Krovinių pervežimas Anglijon: patikimi mikroautobusų sprendimai

Jau gal kokią dešimtį metų kišuosi į tarptautinius perkraustymus – dažniausiai važiuojame į Angliją ir atgal su mikroautobusais. Žmonės klausia visko: kiek kainuoja, ar saugu, ar muitinė neužklaus. Tiksliau, klausia to, ko nežino, o aš bandau paaiškinti paprastai, be tos marketinginės sapalionės. Krovinių pervežimas Anglijon mikroautobusais iš tikrųjų yra tas goldilocks variantas – nei per brangu kaip visa mašina, nei per lėta kaip jūrinis konteineris. Nuo Brexit viskas šiek tiek sudėtingiau, bet jei turi normalius popierius ir normalų vežėją, nėra ko nerimauti. O čia surašiau atsakymus į dažniausius klausimus, kaip kad rašytumėm per žinutes – netvarkingai, bet nuoširdžiai.

Apie pačią kelionę ir logistiką

Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas Anglijon su mikroautobusu?

Įprastai, jei išvažiuojame iš Vilniaus arba Kauno, iki Londono ar Birmingemo su krovininiu mikroautobusu kelionė trunka dvi–tris dienas. Kartais, jei keltai iš Dunkerque būna prasti dėl audros, gali tekti pridėti dar pusdienį. Būna ir greitų išimčių – vienąkart vežėme nedidelį siuntų krovinį į Bristolį, pradėjome antradienio vakarą, trečiadienio popietę jau iškrovėme. Pasitaiko ir blogiau – kaip tąkart, kai 8 valandas tupėjome kelyje prie keltų, o kava ten... na, geriau jau nepasakoti. Bet taip jau yra logistikoje – nieko nepadarysi.

Ar galima kaip nors žinoti, kur exactly važiuoja mano daiktai?

Taip, dabar daugelis normalių vežėjų turi GPS sekimo įrangą savo mikroautobusuose. Bet nesitikėk, kad tau kiekvieną penkias minutes kris žinutės – aš asmeniškai rašau arba paskambinu, kai sustoju kur nors Belgijoje degalinėje arba jau prie kalno Folkestone. Kai kurie klientai nori stebėti realiu laiku tarsi Uberis, bet judame per kelias valstybes, ryšys klaba. Fotografija su numeriu iš stovėjimo aikštelės kartais būna vertingesnė nei pusiau rodomas taškas ekrane. Svarbiausia, kad vairuotojas atsako į skambučius.

Jūs vežate tik į Angliją, ar ir atgal į Lietuvą galima užsisakyti?

Vežame abiem kryptimis, nors tiesą sakant, į Angliją krovių daugiau nei atgal. Pastaruoju metu, žinoma, vis daugiau žmonių grįžta iš Londono, Birmingemo, net iš tolimojo Edinburgo atgal į Lietuvą. Mikroautobusas tada būna pilnas asmeninių daiktų, kartais – antikvarinių spintų, kuriuos tėvai paliko garaže. O jei krovinukas mažas, galima ir pasiimti iš karto važiuojančiu atgal – pigiau gaunasi, nes nereikia pirkti jam atskiros kelionės. Vadinasi, abiem kryptimis veikia be problemų.

Ar mano daiktai važiuos vieni mikroautobuse, ar su kažkieno kitais daiktais?

Dažniausiai taip sutaršome – dalinis krovinys. Jei turi dešimt dėžių ir sofą, visiškai beprasmiška samdyti sau visą mikroautobusą. Tada sukrauname kelių klientų daiktus, aiškiai sužymime. Buvo atvejis, kai vieno studento lagaminai iš Vilniaus atsidūrė šalia kito studento lagaminų – abu gyveno netoli Londono centro, tik skirtinguose rajonuose. Atvežėme tvarkingai, bet pirmasis dvi dienas nerimo, ar neišmaišėme. Taip realybėje atrodo krovinių pervežimas Anglijon mikroautobusais – jauti atsakomybę.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus tokiame name, kur nėra kur pastatyti mašinos?

Vairuotojas padės, tik nereikia jo painioti su fokusininku. Jei gyveni Londone ar Mančesteryje centriniame name be privačios aikštelės, turi pasirūpinti leidimu arba bent jau prisisukti vietą pusvalandžiui. Kai kurios kompanijos žada "iki durų" nieko neklausdamos, o paskui meta daiktus ant šaligatvio, nes bauda už netinkamą stovėjimą – 130 svarų. Aš tokių dalykų nekenčiu. Geriau iš anksto pasakyk, kad reikia liftuoti trečią aukštą be lifto, tada atsiųsime porą vyrų, ne vieną.

Kas, po velnių, telpa į mašiną

Koks maksimalus svoris, kurį galiu suversti į tą mikroautobusą?

Standartinis Mercedes Sprinter, kuris dažniausiai važinėja šiuo maršrutu, gali tempti maždaug dvylika šimtų kilogramų krovinio – tiksliau apie 1200 ar 1300 kg, kai nėra dar pilnos keleivinės įrangos. Bet žmonės linkę prikimšti daugiau, ypač į stiklinių daiktų dėžes. Buvo toks atvejis: klientas privarė keturiasdešimt maišų cemento sakydamas, kad tai tik pusė garažo. Ne, negalima taip. Mašina sėda ant arkos, padangos kenčia, o Vokietijoje policija tikrina svorius gana aktyviai. Baudos ten traška ne juokais.

Ar aš pats galiu sėdėti šalia vairuotojo, jei važiuoju su savo daiktais?

Krovininiame variante, kuris skirtas daiktams, teisiškai keleivio sėdynės neturi būti, arba ji viena. Kartais mažesnės kompanijos čia apgauna įstatymą – prikrauna daiktus, bet palieka priekinę sėdynę ir veža klientą "kitų reikalu". Aš to nerekomenduoju. Jei turi bičiulį vairuotoją ir nori keliauti, geriau samdyk keleivinį mikroautobusą perkraustymui. Teisėtai, saugiai, o ir draudimas galioja. Be to, per Doverio uosto muitinę toks triukas tikrai nepraeis kaip pienas, tikrai nedovanos.

Ar galiu nusivežti savo kambarinį augalą? Jis man labai brangus.

Augalai... na, nuo Brexit tai tikras galvos skausmas. Reikia fitosanitarinio sertifikato, kuris parodytų, kad augalas sveikas ir neplis koks vabzdys. Aš čia ne šimtu procentų tikras dėl visų rūšių – gal kokie kaktusai praslenka lengviau, o gal ne. Paprastas kambarys augalas be popierių gali būti konfiskuotas pasienyje arba net grąžintas atgal. Buvo atvejų, kai žmonės bandė slėpti orchidėjas tarp drabužių, muitininkai randa. Verčiau pirk naują jau ten, Anglijoje, ir neimk galvos skausmo dėl vazono su žemėm.

Ar imate šaldytuvus, skalbimo mašinas, buitinę techniką?

Žinoma, vežame – tai standartinis krovinys perkraustymų metu. Tik svarbu prieš tai atjunki vandenį, o šaldytuvą atleidi iš šerkšno. Pamenu vieną kelionę į Birminghamą: klientas sakė "viskas paruošta", bet šaldytuvas turėjo ledo kamščio viduje. Kelias valandas važiavęs jis atitirpo ir visas vandens upelis nubėgo per kartono dėžes. Nemalonus kvapas mikroautobuse išsilaikė maždaug savaitę. Dabar visada klausiu du kartus – ar tikrai atitirpdėte? – nes taip taupome sau vargo.

Ar viskas turi būti dėžėse, ar galiu naudoti maišus?

Dėžės yra tavo draugai. Šiukšlių maišai plyšta, daiktai byra, o kai kurie mano kolegos atsisako net krauti juos. Jei biudžetas ribotas, nueik į didelį prekybos centrą – ten dažnai dalija bananų dėžes nemokamai. Jos tvirtos, su dangčiais, idealios. Tik juodų šiukšlių maišų venk drabužiams – muitininkai mėgsta juos prapjauti peiliu tikrindami turinį. O tai jau skaudu žiūrėti, kai gražus megztinis sulimpa.

Svarbiausia – kiek tai kainuos

Kiek realiai reikia mokėti už pilną mikroautobusą į Londoną?

Jei užsakinėji visą krovininį mikroautobusą sau, Vilnius–Londonas kainuoja nuo devynių šimtų iki keturiolikos šimtų eurų. Dalinis krovinys – mažiau, apie du šimtus–tris šimtus už kubinį metrą. Saugokis tų, kurie telefone pažada du šimtus eurų už viską, o paskui prideda kurą, keltą. Tokia taktika – ne sąžininga. Rinkis tuos, kurie sako kainą su visais mokesčiais iš anksto; taip perkraustymo paslaugos Anglijoje ir turi veikti.

Ar reikia mokėti prieš išvažiuojant, ar galima sumokėti gavus daiktus?

Standartiškai imame trisdešimt procentų iš anksto kaip užstatą, kad užfiksuoti datą. Likutis – pristatymo metu arba prieš tai pavedimu. Jeigu kas nors prašo visą sumą prieš išvažiavimą ir organizacija neidelė ar mažai žinoma – geriau nedaryk to. Teko girdėti istorijų, kai mikroautobusas niekur neatvažiavo, o depozitas dingo kaip į vandenį. Normalus verslas nebijo gauti mokėjimą paslaugos pabaigoje, nes pasitiki savo darbu. Šita taisyklė galioja visur, ne tik krovinių pervežime Anglijon.

Ar brangiau, jei reikia skubiai, per vieną–dvi dienas pristatyti?

Taip, skubus krovinių pervežimas Anglijon kainuoja daugiau. Kai reikia važiuoti nenutrūkstamai, samdome antrą vairuotoją arba mokame viršvalandžius. Kartą vežėme medicininę įrangą į Bristolį per naktį – du vyrai pamainomis, ryte daiktas vietoje. Buvo įspūdinga, bet klientas sumokėjo gerokai daugiau. Verta tik tada, kai be kritinio laiko neapsieisi.

Ar kuro sąnaudos ir keltas įskaičiuoti į pasiūlytą kainą?

Normalioje kompanijoje – taip, viskas turi įeiti į pasiūlymą. Keltai per Lamanšą nėr pigūs, ypač jei važiuojame pro Folkestone arba keltu iš Kalė. Kartais dėl vietų trūkumo tenka rinktis Dunkerque, bet principas toks pats. Jei tau vėliau parašo: "o, dar reikia primokėt už degalą ir tiltą" – tai ženkliukas, kad su tavimi žaidžia nešvariai. Tokių vengiu kaip maro. Aiški kaina turi būti aiški nuo pradžių iki galo.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais, ar tik pavedimu?

Pavedimas – geriau, nes lieka pėdsakas buhalterijoje. Grynaisiais irgi galima, ypač jei pristatome ir klientas turi tikslų banknotą. Kartą gavau voką su pinigais, įkištus į seną sportinį batą – turbūt slėpė nuo žmonos, nesakysiu. Kvitas vis tiek išrašomas. Bet jei vežėjas atsisako duoti jokį patvirtinimą apie grynuosius – kelia įtarimą. Mes taip nedirbame. Mikroautobusų sprendimai turi būti skaidrūs ir paprasti pinigų atžvilgiu.

Dokumentai, muitinė – žodis, kurio visi bijo

Ar man reikia popierių, jei vežu asmeninius daiktus emigruodamas į Angliją?

Nuo to laiko, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES, viskas pasikeitė. Dabar Anglija – trečioji šalis, todėl norint atgabenti asmeninius daiktus be importo mokesčių, reikia įrodyti, kad gyvenai Lietuvoje dvylika mėnesių ir perkraustaisi į JK gyventi. Formos, vadinamos transfer of residence, muitinės deklaracijos C88 arba brokerio pagalba. Kompanijos, kurios sako "mes viską sutvarkys", dažnai turi suprasti, kad be tavo dokumentų jie nieko padaryti negali. Neįmesi kaip seniau per sieną ir "čia mano seni apatiniai."

Ar muitinė tikrina kiekvieną mikroautobusą kelyje iš Lietuvos į Angliją?

Tikrina ne kiekvieną, bet tikrinimai tikrai vyksta. Doverio uoste ir Kalėje stovi modernūs skeneriai – jei vaizdas ekrane įtartinas, atidaromos durys. Blizgūs nauji daiktai dėžėse arba neaiškūs siluetai verčia pareigūnus kištis. Mano galva, gal dešimt–penkiolika procentų mikroautobusų patiria stabinimą, bet tai mano subjektyvi nuomonė, paremta keliolikos metų patirtimi. Nesiimsiu prognozuoti statistiškai. Geriau turėti tvarkingus popierius ir nesijaudinti nei blaškytis.

Kas bus, jei muitininkas randa tai, ko nėra sąraše?

Būna skaudžiai. Doverio pusėje radus neadeklaruotą cigarečių slėptuvę pagalvėje bauda buvo keturi šimtai eurų ir šešių valandų delsimas. Ant bendro krovinio nukentėjo visi kiti klientai, laukę savo daiktų. Visi buvo pikti. Taigi jei nežinai, ar gali vežti – klausk iš anksto. Tokios staigmenos gadina nervus visiems be išimties. Muitininkai nėra priešai, bet taisyklės turi galioti.

Ar įmonės siuntos reikalauja kitokių dokumentų nei asmeniniai daiktai?

Žinoma. Komerciniams kroviniams reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakavimo sąrašo ir EORI numerių – tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Jei nėra EORI, krovinys mirs muitinėje taip ilgai, kol kas nors jį priglaus popieriniais. Mažos kompanijos kartais bando apsimesti, kad tai "asmeniniai daiktai", kad išvengti raizgybės. Tai neteisėta. Kai kas išsisuka, bet jei pagaus – problemos rimtos. Aš tokių gudrybių nesiūlau ir nerekomenduoju su jais dirbti.

Kiek laiko užima pats muitinės sustojimas?

Jei dokumentai švarūs – dvidešimt minučių. Jei kyla klausimų – valandas. Buvau įpratęs prie senų laikų prieš Brexit, kai paprasčiausiai pamojuodavo vairuotojui pravažiuoti. Dabar kartais net studento lagaminą paprašo atidaryti tikrindami. Kartais pagalvoju, kad anksčiau viskas buvo paprasčiau, bet tie laikai negrįžta. O dabar svarbu turėti kantrybės ir gerti gerą kavą laukdami, o ne rėkti ant pareigūnų – tai tik pablogina.

Kai viskas eina ne pagal planą arba netipiniai dalykai

Ar galiu įmesti į vidų dar ir savo motociklą ar keturratį?

Galima, bet su sąlygomis. Motociklą reikia saugiai pritvirtinti, o benzino bakas turi būti beveik tuščias – kitaip genda veltui ir kvepia pavojingai. Buvo situacija: klientas sakė, kad jo motoroleris sausas, bet mes atidarėm – bakas pusiau pilnas. Visą kelią kvepėjo benzinas, o jei kas atsitiktų, mikroautobusas taptų degtuku. Jei nori kartu ir baldus, ir motorolerį, teks užsakyti didesnę mašiną, nes dviejų ratų technika užima daug vietos.

Kas jei mašina sugedsta per kelionę, pavyzdžiui, Vokietijoje?

Nutinka ir taip – nesame ant ratų stebukladariai. Kai dirbi su mikroautobusais tarptautiniuose maršrutuose, gedimai yra realybė. Kartą užlūžo turbina netoli Hanoverio. Kelias valandas kol perkėlėme daiktus į partnerių mikroautobusą netoli Diuseldorfo (ne, palauk, Hanoveris buvo tiksliai ten, kur sugedom, o Diuseldorfas kažkodėl išlindo iš galvos). Normalesnės firmos turi susitarimus visoje Europoje, kad toks krovinys pasiektų tikslą. Svarbiausia – klientas neturi justi to vargo. Dažnai net nesužino, kad buvo koks nesklandumas.

Ar galiu siųsti gyvūną – šunį ar katiną – tuo pačiu reisu su baldais?

Atsargiai – joks normalus vežėjas nedės gyvūno į krovininę dalį be priežiūros. Temperatūra, oro cirkuliacija, stresas – visos priežastys kategoriškai atsakyti "ne". Yra specializuotos gyvūnų transportavimo tarnybos, kurios turi narvus, vėdinimą, veterinaro patikras. Aš pats šioje srityje ne specialistas, todėl specifinių taisyklių dėl skiepų knygelių neišvardinsiu. Kirsiu iš peties – baldų mikroautobusas gyvūnams netinka. Neimk rizikos dėl gyvos būtybės.

O jei pristatymo dieną aš negaliu būti namie Londone?

Skambiname, palaukiame keturiolika–dvidešimt minučių. Jei tikrai neateini ir neiškeli telefono, daiktai grįžta į saugyklą arba laukia kitos dienos. Papildomai tai kainuoja – dažnai apie šimtą svarų sterlingų už redelivery. Geriau surask kaimynę su atsarginiu raktu arba draugą, kuris priims. Niekam nepatinka tempsti sofą atgal į mašiną, kai lietuje stovi Londone. Vairuotojai irgi žmonės, jie nenori sėdėti kieme valandų valandas be reikalo.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį perkraustymui į Angliją?

Didelis sunkvežimis tinka, kai veži tris kambarius su pianinu. O standartiniam vieno–dviejų kambarių kroviniui mikroautobusas yra taiklus sprendimas. Stirloje gatvelėje Londone ar mažame kaime fūra paprasčiausiai netilps. Mikroautobusas manevringesnis, parkuojasi kur nereikia specialaus leidimo, o kaina – dvigubai mažesnė. Krovinių pervežimas Anglijon tokiomis mašinomis tiesiog lankstesnis. Be to, mažiau teršiama aplinka vienam kilogramui krovinio, bent taip man atrodo.

Apibendrinus – krovinių pervežimas Anglijon mikroautobusais yra protingas pasirinkimas tiems, kam nereikia pilno fūros. Svarbiausia rask sąžiningą vežėją, kuris nepievažiuoja su kaina, pasirūpink dokumentais po Brexit ir nepirk pigiausio varianto vien dėl skaičiaus. Jei kils dar klausimų – rašyk, atsakysiu kaip žmogus žmogui, be jokio šlamšto. Sėkmės kraustantis, o jei jau leki pirmą kartą į naują butą Londone – atsargiai su tais raudonais autobusais, jie nepristato baldų.