Krovinių pervežimas į Angliją geriausia kaina šiandien

Jau kokia dvidešimt trečia... ar ketvirta? Na, daugiau nei dvidešimt metų vežu daiktus į Londoną, Birmingemą, Mančesterį ir mažesnius miestelius, kurių pavadinimų vis neišmokstu išrašyti be klaidos. Ir jei manęs kas savaitę paklausia, kokia šiandien geriausia kaina vežti krovinius į Angliją – atsakymas visada toks pats: priklauso. Nuo to, kiek turite daiktų, iš kur veža, ar reikia pagalbos pakraunant. Bet kadangi visi nori skaičiuko, o ne paskaitos, surašiau, ką dažniausiai tenka paaiškinti per vieną dieną. Kai kurie dalykai jums nepatiks. Kiti – nustebins. Na, o apie kainą... čia ilgas atsakymas.

Kaina – ką reikia žinoti nuo pirmo pokalbio

Kiek dabar kainuoja krovinių pervežimas į Angliją geriausia kaina šiandien?

Gerai, atvirai – nėra tokio dalyko kaip „viena kaina visiems“. Jei kas nors telefone pasako skaičių per dvi minutes, jis arba meluoja, arba mėto kainas, kad paskui surezikuos prie vartų. Šiandien už dalinį krovinį iš Vilniaus į Londoną realistiškai mokama nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, jei ne per dideli baldai. Visa mašina – nuo dviejų tūkstančių. Bet jei važiuojate iš Utenos į Kornvalį – kaina bus kitokia. Visada. Todėl geriau pasakyti, ką turite, ir gauti konkretų pasiūlymą, o ne žaisti loteriją.

Ar tikrai pigiau važiuoti daliniu kroviniu, o ne visa mašina?

Dalinių krovinių sistema veikia taip: jūsų sofa važiuoja su kažkieno indų dėže ir dviračiu. Dalinate kurą, kelio mokesčius, vairuotojo laiką. Logiška, kad mokate mažiau. Bet štai kur bėda – jei turite penkis kubinius metrus ir subtilių daiktų, daliniame krovinyje jie bus supakuoti su svetimais. Kartais nutinka, kad laukiama savaitę, kol surinksim pilną mašiną. Jei skubate, geriau mokėti už pilną transportą ir nuraminti nervus. Aš asmeniškai renkuosi pilną mašiną, kai pats kraustausi – taip ramiau.

Kodėl vieni vežėjai sako 800, o kiti 2500 eurų už tą patį?

Matot, čia tokia industrijos paslaptis, kuri neturėtų būti paslaptimi. 800 eurų – dažnai tik plikas pervežimas. Be pakrovimo, be draudimo, be muitinės dokumentų, be supratimo, ką daryti, jei Anglijos pusėje stabdo. 2500 eurų – tai pilnas servisas, kai atvažiuoja trys vyrukai, supakuoja jūsų krištolines taures, uždraudina, praeina muitinę, iškrauna trečiame aukšte be lifto. Ne visi brangūs vežėjai geri, bet pigiausi beveik visada nusivelia kur nors.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Yra, tik jie ne visada vadinami paslėptais. Aš vieną kartą mačiau sutartį, kur „kelių mokestis Prancūzijoje“ buvo mažu šriftu apačioje. Klientas pyko, bet pasirašė, nepaskaitęs. Būna papildomai: jei reikia liftuoti baldus iš devintojo aukšto, jei nepasiruošę prie vartų ir vairuotojas laukia tris valandas, jei reikia muitinės sandėlio. Geriausia kaina šiandien kartais skamba kaip svajonė, o paskui apsiverčia košmaru. Todėl žodiniams pažadams nepasikliaukit. Raštu. Viską raštu. Tada nėra paslėptų mokesčių.

Ar galiu derėtis dėl kainos, ar čia kaip parduotuvėje – kas parašyta, tas galioja?

Galit derėtis, bet ne kaip turgaus aikštėje. Mes turime maršrutus, kurie jau suplanuoti. Jei turite lankstumo – pavyzdžiui, galit laukti tris dienas, kol mašina bus pilna – galime numušti šimtą kitą. Bet jei skambinat penktadienį ir norit išvažiuoti sekmadienį naktį, čia ne derybos, čia panika. Aš vienu metu duodavau nuolaidas senyvo amžiaus žmonėms, bet paskui supratau, kad verslas yra verslas. Dabar kartais numetam kainą, jei klientas pats atsiveža daiktus prie mūsų bazės Kaune – mažiau degalų, mažiau darbo.

Ar galima mokėti grynaisiais, ar jau viskas tik per pavedimą?

Galima, bet ne visada patogu. Aš pats mėgstu pavedimą, nes grynieji kišenėje pabūna, o paskui nežinia kur. Bet pasitaiko, kad klientas senyvo amžiaus ir neturi internetinės bankininkystės. Tada vairuotojas pasiima grynuosius ir duoda kvitą. Svarbu, kad būtų kvitas. Be jo – kaip be dokumento. Kartais jaunesni klientai neturi grynųjų ir stebisi, kad negalim priimti kortele. Na, furgone ne visada veikia terminalas. Reikia pasiruošti – grynais arba pavedimu iš anksto.

Kas vyksta, kol daiktai važiuoja

Koks realus procesas, kai užsakau pervežimą į Londoną?

Pirmas žingsnis – jūs paskambinate arba parašote. Aš paklausiu, kiek kambarių, ar yra pianinas, ar reikia lentynų išardymo. Tada siunčiu sąmatą. Jei sutinkat, rezervuojam datą. Prieš dvi dienas perskambinu patvirtinti. Tada atvažiuojam, kraunam, pasirašom sąrašą. Važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją arba Olandiją – priklauso nuo to, kur mažiau spūsčių. Muitinėje Eišyškėse arba Kalvarijoje praleidžiam kelias valandas. Anglijoje krovinys į paskirtį važiuoja per vieną dvi dienas. Jums paskambina vairuotojas valanda prieš. Jei londonietiškas eismas nepakiša – viskas gerai.

Ar man reikia patiems pakuoti daiktus, ar pervežėjai tai padarys?

Jei norit sutaupyti, pakuokit patys. Bet žinokit, kad per tiek metų teko matyti, kaip žmonės daiktus suvynioja į maišus nuo bulvių. Stebisi, kodėl porcelianas subyrėjo. Mes siūlome pakavimą, bet jis kainuoja. Kartais atvažiuojam, o ten niekas nesuruošta – tada vežėjas stovi ir skaičiuoja valandas. Nepatogiai jaučiatės, kai tenka mokėti už laukiamą laiką. Jei patys pakuojat, bent jau dėžės tegu būna tvirtos, ne iš pašto kontorų likučių. Ir nepagailėkit burbulinės plėvelės. Tai ne prabanga.

Kiek laiko daiktai važiuoja iš Lietuvos iki Birmingemo, pavyzdžiui?

Birmingemas... iš ten kartą vežiau seną motociklą, gailėjausi, kad nepasiėmiau ausų kištukų, nes oras ten toks drėgnas. Bet klausimas – laikas. Iš Vilniaus į Birmingemą su pilnu kroviniu – apie tris keturias paras. Jei dalinis krovinys, gali užtrukti savaitę, nes laukiam, kol prisipildys vieta. Kartais vairuotojas pasiima šaldytuvą, o jis neatjungtas – praleidžiama pusdienis valymui. Realybė. O jei dar Eurotunelis stringa, pridėkit pusę dienos. Geriausia kaina šiandien ne visada reiškia greičiausią maršrutą, tai faktas.

Ar galima sekti krovinį kelyje, kaip DPD siuntą?

Žinot, čia ne DPD. Mes nekur turim milijono skenavimo taškų. Yra GPS, mes žinome, kur mašina, bet aš asmeniškai neinu kas pusvalandį tikrinti klientui, kur dabar yra A1 plentu. Paprastai paskambinu arba parašau, kai krovinys kerta sieną arba kai liko trys valandos. Kai kur didelės kompanijos siūlo online sekimą, bet pas mus šitą darytų sekretorė, o ji šiuo metu atostogauja Palangoje. Jei labai neramina – skambinat. Ne viskas turi būti per appą. Kartais žmogiškas balsas nuramina geriau nei žalia švieselė.

Kas bus, jei vairuotojas vėluoja dėl tolimo reiso?

Būna. Keliai yra keliai, o vairuotojai – ne robotai. Praeitą mėnesį kolega užtruko pasienyje, nes sugedo šaldymo agregatas ir reikėjo keisti mašiną. Klientas jau vos ne verkė, kad vėluoja į naujas duris Londone. Tokiais atvejais mes darom viską, ką galim – skambinam, derinam laiką, kartais pasamdom vietinį pagalbininką, kad greičiau iškrauti. Jei vėlavimas per mūsų kaltę – ieškome kompromiso. Pinigų negrąžiname pilnos sumos, bet nuolaida sekantiems kroviniams... arba palikit mano vardą kitam kartui. Kartais taip ir tenka gelbėti reputaciją.

Ką galima vežti, o ką teks palikti

Ar galiu vežti savo motociklą į Angliją drauge su baldais?

Galima, tik reikia tam skirti atskirą vietą ir gerai pritvirtinti. Motociklas neturėtų voliotis prie sofos. Aš paprastai renkuosi medinius aptvarus arba specialius diržus. Dokumentai – registracijos liudijimas, pirkimo sutartis, jei kils klausimų muitinėje. Anglijoje dabar taisyklių daug, bet asmeniniam naudojimui dažniausiai praleidžia be didelių mokesčių. Buvo atvejis, kai klientas vežė du senus mopedus – vienas neturėjo stabdžių. Mes apie tai nežinojom, kol nepakraunant neatidengėme... tada teko improvizuoti. Geriau iš anksto pasakykit, ką ketinate kišti prie baldų.

Kokių daiktų niekada neimame į tarptautinį krovinių pervežimą į Angliją?

Pirotechnika, ginklai, naminė degtinė dideliuose kiekiuose – tai akivaizdu. Bet mes taip pat atsisakome labai netvarkingai supakuotų daiktų, kurie gali apgadinti kitų krovinių. Kartais ateina rūsys pilnas tepalų kanistrų. Ne, nereikia. Taip pat pavojingų cheminių medžiagų, net jei tik amoniakas valymui. Anglijos muitinė kontroliuoja griežtai, o jei kažkas prasisuks – baudos yra kosminės. Vieną kartą klientas bandė įkišti augalų su žemėmis – sustojo visas procesas, kol patikrino, ar nėra vabzdžių. Nuo to laiko žemės nevežam. Tas pats su mėsa, pienu – šaldytuvas nepadės.

Ar maisto produktus galima dėti į bendrą krovinį, jei gerai supakuoti?

Atvirai – nežinau, ar verta rizikuoti. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų. Sūriai, dešros, pienas – rizika. Gal iš suvenyrų pakelis sausainių prasmuks, bet jei vežate šaldytuvą pilną lietuviškos dešros – muitininkas gali nepažvelgti atlaidžiai. Kartą klientė verkė, kad nori vežti močiutės uogienių. Leidom. Bet uogienė – ne mėsa. Šviežios daržovės – raudona vėliava. Aš patarčiau palikti maistą draugams ar suvalgyti prieš kelionę. (Pataisymas: na, suvalgyt per vieną dieną gal ir neišeis, bet suprantat, ką turiu omenyje).

Ką daryti, jei turiu augintinių, kuriuos reikia pervežti?

Katės ir šunys – ne po baldais, žinoma. Reikalingos veterinarijos pažymos, skiepai, o dabar dar ir post-Brexit dokumentai, kuriuos pusę laiko net patys veterinarai painioja. Aš nevežu gyvūnų, nes tam reikia specialios licencijos ir narvo mašinoje. Bet galiu rekomenduoti patikimą partnerį. Kartais klientai galvoja, kad šuo gali sėdėti šalia vairuotojo – paskui sužino, kad tokio turgaus nebūna. Pasirūpinkit dokumentais bent prieš mėnesį. Anglijos veterinary tarnybos nemėgsta staigmenų dar labiau nei aš. Ir aš jų tikrai nemėgstu.

Kai nepasiseka – realybė, ne tik saldūs pažadai

Ar teko matyti, kaip klientą apgavo pervežimo įmonė?

Deja, taip. Kartais įmonė pasiima avansą – du trys šimtai eurų – ir dingsta. Nebeatsako. Telefonas išjungtas. Facebook profilis ištrintas. Klientas sekmadienį sėdi apsikabines dėžę ir galvoja, ką daryti. Aš patarčiau rinktis ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar sutinka pasirašyti sutartį, ar turi fizinį adresą, ar gali duoti kontaktą ankstesnio kliento. Pigiausia kaina šiandien internete dažnai yra masalas. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikėtina, kad taip ir yra. Aš pats savo darbą branginu, bet ne daugiau, nei sveiko proto.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sulaužyti arba visai neatvažiavo?

Pirmiausia – fotografuokit viską prieš pakraunant. Aš kartais pats pamirštu tai pasiūlyti, bet jei nėra nuotraukų – tai žodis prieš žodį. Jei atvažiavo sulaužyta – rašykite aktą. Pervežėjas turi draudimą, bet draudimo kompanijos mokėti nenori, jei nėra įrodymų. Jei daiktai visai neatvažiavo – tai jau katastrofa. Reikia kreiptis į teismus, į policiją, jei įtariate apgavystę. Geriausia profilaktika – rinktis patikimą tiekėją. Aš žinau, kad skamba kaip banalybė, bet po daugiau nei dvidešimt metų darbo aš mačiau visokius stebuklus. Deja, ne visi jie malonūs.

Ar visos įmonės, kurios žada „geriausią kainą šiandien“, tikrai veža?

Ne. Dalis jų – tiesiog tarpininkai, kurie suranda jums vežėją už rimtesnę kainą, o skirtumą pasilieka sau. Dalis – studentai su nusidėvėjusiu furgonu, kurie pamato skelbimą ir galvoja, kad pervežimas į Angliją – tai paprastai. Nuvažiuoja, pakrauna, paskui nesutvarko dokumentų ir krovinys stringa pasienyje. Geriausia kaina šiandien internete kartais generuojama algoritmu, o ne realiu vairuotoju. Jei įmonė neturi savo transporto, jei jie negali pasakyti, kokiu numeriu važiuoja mašina – čia raudona vėliava. Aš pats savo mašinas žinau per pusę galvos. Jei norite, kad krovinys būtų pristatyti laiku, rinkitės tuos, kurie turi ką parodyti.

Kodėl kartais geriau mokėti brangiau, nei rinktis pigiausią variantą?

Nes nervai. Jūsų nervai. Jūs keičiate gyvenimą, kraustotės į kitą šalį, paskutinis, ko jums reikia – skambutis penktadienio vakarą, kad mašina nebevažiuoja. Brangesnė paslauga dažnai reiškia: tvarkingą komunikaciją, draudimą, patikrintą vairuotoją, kuris žino, kaip praeiti muitinę Doverio uoste, ir supakuotus daiktus. Aš neinu įvykiais, bet kartą vežiau pianiną, kurio vertė – dešimt tūkstančių. Šeima rinkosi mus, nors buvom brangesni per tris šimtus. Pagalvokit, jei tas pianinas būtų subyrėjęs... vertės ir kainos santykis turi būti protingas. Jūs gaunate ramybę. Kartais tai vienintelis dalykas, ko reikia.

Šiek tiek praktikos ir mažų detalių

Ar reikia draudimo, kai vežu daiktus į Angliją, ar tai prabanga?

Jei vežate drabužius ir seną mikrobangų krosnelę – draudimas skamba kaip prabanga. Bet jei ten yra antikvarinis stalas, elektronika arba visi jūsų santaupų balai – reikia. Mūsų bazinė draudimo suma dažnai apima standartinį krovinį, bet brangenybes reikia deklaruoti. Aš vieną kartą vežiau tapyto darbą, kurį klientas pamiršo įtraukti į sąrašą. Suplyšo rėmas. Draudimas nepadengė, nes nebuvo deklaruota. Man buvo labai nepatogu, bet taisykles rašo draudimo bendrovė. Prabanga draudimas nėra – tai pagalvė, kai viskas einasi ne pagal planą. O planai dažnai keičiasi kelyje tarp Kauno ir Kento.

Kokia dokumentacija reikalinga muitinei, jei aš persikraustau gyventi?

Reikia sąrašo daiktų vertės, gyvenimo ankstesnėje šalyje įrodymo ir deklaracijos, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekybai. Po Brexit viskas pasikeitė. Būna, kad klientas atvažiuoja su dvidešimt dėžių, o sąrašo nėra. Tada muitininkai gali atidaryti ir tikrinti kiekvieną. Anglija nėra ES, todėl biurokratijos daugiau. Kartais reikia pateikti nuomos sutartį ar darbo pasiūlymą. Aš tiksliai nežinau, kaip bus po metų – taisyklės nuolat stringa ir atsileidžia kaip senas guminis diržas. Bet dokumentų neturėti – blogiausia, ką galit padaryti. Rimtai.

Ar galiu patalpinti daiktus laikinoje saugykloje Londone, jei dar neturiu buto?

Galima, tik saugyklos Londone kainuoja kaip auksas. Mes turime partnerių Harlowe ir kitur aplink Londoną, kur sandėliavimas pigesnis nei centre. Jei daiktai pas mus Kaune gali pabūti savaitę ar dvi – pigiau. Tada, kai turite raktus, išsiunčiam į Angliją. Realistiškai, daugelis taip ir daro: krauname į Kauno terminalą, saugom, o tada, kai apsistojate Kroidone ar Barksite, vežam tiesiai. (Barksite – turiu omenyje Barkingą, ta prasme, Londone). Tas laukimas išeina pigiau nei skubinti pervežimą, kai dar niekur negalit įsinešti.

Kokia jūsų manymu dažniausia klaida, kurią daro žmonės, planuodami perkraustymą?

Mūsų klientams būna įvairiai – vieni skambina likus mėnesiui, kiti penktadienį prašo sekmadienio. Kraustymasis nėra vestuvių tortas, kurį užsisakai prieš dieną. Aš matau, kaip žmonės skambina paskutinę minutę. Nebūna laiko susipakuoti, susitvarkyti dokumentus, pasakyti kaimynams. Geriausia kaina šiandien gaunasi ne iš skubos, o iš planavimo. Jei užsisakote mėnesį prieš – turiu laiko suplanuoti maršrutą, sukomplektuoti krovinį, galbūt sumesti jūsų daiktus su kitais ir sutaupyti. Skubūs kroviniai visada brangesni. Ir fiziškai išsekina visus – jus, mus, vairuotojus. Planuokit. Net jei manote, kad dar daug laiko – laikas bėga greičiau, nei atrodo.

Ar verta vežti seną sofą, ar pigiau nusipirkti naują vietoj?

Matot, jei sofa – iš močiutės, su istorija, tai vežkit. Bet jei tai IKEA kampas, kuriame jaunuoliai gėrė alų penkerius metus... palikit. Anglijoje pilna antikvarinių parduotuvių, o IKEA ten irgi yra. Pervežimas brangina kainą. Kartą skaičiavome klientui: sofos gabenimas kainavo beveik tiek pat, kiek nauja vidutinė sofa Londone. Jis nusprendė palikti. Nuvežėm į pusbrolio garažą Kaune. Būna ir taip. Aš pats nevežčiau seno šaldytuvo – ten elektros įtampos skirtumai, o remontas Anglijoje... na, ne Lietuva. Piniginę jausite.

Kaip elgtis, jei orai blogi ir stipriai lyja, kai reikia krauti?

Lyja dažnai. Anglijos kryptimi lyja visada, tarsi gamta žinotų, kad važiuojam. Mes turim tentus, kuriais apdrožiam mašiną, bet jūsų laiptinėje nieko nedarysim. Jei galit – paruoškit daiktus koridoriuje ar garaže, kad kuo mažiau laiko praleistume po lietumi. Kartais vairuotojas atsiveža padėjėją, kartais ne. Jei baldai šlapti – rizika, kad medis supuos. Aš paprastai sakau: jei turi galimybę, atidėkim pusdieniui. Bet jei skrydžio bilietai rytoj – tada tenka dirbti per lietų. Tada jau nebe apie kainą kalbam, o apie tai, kad jums reikia išvažiuoti. Būna.

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją geriausia kaina šiandien yra ne mistika, o sumanių sprendimų visuma. Skambinkit anksti, klauskite konkrečiai, reikalaukite sutarčių ir nepasiduokit agresyviai pigiai skambantiems pasiūlymams. Aš po tiek metų darbo galiu pasakyti tik tai: brangiausias pervežimas yra tas, kuris sugriauna jūsų daiktus arba nervus. O ramybė... ramybė, kad viskas nuvažiuos tvarkingai, kainuoja šiek tiek daugiau, bet atsiperka su kaupu. Sėkmės renkantis. Jei kils klausimų – skambinkit. Aš čia.