Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi: greitis ir tikslumas

Jei ieškote krovinių pervežimo Anglijos kryptimi, greičiausiai norite dviejų dalykų: kad daiktai atvažiuotų laiku ir kad niekas nepablyktų pakeliui. Po dvidešimt ketverių metų šiame darbe galiu pasakyti – tai įmanoma, bet ne visada taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Anglija nėra Lietuva, ir čia vien kelias per Prancūziją ar Olandiją jau gali pakišti koją net geriausiai suplanavus. Aš šiandien bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be tos saldžios reklaminės kalbos. Nes realybė kartais būna visai kitokia, nei žmonės prisiklausę internete. Ir taip, kartais greitis ir tikslumas tikrai gali sutikti vienas kitą – tik reikia žinoti, ko atsargiai tikėtis, o ko verčiau nesitikėti iš viso. Tad pradėkim nuo elementarių dalykų.

Pirmieji žingsniai – ką žmonės dažniausiai painioja

Kiek iš tikrųjų trunka krovinių pervežimas į Angliją, jei vežu iš Vilniaus?

Paprastai nuo durų iki durų reikia keturių iki šešių darbo dienų. Taip, kartais pavyksta per tris, bet tai jau sėkmingas derinys, kai oras geras, eilės Doverio uoste trumpos ir vairuotojas neiškrito iš ritmo. Aš jau nebekartoju klientams tos frazės "rytoj bus", nes per tiek metų žinau – kelyje gali nutikti bet kas. Nuo patikros Kento policijos iki paprasčiausio kamščio apie Lille. Tai jei jums sako, kad garantuotai per dvi dienas – arba veža oru, arba šiek tiek pataikauja. Realiai skaičiuokit penkias dienas ir būkit nustebinti, jei greičiau.

Ar galiu į tą patį furgoną supakuoti ir sofa, ir dviratį, ir tuos lempučių laidus nuo močiutės?

Žinoma, jeigu telpa ir saugu. Mes vežam ne lagaminus, o tai, kas liko iš gyvenimo – kartais tas reiškia, kad šalia sofos guli senas šaldytuvas, o palubėje pritvirtinti dviračiai. Tik atsiminkite: lempučių laidai, jei jie tik laidai, niekam neįdomūs. Bet jei prie jų pridėsite pusę garažo – gali pritrūkti vietos. Būna, klientas sako "maždaug dešimt dėžių", o iš tikrųjų išvažiuojam su pilnu furgonu ir priekaba. Tad geriau pasakykit daugiau nei mažiau. Mums lengviau atsisakyti darbo nei spausti jūsų sofą kaip akordeoną.

Kada geriau planuoti siuntą – prieš Kalėdas ar geriau jau po Naujųjų?

Po Naujųjų. Taškas. Prieš Kalėdas visi nori vienu metu, kainos šokinėja aukštyn kaip ant mėnulio, o vairuotojai pamato šeimas tik per Skype. Aš pats neplanuoju asmeninių kelionių gruodį, nes žinau – tą mėnesį Anglijos kryptimi važiuoja kas antras furgonas Europoje. O uostai... apie Doverį gruodį aš geriau net nepradėsiu. Jei tik įmanoma, pakuokit lapkritį arba sausio antrąją savaitę. Skirtumas gali būti šimtas ar du eurai mažesnė kaina ir žymiai ramesnė sąžinė. O šiaip, jei jau tokia būtinybė – imkit, bet nesitikėkit stebuklų.

Kai reikia greitai ir be žioplių klaidų

Ar tikrai egzistuoja toks dalykas kaip express krovinių pervežimas Anglijos kryptimi, ar tai tik rinkodaros triukas?

Egzistuoja, bet tai nereiškia teleportacijos. Express reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja be sustojimų, tiesiogiai, ir vairuotojas keičiasi tik esant būtinybei. Realiai tai pervežimas į Angliją per trisdešimt šešias–keturiasdešimt aštuonias valandas važiavimo laiko. Bet ne viskas, ką vadina express, toks yra. Kartais tiesiog reiškia, kad firma turi laisvą furgoną rytoj. Aš klientams sakau – jei reikia iki penktadienio, o šiandien antradienis, express įmanomas. Jei reikia "šiandien vakare Londone" – skambinkit lėktuvams. Mes vežam greitai, bet nesame stebukladariai.

Ką daryti, jei reikia, kad daiktai Londono bute būtų rytoj?

Tada jums ne krovininis furgonas, o lėktuvas. Rimtai. Yra toks mitas, kad galima paskambinti vakarop, o ryte kas nors jau pristato į Noting Hilą. Nebent turite pažįstamą su teleportu. Ką galima padaryti – rytinius reisus iš Lietuvos į Olandiją, paskui perskirstymą mažesniu furgonu per Lamanšą. Bet tai kainuos tiek, kad geriau nusipirkit naujus daiktus Londone. Aš kartą turėjau situaciją, kai klientui reikėjo operacinės įrangos į kliniką – vežėm per tris dienas su dviem vairuotojais. Kaina buvo... na, sakykim, solidi. Miręs terminas nebuvo mūsų draugas.

Ar skubus pervežimas į Mančesterį ar Birmingemą kainuoja dvigubai daugiau nei į Londoną?

Ne dvigubai, bet brangiau taip. Londonas yra taškas, į kurį važiuoja pusė furgonų, todėl ten konkurencija ir paprasčiau surasti ką sugrįžtančią mašiną. Mančesteris, Birmingemas arba miestai Šiaurės Anglijoje – čia jau reikia specialios kelionės arba derinti kelis dalinius krovinius. Jei furgonas važiuoja tuščias atgal, kaina atsispindi jūsų sąskaitoje. Apskaičiuokit maždaug dvidešimt–trisdešimt procentų antkainį už nutolimą nuo Londono. Nors kartais pasitaiko, kad justo būna klientas iš Mančesterio į Vilnių – tada netgi pigiau gaunasi. Bet tie sutapimai – kaip laiminga loterija.

Realybė kelyje – ne viskas idealu

Kodėl mano krovinys vėlavo dvi dienas, nors vairuotojas išvažiavo laiku?

Galimybės begalinės. Vakar praradau valandą pokalbyje su klientu, kuris manęs klausė lygiai to paties. Paaiškinau, kad pasitaikė techninis gedimas pasienyje, tada policijos patikra, o galiausiai – uosto darbuotojų streikas, apie kurį sužinojom tik nuvykę. Tai nėra pasiteisinimas, tai realybė. Jūsų krovinys saugus, tik laikas nukentėjo. Aš pats per tiek metų esu matęs visko: nuo užsitęsusių muitų postų iki to, kad vairuotojas pats susirgo vidury niekur. Jiems irgi žmogiška. Draudimas nuo vėlavimo – retas dalykas, bet sąžininga firma visada paskambins ir pasakys, kas vyksta, o ne apsimes, kad nieko nenutiko.

Ar teko matyti, kad firmos paprasčiausiai pameta daiktus pasienyje?

Deja, taip. Yra tokių "paslaugų teikėjų", kurie surenka penkis dalinius krovinius, o Anglijoje perdeda tik tris – du pamiršta kažkur Lenkijos sandėlyje. Arba parduoda jūsų daiktus kitam klientui, jei pasitaiko tinkamas match. Aš tai vadinu ne logistika, o loterija. Būtent todėl renkuosi tikslų krovinių pervežimą Anglijos kryptimi su pilna atsakomybe, o ne pasiūlymus iš skelbimų lentų, kur kaina žemiau už degalų kainą. Ten dažniausiai arba neblaivus planas, arba tiesiog apgavystė. Ir taip, kartais sunku atskirti, kol nepatiri. Patarimas: jei firma nepriima vizito biure ir neturi normalaus adreso – neskambinkit.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako "stoviu eilėj Calais"?

Calais – tai Prancūzijos uostas, iš kur keltai plukdo į Doverį. Eilė ten reiškia, kad prieš bortą stovi šimtai furgonų ir niekas nejuda. Kartais dėl oro, kartais dėl muitinės patikrų. Aš pats esu prastovėjęs ten septynias valandas, kol vėjas nusprendė, kad galima keltui išplaukti. Vairuotojas, kai rašo "stoviu eilėj", iš tikrųjų nori pasakyti "varykit ant manęs, bet aš nieko negaliu". Tai ne jo kaltė. Tiesa, kartais ten sutinki įdomių žmonių iš visos Europos, parduodančių kavą iš termosų. Bet kava brangesnė nei degalai. O šiaip, jei girdit tą frazę – traukkit pasitenkinimo kėdę, teks palaukti.

Ar tikrai Jungtinėje Karalystėje dabar viskas taip sugriežtinta po Brexit, kad kroviniai stringa savaitėmis?

Štai čia aš pats nebežinau šimtu procentų, nes taisyklės keičiasi dažniau nei aš keičiu padangas. Iš esmės – asmeniniai daiktai stringa rečiau nei komerciniai kroviniai. Bet muitinės pareigūnai kartais tikrina kruopščiau nei anksčiau. Aš esu matęs, kad krovinys ėjo penkias dienas, o anksčiau tiek pat užtrukdavo dvi. Ar savaitėmis? Galbūt, jei dokumentai netvarkingi arba jei įtaria kažkokią nelegalią prekę. Bet jei viskas tvarkinga – savaitės tikėtis nereikia. Na, gal. Nors ne. Geriau nežadėsiu to, ko negaliu garantuoti. Tie Londono biurokratai ir taip visko prikuria.

Kaina, draudimas ir tie smulkūs printai

Kodėl vienas operatorius sako 800 eurų, o kitas – 1400 už tą patį maršrutą?

Jūs ne pirmas, kuris klausia. Aš irgi stebiuosi kartais. 800 gali reikšti, kad kažkas jau važiuoja tuščias atgal ir prisikrauna vos už sąnaudas. O 1400 – kad kompanija turi naują furgoną, draudimą be franšizės ir normaliai apmokamus vairuotojus. Dar yra variantas, kad 800 reiškia "paliksim kažkur sandėlyje ir pamiršim", o 1400 – "atvešim iki jūsų durų Braitone". Aš pats siūlau pažiūrėti ne į kainą, o į tai, kas įeina. Ar įkrovimas? Ar pakavimas? Ar muitinės popieriai? Nes jei kaina žemiau už mano degalų skaičiavimą – kažkas čia ne taip. Ir tai ne mano gobšumas kalba.

Kas atsakingas, jei pervežimo metu į Angliją sudužo stiklinis staliukas?

Daugiausiai kaltė priklauso nuo sutarties. Jei pasirašėte, kad veža nepakuotus daiktus – dalį atsakomybės prisiimate jūs. Jei tai buvo profesionalus pervežimas Anglijos kryptimi su pilnu draudimu – kompanija atsako. Bet čia slypi kiaulė: draudimas dažnai turi franšizę, pavyzdžiui, pirmus du šimtus eur mokat jūs. Aš turėjau atvejį, kai sudužo veidrodis. Klientas pyko ant mūsų, o pasirodo, jis pats buvo suvyniojęs į du sluoksnius popieriaus. Nepakankamai. Mes sumokėjom iš savo kišenės, nes taip jau sutarta, bet po to pasiūliau kitą kartą leisti mums supakuoti. Kartais taupymas ant popieriaus kainuoja brangiau.

Ar verta drausti krovinį, kai viskas ir taip gerai supakuota?

Verta. Ir aš čia ne dėl to, kad parduotų papildomą paslaugą. Yra toks dalykas – vairuotojas niekada nenori daužyti jūsų daiktų. Bet Anglijos keliai, ypač kaimiškose vietovėse, būna siauri kaip pas mus prie ežero. Vieną kartą vairuotojas išvengė stirnos – daiktai slenka. Gerai, kad buvo draudimas. Jis sumokėjo nulį, mes keitėm sugadintą indaują. Be draudimo – ieškokit jo asmeniškai, o ten jau draugystė gali baigtis. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, o ramybė – neįkainojama. Nors, tiesa, jei vežat senus radiatorius į laužą – gal ir neverta. Čia jūsų Rizikos valdymas 101.

Ar galiu sumokėti grynais vairuotojui, ar tik per banką?

Grynais galima, bet aš to nerekomenduoju. Ne todėl, kad negalima, bet todėl, kad grynaisiais atsiskaitymai neturi pėdsako. O jei kas nutiks – jūs neturit įrodymo, kad mokėjot. Bankinis pavedimas arba kortele – tai jūsų draudimas. Be to, vairuotojai ne visada turi gražiosi. Kartais atvažiuoja tiesiai iš kelio, neturi kur pasiimti, o jūs turit tik penkiasdešimtuką. Oj, nepatogu. Tad jei jau renkates pervežimą į Londoną ar kitą miestą, rinkitės pavedimą. Nors, prisipažinsiu, pats kartais pasiimu grynuosius nuo senų klientų, kuriuos pažįstu kaip savo draugus. Bet tai jau išimtis, kuri patvirtina taisyklę.

Specifinės situacijos – ne tik baldai

Galima pervežti augalą į Londoną? Turiu tokią fikusą...

Štai čia aš tikrai nežinau, ar leidžiama, ar ne. Augalai – gyvi organizmai, bet nesiūlau to daryti be pasiteiravimo. Yra taisyklės dėl dirvožemio, kenkėjų. Aš esu matęs, kad kažkas pervėžė didelę palmę į Bristolių, bet jie darė tai savo mašina, ne per paslaugą. Per muitinę gali paklausti, o jei neprašys pažymų – praeis. Bet jei prašys – turėsite palikti fikusą muitininkams. Ir jie nežinos, ką su juo daryti. Aš asmeniškai vengiu vežti gyvus dalykus, nes jie bijo, šąla, kenčia nuo tamsos. Geriau padovanokit kaimynei ir nusipirkit naują Londone. Liks mažiau streso ir jums, ir augalui.

Ar vežate ir... em... šaldytuvą, kuris šiek tiek dvokia?

Vežam, bet nepatartina taip palikti. Šaldytuvai turi būti išvalyti, išdžiovinti ir atvirai stovėję bent dvi dienas. Kitaip ta dvokas persiduoda visam furgonui, o paskui visi kiti daiktai kvepia... na, supratot. Buvo atvejis, kai klientas pasakė "jis švarus", o viduje radom du pakelius pieno – supuvusių. Visa mašina dvokdavo pasenusiu sūriu. Mes turėjom visas dieną orinti. Klientas, žinoma, nesumokėjo už dezinfekciją, nes "jūsų problemos". Tai va, jei šaldytuvas – išvalykit. Nes vairuotojai nėra tarnažiai, o furgonas dirba keturiasdešimt valandas per savaitę. Nenusiminkit, kad perspėju – tiesiog žinau, kas būna.

Ką daryti, jei mano siunta užblokuoja visą furgoną, bet aš tik pamačiau, kad jis per mažas?

Atsiprašau, bet čia jūsų skaičiavimo klaida, ir mes to nemokamai neišsprendžiam. Būna, žmogus sako "man tik sofa ir spinta", o sofa pasirodo būnanti trijų dalių ir dar su ratukais. Tada furgonas – per mažas. Variantai du: siunčiam antrą mašiną arba kraunam dalį, o kitą paliekam. Abu kainuoja. Aš visada siūlau videopamatavimą arba nuotraukas – dažnai pagal jas suprantam, kad reikia didesnio auto. Kartais pataikiu, kad tilps, o netelpa. Tada į velnių, ieškom sprendimo. Bet jei deklaruot mažiau – tenka mokėti už antrą reisą. Ir Britanijoje dar brangiau, nei Lietuvoje. Tai verčiau jau pasakykit, kad daug, o ne mažai.

Dokumentai ir muitai – ne pasaka

Ar man reikia kažkokio specialaus popieriaus, kad pervežčiau asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia sąrašo daiktų – angliškai arba lietuviškai, bet geriau abiem kalbom. Dar reikia savo asmens dokumento kopijos ir kartais gyvenamosios vietos Anglijoje patvirtinimo. Jei daiktai nauji – galite sulaukti muitinio įvertinimo. Čia svarbu žinoti, kad "naudoti asmeniniai daiktai" (tai yra, second hand, nors ne, ne visada second hand, o tiesiog jūsų turėti) paprastai muito nemoka. Bet jei įtars prekybą – bus pokalbis. Aš visuomet sakau klientams: surašykit sąrašą realiai, nebandykit įkišti dešimt naujų televizorių kaip seną stereo aparatą. Muitininkai nėra kvaili. Jie matė visų rūšių "menininkus" ir jūsų "seną" plazmą atpažins iš tolo.

Kokia tikroji tiesa apie muito mokesčius siunčiant krovinius iš Lietuvos į JK?

Tikroji tiesa – kad asmeniniai naudoti daiktai muitu neapmokestinami, jei perkraustymas yra dalis jūsų persikėlimo gyventi į JK. O jei siunčiate dovana broliui – tada kitos taisyklės. Yra limitai. Aš pats neapsimetu muitinės agentu, nes tos normos keičiasi. Bet žinau, kad jei siunta verta daugiau nei keturiasdešimt svarų kaip dovana – brolis gali mokėti. Tad jei perkraustotės – pasakykit tiesą. Jei parduodat naudotą sofa draugei – tai jau komercija. Nors gal draugė nesumokės nieko, jei paaiškins. O gal ir sumokės. Čia jau tokia pilkoji zona, kur aš atsargiai žingsniuoju.

Kodėl kartais užtenka užpildyti vieną lapą, o kartais – dešimt?

Viskas priklauso nuo to, ar muitininkas tą dieną gėręs kavos. Juokauju. Ne, nuo siuntos sudėtingumo ir vertės. Jei tai pilnas furgonas baldų – popierių kalnas. Jei dvi dėžės asmeninių drabužių – galite ir vinštu praeiti. Aš esu matęs, kad žmonės pristato penkis lapus, o pareigūnas pasiima du ir sako "kiti nereikalingi". O kartais prašo papildomų pažymų apie kilmę. Tai jau loterija. Bet geriau turėt dešimt lapų rankoje nei stovėti pasienyje ir rašyti ant kelių. Yra toks posakis mūsų darbe: popierius gydo viską, išskyrus kvailą veidą. Nors paskutinis irgi padeda kartais.

Ko nežino net tie, kurie jau vežė

Ar vairuotojai Anglijoje turi specialius leidimus, ar tai tik EU licencija?

Jie turi CPC kvalifikacijas, tachografus ir tarptautines licencijas. Bet po Brexit situacija pasikeitė. Dabar reikia papildomų leidimų vežti į JK, žinoma. Aš tiksliai nesigilinau į teisinius niuansus nuo 2023 metų, nes turiu žmogų, kuris tuo rūpinasi. Žinau tik tiek, kad be tinkamų dokumentų vairuotojas tiesiog nebus įleistas į uostą. O jau Anglijos viduje – ten jų vidaus taisyklės. Kai kurie mūsų vairuotojai sako, kad patikros griežtesnės nei Vokietijoje. Aš asmeniškai manau, kad visur griežta, tik skirtingai. Bet geriau netikrinti, ar aš teisus. Tiesiog rinkitės firmą, kuri nevažiuoja pasieniu kaip nelegalai.

Ką reiškia "door to door" pervežimas į Angliją – ar tikrai iki durų?

Teoriškai taip. Praktiškai "door to door" reiškia, kad vairuotojas privažiuoja kuo arčiau jūsų namų ir iškrauna. Jei gyvenate senamiestyje su ženklu "draudžiama stoti", tai ne iki jūsų lifto durų, o iki artimiausios legalios vietos. Buvau situacijoje Londone, kur klientas pyko, kodėl neišnešėm į vienuoliktą aukštą. Nes mūsų vairuotojas turi stuburą, kurio nereikia laužyti. Nešimas laiptais – kita paslauga, kurią reikia derinti atskirai. Tad jei matot "door to door" – klauskite, ar tai reiškia tiesiogiai po buto duris, ar iki gatvės lygio. Sutaupysite nervų abiems pusėms. Aš tai vadinčiau "beveik iki durų", bet rinkodarai ne taip gražiai skamba.

Kodėl kai kurios įmonės tiesiog neatvažiuoja, nors pažadėjo?

Todėl, kad rinkoje pilna vienos dienos įmonių, kurios pasiima užstatą, paskui panaikina telefono numerį. Aš tai vadinu tiesiog vagyste. Būna, skambina klientas verksdamas, kad sumokėjo tris šimtus eurų, o jie neatvažiavo. Ir dar negrąžina. Policija? Dažnai rašo, kad tai civilinis ginčas. Ir ką tuomet? Sėdėk be daiktų ir be pinigų. Būtent todėl aš niekada neimu viso mokesčio prieš išvažiavimą – tik dalį kaip užtikrinimą. Geriau mažiau, bet sąžiningai. Jei firma prašo visos sumos iš anksto ir neturi tinkamos buveinės – bėkit. Buvau atvejų, kai patys prisivijom tokius veikėjus... nors geriau apie tai nepasakosiu, tegul lieka tarp kolegų.

Ar galima vežti dalinį krovinį į Angliją, jeigu aš turiu tik kelias dėžes?

Taip, galima. Dalinis krovinys, arba LTL, – tai mūsų duona kasdienė. Jūsų trys dėžės gale važiuos su kažkieno sofa ir dar kažkieno dviračiu. Tai pigiau nei užsakyti pilną furgoną. Trūkumas – gali trukti ilgiau, nes surenkam kelis klientus. Kartais tas laukymas užtrunka dieną. Bet jei ne skubu – idealus variantas. Aš patarčiau nepakuoti per daug vertingų daiktų į dalinį krovinį be draudimo, nes kontaktų taškai yra daugiau. Nors paprastai viskas saugu. Tiesiog mažiau kontrolės. O kaina – gerokai draugiškesnė nei pilnas transportavimas per Lamanšą savo mašina.

Ką daryti, jei aš pats negaliu būti iškrovimo vietoje – ar gali kaimynas pasirašyti?

Gali, bet turite pasitikėti juo proporcingai. Kaimynas turi žinoti, kas bus vežama, ir turi teisę pasirašyti už jus – t.y., jūs turite parašyti įgaliojimą. Kartais pakanka žinutės telefone, o kartais – notaro pieštuko. Aš rekomenduoju neleisti kaimynams be jūsų žinios priimti spintos, nes paskui jie skambins jums ir klaus "o kur varžteliai?" O jūs nebūsite vietoje patikrinsi. Geriausia – suderinti vaizdo skambutį iškrovimo metu. Taip matysit ir komentuosit. Mes tokias situacijas turim kas savaitę. Žmonės išsiskiria, parduoda butus, skuba. Gyvenimas. Tad taip, kaimynas gali, bet palikit aiškias instrukcijas. Ir nealkoholiką, prašau.

Krovinių pervežimas Anglijos kryptimi gali būti greitas ir tikslus, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį dar prieš pakuojant dėžes. Rinkitės ne pagal žemiausią kainą, o pagal tai, kaip su jumis kalba žmogus kitoje laido gale. Klausimų visada bus – svarbiausia juos užduoti iki išvažiavimo, o ne kai furgonas jau M20 greitkely stringa arba kai pamatote, kad svoris ne tas. Jei ką – rašykit, skambinkit. Mes čia ne pirma diena, matę visko. Sėkmės renkantis ir saugios kelionės jūsų daiktams.