upright, bet jei modelis naujas – galima ant šono, tik prieš įjungiant palaukti dieną. Kompresorius ir freonas – čia jau ne mano sritis, bet esu matęs, kaip veža neišdžiovinus. Vasarą fūroje kvepėjo žuvimi, nors žuvies nebuvo. Buvo vanduo. Pamoka įsiminta. Taip, skamba kaip aišku, bet patikėk, ne visiems aišku.

Atvykus į Angliją

Ar fūra privažiuoja prie pat namų Londone, ar turiu nuomotis keltuvą?

Londone gatvės siauros. Yra gatvių, kur aštuoniolikos metrų fūra nepraleis. Aš klausiu: „Ar yra parkingas, draudimai, laiptai?“ Jei reikia, nuomojame mažesnį automobilį ir pervežame iš didžiosios fūros – shuttle, kainuos papildomai. Praeitais metais Noting Hil'e bandėme prisispausti tarp medžių – nubraižėme veidrodį. Nuo tos dienos nedarau kompromisų su gamta. Jeigu pats renkiesi siaurą gatvę – turi rinktis ir mažesnį automobilį. Paprasčiau visiems ir saugiau taip.

Kas jei aš negaliu priimti siuntos darbo metu – ar gali pristatyti savaitgalį?

Savaitgaliai kainuoja brangiau. Bet taip, galima. Jei pats negali – įgaliok draugą arba kaimyną. Yra variantas palikti sandėlyje Londone dienai kitai – dažnai pigiau. Aš neišleidžiu fūros be parašo, bet jei sutartyje pasitikime – galime palikti kieme. Nesu policininkas. Svarbu, kad pats prisiimtum riziką. Kartais klientai pyksta, kad negaliu palikti be žmogaus. Bet jei dingsi daiktai – kas atsakys? Štai todėl reikia planuoti arba mokėti už savaitgalį.

Tai ką rinktis?

Ar verta taupyti ir rinktis pigiausią pasiūlymą dėl krovinių pervežimo į Angliją iš Darsūniškio?

Nepatariu. Mačiau pasekmes. Klientas pasirinko variantą už kapeikas mažiau. Fūra neatvažiavo dvi savaites, daiktai buvo perkrauti du kartus, dėžė su stiklais buvo sutrypta. Pigiausias pasiūlymas dažnai reiškia brokerį, kuris tavęs ne pazysta. Arba jis prarado siuntą tarp sandėlių. Jei jauti, kad per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Geriau mokėti trisdešimt eurų daugiau ir miegoti ramiai. Verta. Nebent daiktai verti tik maišo bulvių kainos. Tada rizikuok.

Ką tu pats darytum paskutinį kartą, jei rytoj persikraustytum iš Darsūniškio į Angliją?

Pradėčiau nuo sąrašo rašymo mėnesį prieš. Ir išmestyčiau viską, ko nenaudojau penkis metus. Kuo mažiau daiktų – tuo mažiau galvos skausmo. Pakuočiau knygas į mažas dėžes, nes didelės tampa nešiomos. Pasiruoščiau kopijas dokumentams. Ir užsakyčiau ne pirmą pasitaikiusį skelbimą, o pasižiūrėčiau atsiliepimus. Jeigu balsas kitame gale skamba taip, lyg skaito scenarijų – padėčiau ragelį. Žmogiškas kontaktas svarbiausias. O Darsūniškyje paskutinį kartą pažiūrėčiau į Nemuną. Graži vieta.

Išvada

Krovinių pervežimas į Angliją iš Darsūniškio nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinis procesas. Reikia kantrybės, sąrašo ir žmogaus, kuris nežada stebuklų už centus. Jei ruošiesi kraustytis – skambink anksti, pakuok protingai ir nepamiršk, kad maži miesteliai turi didelę širdį, tik fūrai reikia normalaus kelio. Sėkmės kraustantis. O jei kils klausimų, parašyk – atsakysiu, kai tik grįšiu iš kito maršruto ir nusiplausiu kelionės dulkes.