Krovinių pervežimas Anglija: patikimumo ir saugumo garantas

Kai prieš dvidešimt ketverius metus pradėjau dirbti su tarptautiniais perkraustymais, Anglija buvo tas pats populiariausias kryptis, koks ir šiandien. Krovinių pervežimas Anglija maršrutu dabar atrodo paprastas – pasirenki vežėją, susipakuoji, važiuoja. Bet realybė? Realybėje visko pasitaiko. Žmonės skambina man prieš pat pirmadienį, kai jų lėktuvas į Londoną skrenda antradienį. Arba kai baldai supakuoti į maišus nuo bulvių. Šiame tekste neprirašysiu apie "idealų logistikos procesą", nes tokio gyvenime nėra. Paprasčiausiai atsakysiu į klausimus, kuriuos man uždavo šimtus kartų per du dešimtmečius. Kaip žmogus žmogui. Jei ko nežinosiu – pasakysiu atvirai.

Pirmą kartą siunčiant – kas svarbu, o kas tik atrodo svarbu

Ar sudėtinga organizuoti krovinių pervežimą į Angliją, jei niekada to nedariau?

Nėra čia ko bijoti, bet ir apsivesti nereikia. Pirmas kartas visada baisiau nei realybėj. Reikia nuspręsti, ką veši, kada, ir kiek tam skirsi biudžeto. Tada skambini vežėjui. Aš dažnai sakau – nesiųsk pirmadienį, jei trečiadienį dar nežinai, ką krausi. Angliją pasiekia kas antras europietiškas vilkikas, ryšio nėra. Svarbiausia – nesispausti į paskutinę minutę, nes tada kainos auga kaip ant mielių, o nervai – po kavos puodelio.

Kiek iš anksto reikia pradėti ieškoti vežėjo?

Gerai pradėti prieš dvi-tris savaites, didesniam perkraustymui – prieš mėnesį, ypač vasarą. Birželio-rugpjūčio mėnesiais visi vežėjai, aš irgi, turim pilnas mašinas. Kartais skambina vakarui, o išvažiuoti reikia rytoj. Ne visada pavyksta, nes grafikas jau sukaltas kaip betonas. Savaitė – dar normalu, bet jau įtampa. Du mėnesiai? Per anksti, nebent sumokėsi avansą – tada gal ir prisimins.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus, ar tik verslo siuntas?

Absoliučiai gali siųsti asmeninius daiktus, to užsiima devynios dešimtosios vežėjų į Angliją. Verslo kroviniai tvarkingesni, bet asmeniniai – emociškai svarbesni. Būna, kad vienas vežasi senelės indus, kitas – biblioteką. Abu teisūs. Tik nepamiršk, kad dalinės siuntos juda su kitų daiktais. Jei jautru – prašyk pilnos mašinos. Aš dar pridėsiu – knygos nėra lengvos. Teko matyti, kai dėžė su enciklopedijom sutraiškė vežėjui koją.

Ar leidžiama vežti maisto produktus ar, tarkim, kambarinius augalus?

Čia pavojingas plotas. Po Brexit Anglija griežtesnė dėl maisto ir gyvų augalų. Su vaisiais, mėsa, pienu – bauda garantuota. Augalus vežti galima, bet reikia fitosanitarinių pažymų. Ar žinau visas taisykles šimtu procentų? Prisipažinsiu – ne, nes jos keičiasi. Jei ką nors gyvo ar valgomo veši – pasitikrink UK svetainėj. Aš savo mašinoj atsakau – be maisto produktų. Ne dėl to, kad piktas, o dėl to, kad nenoriu muitinėj stovėti pusdienį.

Kainos – kodėl visi skirtingai skaičiuoja ir kur slepiasi piktžaizdės

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Vilniaus į Londoną?

Sakykim, dviejų kambarių buto daiktai siekia nuo 900 iki 1600 eurų. Priklauso nuo baldų. Pilna mašina, ~3,5 tonos, dažnai kainuoja 1200-1800. Pigiau nei 800? Labai abejoju, kad gausi normalų pervežimą su draudimu. Mačiau skelbimu po 500 eurų. Žinok, kad tada vairuotojas sleptelės mašinoj, nevalgęs padoriai, o tavo dėžes grąžins sutraiškytas. Pasakyk sau – ar aš noriu būti tas klientas?

Kodėl vienas vežėjas prašo 800, o kitas – 250 eurų už tą patį?

Bent jau atrodo, kad tas pats. 250 eurų – turbūt brokeris arba vairuotojas, kaip sakom, ant šonko. Galbūt mašina jau važiuoja tuščia atgal. Problema – jei kas nutiks, draudimo gali nebūti. O 800 eurų – čia kompanija su leidimais, draudimu. Ne visada brangiau reiškia geriau, bet jei kaina kvepia per mažai, kvepia ir problemomis. Aš sakyčiau: rinkis vidurį. Ne 250, ne 900, o ten kur 500-700 aiškiai. (arba kiek rinka dabar leidžia)

Ar galima derėtis dėl kainos, ar ji visada "galutinė"?

Derėtis galima, bet ne visur. Jei didelė kompanija su sekretore – kaina ką gali, tą gali. O jei pavienis vairuotojas, kuriam reikia užpildyti vietą rytoj – gali nuleisti dalį kainos arba neatlygintinai padėti krauti. Aš kartais nuleidžiu, jei klientas lankstus dėl datos. Jei gali palaukti savaitę, aš susiplanuoju kitą krovinį greta. Bet jei skambini rytojui ir prašai nuolaidos – atleisk, čia jau ne turgus. Eik į Maximą derėtis.

Ar būna paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik vėliau?

Būna, ir tai viena didžiausių bėdų šitoj industrijoj. Aš pats mačiau, kai žmogui priskaityta už "liftinį" servisą, nors vežėjas tik numetė daiktus ant slenksčio. Arba "muito tvarkymo mokestis", kai muitinę praei be problemų. Jei sąžininga kompanija – gausi pilną sąmatą prieš. Jei murma "pažiūrėsim prie kelio" – bėk. Reikalauk raštiško patvirtinimo. Aš klientams sakau: jei kaina keičiasi, skambinu prieš, o ne po faktu. Pyktis po to – didelis.

Kai reikia supakuoti – čia dažniausiai viskas ir apsiverčia

Kaip reikia supakuoti baldus, kad jie atlaikytų kelionę?

Jei supakuosi tik į tempimo plėvelę – nepakaks. Anglijos kelias nėra tiesus kaip lazeris, mašina kraipyjasi per keltą arba stovi eilėj Doverio uoste. Baldams reikia kampų apsaugų, šarvuotos plėvelės, minkštos medžiagos viduje. Sofą statyk ne ant šono, kaip nori taupyti vietą. Kartą vežiau sofą vertikaliai – atvažiavo kaip blynas. Klientas pravirko. Dabar sakau: jei neturi originalių dėžių, naudok dvigubą kartoną ir lipnią juostą, ne tą pigiausią. Verta investuoti, nei pirkti naują komodą.

Ar pats turiu nešti daiktus iki mašinos, ar vežėjas privalo padėti?

Šitoj vietoj nėra vienos taisyklės. Jei rašoma "su pakrovimu" – vairuotojas padeda. Bet kokio aukščio? Ne iki penkto aukšto be lifto. Aš einu apžiūrėt vietą prieš. Jei rūsys – nešu. Jei 15 laiptų – tariamės. Buvo atvejis, kai klientas antrame aukšte, o aš vienas. Teko kviest pagalbininką už 50 eurų. Jei paruoši daiktus prieinu – sutaupysi. O jei lauki, kad aš su savo nugara padarysiu stebuklus... aš jau nebe dvidešimt penkerių.

Kas jei aš supakavau neteisingai – ar vežėjas gali atsisakyti vežti?

Gali. Ir turi. Jei matau, kad monitorius be apsaugos – neimsiu, nes rizika didesnė nei uždarbis. Arba pasirašysim atsakomybės atsisakymą. Geri vežėjai bando padėti – įmovins į antrą dėžę, apvynios rankšluosčiais. Bet jei viskas blogai, o tu dar pyksti – liksi be nieko. Aš kartais pats turiu lipnios juostos, bet čia ne pakavimo studija. Ruoškis kaip žmogus, kuris parduoda daiktus antrinėje rinkoje, o ne veža į šiukšlyną.

Popieriai po Brexit – kas pasikeitė ir ką turi žinoti

Ar dabar, kai UK nebe ES, reikia papildomų dokumentų?

Taip. Ir tai didžiausias galvos skausmas po 2021-ųjų. Reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, prekių aprašymo. Jei asmeniniai daiktai, reikia C3 formos (ar kaip ji ten dabar vadinasi). ES piliečiai dar gali lengvatų turėti, bet nebe taip laisvai. Teko matyti, kai dviračiui muitininkai mokestį skaičiavo. Anglija dabar atskira aikštelė, taisyklės griežtesnės nei į Šveicariją. Nepakankamai dokumentų – sustabdys be kalbų.

Ar vežėjas pats tvarko muitinės deklaracijas, ar aš tai turiu daryti?

Dauguma normalių vežėjų turi agentus arba patys tvarko. Bet tu turi pateikti tikslų turinį ir vertę. Aš pats pildau, bet jei klientas sako "drabužiai", o viduryje – kirpyklos įranga, problema. Yra tokių, kurie siūlo "muitinę apeiti", bet čia jau konfiskato teritorija. Aš nepasitikiu greitais takais. Geriau pusvalandis popierių, nei ginčai su HMRC. Invoišai turi būti angliškai, ne lietuviškai, jei nori greito aptarnavimo.

Ką daryti, jei muitinei kažkas nepatiks ir jie sulaikys krovinį?

Pradžiai – nesikeikti. Tai ne vežėjo kaltė, jei tu pateikei netikslią info. Paprastai sulaiko dėl neaiškios vertės ar draudžiamų daiktų. Vežėjas skambina tau, tu turi atsiųsti paaiškinimų. Kartais reikia sumokėt muitą, kartais atidaryt dėžes. Buvo atvejis prieš porą metų dėl antikvarinių laikrodžių. Klientas nebuvo pasakęs. Užtrukom Doverio uoste keturias valandas. Jei vežėjas profesionalas – liks su tavimi. Jei ne – pabėgs ir paliks tave problemoj.

Ar verta siuntai draustis atskirai, jei vežėjas sako, kad "viskas apdrausta"?

Vežėjo CMR draudimas yra, bet turi lubas. Dažnai skaičiuoja pagal svorį, ne sentimentalinę vertę. Jei senelės komoda verta tau 300, bet oficialiai 50 – gausi 50. Aš siūlau papildomą draudimą brangesniam kroviniui, kainuoja apie 1-2 procentus vertės. Turiu žmonių, kurie sutaupė tūkstančius, kai sugedo šaldytuvas arba nutiko avarija. Nepasitikėk vien "apdrauta". Paprašyk politikos kopijos. Rimtas vežėjas ją parodys. Jei neduoda – pats nežino, kas yra.

Kelionėje – kas vyksta, kol tavęs nėra

Kiek dienų realiai trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Jei pilna mašina tiesiogiai – 3-5 dienos realiomis sąlygomis. Ne dvi, kaip skelbia idealistai. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, keltas – užima. Jei dalinė siunta, gali būt ir savaitė, nes reikia rinkti ir iškrauti kitus. Žiemą pridėk dieną. Kartais pasienyje patikrinimai. Aš visada sakau: planuok 5-7 dienas. Jei ateina anksčiau – džiaukis kaip vaikas. Krovinių pervežimas Anglija maršrutu reikalauja kantrybės.

Ar mano daiktai bus vieninteliai mašinoje, ar veš ir kitų žmonių siuntas?

Jei neperki pilnos mašinos – tikrai bus dalinimas. Tai normalu, taip optimizuojamos kainos. Anglijos kryptimi mašinos beveik visada full, retai kuri važiuoja tuščia (nebent grižtamasis reisas). Tavo daiktai turėtų būt atskirti, sužymėti. Teko girdėt apie vairuotoją, kuris sumetė keturias siuntas be žymėjimo. Atvažiavus niekas nežinojo, kas kam priklauso. Aš vežiu tik su manifestu ir lipdukais ant kiekvienos dėžės. Jei tavo vežėjas to nedaro – klausk, kodėl.

Kas jei vairuotojui nutiks kas nors blogo kelyje?

Skambina kitas žmogus iš ofiso, arba pats vairuotojas, jei gali. Avarijos atveju – CMR draudimas. Sugedus mašinai – keičiama arba perkeliama. Teko laukti 3 valandas pagalbos kanale link Calais. Klientas nervinosi, aš irgi. Bet ką padarysi – gyvas vairuotojas svarbiau nei spintos terminas. Rimti vežėjai turi 24/7 liniją. Jei tavo neima po 18 val. – galvok, ką darai. Naktį kelyje nutinka visko.

Ar tikrai visos mašinos turi GPS sekimo įrangą?

Turėtų turėti, bet realybė kita. Ypač jei pavieninkas su senesniu vilkiku. Aš pats turiu, bet buvo, kad GPS nulūžo arba nėra ryšio tunelyje po kalnais (ar ten Alpės, mečiau geografiją). Tada skambini vairuotojui kituo numeriu. Didelėse kompanijose sekimas standartas, pas mažesnius – ne. Jei labai svarbu žinoti kur daiktai – klausk apie trackingą prieš. Jei sunkvežimis be antenos, žiūrėsi į tuščią ekraną valandas.

Kaip nepasimauti ant tinklų – blogi vežėjai ir kitos pavojingos vietos

Kuo skiriasi brokeris nuo tiesioginio vežėjo ir kodėl tai svarbu man?

Brokeris suranda mašiną, bet pats neveža. Jis tarpininkas. Gali būti profesionalus, gali būti aferistas, kuris pasiima 300 ir prapuola. Tiesioginis vežėjas turi vilkiką, vairuotoją, atsakomybę. Geri brokeriai prideda vertės – ypač jei reikia skubiai rasti mašiną. Bet jei nori kontrolės – rinkis tiesioginį. Bent jau žinai, kam skambinti, kai vėluoja. Per tarpininkus signalas kartais dingsta. Krovinių pervežimas Anglija kryptimi reikalauja aiškumo.

Ar Facebook grupėse skelbiami pigūs pervežimai į Angliją – saugūs?

Devynis kartus iš dešimties – ne. Kai kurie vaikinai dirba po darbo ir stengiasi, bet rizika didelė. Nėra sutarties, draudimo, dažnai nėra CMR. Mačiau, kai sumokėjo avansą 200 eurų, o vaikinas ištrynė profilį. Kur kreiptis? Į Facebook palaikymą? Rimtas pervežimas neturėtų remtis vien "draugas pažįsta". Rizikuok tik jei krovinys nebrangus ir pasiruošęs viskam. Nes jei kas – teisybės gali nesurasti. Tokių "agentūrų" kas mėnesį po keletą išnykia.

Ar galiu tikėtis, kad vežėjas, neturintis svetainės, bus patikimas?

Gali, bet loterija. Yra vairuotojų, kurie dirba iš rekomendacijų ir neturi svetainės. Bet jei radoi per skelbimą be jokio reguliavimo – pagalvok. Bent jau pasižiūrėk, ar turi leidimą vežti. Aš žinau kolegą be svetainės, bet su 3 vilkikais. Kitas su gražiu profiliu gali būt mulkis. Svetainė – ne garantija, bet jos nebuvimas turėtų lemputę įjungt. Ypač jei prašo avanso be jokio popieriaus. Aš taip nesielgiu, nors svetainę turiu.

Pristatymas Anglijoje – paskutiniai, bet ne mažiau nervinantys žingsniai

Kas nutiks, jei nespėsiu atsiimti siuntos Anglijoje?

Didžioji dalis vežėjų neturi sandėlio Londone savo nuožiūra. Jei sutarėm dėl datos ir tu nepasirodai – bus papildomų išlaidų. Kartais galima tartis dėl kito laiko, jei vairuotojas dar zonoje. Aš bandau lankstytis, bet jei jau turiu kitą reisą – daiktai keliaus į sandėlį, o tai kainuoja. Gerai jei perspėsi laiku aš bandysiu padėti. Jei užsiriesi be žinios – grąžinimas atgal kainuos beveik tiek pat. Rimtai. Skambink laiku.

Ar vežėjas padės nunešti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?

Ne visada ir neprivalo, jei nesusitarta. "Durų iki durų" dažnai reiškia "iki durų ant gatvės". Aš padedu, jei keli daiktai, bet jei pianinas – atleisk. Antras aukštas be lifto su sofa? Tai dviejų žmonių darbas. Jei žinai, kad taip bus – sakyk iš anksto. Aš atsivežu pagalbininką, bet už papildomą mokestį. Jei staiga paaiškėja, o apie tai nekalbėjom – gali likti ant laiptų. Nekenčiu tokio scenarijaus, bet fiziškai vienas nepavežiu.

Ką reiškia "durų iki durų" paslauga ir ar ji visada veikia idealiai?

Ir reiškia, ir nereiškia. Teoriškai – paima ir atiduoda adresu. Praktiškai – Londone su dideliu vilkiku nepriblokuosi prie pat namų. Tada perkraustymas į mažesnį auto. Arba palaukia toliau, jei nėra vietos. Aš vadinu "durų zonos principu". Tiksliai iki durų kaimelyje su kiemu – taip. Miesto centre – pamiršk. Būna, kad klientas pyksta, jog nepastatėme po balkonu. Suprantu norą, bet fizika ir eismas turi taisykles. Sutarkime realius lūkesčius ir išliksim draugais.

Krovinių pervežimas Anglija maršrutu nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinė procedūra. Reikia nei labai daug proto, nei milijoninių investicijų – reikia tiesiog sveiko pasiruošimo ir normalaus vežėjo. Aš per tiek metų mačiau visko: nuo ašarų iki džiaugsmo, kai žmonės atranda daiktus Anglijoje sveikus. Pasiruošk gerai, paklausk, jei ko nežinai, ir nesitikėk stebuklų už tris šimtus eurų. Sėkmės kraustantis. Jei ką – parašyk, galbūt pakliūsi į mano maršrutą.