Krovinių pervešimo paslaugos į Angliją – kas iš tiesų laukia kelionės metu?

Dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus po Europą ir galiu pasakyt, kad perkraustymas į Angliją pasikeitė neatpažįstamai. Ne tik dėl Brexit – keičiasi ir žmonių požiūris, ir kainos, ir pati logistika. Krovinių pervešimo paslaugos į Angliją dabar reiškia kur kas daugiau nei vien furgono užsakymą. Reikia galvoti apie muitinę, draudimą, pakavimą, o kartais ir apie tai, ar vežėjas iš viso atvažiuos. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas. Kai kurie pamatys save. Tikėkitės tiesos, ne brošiūros.

Pradžia – kainos, paieškos ir realūs lūkesčiai

Kiek iš viso kainuoja krovinių pervešimo paslaugos į Angliją jei vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Na, čia kaip su automobilio remontu – kol neatidarysi kapoto, tikslios sumos nepasakysi. Tipiškai dviejų kambarių butas, jei pilnai kraustaisi, svyruoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Bet jei turi dvigulę spintą, kurią reikia ardyti, ar šaldytuvą per duris išlaužti, bus brangiau. Aš paskutinį kartą tokią kainą mačiau kai važiavome į Birmingamą – klientas neturėjo lifto ir trečias aukštas. Pamirškite tuos skelbimus „nuo 299 eurų“. Tai arba dalinis krovinys, arba pokštas. O jei dar reikia leistis į rūsį – popierius kinta.

Kada geriausia pradėti ieškoti vežėjų? Mėnesį prieš ar geriau tris?

Tris mėnesius tai tikrai per anksti, nors kai kurie užsako ir taip. Realiai – keturios–šešios savaitės iki norimos išvykimo datos yra ta auksinė zona. Tada dar turiu laisvų vietų, galiu normaliai suplanuoti maršrutą, o tau nereikės mokėti kaip už skubų siuntimą. Jei skambini likus savaitei, aš jau verkiu. Kartais priimu, bet tada kaina tokia, kad pats suprantu jog žmogus galvoja aš jį apiplėšiau. Ne. Taip jau veikia rinka kai viskas suplanuota. Geriau susiplanuok iš anksto, kad neliktum be variantų paskutinę savaitę.

Ar man reikia angliško puspriekabės vairuotojo ar galiu samdyti lietuvių firmą?

Pilnai gali samdyti lietuvių firmą, mano mašinos važinėja ten ir atgal kas savaitę. Anglai šioje srityje nėra kažkuo stebuklingesni – dažnai brangesni, o dar ir komunikacija stringa. Svarbiausia, kad vežėjas turėtų licensed operator statusą JK sistemoje arba tinkamai dirbtų per partnerius. Aš pats bendradarbiauju su vienu Britanijos sandėliu, tai formalumai praeina sklandžiai. Aišku, jei renkiesi neaiškų tarpininką iš feisbuko, tada niekas nepadės – nei lietuvis, nei anglas. Aš asmeniškai renkuosi dirbti su Lietuvos baze, nes taip greičiau reaguoju jei kas nutinka kelyje.

Kiek laiko dokumentai ir muitinės formalumai užtrunka dabar po Brexit?

Čia jau taip greitai nepasakysiu šimtu procentų, nes muitinės taisyklės keičiasi dažniau nei mano apranga. Reikia eksporto deklaracijos, kartais importo – priklauso nuo to, ar daiktai yra naudoti, ar nauji. Na, tikrai nepatikėsi, bet vieną kartą muitinėje laikas suvalgė tris dienas dėl to, kad viename popieriuje trūko parašo. Paprastai jei dokumentai tvarkingi – pervežimas kerta sieną per kelias valandas. Bet buvę ir savaite. Pasiruošk abiem variantams. Juk mes nekontroliuojam nei jūros, nei muitininkų nuotaikų.

Aš turiu augintinį ir dviratį. Ar tai keičia kainą?

Augintinis nepaliečia krovinio kainos, bet reikia pasirūpinti jo pervežimu atskirai – ten jau veterinariniai dokumentai, mikročipai, viskas kaip atskira paslauga. O dviratis? Jei jis telpa į bendrą talpą – ne, papildomai nekainuos. Bet jei turi penkis dviračius, tada mes kalbame apie kitą furgono dydį. Prisimenu, vežiau kartą šeimą į Readingą – trys dviračiai, du šunys. Mašinoje gyvūnai su šeimininke oro uoste, daiktai – krovininiu. Tvarkingai, tik sutvarkyk dokumentus laiku. Nes gyvūnai be popierių – tragedija pasienyje.

Ar verta pirkti draudimą daiktams ar tai tik papildomas biznis vežėjams?

Aš pats pasiūlau draudimą, bet galiu pasakyt atvirai – daugelis klientų jo nepasiima. Kaina maža, bet kai kas galvoja kad aš čia tik pasiūlau papildomai užsidirbti. Realybė tokia: jei važiuoji pilnu kroviniu ir viskas tvirtai pririšta, rizika minimali. Bet būna avarijų. Buvo situacija pas mane – mašina apvirtų Lenkijoje, ne dėl mano kaltės. Tie, kurie buvo apdraudę, gavo kompensacijas. Kurie ne – verkė. Dar nuo ko nors priklauso? Jei turi vertingų daiktų, nebūk šykštus.

Pakavimas, baldai, dėžės – kur slypi galvos skausmas

Ar vežėjai patys supakuoja daiktus ar turiu tai daryti pats?

Didžioji dalis mūsų tai perka kaip papildomą paslaugą. Jeigu neturi laiko ar rankų – galima užsisakyti. Bet kainą pakels ženkliai, nes tai dvigubas darbas. Aš dažniausiai patariu: indus, drabužius, smulkmenas pakuok pats, o su sunkiais baldais mes jau padedam. Ypač jei reikia išnešti iš buto. Prisimenu vieną merginą Vilniuje – paliko viską ant grindų be dėžių. Mes tris valandas pakavome tai, kas būtų buvę jos darbas. Užsakymas pabrango trečdaliu. Ne dramatiška, bet faktas. Ji daugiau taip nedaro.

Kaip pakuoti indus kad jie nesusdaužytų, nes paskutinį kartą atvežė trupinius?

Įvyniok kiekvieną į popierių, dėk į dėžę, tarpus užpilk burbuline plėvele. Bet svarbiausia – nedėk per daug į vieną dėžę. Aš mačiau žmonių kurie sudeda visus lėkštes į gigantišką dėžę, kuri sveria trisdešimt kilogramų. Tada ne tik indai lūžta, bet ir nugaros. Naudok mažas–vidutines dėžes. Ir nepamiršk užrašyti viršuje „stiklas ir trapi“. Nes kartais vairuotojai krauna tą dėžę apačion jei nemato. Smulkmena, bet sutaupo nervus. Ir taip, popierius tikrai geriau nei laikraščiai indams.

Ar galiu palikti drabužius stalčiuose ar reikia viską išimti?

Gali palikti, bet aš nerekomenduočiau. Stalčiai atsidaro kelyje, daiktai mėtosi viduje. Jei ten tik vatos kamuoliukai ar laikraščiai – gal ir nieko. Bet jeigu palieki žirkles, peilius ar smulkų elektroniką – bus žala. Aš patariu išimti visa į lagaminus ar maišus. O stalčius užfiksuoti lipnia juosta. Beje, nestalčiuose palikti drabužiai dažnai pritraukia drėgmę, ypač jei keltas vėluoja ir mašina stovi uoste. Tada atidarai spintą – ir tavo megztai kvepia... na, kitaip. Ne taip kaip lietuviški miškai.

Ar spinta gali važiuoti su stiklais, ar būtinai reikia išardyti?

Spinta su veidrodžiais ar stiklinėmis durimis – tikrai ne. Tie stiklai yra pirmi kurie kelyje spragtelės net ir nuo netaisyklingai padėtos dėžės. Aš išardau visus baldus jei tik įmanoma. Durų lankstai, stiklinės lentynos – viskas įvyniojama atskirai. Kartais klientas sako „oi, ten tvirtai laikosi“. Rimtai ne, vairuotojai žino – viskas kas gali atsiskirti, atsiskirs. Tai užtrunka papildomą valandą (o gal net pusantros), bet sutaupo problemų Anglijoje priimant daiktus. Kitaip gali rasti stiklo šukių tarp pagalvių.

Ką daryti su augalais? Ar galima vežti gėles į Angliją?

Augalai... čia aš jau ne šimtu procentų tikras, nes botanikos inspekcijos taisyklės griežtos. Profesionaliai perkraustant reikia fitosanitarinio sertifikato, ypač jei gėlės dirbtinėse žemėse. Paprastai žmonės palieka augalus draugams, nes varginti neverta. Buvęs atvejis: klientė bandė vežti du didelius fikusus. Muitinėje jie sulaikė abu penkioms dienoms, o paskui išrašė baudą. Jeigu labai brangus orchidėja – gal ir verta buhalterijos, bet paprastai geriau atiduoti kaimynams. Nebent tai plastmasinės gėlės, tada ne mano galva.

Kelyje – kaip važiuoja daiktai ir kodėl nieks nežino tikslios valandos

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Londono ar Birmingamo?

Iš Lietuvos į Londoną su furgonu apie tris–keturias dienas, jei viskas sklandžiai. Į Birmingamą – diena ilgiau. Bet čia grynas važiavimas. Dar pridėk uostą, muitinę, galimą eilę. Kartais tas „tris dienas“ virsta savaite. Aš visada sakau klientams: planuokitės penkias–šešias darbo dienas ir džiaugsitės jei bus greičiau. Yra vežėjų kurie žada „per dvi dienas“ – jie meluoja arba nežino kas yra Doverio uosto eilė ketvirtadienio vakarą. Aš meluoti nemoku, todėl ir pasakau. Realybė tokia kokia yra.

Ar mano daiktai važiuos vienoje mašinoje ar bus perskraidinti į kitą?

Jei užsakei pilną furgoną – važiuos viena mašina nuo durų iki durų. Jei dalinis krovinys, tavo daiktai bus pervaryti per sandėlį ir sukrauti su kitais. Tai nereiškia kad bus blogiau, bet padidėja perkrovimų rizika. Aš asmeniškai stengiuosi vengti dvigubų rankų, bet kartais kai veži į Bristolį smulkų krovinį, tiesiog ekonomiškai neapsimoka siųsti atskiro furgono. Sakyčiau – jei turi brangius arba labai asmeniškai svarbius daiktus, mokėk už tiesioginį pervežimą. Pigu ne visada džiugina. Ypač kai pamatai sulamdyta dėžę.

Ką daryti jei vairuotojas paskambina ir sako kad užsikimšo Doverio uoste?

Tai klasika. Atsisėsk ir išgerk arbatos, nes tu nieko nepadarysi. Doveris kartais tampa parkingu. Vairuotojas sėdi ten valandas, kartais paras. Mūsų darbas – jus informuoti, o jūsų – sutikti daiktus tada kai jie atvyksta. Aš turėjau klientą, kuris grasino nutraukti sutartį dėl dviejų dienų vėlavimo pasroviui. Suprantu, nervai, bet kalbant apie tarptautinius pervežimus – vėjas, eilės, gedimai. Tai ne taksi. Geriau pasirūpink lokaliu apgyvendinimu jei turi buto nepriėmimo terminą. Galima keisti datą. Kartais net pačiam vairuotojui norisi išsilaisvinti.

Ar galiu pats važiuoti tuo pačiu furgonu su savo daiktais?

Teoriškai kai kuriose mašinose yra vietų, bet praktiškai – ne. Mūsų vairuotojai važiuoja poromis dėl poilsio laiko ir draudimo. Be to, keleivių pervežimas reikalauja licencijų, kurių mes neturime kaip krovininės transporto priemonės. Kartais klientai piktdžiūgauja „o jeigu aš sumokėsiu extra?“. Ne, tada tampa labai brangu ir keista. Skrisi lėktuvu arba keltu atskirai. O daiktai – jaunais vairuotojais be miego. Toks jau šitas gyvenimas, atskiri komfortai. Ir dar – jei kas nutiktų kelyje, kelionės draudimas nepadengtų keleivių.

Kaip suprasti kad mano daiktai tikrai yra toje mašinoje o ne kažkur pakeliui palikti?

Normali firma duoda krovinių važtaraštį su numeriu ir leidžia sekti telefonu. Pas mane klientas gauna WhatsApp žinutę su nuotrauka užkrautos mašinos ir numatytu atvykimo langu. Jei vežėjas duoda tik verbalų pažadą ir nieko daugiau – nerimauk. Buvo atvejų rinkoje kai daliniai kroviniai tiesiog „dingdavo“ terminaluose, nes tarpininkai nesusitvarkė. Aš tuos savo daiktus matau per GPS ir dar pats paskambinu kelis kartus patikrinti. Pasitikėjimas geras, bet kontrolė – geriau. Nemėgstu žodžio „skaidrumas“, bet taip, jis svarbus.

Anglijoje – pristatymai, laiptai ir londoniškos detalės

Ar vairuotojas padės įnešti daiktus į butą antrą aukštą be lifto?

Dauguma sutarčių numato „iki durų“, bet praktiškai vairuotojai padeda jei mato kad žmogus vienas ir be rankų. Antras aukštas be lifto – tai jau fizinis darbas. Aš manau kad jei turi daug sunkių baldų, užsisakyk porą vietinių pagalbininkų Londone. Kaina apie penkiasdešimt svarų per valandą, bet nugara padėkos. Mes kartais padedam, bet nesame samdiniai. Beje, siauri angliški laiptai – iš viso kita architektūra nei Lietuvos naujos statybos. Kartais sofa netelpa ir reikia ją siųsti atgal. Tada jau gali verkti. Rimtai.

Ką daryti jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje?

Būk vietoje. Rimtai. Nes jei mūsų mašina atvažiuoja ir niekas neatidaro, mes skaičiuojam stovėjimą arba vežam į sandėlį, o tai kainuoja. Jei tikrai negali – turi parūpinti žmogų su raktu ir sutartimi kad jis priims. Čia svarbu: ne draugą kuris „galėtų užeiti“, o rimtą atsakingą asmenį. Aš mačiau kaip kaimynas pasirašė už daiktus, o paskui tris savaites niekam neatsakinėjo dėl alyvų spalvos sekcijos. Nesklandumų buvo. Planuok laiką, tai tavo turtas. Ir dar – patikrink ar tas žmogus žino ką pasirašinėja.

Ar Anglijoje reikia mokėti papildomus mokesčius jei pristatymas yra Londone su ULEZ zona?

Taip, jei pristatymas yra Ultra Low Emission zonoje ir mūsų furgonas neatitinka standartų – tą mokestį sumoka vežėjas, bet įskaičiuoja į sąskaitą. Tai nėra paslėpta kaina, tiesiog reikia pasakyti adresą iš anksto. Aš pats stengiuosi naudoti naujesnius furgonus, bet kartais, ypač dideli kroviniai, tenka naudoti ir senesnio standarto mašinas. Tada dienos mokestis Londone dvylika su puse svaro. Ne pasaulio pabaiga, bet vis tiek erzina. Tai Londono specifika, Birmingame kol kas ramiau. Nors ir ten jau svarsto panašias taisykles.

Ką reiškia „door-to-door“ paslauga iš tikrųjų?

Teoriškai – nuo tavo senų durų iki naujų Anglijoje. Realybėje kartais tai reiškia „iki durų apačios“ arba „iki artimiausios galimos stovėjimo vietos“. Nes jei tavo namas yra istoriniame Londono rajone su raudonomis linijomis ir apribojimais, furgonas sustos geriausiu atveju už penkiasdešimt metrų. Tada daiktai eina per šaligatvį. Aš visada pasakau: door-to-door yra idealas, bet turi suprasti fizines realijas. Mes negrąžinsim keturių aukštų pastato laiptinėje įleisti mašinos. Nesvarbu ką rašo skelbimai. Gyvenimas vyksta gatvėje, ne popieriuje.

Ar daiktus galima palikti saugoti sandėlyje Anglijoje jei dar neturiu buto?

Žinoma, daugelis mūsų turi partnerių Birmingame, Londone ar net Mančesteryje kur saugome daiktus savaitėmis ar mėnesiais. Kaina priklauso nuo kubatūros, bet paprastai tai protingas pasirinkimas jei butas dar neužimtas. Kartais žmonės atvažiuoja pirmiausia, ieško būsto savaitę, o daiktai saugiai stovi. Tik turėk omeny – pristatymas iš sandėlio vėliau dažnai kainuoja atskirai. Ne viskas įskaičiuota į vieną paketą. Aš jau geriau palaukiu kol sutarsiu datą nei daryčiau dvigubą darbą. Nors skubantys klientai kartais prašo iš karto. Nesiginčiju.

Dalykai kurių niekas tavęs nepaklaus, bet tu turi žinoti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčius kurie paprasčiausiai paima avansą ir dingsta?

Atsakingas vežėjas turi svetainę, ne tik feisbuko puslapį. Pasirašo sutartį, ne tik pokalbį messengeriu. Duoda sąskaitą faktūrą avansui, o ne nurodo susimokėt į privatų sąskaitą. Buvęs mano pažįstamas, labai geras vaikinas, nukentėjo – sumokėjo tris šimtus eurų už rezervaciją nežinomam vežėjui. Dingo. Aš pats avansą imu penkiolika–dvidešimt procentų, bet visada su dokumentais. Ir dar vienas dalykas – jei kaina žemesnė rinkos dvigubai, čia beveik garantuotas sukčiavimas arba pažadas kurio neįmanoma įvykdyt. Nesitikėk stebuklų už tris skatikus.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžių skilandžius ir sūrį?

Nepatikėsi, bet čia vienas dažniausių klausimų. Švieži pieno produktai, mėsa – ne, tai griežtai draudžiama importuoti į JK be licencijos. Šokoladas, makaronai, konservai – techniškai galima, bet ribotos vertės. O skilandžiai... na, aš suprantu nostalgiją, bet muitinė gali konfiskuoti. Buvo atvejis – senyvo amžiaus ponia slėpė dešras po drabužiais. Pašuo kelyje. Atidarė Anglijoje – dvokas visas furgonas, plius baudos grėsė. Verčiau atsisveikink su žemaitiškais lašinčiais, Anglija turi savo parduotuvių tinklą. Ten irgi yra kas skanaus, patikėk.

Ką daryti jei baldai atvažiavo įbrėžę – kur kreiptis ir kiek tai užtruks?

Apžiūrėk viską prieš pasirašydamas priėmimo aktą. Jei pamatai pažeidimą – fotografuok, rašyk į dokumentą, pranešk per 24 valandas. Aš pats sprendžiu tokius dalykus per savo brokerį. Jei apdrausta – atlyginimas per keletą savaičių. Jei ne – tada jau derybos. Prisimenu, vežėme pianiną, atsirado įbrėžimas ant šono. Pasirodo, jis buvo jau senas, bet klientas pamatė tik išpakuodamas. Fotografijų nepadarėm. Po trijų mėnesių susitarėm kompromisą. Neidealus scenarijus, bet gyvenime taip būna. Užfiksuok iš karto. Kitaip kaltė kybos ore.

Kodėl viena firma siūlo 800 eurų o kita 2500 už tą patį kiekį?

Čia kaip su pica ir restoranu. Yra „pažįstamas su furgonu“, kuris pasiima daiktus, vairuoja pats, neprivalu niekam mokėti ir daro savaitgaliais. Tos 800 eurų. Yra licencijuotas vežėjas su draudimu, muitinės agentais, nauju parku ir vairuotojais poromis. Tos 2500. O iš tikrųjų – vieni daiktai, bet skiriasi atsakomybė, rizika ir paslaugos lygis. Aš nenoriu pasakyt kad pigu – blogai, bet tikrai žinau kad kai kurios „ekonominės“ siuntos pasiekia JK jau sugedusios arba nepristatytos visai. Verslas yra verslas, ir benzinas kainuoja visiems vienodai.

Jei dabar viskas taip sudėtinga, ar verta apskritai kraustytis su daiktais o ne pradėti nuo nulio?

Aš jau dvidešimt ketveri metus tai darau ir vis dar galvoju kad daiktai – tik daiktai. Jei turi šeimynines relikvijas, brangią techniką, patogų baldą – vežk. Jei visa tai yra IKEA sofa ir trys skrynios drabužių – parduok čia, Anglijoje nusipirk naują. Taip, krovinių pervešimo paslaugos į Angliją kainuoja, kelia stresą, reikalauja popierizmo. Bet kai atidarai naujas duris ir pamatai savo kėdę, savo lovą – tai jau namai. O pradėti nuo nulio irgi variantas. Rimtai. Pasirink kaip tau geriau. Aš tik vežu, ne auklėju.

Išvada

Krovinių pervešimo paslaugos į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne tas pats kas iškraustyti kaimyną į kitą gatvę. Reikia laiko, pinigų ir žmogaus kuriam gali paskambinti kai iškyla bėda. Aš nežinau visko, bet per dvidešimt keturis metus suklupau tiek kartų, kad dabar bent jau žinau kur tiksliai yra duobės. Surask patikimą vežėją, išsikelk klausimus ir nepirk katės maiše. Sėkmės kraustantis – Anglija laukia. Ir nepamiršk – daiktai svarbūs, bet ramybė brangesnė.