Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi visada laiku – mitas ar kasdienybė?

Žinai, per tuos dvidešimt kelerių metų, kiek teko vežti daiktų į Angliją ir atgal... Kartais pagalvoju, kad mačiau viską. Ir idealias keliones, ir tokias, kai klientas skambina man ašarodamas, nes jo daiktai liko kažkur prie Lille. Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi visada laiku – skamba gražiai, bet ar realu? Šiandien pašnekėkim vienam prie vieno, be tos oficialios šūdo, kurį matai ant kiekvieno antro tinklalapio. Kas veikia, kas ne, ir kur tiesiog pasisekė. Nežadėsiu auksinių kalnų, bet pažadu tiesą.

Pradžia – ką reikia žinoti prieš pakraunant pirmą dėžę

Kiek išvis kainuoja siųsti daiktus į Angiją?

Kaina... na, žiūrėk. Jei vežam dalinį krovinį, šiaip sau, dabar maždaug nuo 80 eurų už kubą, bet čia labai apytiksliai. Būna pigiau, būna žiauriai brangiau, jei skuba. Štai praeitą mėnesį vežiojau daiktus į Birminghamą – žmogus sumokėjo beveik dvigubai, nes jam reikėjo per tris dienas. O kitas klientas į Bristolį laukė savaitę ir sumokėjo kone pusę kainos. Kartais kaina priklauso ne nuo mūsų norų, o nuo to, ar turime kitų siuntų pakeliui. Be to, kuras pastaruoju metu šokinėja kaip pasiutęs.

Ar reikia kažkokių specialių popierių, ar užtenka paso kopijos?

Popieriai... nu kur be jų. Reikia sąrašo daiktų, ir tai nebuvo toks atvejis – klientas prirašė "įvairūs daiktai", muitinė pasityčiojo iš jo žiniai. Reikia ID, reikia kartais pirkimo kvitų, jei vežate naujus daiktus. Pasas vienas nieko neduoda. Ai, dar jei automobilį vežate – ten visai opera. O šiaip jei tai asmeniniai daiktai, svarbiausias dalykas yra sąrašas anglų kalba. Nevisada prašo, bet jei prašys ir neturėsite – bus diena baigtinė. Aš stengiuosi viską paruošti iš karto, nes nenoriu stovėt pasieny kažkokiam Carson kaime.

Kaip supakuoti, kad pervežėjas nepasiūlytų man akinių?

Supakuot reikia taip, lyg mestum daiktus žemyn nuo laiptų. Nes kartais taip ir nutinka, nors mes stengiamės. Storos dėžės, lipni juosta – ir ne ta, kurią radote spintoje nuo 2007-ųjų. Aš dažnai sakau: jei dėžės nėra tvirtos – bus bėda. Ypač su indais. Prisimenu, vežiojau kavos aparatą į Readingą. Žmogus suvyniojo jį į dvi staltiesytes... dviasdešimt keturias valandas reisu. Supyškino į gabalus. Naudokite burbulinę plėvelę. Ir nepilkite dėžių iki viršaus knygom – dugnas iškrinta, nes jos buvo sunkesnė, nei atrodė.

Kiek laiko realiai važiuoja mašina iš Lietuvos į Londoną?

Na, jei viskas idealu – apie 28-32 valandas vairavimo laiko. Bet idealu niekada nėra. Realiai su privalomomis pertraukomis, muitinėm, kėlimais – 2-4 dienos. Kartais greičiau, jei vairuotojas turi du vairuotojus ir mašina eina be sustojimo. Buvo atvejis, kai iš Varšuvos į Kentą pervežėme per 40 valandų. Bet tada vairuotojai keitėsi tiesiog važiuojant, ką daryti legaliai gali tik tam tikrais atvejais. Neatsimenu tiksliai kuriose šalyse leidžia, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad dažniausiai skaičiuokite tris dienas.

Ar tikrai "visada laiku" ir kas tai reiškia

Ką reiškia "visada laiku"? Ar tai reiškia, kad bus tiksliai tą dieną?

Visada laiku... na, šitą frazę daug kas naudoja kaip šūkį. Realiai tai reiškia, kad jei sutarta lapkričio penktą – nebūtinai bus tą dieną 8 ryto. Bus laiko langas, dažniausiai. Arba jei dalinis krovinys – gali nukrypti pusdieniu, diena. Aš asmeniškai klientams sakau: jei reikia buto iškraustymo – planuokitės dviejų dienų langą. Nes greitkeliai nėra mūsų. O tie, kurie žada "rytoj 10:00" iš Vilniaus į Manchesterį... na, pažiūrėsim. Dažnai meluoja tiesiai į akis.

O jei rekordiškas kamšatis prie Doverio – tada kas?

Tada sėdime. Ir jūs sėdite namuose, ir aš kabinoj – sėdžiu beviltiškas. Kamščiai prie Doverio – košmaras. Kartais dvi valandos, kartais aštuoniolika. Štai praėjusiais metais buvo toks balaganas, kad mes vėlavome pusantros dienos. Klientai supyko, bet ką padarysi? Orai, protestai, muitinės kompiuteriai nulūžta – aš viso to nekontroliuoju. Geras vairuotojas paskambins, praneš. Bloga įmonė nuleis ragelį ir apsimes, kad viskas pagal planą. Tai būna kas antrą mėnesį.

Ar sekmadieniais irgi važiuoja kroviniai, ar viskas stovi?

Važiuoja. O jei stovi – tai tik dėl vairuotojo poilsio. Bet Anglijoj pasikraut arba iškraut sekmadienį – problema. Kai kurie sandėliai nedirba, priėmimo taškai užverti. Tai taip, mašina ritasi per Europą, bet tikslas įstrigęs. Jei jums reikia pristatymo sekmadienį – klauskite konkrečiai. Nes jei neaptarėte – vairuotojas gali tiesiog palaukti pirmadienio už kampo. O jis jūsų sofos nesusės savaitgalį be reikalo. Nors per karštį kartais norėtųsi atsisėsti.

Ar galiu pasitikėti žmogumi, kuris žada pervežimą per 24 valandas?

Ne. Nebent tai oro paštas, o jūs siunčiate voką. Krovininiam transportui iš Lietuvos į Angliją per 24 valandas yra melas. Aš mačiau įmones, kurios taip rašo. Nueini į jų puslapį – gražu. Paskambini – o jie patys nežino, kaip čia bus. Pervežimas Anglijos kryptimi per vieną dieną galimas tik jei mašina stovi kieme ir pakrauta. Bet sutvarkyti visą logistikos grandinę per parą... ne, ne realu. Nebent važiuojate iš Kylio, o ne iš Kauno. Turėkite sveiką nuovoką.

Pinigai, draudimai ir nemalonios tiesos

Kodėl vieni prašo visos sumos iš anksto, o kiti – tik avanso?

Įpročiai skirtingi. Didelės įmonės dažnai dirba su sąskaitomis, tai avansas 30-50 proc. Mažesni vežėjai, ypač individualūs, kartais prašo visko – nes jų patirtis rodo, kad klientai pamato subraižytą spintelę ir atsisako mokėti. Aš pats dažniausiai imu pusę prieš tai, antrą pusę kai iškrauname. Buvo kartą... klientas Londone pasakė, kad neturi grynųjų, o kortele mokėti atsiprašinėjo. Praradau pusę dienos ieškodamas bankomato. Dabar viskas aiškiau – avansas, ir likutis prieš iškrovimą. Taip saugiau visiems, nors ir neidealu.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, jei jau moku už pervežimą?

Klausimas geras. Transporto įmonės draudimas dengia dažniausiai CMR atsakomybę – bet tai ne daiktų draudimas. Jei mašina sudegs, jūs gausite atlygį pagal svorį, o ne pagal vertę. Vadinasi jei vežate nešiojamą kompiuterį, kurio svoris du kilogramai – gausite centus. Geriau drausti per atskirą brokerį. Aš visada klausiu: ar tai brangūs daiktai? Jei taip – drausti verta. Draudimas kainuoja apie 1-1.5 procento vertės. Nebrangu, o ramu. Ypač jei vežate antikvarinį veidrodį ar ką nors sentimentalaus, kaip vaikų piešiniai.

Kaip transporto įmonės slepia vėlavimus?

O čia gerai pagavai. Yra toks triukas – sako "mašina jau pakeliui", o ta mašina dar ne išvažiavusi iš Latvijos. Arba "pasienyje tikrina" – tikrina dvylika valandų? Rimtai. Blogos įmonės taip ramina, kol surenka kitus krovinius. Kartais tiesiog nemato prasmės jums sakyti tiesą, nes bijo, kad neatsiųsite likučio. Aš darau kitaip – skambinu, sakau, kad vėluojame. Klientai pyksta, bet bent jau gali planuotis. O tie, kurie žada "rytoj, rytoj" ir taip savaitę – tipiški aferistai.

Kodėl Google visi rašo "pervežame greičiau už visus"?

Nes algoritmus reikia pagauti. O klientai mėgsta greitai. Bet tuoj pat pasakysiu – jei visi žada greitai, niekas nenori sakyti tiesos. Tiesa yra tokia: pervežimas Anglijos kryptimi visada laiku įmanomas tik jei nesivaikote pigiausio varianto. Greitai ir pigiai – problema. Aš žinau įmones, kurios paima pinigus, paskui sako "vairuotojas susirgo", o iš tikrųjų dar nesurenka krovinių. Nežinau kodėl žmonės vis dar krenta ant to. Google reklama ne garantija. Skambinkite, klausinėkite – jei nuo pokalbio jau kvepia, ieškokite kitur.

Ar tiesa, kad mažesnės įmonės dažniau vėluoja negu didelės?

Ne visai. Didelės įmonės turi biurokratiją – ten vairuotojas paskambinti negali be trijų vadovų leidimo. Maža įmonė – skambinate vairuotojui tiesiai. Jei jis geras, žino situaciją. Jei blogas – meluoja tiesiai jums. Vėlavimai priklauso ne nuo dydžio, o nuo to, ar jie turi ką vežti ir kaip planuoja. Kartais maži vežėjai netgi lankstesni, pasiims vakarą prieš išvažiuodami. Didelės – "sistema rodo, kad penktadienį". O jei sistema lūžta – visi stovi kaip įbesti.

Kas vyksta kelyje – realūs dalykai

Ar daiktai tikrai važiuoja tiesiai pas mane, ar jie dar pakeliui aplanko Vokietiją?

Važiuoja tiesiai... na, jei turite pilną mašiną – taip, 99 proc. O jei dalinis krovinys – gali aplankyti Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją. Taip jau yra, logistika. Mašina surenka siuntas, kuo arčiau viena kitos. Tai jūsų daiktai gali pasivažinėti. Aš tai vadinu euroturu. Bet tai normalu. Svarbu, kad būtų pažymėta. Blogai būna kai pervežėjas to nepasako, o jūs galvojate, kad jis jau Doveryje, o jis dar Krokuvoj pakrauna šaldytuvą. Tada pykstate be reikalo.

Ką daryti, jei mano dėžės atvažiavo sužalotos?

Fiksuoti. Iš karto. Telefonas nuotraukoms – pirmas dalykas prieš išsiunčiant vairuotoją. Jei pasirašėte be pastabų – vėliau bus sunku įrodyti. O jei pastabų nepadarėte ir matote sugriuvusias dėžes – rašykite aktą. CMR turi būti pažymėta. Prisimenu, kartą vežiau stiklinį stalą... atėjo tinkuotas. Klientas pradėjo grasinti teismais. Laimei, turėjau nuotraukas apkrovimo metu – viskas buvo apgadinta dar prieš mane. Bet jei be įrodymų – jūs liekate ant ledo. Daug blogų įmonių to ir siekia.

Ar vairuotojai miega kabinuose, ar aš turiu jiems pasiūlyti sofą?

Atsakymas: miega kabinuose. Ir nereikia tempti jų į butą. Jie turi savo miegamuosius, kartais net geresnius nei mano butas. Maksimum – pasiūlykite kavos, arba rodyti kur tualetas. O jei sakote "pas mane yra laisvas kambarys" – na, priklauso nuo vairuotojo, bet tai neprivaloma. Tiesą pasakius, po ilgo važiavimo jie nori tik dušo ir miego. Ir ramybės. Kartais klientai nori draugiškumo ir pradeda pokalbį apie Brexitą. Palikite vaikiną ramybėje. Jis turi rytoj vėl sėsti prie vairo.

Kokia reali kaina už kubinį metrą šiuo metu, be aplinkui?

Šiuo metu... gal 70-90 eurų už m³, jei kalbame apie dalinį krovinį Anglijos kryptimi. Bet čia tik apytikslis vidurkis. Jeigu į šiaurę – Yorką, Edinburghą – brangiau. Jeigu į pietus, prie Londono – pigiau, nes ten daugiau reisų. Buvo laikas, kai kainos dėl kuro šoko iki 120. Dabar atsigavo truputį. Bet jei kas nors siūlo 40 eurų – klauskite, kur yra gaudyklė. Nes ji bus. Arba tai paslėpti mokesčiai, arba daiktai bus sumesti su šiukšlėmis. Pigus pervežimas visada turi savo kainą, tik nematote jos iš karto.

Situacijos, kai viskas susipainioja

O jei aš pats neišvažiuoju į Angliją, o daiktai turi atkeliauti pas draugą?

Galima. Reikia, kad draugas žinotų, ko tikėtis. Ir būtų namie. Ir turėtų savo ID. Dokumentuose nurodomas gavėjas – jo duomenys. Problema būna, kai draugas pamiršta, išvažiuoja į darbą, o mašina stovi. Tada vairuotojas pyksta, kainos auga už stovėjimą. O jei draugas nežino, kad turi mokėti likutį – bus pikta situacija. Aš visada prašau, kad užsakovas pats perduotų viską. Nes telefono žaidimai per tarpininkus – tai kaip žinutės per kokį stiklą: viskas iškraipoma. Taip nenutikia, kai pats pasiuntai.

Ar imanoma gauti daiktus į East Londoną per 2 dienas šventiniu laikotarpiu?

Kalėdos, Velykos – mirtis logistikai. Per dvi dienas... ne, labai abejoju. Gal tik jei turite pilną mašiną ir ji jau stovi už durų. Šventiniu metu eilės keltuose, sandėliai uždari, vairuotojai irgi žmonės, nori namo. Aš pats gruodžio 15–sausio 10 dienom beveik neimu užsakymų į centrinius Londono rajonus. Nes žinau, kad bus košmaras. East Londonas dar ir siauros gatvės – ten didelė mašina netilps be leidimų. Pamirškite apie skubą tą laiką. Planuokite prieš mėnesį, jei nenorite nervų lakrosą žaisti.

Ar groupage – tai kai daiktai važiuoja su svetimais daiktais? Nesuprantu lygiai.

Taip, groupage – dalinis krovinys. Jūsų daiktai dalina mašiną su kitais. Pliusai – pigiau. Minusai – lėčiau, nes reikia sukrauti, iškrauti, pakrauti vėl. Jei turite keturias dėžes – groupage jums idealu. Jei turite butą – ne, imkite pilną fūrą. Terminas kilęs iš anglų kalbos, mes dar sakom dalinis krovinys. Svarbu, kad jūsų daiktai būtų paženklinti. Nes kartais klientas atsiunčia "eilinę dėžę", o jų ten penkiolika eilinių dėžių. Tada suradimas mano galvos skausmas.

Ką daryti, jei pervežėjas neatvažiuoja sutartu laiku – skambinti policijai ar dar palaukti?

Policijai tikrai neskambinkite, jie čia niekuo dėti. Palaukite, paskui paskambinkite vėl. Jei nekelia – rašykite žinutę. Jei neatsako per pusdienį – jau galvokite apie planą B. Aš mačiau atvejų, kai žmonės palaukdavo dvi dienas, o pasirodydavo, kad pervežėjas išvis nebevažiuoja ta kryptimi. Negražiai, bet taip būna. Blogiausia yra laukti be jokios informacijos. Geras vežėjas atsiunčia koordinates arba bent jau žinutę "užstrigau". Blogas tiesiog tyla. Ir tada dingsta kaip į vandenį.

Sofa, maistas ir paskutinis žodis

Ar verta patiems krautis daiktus į mašiną, ar palikti vairuotojui?

Jei laiko turite ir norite sutaupyt – krauti patiems. Bet žinokite: vairuotojui vis tiek reikės padėti organizuoti. Jei jis vienas – krauti 40 kubų vienam... na, jis irgi žmogus. Mes paprastai dirbame su klientu drauge. Jis meta dėžes, aš sudėlioju. O jei užsakote pilną paslaugą su pakrovimu – brangiau, bet jums nereikės įsitempti. Ypač jei esate vienas ir turite sofą, kurią net keturi vyrai (nors ne, trise) nešioja vos kvėpuodami. Tokių nemėgstu, bet būna ir tokių.

Ar galiu siųsti maisto produktų, ar muitinei tai nepatiks?

Muitinei tikrai nepatiks, jei tai mėsa, pienas, augalai. Tokio dalyko negalima. Apdoroti produktai, sausas maistas – galima, bet su apribojimais. Jei siunčiate savo močiutės uogienę – vienu indu tikriausiai prasmuks, bet oficialiai... ne, negalima. Aš pats nelabai mėgstu vežti maistą, nes kvapai limpa prie baldų. Buvo atvejis, kai klientas įsimetė šaldytuvo šaldytų žuvų... trisdešimt valandų reisu. Atidarėm. Norėjau verkti. Ne, nedarykite to. Neverta, kad ir kiek tos silkės brangios būtų.

O jei mano sofa netelpa į laiptinę Londone – kas tada?

Tada arba lynas pro langą, arba atsisakymai. East Londono laiptinės – siaubingai siauros. Aš esu matęs, kaip turėjome išardyti sofą kieme ir kelti dalimis. Vieną kartą netgi grąžinom sofą klientui, nes net pro langą netilpo. Ir jis paskui dar piktinosi. Aš pasiūliau išmatuoti prieš perkant, bet... žmonės. Trumpai: jei plačią sofą – matuokite ne tik savo būstą, bet ir laiptinę, durų angas. Kitaip vairuotojas paliks ją šaligatvyje, o jūs turėsite pasamdyti liftininkus. Kurie brangiai atsieis.

Kaip žinoti, kad pervežimas Anglijos kryptimi bus tikrai laiku, o ne "kaip išeis"?

Garantijos nėra. Bet jei pervežėjas iškart pasako, kad gali nukrypti dėl to ir to – jis sąžiningas. Arba jei turi savo parką, o ne kuria per subrangovus. Aš patikimumo suteikti negaliu šimtu procentu, nei vienas vežėjas negali. Bet galiu pasakyti: laiku atvažiuoju tada, kai nesižarstau per daug, kai planuoju realius terminus, kai klientui nesimeluoju apie stebuklus. Pervežimas Anglijos kryptimi visada laiku yra darbas, o ne magija. Ir darbą atlieku sąžiningai. Jau dvidešimt trejus metus be perstojo.

Taigi, krovinių pervežimas Anglijos kryptimi visada laiku – tai ne žodžiai, o darbas. Darbas, kur reikia proto, kantrybės ir gerų nervų. Aš nepasakysiu, kad esu tobulas – esu matęs visko. Bet galiu pažadėti vieną: jei rinkdamiesi vežėją klausite, planuojate ir netikite stebuklais – didelė tikimybė, kad daiktai atsiras ten, kur ir turi būti. Sėkmės kraustantis. Jei ką – rašykite, galbūt atsakysiu kai tik galėsiu. Čia ne akademija, čia gyvenimas.