Krovinių perdavimas į Angliją: greitas ir patikimas pristatymas – ar taip būna realybėje?

Jau kokie 23 metai važinėju su fūromis į Londoną, į Birmingemą, net į tokius kampelius Šiaurės Anglijoje, kur navigacija rodo pievas. Žmonės skambina išvakarėse, kai viskas dega, bet pasitaiko ir ramiai planuojančių. Krovinių perdavimas į Angliją po Brexit tapo ne toks laisvas kaip anksčiau, bet tikrai ne padaris iš to baimės. Tiesiog reikia žinoti keletą dalykų, kurių jums gražiai nepasakys jokia reklama. Štai ką mano klientai klausia dažniausiai, o aš atsakau taip, lyg sėdėtume prie vienos kavos staliuko.

Kainos – kodėl vieni sako pigiai, kiti lyg ir per daug

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją, jei vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Tiesiai – nuo kokių 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono. Rugsėjis yra košmaras, nes visi studentai puola, ir vietos fūrose trūksta kaip oro. Kartais galima sumažinti kainą, jei sutinkate, kad daiktai važiuoja su svetimais – vadinasi, dalinių krovinių pervežimas į Angliją. Štai, vakar skambino vyrukas iš Kauno, norėjo sutalpinti viską į mikroautobusą už 400. Pasakiau – nebent su labai dideliu rizikos fondu. Jis rado už 350 per feisbuką. Po dviejų savaičių skambino piktas – daiktai kažkur pasienyje užstrigo be jokių popierių. Tai va, kaina atspindi daug ką.

Ar galiu sumokėti visus pinigus gavęs daiktus, o ne prieš tai?

Anksčiau taip dirbdavau. Tikėdavau žmonėmis. Kartą Londone likau be devynių šimtų eurų – klientas paprasčiausiai pradingo, blokavo telefoną. Nuo to laiko – pusė prieš, pusė gavus. Normalu yra 30–50 proc. avansas, kad padengti keltą ir kitas būtinas išlaidas. Jei kas prašo visų pinigų dar nepakraunant – tai nebe paslauga, o labdara arba sukčiai. Nebent jau antrą kartą vežate su ta pačia įmone ir pažįstate vairuotoją iš matymo. Tada jau (tada jau) kita kalba. Bet pirmąjį kartą tikrai neverta rizikuoti visu biudžetu.

Kodėl skirtingos įmonės skaičiuoja kainas taip skirtingai?

Vienos matuoja kubiniais metrais, kitos – pagal daiktų skaičiuką (oi, skaičių, atsiprašau, pagal kiekį), trečios – pagal laiką, kurį užima pakrovimas. Dar prisideda kuro priemokos, ekspeditorių komisiniai. Aš pats atvažiuoju, pažiūriu, ir sakau – tiek ir tiek. Nemėgstu šimto eilučių sąmatų. Klientui aiškiau. Yra tokių, kurie skaičiuoja internete pagal svorį, bet svoris čia ne visada svarbiausia. Kartą vežiau plunksninę sofą – sveria kaip plunksna, bet vietos fūroje atima kaip šaldytuvas. Tai va, viskas ne taip paprasta.

Ar kaina priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto kraustausi?

Iš esmės taip, nors norėtųsi sakyti, kad visi lygūs. Jei gyvenate Vilniuje ar Kaune, fūros ten važinėja nuolat, galima paimti be papildomo išlaidžiuko. O jei esate iš Kuršėnų ar Zarasų – reikės prikelti mašiną, kuri ten nuvažiuos ir grįš tuščia. Tai įskaičiuojama. Žinoma, jei turite labai mažai daiktų, galima iki artimiausio didmiesčio atgabenti patiems. Bet tada jūsų dėžės pasimirks sandėlyje kelias dienas, kol surinks tinkamą transportą. Ne visada patogu, bet kaina kitokia. Aš pats pasiimu tokius krovinius, kai turiu laisvą maršrutą Šiaurės Lietuvoje.

Kodėl vieni vežėjai sako 500 eurų, o kiti 1500 už tą patį?

Mažesnės įmonės ar vieniši vairuotojai kartais meta kainas, su kuriomis patys sau nuostolį daro, tik kad paimtų krovinį. Tada atsiranda staigmenos – degalų papildoma įmoka, muito mokestis, kurio nebuvo minėta, ir dar keletas išdirbtų priežasčių paspausti. Aš stengiuos viską suvesti į vieną sumą. Mano krovinys turi draudimą. Jo – ne. Ir aš atvažiuoju tą dieną, kurią pažadu. Na, jei ne Doverio uosto eilės sukelia poringą. Pigus siūlymas dažnai baigiasi brangia pamoka.

Popieriai, kurių visi bijo, bet privalo turėti

Kokie dokumentai reikalingi vežant asmeninius daiktus į Angliją?

Pagrindinis – packing list'as, arba lietuviškai pakuotės sąrašas. Ten surašyta, kas kiekvienoje dėžėje, kokia apytikslė vertė. Po Brexit tai tapo rimtu reikalu. Reikia ir EORI numerio, bet tą dažniausiai tvarko vežėjas, jei jis bent kiek profas. CMR lapelis – standartinis tarptautinis krovinių važtaraštis. Kartais pats pasimetu formuluotėse. Svarbu – jei vežate naujus daiktus, reikia deklaruoti kaip prekes, ne kaip seną sofą. Muitinė Anglijoj to nesupratingai žiūri, kai dėžėse – neišpakuoti televizoriai. Tada prasideda pokalbiai, kurių niekas nenori.

Ar man pačiam reikia savo EORI numerio?

Nebent gabenate labai didelį kiekį komercinių prekių ir esate verslininkas. Asmeniniams daiktams paprastai naudojamas vežėjo ar ekspeditoriaus EORI. Aš turiu savo, naudoju jau nežmoniškai senai. Kartą klientas bandė pats registruotis, praleido savaitę, gavo numerį, bet jis neveikė importui. Velniava kažkokia. Patarčiau – palikite vežėjui. Jei jis profesionalus, turės. Jei neturi – klausimas, ar verta su juo dirbti apskritai. Nors pasakysiu atvirai, po 2024 taisyklių pasikeitimų šioj vietoj mano žinios gal kiek pasenę, reikia pasitikrinti pas buhalterę.

Ką daryti, jei muitininkai atidaro dėžes?

Būna. Būna ir taip. Tada reikia, kad jūsų sąrašas bent iš tolo atitiktų turinį. Jei rašėte "virtuvės reikmenys", o ten – dešimt nesuplaktų grilių, turėsite nemalonų pokalbį. Reali situacija – prieš metus klientas įsimetė vyno. Užsirakino kaip prekė, o ne asmeninis daiktas. Muitas Anglijoj už alkoholį – nepigus. Patarimas: rašykite tiesą. Vertės mažinimas, kad nemokėtumėte muito – tai kelias į baudą. Ir dar – jei atidarinėja, procesas vėluoja. Fūroj visi kroviniai stringa, ne tik jūsų. Tada skambinate pykti, o aš stoviu bejėgis pakelyje tarp Krokuvos ir Berlyno.

Ar galiu paslėpti butelį degtinės tarp pagalvių?

Galite, bet aš nerekomenduoju. Ne tik dėl muito. Dėl saugumo. Butelis suskils, aplips jūsų baldai, ir viskas – kvapas likusiai kelionei. Be to, Anglijos muitiniai dabar tikrina dažniau nei anksčiau. Po Brexit jie lyg ir atšaukė laisvą judėjimą su daiktais. Nealkoholiniai gėrimai gal dar ir praslystų, bet alkoholis ir tabakas – rizikinga. Aš nešiojuosi tik kavą termose. Ir geriau nesityčiokite iš sistemų. Realiai blogos įmonės kartais siūlo "neskaityti" tam tikrų daiktų. Nepasitikėkite tokiomis. Tai ne filmai, o realybė, kurioje jūs liksite kalti.

Kokių daiktų apskritai negalima vežti į Angliją?

Ginklai, narkotikai, aišku. Bet ir tam tikros augalų rūšys, neapdorotos mėsos gaminiai, pieno produktai. Kartą vežiau klientui sūrio ratą – praslydo, bet buvo rizika. Dabar pervežimas į Jungtinę Karalystę maisto produktais tapo griežtesnis. Aš ne beriu taisyklių, muitinės svetainėj viskas surašyta. Bet ką noriu pasakyti – jei abejojate, geriau palikite tą sodinuką mamai. Arba išbraukite iš sąrašo. Nes baudos ne mažos, o dar blogiau – konfiskuos visą dėžę su jūsų dokumentais viduje. Taip atsitiko mano kolegai. Ir sąskaita finansinė atėjo jam, ne klientui.

Pakavimas – čia visi klysta, net ir aš kartais

Ar tikrai reikia brangių dėžių, ar užteks tų iš parduotuvės?

Žinote, aš ir su maišais esu matęs žmonių važiuojančių. Bet profesionalios dėžės turi sluoksnius – jos nesugeria drėgmės ir laiko svorį. Kartą vežiau dėžes iš parduotuvės – kelionėje paleido dugną, išsibarstė knygos Doverio apylinkėse. Aš ne dėl to, kad reklamuotčiau tą ar aną, bet investicija į dėžes – mažiausia bėda. Ypač knygoms. Knygų dėžė neturi sverti daugiau nei 20 kilogramų. Aš pats esu bandęs kelti 30 kg dėžę – stubaras (ar kaip ten, stuburas) traškėjo dar savaitę. Rimtai, nepersistenkite.

Kaip paruošti baldus, kad jie neiširtų kelyje?

Išardykite, ką galima. Stalai, lovos – viskas turi keliauti atskirai. Kampai apvyniojami putplasčiu. Aš visada vežuosi porą kilimų ne sau, o klientams, kad padėti po spintomis. Nes grindys fūroje būna slidžios. Reali problema – IKEA baldai. Jie nėra skirti antram perkraustymui. Kartą vežiau PAX spintą, klientas ją buvo pirkęs prieš metus. Bandėme krauti – fasadas tiesiog atšoko kaip kortų namelis. Ne dėl duobių, o dėl to, kad medžiagos... na, taupytos. Kitaip nei senos medinės spintos, kurios laiko kaip tankai. Kartais modernu reiškia trapią.

Ar reikia iškraustyti stalčius ar galima palikti drabužius viduje?

Iškraustyti. Absoliučiai. Fūroj temperatūros krenta, drabužiai gali įgauti neaiškų aromatą. Ir svoris. Stalčius su daiktais sunkiau nešti, rizikuojate, kad iššoks bėgelis. Aš pats raginu klientus supakuoti viską atskirai. Kartą mergina paliko stalčiuje papuošalus. Fūra stabteli, papuošalai nuslysta į kampą, stalčius atsidaro... na, suradome, bet tik po dviejų valandų ieškojimų. O jei vertinga – geriau su savimi. Arba paštu registruotai. Beje, apie auksą – tas pats. Nenešiokite brangenybių su dideliu kroviniu. Yra buvę vagysčių atvejų, nors reti.

Kuo apvynioti stiklą ir veidrodžius?

Burbulinė plėvelė – gerai, bet ne visada pakankamai. Aš naudoju dar kartoną ir kampuotus profilius. Veidrodžiai labai jautrūs smūgiams kampuose. Jei kampas įdūris – visas kristalas eina šnipais. Kartais dedame matinę plėvelę ant veidrodžio, kad jei sudūžta, nebūtų stiklo lietaus. Dėl lėkščių – aš mėgstu kiekvieną suvynioti į laikraštį. Ekonomiška ir veiksminga. Tiesa, laikraščių dabar retas kas turi, dažnai naudoju pakavimo popierių, kurį renku iš savo ofiso. Toks jau aš, taupau šiuos dalykus per daug galbūt.

Kiek laiko iš tikrųjų užima pasiruošimas?

Daugiau nei galvojate. Ypač jei turite lentynų su knygomis, kurių net neskaitėte penkerius metus. Aš sakau – planuokite savaitei. Reali situacija: ponia iš Klaipėdos paskambino, sako, viskas supakuota. Atvažiuoju – devynios dėžės ir spinta, kurią reikia išardyti. Praradom keturias valandas. Fūroj vairuotojas piktas, nes jis turi tolesnį grafiką. O jūs – pikti, nes skubate. Tad pakavimas prasideda ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis (ar mikroautobusas, ar kaiką ten... transporto priemonė), o gerokai anksčiau. Dviejų kambarių butui – trys keturios dienos po truputį.

Kas vyksta kelyje – ten ne visada romantika

Kiek laiko dažniausiai važiuoja krovinys į Angliją?

Teoriškai dvi dienos. Praktiškai – nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto. Aš važiuoju per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba tiesiai į Prancūziją, tada keltas. Kartais per Belgiją, kai ten spūstys mažesnės. Kitą savaitę važiuoju vėl, galvosiu. Jei dalinių krovinių pervežimas į Angliją – daiktai gali lukterėti sandėlyje Vilniuje kelias dienas, kol susirenka pilna mašina. Tai nėra blogai, tiesiog reikia žinoti. Skubantiems – individualus reisas, bet ten jau kaina kitokia. Ne visi to nori. Aš pasakau iš karto – jei skuba, reikia mokėti atitinkamai.

Kodėl mano daiktai vėlavo tris dienas?

Gali būti milijonas priežasčių. Vairuotojas susirgo. Lūžo sunkvežimis. Arba – kas dažniausia – eilės Doverio uoste. Jūs nepatikėsite, kiek laiko galima stovėti prieš keltą. Kartą stovėjom 18 valandų. Vairuotojas skambina, sako, valgo sumuštinius, kuriuos pirko dar Krokuvoj. Klienai galvoja, kad mes meluojame, kai aiškiname apie orą uoste. Bet aš juk negaliu valdyti Baltijos jūros ar Lamanšo sąsiaurio. Galėtų geriau mažiau rūkyti uoste ir greičiau judėti. Bet čia jau mano pamąstymai. Daiktai atvyksta, tik reikia kantrybės. Ir sumuštinių.

Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Daugelis modernių kompanijų turi GPS. Aš pats siunčiu nuorodą klientui, kur gali matyti tašką. Bet ne visi vairuotojai mėgsta, kad žmonės žiūri kas penkias minutes. Aš juos suprantu – kažką gi privačiai jaustis reikia. Bet kita vertus, jei moki – turi žinoti. Tradicinis metodas – skambinti vairuotojui. Tik ne naktį. Kartą klientas paskambino 3 valandą nakties. Vairuotojas neišsisukęs atsiliepė, bet buvo piktas visas kitas kelias. Tai elkitės žmoniškai. GPS yra patogus, bet ne stebuklingas. Kartais signalas dingsta miške Vokietijoj ar tiesiog baterija baigiasi.

Ar mano daiktai važiuos su svetimų žmonių daiktais?

Jei pasirinksite dalinių krovinių pervežimą į Angliją – taip. Fūra pakraunama iš kelių adresų. Tai normalu ir taupo gamtą (viena mašina vietoj penkių). Bet jūsų daiktai yra atskirai, paprastai aprašyti ir atskirti. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti skystų chemikalų kartu su baldais, nors techniškai galima. Yra taisyklių. Kartą teko vežti kasetines spausdintuvo kartridžus šalia sofos – nurijau seiles, bet gerai, kad niekas neišsileido. Dabar atidžiau. Jei jums labai svarbu turėti visą fūrą sau – užsisakykite pilną krovinį. Kaina didesnė, ramybė – irgi. Bet fūros talpa nepasikeičia.

Kas, jei fūra patiria avariją?

Turi būti draudimas. CMR draudimas – standartas tarptautiniams pervežimams. Aš turėdamas didžiausią patirtį vis tiek kartais suspaudžiu dantis kelyje, kai lyja. Nes net ir geriausias draudimas neatstos jūsų senelės servizo. Realybė tokia, kad smulki avarija – keičiama mašina, daiktai persiunčiami. Didelė avarija – ilgai. Bet aš per 24 metus matęs gal tris rimtesnes avarijas. Dažniausia bėda – ne avarija, o netinkamas tvirtinimas fūros viduje. Tada daiktai susidaužo tarpusavyje. Ir čia kaltas pakavimas arba vairuotojas. Skirtingai nei oras – čiuvas. Nuo to neišsisuks.

Anglijos gale – kai atvažiuoja ir palieka jus su dėžėmis

Kas pakrauna ir iškrauna Anglijoje – aš pats ar jūs?

Jūs turite galvoti apie tai prieš pirkdami paslaugą. Dalis kompanijų siūlo "iki durų", bet tai reiškia tik atvežimą prie slenksčio. Ne į butą penktame aukšte be lifto. Aš kartais padedu pirštu parodyti, kur padėti, bet nešti 60 kg spintą vienas nepajėgsiu. Yra tokių paslaugų, vadinamų "two men and a truck", bet ten kaina kitokia. Lietuviškose įmonėse dažnai vairuotojas vienas. Jis gali padėti, jei daiktas ne milžiniškas. Bet jei turite pianiną – informuokite iš anksto. Priešingu atveju stovite patys prie durų su neaiškia minia. Arba samdykite vietinius pagalbininkus. Londone tai kainuos papildomą šimtą kitą.

Ar muitinės patikra Anglijoje dabar ilga?

Po Brexit tapo ilgesnė. Nebūtinai atidarinėja kiekvieną dėžę, bet dokumentus tikrina kruopščiau. Kartais random check – parodo raudoną lemputę, turi eiti į patikrą. Aš praradau dėl to pusdienį Folkestone. Klientas skambinėjo kas valandą. Suprantu, jaudinasi. Bet pasieniečiai dirba sau, ne pagal mūsų grafiką. Kartais pasitaiko draugiškų pareigūnų, kartais – labai nemalonių. Aš nesu tikras, kaip ten su ta muitinės sistema dabar, atrodo, jie keičia kompiuterius kas antrą mėnesį. Tai būna strigimų. Jūsų daiktai neišnyksta, tik laukia eilėje su tūkstančiais kitų.

Ką daryti, jei atvykus kažkas sulūžo?

Fotografuokite iš karto. Rašykite aktą. Jei važiavote su minimalia kompanija be sutarties – atleiskite, bet nieko negausite. Aš visada pasirašome popierius. Ir pasakau klientams – tikrinkite prieš pasirašant važtaraštį. Kartą vežiau stiklinę vitriną. Atvykus – plauką linijos įbrėžimas. Klientas nepastebėjo, pasirašė, o po trijų dienų skambina. Aš jau negaliu įrodyti, kad tai ne aš. Todėl patikra vietoje – šventas reikalas. Beje, dėl smulkių įbrėžimų – dažnai galima sutvarkyti su markeriu arba vašku. Baldų parduotuvės parduoda rinkinius įvairioms spalvoms. Ne viskas yra tragedija, kai atrodo, kad taip.

Ar galima palikti daiktus saugojimui Anglijoje, jei dar neturiu buto?

Taip, bet brangu. Aš turiu partnerį Birmingemo apylinkėse – sandėlis, saugoma teritorija. Bet savaitė ten kainuos ne mažiau nei penkiasdešimt svarų už nedidelį kiekį. Yra didelių savitarnos sandėlių, bet ten jūs pats turėsite vežti. Mes pristatome ir saugojame tiksliau, jei reikia. Reali situacija – studentas atvažiavo rugsėjį, būsto dar nerado. Palikome dėžes dviem savaitėm. Rado butą, atvežėm. Tie du kartai – papildomos išlaidos. Kartais pigiau paprasčiausiai palaukti, kol turėsite adresą. Bet gyvenimas taip nesudėlioja. Ypač jei darbai skuba, o nuomos rinka Londone – tikras pragaras.

Kodėl verta rinktis patyrusią įmonę, o ne Pigų Juzą iš feisbuko grupės?

Nes Pigus Juzas dings su jūsų daiktais arba paims pinigus ir atveš po mėnesio, jei atveš. Aš nepykstu ant jų asmeniškai – gal jie pradeda. Bet kai klientai skambina iš dramas, aš tik galiu pasakyti "aš sakiau". Buvo atvejis – vaikinas susirado "vežėją" iš grupės. Mašinos numerio nežinojo, vardo tikrą irgi. Daiktai dingo kur nors Olandijoj. Policija nieko negali. Jūs gaunate tai, už ką mokate. Krovinių pervežimas į Angliją yra paslauga, kurioje pigumas lygus rizikai. Aš neidealus, bet esu čia jau du dešimtmečius. Mano telefonas nesikeičia. O pas Pigų Juzą – telefonas nebegalioja kitą dieną.

Išvada

Taigi, krovinių perdavimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir teisingų žmonių. Nesitikėkite, kad viskas bus kaip filme – be jokių streso nuotraukų. Bus popierių, bus laukimo, gal ir kokia dėžė pasipūliuos. Bet jei pasiruošite iš anksto ir pasirinksite ne pagal vieną kainą, o pagal jausmą, kad jumis pasitikima – viskas baigsis gerai. Skambinkite, jei ką, aš papasakosiu darbo valandomis, o ne trijų nakties. Sėkmės kraustantis.