Krovinių pervežimas Anglija – 23 metai maršrutuose ir klientų klausimai

Įsivaizduok, kad sėdi su kavos puodeliu, o aš priešais tave – kiek pavargęs, nes vakar grįžau iš Londono. Dirbu šitame reikale dvidešimt trejus metus. Krovinių pervežimas Anglija kryptimi ir perkraustymas į Angliją tapo mano antraisiais namais, kuriuose pavargau, bet neištvėriau neišvažiuoti. Pradžioje viskas atrodė paprasta: užsikrauni, veži, iškrauni. Bet realybė kitokia. Prisnigo Doverio uoste, eilės link Calais trunka ilgiau nei pietūs, o klientai nežino apie popierius po Brexit. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Jokių vadovėlių – tik tai, ką pamėgau savo kailiu.

Pradžia – nuo ko viskas prasideda

Nuo ko pradėti, jei noriu pervežti daiktus į Angliją?

Žiūrėk, pirmiausia reikia susidėti į krūvą tai, kas važiuos. Neįsivaizduoji, kiek žmonių skambina ir sako: „nuvežkit mano daiktus“, o kai klausi kokių – klausia atgal, ar tai svarbu. Aišku, kad svarbu. Tuomet reikia datos ir tikslaus adreso – ne tik gatvės, bet ir namo numerio, nes Londonas didžiulė. Tada žiūrime, ar tilps į artimiausią reisą. Krovinių pervežimas Anglija kryptimi vyksta nuolat, bet laisvų vietų mažiau nei norinčių. Skambink bent prieš dvi-tris savaites.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti transportą į Londoną?

Ai, čia kaip su stomatologu – jei skubi, laisvos vietos nebus, o jei planuoji, gausi ir geresnę kainą. Paprastai prašome bent dviejų savaičių, ypač jei kalbame apie didelį krovinį. Kartais atlaisvėja vieta dėl atšaukimo – tada paskambinu klientams iš eilės. Tarptautiniai perkraustymai visada reikalauja lankstumo. Kartą toks vyrukas Panevėžyje norėjo vežtis tik dvi sofą ir šaldytuvą, paskambino ketvirtadienį, o pirmadienį jau buvom pakeliui. Bet tai sėkmės dalykas. Krovinių gabenimas į Angliją dažniau organizuojamas mėnesio pradžioje, kai žmonės jau žino tikslias datas.

Ar būtina viską supakuoti profesionaliai, ar galiu pats?

Gali pats, bet aš tavęs neapginsiu. Būna, kad klientas sako: „aš pats supakavau“, o randu dėžes nuo bananų su audiniais viduje. Jei pervežėjas neturi medžiagų, rizikuoji, kad porcelianas pasieks Londoną kaip dėlionė. Mes kai ką galime priveržti, bet geriausia – dėžės vienodo dydžio, su lipnia juosta. Žinok, per dvidešimt metų mačiau visko. Kartą vežiau veidrodį, supakuotą tik į laikraštį. Laimei, vairavau atsargiai. Suprask, profesionalus pakavimas – tai ne švaistymas, o investicija.

Ar prieš pervežant baldus reikia juos ardyti?

Stalą ar spintą geriau suardyti, jei tik gali. Yra tokių modelių, kurie ir taip įlenda, bet modernios spintos dažnai būna dviejų metrų aukščio ir per plačios į liftą. Anglijoje, ypač tų senų namuose, laiptai siauri kaip skylutė seryje. Atsimenu, vežiau didelę sekciją į vieną butą Liverpulio centre. Ten laiptų platforma – gal metro šešiasdešimt. Vairuotojas Darius beveik įstrigo su tuo bloku tarp sienų. Pagaliau išardėm koridoriuje. Jei ardysi pats – sudėk varžtus į maišelį, nes dažniausiai jie prapuola kaip kepurės paplūdimy.

Kaip sužinoti, ar mano krovinys tilps į mašiną?

Pats paprasčiausias būdas – atsiųsti nuotrauką. Žmonės sako: „ten tik kelios dėžės“, o pasirodo dešimt konteinerių ir dviratis. Turime skirtingą transportą – nuo mikroautobusų iki krovininių. Jei veži pusę buto, reikės didžiosios mašinos. Kartą vienas studentas iš Vilniaus norėjo kambario sutalpinti į fiestą. Na, neįmanoma. Siūlome arba du važiavimus, arba didesnę mašiną. Nepatikslinsi – neišvažiuos. Kartais geriau sumokėti už vietą ir ramybę nei grūsti viską per prievartą.

Kas vyksta kelyje (ne viskas pagal planą)

Ką reiškia reguliarūs maršrutai Anglija – Lietuva ir kodėl tai patogu klientui?

Tai reiškia, kad mes važiuojame pagal grafiką, o ne tada, kai prisirenka pilna mašina. Reguliarūs maršrutai leidžia planuoti datą tiksliau, nereikia laukti savaitės, kol surinksim dar tris klientus. Tu žinai, kad antradienį mašina išvyksta, ketvirtadienį jau krauna Anglijoje arba atvirkščiai. Būna savaitės, kai važiuojam du kartus, būna – kai sezonas ramesnis – kartą. Bet esmė ta, kad tu nesi įkaitas kitų žmonių daiktų. Kartą turėjome vežti partiją mažų siuntelių – jei ne reguliarūs reisai, vienas siuntėjas būtų laukęs dešimt dienų.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai į Birmingemą, ar bus perkraunami?

Dažniausiai pilnuose perkraustymuose vežama tiesiogiai – mašina tavo daiktams skirta nuo pirmos iki paskutinės minutės. Bet yra ir taip vadinamų grupažo pervežimų, kai sukaupiama kelių klientų siuntos. Tada gali būti perkaudama Lenkijoje ar Olandijoje. Aš asmeniškai mėgstu tiesioginius maršrutus, nes mažiau rizikos, mažiau rankų liesi tavo sofą. Bet tiksliai pasakyti galiu tik pažiūrėjęs į sutartį – būna kompanijų, kurios nemoka angliškai pasako, kad bus persikrovimas, o klientas sužino tik tada, kai gauna kitą numerį paskambinti.

Kiek laiko trunka kelionė nuo Vilniaus iki Mančesterio tiksliai?

Teoriškai – apie tris paras, praktiškai – keturias. Vairuotojai negali viršyti vairavimo laiko, reikia miegoti, valgyti, laukti keltų. Doverio uoste eilės kartais – aš nežinau kodėl, bet antradieniai ir ketvirtadieniai būna blogiausi. Reikia prisiderinti ir prie oro sąlygų – jei audra prie Lamanšo, keltas vėluoja. O Mančesteris jau šiaurėje, ten nuo Londono dar pusė dienos. Taigi, jei kas nors žada pervežti per dvi dienas – meluoja arba pažeidžia įstatymus. Mano kolega Juozas kadaise bandė spėti per trisdešimt šešias valandas, tai prisipirko baudų Prancūzijoje.

Ar sekmadieniais vyksta iškrovimas Anglijoje, ar tada visi ilsisi?

Teoriškai galima, bet praktiškai – vargas. Londono centre sekmadienį juda tik turistai. Daugelis pastatų turi apribojimus, apsauginiai nepriima raktų. Kartą pabandėme iškrauti daugiabutyje netoli Brixtono (ar kaip ten, toje Pietų Londono dalyje). Kaimynai iškvietė apsaugą dėl triukšmo. Geriau krauti darbo dienomis. Jei labai reikia – įmanoma, bet brangiau, nes vairuotojas dirba per poilsį. Aš rekomenduočiau derinti laiką, o ne veržtis į save nepatogų vakarą. Anglijoje neišeina taip skubėti kaip Vilniuje.

Kas būna, jei mašina sugedusi kelyje, pavyzdžiui, prie pat Kalė?

Su tuo per karjerą susidūriau du tris kartus. Vairuotojas paskambina, mes stengiamės suremontuoti vietoje. Jei gedimas rimtas – siunčiame antrą mašiną iš artimiausio taško ir perkeliame daiktus. Prieš trejus metus mums nutiko prie pat Dunkerque – vakaras, lietus, stabdžių sistema užstrigo. Teko kraustyti viską į kitą sunkvežimį vidury nakties. Laimei, daiktai buvo apdrausti ir mus saugojo Eurocare (ar koks ten draudimas, nes partneriai keičiasi). Klientas į Bristolią daiktus gavo tik pusantros paros vėliau, bet sveikus. Toks jau tas verslas – visko būna.

Kainos, draudimai ir apie klastutes rinkoje

Kiek maždaug kainuoja standartinio buto pervežimas į Londoną?

Priklauso nuo buto. Vieno kambario – nuo tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Didelis trijų kambarių – ir keturis penkis tūkstančius. Lemia aukštas, liftas, ar reikia nešti, ar reikia papildomų medžiagų. Aš prašau nufotografuoti, nes žmonės sako: „ten tik keli daiktai“, o ateini – parduotuvė pilna. Kaina svyruoja pagal mėnesį – rugpjūtį ir gruodį brangiau, nes visi važiuoja. Neaišku ar tai teisinga, bet rinka taip veikia jau dvidešimt metų. Pigiausias nebūtinai geriausias.

Ar visos pervežimo įmonės apdraustos, jei kas sudūžta?

Ne, ir čia yra didžiausia problema šioje rinkoje. Yra žmonių, kurie nusiperka seną mikroautobusą, pasikabina skelbimą ir vadinasi pervežėjais. Jie neturi CMR ar krovinio draudimo. Kai kas nors nukenčia – jie pranyksta kaip dūmas. Normali firma turi draudimą, registruotą vežėjo licenciją, o ne tik gražų puslapį Facebooke. Aš asmeniškai reikalauju pasidalinti draudimo pažymėjimu dar prieš sutartį. Kartą kalbėjau su klientu, kuris sutiko vežti baldus per tarpininką, kuris net nežinojo, kur yra Vilnius. Jo daiktai atsirado po trijų savaičių – be vienos spintos.

Kodėl vieni pervežėjai prašo avanso, kiti – ne?

Avansas – signalas, kad klientas rimtas. Mes prašome dvidešimt penkių ar trisdešimt procentų, ypač jei reikia rezervuoti dieną. Būna, kurie užsako, o tada dingsta, mums lieka tuščia vieta. Kita vertus, jei firma prašo visos sumos iš anksto – būk atsargus. Kartą mačiau, kai firma paėmė pilną mokėjimą, o paskui vilkino pristatymą į Naująjį Kastlį du mėnesius. Geriau pusė dabar, pusė gavus. Tai tarsi draudimas nuo dingusių vežėjų. Nepasirašinėk nieko pirma nei pamatai mašiną.

Ar sezonas tikrai taip jau keičia kainas pervežimams Anglija maršrutu?

Taip, ypač rugpjūtis ir paskutinis gruodžio trečdalis. Rugpjūtį studentai laksto, emigrantai grįžta ar išvažiuoja, mašinos pilnos. Žiemą prieš Kalėdas žmonės nori atsivežti dovanas, baldus. Tuo metu kaina gali paaugti penkiolika dvidešimt procentų. O štai sausį ar vasarį – tuščia, netgi galima derėtis. Žinoma, yra ir globalių dalykų: degalų kaina, euras versus svaras. Kai kuriuos metus svaras buvo toks žemas, kad mes vos ne vos neišlaikėm maršrutų. Rinka jautri. Bet tu klausi apie sezoną – taip, jis tikrai veikia. Nepasakyčiau, kad dvigubai, bet jaučiasi.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa eilėje prie Doverio ilgiau nei planuota?

Nutinka nuolat. Eilės Doverio uoste – mūsų kasdienybė. Jei vairuotojas užstringa penkias valandas, jis neišspės vairavimo laiko ir privalės pernakvoti Beniliuksyje. Tada pristatymas vėluoja. Mes skambiname ir perspėjame. Kartą Ričardas sėdėjo eilėje dvylika valandų dėl streiko. Klientas Londone nervinosi, bet ką padarysi? Štai kodėl aš neklausiu „kodėl taip ilgai“, nes pats mačiau. Geriau turėti maržą laike. Krovinių pervežimas Anglija kryptimi reikalauja kantrybės nes greičiau neįmanoma.

Popieriai po Brexit – čia viskas kitaip

Kaip pasikeitė krovinių pervežimas Anglija kryptimi po to, kai Britanija išstojo iš ES?

Oho, čia didelis pokytis. Anksčiau pravažiuodavai kaip per kiemą – nei muitinės, nei deklaracijų. Dabar kiekvienas krovinys turi packing listą, aprašymą, vertę. Buitiniai daiktai deklaruojami kaip „used personal effects“. Pasienyje dažniau tikrina, ypač maišytus krovinius. Aš pats dar mokausi visų formų, nes kas keli mėnesiai kažkas keičiasi. Dabar reikia žinoti ir EORI numerius, nors ne visada privaloma mažiems perkraustymams. Vairuotojai turi daugiau popierių bagažinėje nei drabužių. Tai nauja realybė, prie kurios pripratom.

Ar reikia muitinės deklaracijos seniems daiktams ir baldams?

Reikia. Daugelis galvoja: „mano sofa – mano nuosavybė, kas čia gali rūpėti“. Bet muitinei rūpi. Reikia sąrašo, ką veži, net jei daiktai naudoti. Muitininkai kartais klausia, ar nesi pardavęs tos sofos. Jei perkraustymas daromas pagal darbo sutartį ar studijas Anglijoje, būna lengviau – galima taikyti lengvatas. Bet vis tiek reikia dokumentų. Kartą klientas vežėsi senelės komodą – antikvarinę. Valstybinės pajamos galėjo užduoti klausimų, bet mes iš anksto pasirūpinome įvertinimu. Paprastų senų dėžių niekas neliečia, bet verta paminėti, kad ne visada žinau tikslias taisykles metalo dirbiniams – čia jau reikia eksperto.

Ar galiu gabenti dviratį, įrankius ir buitinę techniką be problemų?

Dviratį – be abejo, asmeniniam naudojimui. Įrankius – jei ne pramoniniai konteineriai, o tėčio seni plaktukai, paprastai praleidžia.