Krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais – ar tikrai taip jau ir pigiau?

Žmonės dažnai mano, kad mikroautobusas – tai kaip taksi, tik didesnis. Atvažiuoja, susikrauna dėžes ir į Londoną per dvi dienas. Realybė kitokia. Dirbu šitame reikale jau, nežinau, gal trylika metų, ir galiu pasakyti, kad krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais turi savo vietą, bet tikrai ne visada yra tas auksinis sprendimas, kurį piešia interneto skelbimai. Šiandien atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras klientas prieš užsakydamas pervežimą. Jokių vadovėlių – tik tai, ką žinau iš krovinių gabenimo praktikos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.

Planavimas ir kainos – apie ką žmonės klausia pirmiausia

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą į Angliją mikroautobusu?

Na, jei norite, kad viskas būtų ramu, tai geriau savaitei ar dviem. Bet aš pats esu matęs, kaip žmonės skambina vakarop, o ryt reikia išvežti iš Kauno į Bristoli. Kartais suderinam, kartasi ne. Yra sezonų – tai lygiai tas pats kaip su lauko kėdėmis Leroy Merlin, birželį viskas rezervuota. Skubūs krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais kainuoja brangiau, bet jei turime laisvą mašiną – kodėl gi ne. Paskutinę minutę tikrai nepatariu ieškoti pigiausio varianto, tada prisiveliate problemų.

Kiek maždaug kainuoja pervežti kelis kartonus iki Londono mikroautobusu?

Čia yra toks platus intervalas. Jeigu pilnas mikroautobusas iš Vilniaus iki Londono, tai būna nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Jeigu dalinis krovinys – kaina skaičiuojama pagal cubic-metris arba tiesiog sutariam akis į akį. Nėra fiksuoto įkainio kaip pašte. Aišku, jei skambinate į kompaniją, kuri sako „nuo 99 eurų viskas į Angliją“ – kažkas ne taip. Realybė tokia, kad kuro kainos, tiltai, draudimas – tai vis prisideda. Šiaip atsakingos įmonės duoda tikslų įvertinimą tik pamodusios daiktus.

Ar mikroautobusu vežant yra pigiau negu krovininiu automobiliu?

Nebūtinai. Žmonės galvoja – mažesnė mašina, mažiau kuro. Bet dirbtinis palyginimas. Jeigu reikia pervežti du pilnus kambarius, krovininis furgonas važiuoja vieną kartą, o mikroautobusui gali tekti dviem reisais. Tuomet viskas apsiverčia. Yra ir kitas kampas: mažesnė masė reiškia mažesnes kelių rinkliavas per Olandiją ir Prancūziją. Tačiau krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais dažniausiai konkuruoja lankstumu, o ne kaina. Kartais klientui svarbiau, kad paimtų rytoj, o ne po trijų savaičių laukimo.

Telpa ar netelpa – apie tūrį ir svorį

Vieno kambario baldai – ar tilps į paprastą Sprinterį?

Jei tai tik sofa, spinta ir stalas – taip, tilps. Bet jei spinta yra trisdešimt centimetrų storesnė nei standartinė... tada jau reikia galvoti. Išvengiu melo sakydamas visiems: siųskite foto. Ne dėl to, kad netikiu – tiesiog matau per dvylika metų, kad žmonių suvokimas apie „standartinę“ spintą skiriasi dramatiškai. Buvo toks atvejas Alytuje. Klientas sakė „maža spintelė“ – atvažiavom, o ten dvimetrė sekcija. Teko neišpakuoti, prisukti lankstus patys. Viskas baigėsi gerai, bet laikas – pinigai.

Kiek kilogramų gali sutalpinti mikroautobusas važiuojantis į Angliją?

Paprastai kalbame apie vieną toną ar pusantros (taip, „toną“ – nors techniškai Sprinter gali daugiau prikrauti, bet negalima viršyti pilnos masės). Baisiausia, kai klientai sako „ai, čia tik popieriaus dėžės“, o jos sveria po trisdešimt kilogramų kiekviena. Tada bendras svoris išauga iki dviejų tonų. Keliuose kontroliuoja, ir ne tik Prancūzijoje. Labai nemalonu, kai reikia kažką palikti pakelėje prie tos stambios uosto aikštelės (taip, prie Kalė), nes nebeužtenka svorio leidimo. Geriau sverti iš anksto.

Ar galiu keliauti kaip keleivis su savo siunta į Angliją mikroautobusu?

Taip, daugelis mūsų klientų taip ir daro. Ypač perkraustant butą į Londoną ar Birmingemą. Sėdi šalia vairuotojo, už nugaros – dėžės, gal porą krepšių ant kelių. Bet čia svarbu – ne visos įmonės tai leidžia draudimo ribojimų. Teoriškai vežame krovinį, o ne keleivius. Kai kurie vairuotojai neturi keleivių draudimo, tada sėdėti negalima. Aš pats stengiuosi visada paklausti iš anksto, nes buvo atvejis... (nors čia gal per ilgai pasakoju) buvo atvejis, kai šeima su kūdikiu norėjo važiuoti, o kėdutės tvirtinimo vietos neturėjome. Teko atsiprašyti.

Ar galima gabenti motociklą į Angliją mikroautobusu?

Galima. Dažnai vežame enduro ar porą motorolerių. Reikia tikslių išmatavimų. Kartais motociklas jau telpa tiesiog viduje, o kartais reikia priekabos – bet tada jau nebe mikroautobuso paslauga, o visai kito lygio logistika. Atsargiai su benzino likučiais bakeliuose, muitininkai gali prikibti. Prieš metus vežiau vieną sportinį motociklą iš Kauno į Mančesterį. Klientas pamiršo nuimti veidrodėlius. Lūžo juostelė. Nuo to laiko primenu visiems – nuimkit tai, kas kyšo.

Dokumentai ir muitai – ne mano mėgstamiausia tema, bet pakalbėsim

Ar reikia galvoti apie muitus siunčiant daiktus į Angliją po Brexit?

Čia mano silpnoji vieta – muitų teisėnis niuansai keičiasi taip dažnai, kad kartais pats pasimesdavau. Ką žinau tiksliai: jei daiktai asmeniniam naudojimui, perkraustymui, ir jie naudoti – formalumų mažiau. Bet jei siunčiate dešimt naujų dviračių parduoti – čia jau prekyba. Buvę klientai, kurie bandė „prasmukti“ su verslo kroviniu kaip asmeniniais daiktais – retai kada sėkmingai. Geriau pasitikrinti GOV.UK, arba klausti to, kuris ką tik vežė. Aš vežu, o ne muitinėje dirbu, tačiau sąžiningai perspėju – nepataikykite ant prekybos inspektorių nuovargio.

O jei mano baldai naudoti, ar tikrai nebus problemų pasienyje?

Jei tikrai naudoti ir ne tokie, kad atrodo kaip nauji iš parduotuvės – turėtų būti viskas gerai. Bet yra vienas dalykas. Jūsų asmens daiktai gabenami į Jungtinę Karalystę privalo būti ne jaunesni nei, berods, pusės metų (ar kažkas panašaus, čia reikia pasitikslinti). Svarbiausia – sąrašas. Reikia sąrašo anglų kalba su vertėmis. Neoficialaus, bet normalaus. Buvo atvejų, kai žmonės pakuoja skubiai, nieko neparašo, o muitininkas klausia: „kas yra viename krepšyje?“ O ten – antklodės ir trys puodai. Selekcija prasideda, atidarinėja. Laikas eina. Žmonės pavargsta.

Kokius dokumentus reikia pasiruošti, jei mikroautobusas veža mano daiktus į Londoną?

Techninės apžiūros dokumentai, krovinio sąrašas, kartais nuomos sutarties patvirtinimas, jei tai perkraustymas. Aišku, kai kurie vežėjai sako „nieko nereikia, mes viską sutvarkom“. Aš esu iš tų, kuris duoda sąrašą ir prašo užsimti – tai jūsų daiktai, ne mano. Buvo situacija prie Doverio. Vairuotojas, ne mūsų, pametė kliento dokumentus pakelyje. Klientas pats nieko neturėjo. Prisistojo prie muitinės 4 valandas aiškintis. Nuo to laiko visi mūsų klientai neša atsargines kopijas. Kartais paranoja – draugas.

Ar mikroautobusui reikia kažkokių spec. leidimų važiuoti per Europą?

Mūsų mašinos turi CEMT arba Euro leidimus, bet štai kur reikalas – dalis tų „pigiausių“ vežėjų, kuriuos matote skelbimų portaluose, naudoja paprasčiausius tranzitinius dokumentus ar apskritai vyksta kaip turistai. Jiems, jei sustabdo Vokietijoje ar Belgijoje, gali būti labai blogai. O blogiausia, kad kartu gali strigti ir jūsų daiktai. Tikrinuosi visada, kai važiuojame pro Olandiją, nes ten jie griežti dėl pašalinių taršos mokesčių. UK pusėje mūsų mašinos registruotos kaip krovininės, todėl Doveris paprastai praleidžia be pykčio.

Skirtumai – mikroautobusas, furgonas, dalinis krovinys

Mikroautobusas ar krovininis furgonas – kuo skiriasi praktiškai?

Furgonas turi atskirą krovinių skyrių, paprastai tamsesnį, be langų. Mikroautobusas – dažnai perlangintas, su sėdynėmis (kurios išiminėjamos). Praktiškai furgonas saugesnis brangiai technikai, bet mikroautobusas lankstesnis. Jeigu reikia gabenti ir keletą žmonių – mikroautobusai laimi. Furgonai geresni, kai vežamas pilnas butas ir nereikia jokių kompromisų. Beje, furgonai kartais važiuoja keltais brangiau, nes juos registruoja kitaip. Šiaip aš asmeniškai mėgstu Renault Master, bet čia jau skonio reikalas (nors gal ne vietoje tai pasakiau).

Ar verta užsakinėti atskirą mikroautobusą, ar geriau dalinį krovinį?

Jei turite iki keturių kubinių metrų – imkit dalinį krovinį, sutaupysite pusę kainos. Jei perkraustote visą vieną kambarį – mikroautobusas logiškas. Yra toks tarpinis variantas, kai žmonės užsisako atskirą mašiną, o turi tik septynias dėžes. Tada aš pats siūlau dalinį variantą. Buvo atvejis pernai: porelė iš Panevėžio pykosi, kad nori atskirą, nes „bijo, kad sumaišys daiktus“. Paaiškinau, kad žymim spalvotas etiketes. Sutiko. Išsiskirstėm draugais. Kartais žmonės turi neužsigauti, kai jiems taupo pinigus.

Ką reiškia „express pervežimas į Angliją" – ar tai tik rinkodaros triukas?

Dalis kompanijų taip vadina bet ką, kas vyksta per 5 dienas. Mano supratimu, express yra kai važiuojama tiesiogiai, be perkraustymo sandėliuose, ir pristatymas per 48–72 valandas nuo paėmimo. Bet iš Vilniaus iki Liverpulio per dvi dienas – jau ekspresas, kad ir kaip žiūrėsi, nes ten du tūkstančiai kilometrų. Svarbu klausti, ar mašina važiuoja tiesiai pas jus, ar jūsų daiktai bus perkraunami Kaune, dar kur nors – eina. Aš pats nemėgstu žodžio express, nes jis suvelia lūkesčius. Geriau pasakyti: trečiadienį būsite Birmingeme.

Kas dedasi kelyje – tiesiai iš vairuotojų lūpų (beveik)

Ar vairuotojai važiuoja parą be sustojimo?

Ne, nors atrodo, kad kitaip neprivažiuosi. Yra taisyklės. Vienas vairuotojas – 9 valandos vairavimo, po to pertrauka. Taip, yra praktikų, kurie sukčiauja tachografus. Aš to nepateisinu ir nepraktikuoju. Buvo pavasarį toks atvejis, kai vairuotojas bandė padaryti rekordą. Pateko policijai prie Lilio. Mašina areštuota parai, o klientas neteko skrydžio iš Hitrou. Aš patarčiau rinktis tuos, kurie sako „važiuosim saugiai“, o ne „per dvi dienas bet kokia kaina“.

Kas būna, jei sulūžta mikroautobusas kelyje į Angliją?

Tuomet prasideda gyvasis. Jei variklis kapituliavo Prancūzijoje – ieškome serviso, perkeliame krovinį į atsarginę mašiną. Jei arti uosto – dar pusė bėdos. O jei kur nors tarp Miuncheno ir Liuksemburgo... tada ilgai. Turime CAA draudimą, kuris dengia krovinių persikrovimą, bet jis nepadengs jūsų nervų. Reali tarnybos kaina – paros delsa. Geriau klauskite prieš užsakydami: „o jei sugesite?“ Jei vežėjas į tai atsako paniuręs – tai geras ženklas. Reiškia, kad jau galvojo ir nežada žvaigždžių iš dangaus.

Ar tikrai visos įmonės, siūlančios pervežimą mikroautobusais, turi licencijas?

Ai, čia pikta tema. Ne. Yra gausybė skelbimų Facebook rinkėjų, kurie turi Citroën Jumpy, kiaurą grindų plokštę ir daug noro užsidirbti. Tarptautiniams pervežimams reikia licencijos, CMV draudimo, kvalifikuoto vežėjo statuso. Dalis tų vaikinų dirba pilnai juodai. Aš asmeniškai mačiau, kaip toks „verslininkas“ paliko krovinį pasienyje ir dingo, nes neturėjo leidimo įvažiuoti į Jungtinę Karalystę. Klientas paskui rinko daiktus per trečias rankas. Patikrinimų metu atsakingos įmonės turi parodyti visą paketą. Jeigu jums nesudomina parodyti – bėkite.

Kai nepataikai – problemos ir kaip jas spręsti

Ką daryti, jei atvažiavus paaiškėja, kad baldai netilps pro duris Anglijoje?

Aš tai vadinu „matmenų romanu“. Pasitaiko. Tada arba lankstome ant laiko, arba keliame pro langą. Jei pro langą – papildomos išlaidos. Buvęs atvejis nedideliame name Londone – sofos kampas neatitojo tarp laiptų. Teko gabenti atgal į sandėlį, tada pirkti kitą sofą. Skaudu, bet realu. Todėl aš visada klausiu: koks aukštas namas? Ar yra liftas? Ar durų plotis? Žmonės kartais pyksta, kad tiek daug klausimų. Bet geriau paklausti dabar, negu verkti vėliau, kai sofos kampas glaisto sieną.

Kas jei krovinys neatvažiavo laiku dėl blogų oro sąlygų – kur ieškoti kompensacijos?

Čia sudėtinga. Jei vėlavimas dėl sniego tunelyje prie Lamanšo – tai force majeure. Daugelis draudimų to neatlygina. Mes asmeniškai informuojame klientą realiu laiku. Buvo žiema, vėlai naktį užstrigom. Paskambinau pats, nors buvo trečia valanda. Klientė atsiliepo pusbalsiu. Bet rytoj žinojo, kad krovinys vėluos dieną. Atvirumas svarbiau gražių pažadų. Aišku, jei vežėjas nieko nesako ir paprasčiausiai neišvažiuoja – skambinkite ne jums pažadėjusiam, o tiesiai vežėjų inspekcijai.

Pakuotė ir praktiniai dalykai

Kaip supakuoti stiklą ar veidrodį, kad nesusidaužytų važiuojant?

Ne su laikraščiais. Naudokit burbulinę plėvelę, kartoną kampams, ir labai svarbu – vertikalioje padėtyje laikyti, jei įmanoma. Buvo atvejis, kai klientė įvyniojo didelį veidrodį į antklodes. Pusantros tonos spaudimo iš kitų daiktų – veidrodukas gavo įtūžęs ir įtrūko. Mes, žinoma, neprisiėmėm kaltės, nes pakavimas buvo ne mūsų. Bet gaila vis tiek buvo. Dabar visada sakau: jei stiklas, rašau sąraše didžiosiomis raidėmis „STIKLAS – PLANUOTI ERDVĖ“. Vairuotojai tada žino.

Ar mikroautobusu galima vežti šaldytą maistą – pvz., sūrius ar žuvį?

Galima, bet reikia specifinės įrangos. Paprastas mikroautobusas – ne šaldytuvas. Temperatūra kabinėje kyla ir krenta pagal orą. Vasarą per Prancūziją viduje gali būti trisdešimt laipsnių. Tai jei vežate šalto rūkymo lašišą – bloga idėja. Yra termoboxai, bet jie tik dvylika šešiolika valandų laiko. Ilgesni tarptautiniai pervežimai į Angliją mikroautobusais su maisto produktais be šaldymo agregato rizikingi. Asmeniškai atsisakau tokių krovinių, nenoriu, kad klientas Anglijoje atidarytų dėžę ir rastų smarvės maišą.

Kokio embalazo reikia, kad daiktai išgyventų kelionę iki Birmingemo?

Geros storos dėžes. Ne parduotuvių plonos kartoninės dėžes. Pervežant į užsienį mikroautobusu viskas juda, vibruoja. Mano patarimas – dvigubai apvyniokite aštrius kampus, naudokite pakavimo popierių vietoj laikraščių (nes rašalas nusispaudžia ant baltų marškinių). Buvęs atvejis: kažkas supakavo geles į paprastas pirkinių taškes. Nuvažiavus pro amortizatorių duobę – vazos sudužo, vanduo išbėgo ant svarbios dokumentacijos. Lijo blogai visam reisui. Pakavimas – tai pusė darbo, rimtai.

Dar keli – apie konkrečias situacijas

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai nuo mano durų iki durų Anglijoje?

Taip, tai vienas didžiausių pliusų. Krovininis furgonas dažnai negali įvažiuoti į Londono centrą dėl aplinkos zonų, o mikroautobusas – mažesnis, vikresnis. Bet „iki durų“ nereiškia „į liftą“. Vairuotojas kelia iki pastato, į namą neįneša, nebent sutarta kitaip. Tai vadinama „door-to-door". Buvęs atvejis: klientė gyveno siauroj gatvelėj KovenTyje (ar taip rašoma? vis painioju su Coventry). Gatvė vienpusė. Teko eiti pėstute paskutinius šimtą metrų. Daiktai atkeliavo, bet prakaitas nubėgo.

Kiek laiko prieš reikia tartis, jei noriu daiktus iš Anglijos gabenti atgal į Lietuvą?

Logika ta pati, tik aš rėmuosi asmenine patirtimi, kad Anglijos pusėje užsakymų srautas didesnis. Vadinasi, reikia laiko surasti mašiną, kuri grįžta tuščia. Geriau dvi savaitės. Yra toks dalykas – backhaul, kai vairuotojas nenori grįžti be krovinio. Tuomet kaina žemesnė. Bet jei skambinsite paskutinę savaitę, galime rasti, tačiau nebeužtikrinsiu, kad iš jūsų tinkamo miesto. Kartais tenka vežti iki artimiausio mūsų taško Londone, Birmingeme arba Mančesteryje. Ir vėlgi – neskambinkite paskutinę dieną, juokauju (nors ir ne visai).

Ir pabaigai – ką aš tikrai noriu pasakyti

Galiausiai viskas suveda į vieną: mikroautobusas puikus, kai reikia lankstumo, tačiau ne stebuklų darytojas. Krovinių pervežimai į Angliją mikroautobusais mano akimis – tai paslauga tarp žmonių, o ne tarp transporto priemonių. Rinkitės ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ką matote – licencijas, atsiliepimus, realų bendravimą. Ir jei kas nors žada pervežti jūsų tris kambarius už šimtą eurų, geriau pabėkite. Aš taip pat nesu tobulas, bet žinau, kad sąžiningumas svarbiau už greitą uždarbį.