Krovinių pakrovimas ir saugus gabenimas į UK – be streso

Krovinių pakrovimas ir saugus gabenimas į UK skamba kaip dar viena logistinė paslauga, bet aš jau dvidešimt trejus metus kiekvieną kartą matau, kad tai yra gyvi žmonės, gyvi daiktai ir gyvi nesusipratimai. Viskas prasideda nuo to, kaip sukrauni pirmąją dėžę, ir baigiasi tuo, ar Londono centre durininkas leis fūrai stabtelėti. Jei ruošiesi krautis būtiniausius daiktus ar net visus baldus ir juos vežtis į Angliją, šitie klausimai ir atsakymai turėtų padėti jaustis ne kaip vilko ėdžiamam ožiui, o kaip žmogui, kuris žino, kas bus rytoj.

Ruošiesi kelionei – ne viskas taip paprasta, kaip atrodo

Kiek iš tikrųjų laiko reikia suplanuoti, kad krovinys laiku išvyktų į Angliją?

Neužtenka paskambinti antradienį ir tikėtis, kad fūra jau ketvirtadienį bus prie tavęs. Aš dirbu su fiksuotomis datomis, o ne su "galbūt". Jei nori saugaus gabenimo į Jungtinę Karalystę, pradėk ruoštis mažiausiai prieš dvi-tris savaites. Ypač vasarą, kai visi nori važiuoti tuo pačiu metu, ir ypač jei tavo krovinys didelis – penki kambariai arba visas namų turtas. Vieną kartą klientas skambino man penktadienį – reikėjo pirmadieniui. Na, radom variantą, bet kaina buvo kaip lėktuvo bilietai per karnavalą. Taigi planuok anksti, nes krovinių pakrovimas ir saugus gabenimas į UK prasideda ne nuo fūros, o nuo tavo galvos.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privalau samdyti profesionalus?

Gali pats, bet tada atsakomybė – tavo. Aš mačiau visko: ir tokių, kurie suvynioja kiekvieną puodelį į tris sluoksnius popieriaus, ir tokių, kurie meta batus į dėžę su stiklais. Yra mitas, kad pakanka vieno sluoksnio kartono (ne, ne mitas, tiesiog kvaila klaida – vienas sluoksnis kelionėje į Londoną neatlaiko net pusės metro posūkio). Jei pats pakuoji, naudok dvigubas dėžes ir daug burbulinės plėvelės.

Ką daryti, jei neturiu tikslaus sąrašo, kas yra kiekviename kubane?

Būna. Rimtai, būna. Yra žmonių, kurie sukrauna daiktus maždaug per dvi dienas ir nieko nerakinėja. Tada atvažiuoja vairuotojas, o tu vienas iš dviejų variantų: arba stabdote krovimą kas pusvalandį, kad sužiūrėtum, arba po to rašydamas CMR spėlioji. Geriau turėti sąrašą, bet jei neturi – bent jau numeruok dėžes. Ir nepamiršk pažymėti, kuri dėžė su trapiu turiniu. Vieną kartą klientas pažymėjo "TRAPI" tik ant vienos dėžės, o trapių buvo penkios. Na, stiklinis veidrodis nepasitiko... (taip, taip, žinau, kad veidrodis stiklinis – bet jis būna būtent toks anksčiau ar vėliau).

Ar reikia draudimo, kai daiktai važiuoja į Jungtinę Karalystę?

Taip. Taip. Ir dar kartą – taip. Yra tokių, kurie sako, kad jei viskas gerai supakuota, nieko nereikia. Aš 24 metus matau, kad “nieko nereikia” baigiasi gedimu Doverio uosto kelyje arba staigiu stabdymu prie Tilburio. CMR konvencija dengia tik dalį, o dažnai to neužtenka. Ypač jei veši elektroniką ar antikvarinius baldus. Aš asmeniškai neturiu draudimo poliso kiekvienam atvejui, bet mano patartina – vilioklis turi turėti. O jei ieškai, kad pigiau... na, rizikuoji pats.

Koks skirtumas tarp CMR ir tos sąskaitos, kurią man atneš vežėjas?

CMR – tai tarptautinis krovinio važtaraštis, be kurio daiktai nepravažiuos pro muitinę. Sąskaita – tai tik mokėjimo popierius. Vieną kartą klientas man rodė sąskaitą ir klausė, ar tai CMR. Atsakymas: ne. CMR turi specifinius langelius, jį rašo vairuotojas, tu pasirašai. Jei vežėjas pasakoja, kad jam užtenka sąskaitos faktūros... na, gal jis veža tik į Druskininkus, o ne į Didžiąją Britaniją. Į UK be CMR – nelįsk.

Pakrovimo diena – kai teorija susitinka su tavo laiptine

Kaip vairuotojas žino, ką pirmiausia krauti į fūrą?

Logika yra tokia: kas iškraunama paskutinėje stotelėje, kraunama pirmą. Aš vadinu tai tetrisu. Jeigu tu esi vienintelis klientas, tada eilė – ne tokia svarbi, bet jei fūroje yra dar kažkas vykstančio į Mančesterį, o tavęs reikia Birmingeme – tavo daiktai bus prie durų. Vairuotojas žiūri į sąrašą ir kartais pats klaidingai surenka. Tada aš jį pataisau telefonu, nes aš jau seniai žaidžiu šį žaidimą ir matau, kad klaidos kainuoja laiką.

Ar tikrai negalima krauti šlapių ar dar kvepiančių daiktų su baldais?

Absoliučiai negalima. Vieną kartą klientas padėjo į fūrą sulankstomas dėžes su drėgnais skalbiniais – sako, "išdžius pakeliui". Neišdžius. Drėgmė persiduoda medienai, atsiranda pelėsis, ir tavo sofa po trijų dienų kvepia rūsiu. Fūra nėra džiovykla. Oro cirkuliacija ten yra, bet ji skirta ne tam. Taigi sausink daiktus prieš pakraudamas, arba vežk juos atskirai, kad neišgadintum kelionės likusiai daliai turtų.

Kiek žmonių turėtų padėti pakrauti – ar vairuotojas pats viską suvers?

Vairuotojas – ne Hercules. Jo darbas – stebėti, kad daiktai tilptų ir būtų tvirtai pritvirtinti. Jei gyveni privačiame name, du sveiki vyrai – idealu. Jei bute be lifto trečiame aukšte – na, tada reikia trijų. Kartais klientai sako: "juk jūs turite ką nors su savimi?" Ne, fūroje nėra teleporto. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės bent jau vandenį išneša vairuotojui, nes birželį konteineryje +35, o žmogus dirba, o ne atostogauja.

Kas jeigu vairuotojas pavėluoja tris valandas – tai normalu?

Pasitaiko. Ne visada, bet pasitaiko. Eilės Pabradėje, avarija magistralėje, arba tiesiog vilkikas iš vakaro stringa pasienyje. Aš neviliu – jei jis pavėlavo dvi valandas, aš skambinu ir aiškinuosi. Kartais net pats nežinau iki galo, kur jis užstrigo, bet žinau, kad nereikia pykti ant žmogaus, kuris vairuoja dešimt valandų ir dar turi susitvarkyti su muitinės brokeriu. Svarbu, kad atvažiuoja šiandien, o ne kitą savaitę. Nors, tiesa, jei vėluoja penkias valandas – jau reikia ieškoti atsarginio plano arba kitos dienos.

Ar turiu duoti vairuotojui kavos ar tai tiesiog mandagumo gestas?

Nebūtina, bet aš taip daryčiau. Tai nėra privaloma taisyklė, bet kai žmogus sėdi prie vairo aštuonias valandas ir dar turi būti mandagus tavo kieme... Kava ar butelis vandens nieko nekainuoja. Atsimenu, buvo tokia legenda apie vairuotoją, kuris atsisakydavo krovinių klientams, kurie nešdavo tik pyktį. Žmogiškas faktorius. Tiesa, yra vairuotojų, kurie patys atsiveža termosą – tada gali tiesiog nusiraminti ir žiūrėti, kaip krauna.

Ar galiu paskutinę akimirką prikišti dar vieną lagaminą, kai jau viskas sukrauta?

Aš vadinu tai "paskutinės minutės lagaminu". Fūroje vietos ne guminė, ypač jei dalijamasi su kitu klientu. Kartais tilps, kartais ne. Jei vairuotojas dar neuždaręs durų – galima derėtis. Bet jei jis jau vedžioja juostas ir rakinasi – vadinasi, balansas sutvarkytas ir tavo lagaminas sugriaus visą planą. Geriau palikti rezervą. Aš dažnai sakau: pakrauna taip, kad lieka kvadratas, bet visada atsiras kažkas, kuris "tik šitą mažytę dėžutę".

Kelyje tarp sienų – kas vyksta, kol nematai

Ar galiu žinoti tikslią valandą, kada fūra bus prie mano durų Britanijoje?

Teorija sako taip. Praktika sako – plius minus dvi valandos. Aš galiu tau pasakyti, kad trečiadienį popiet, bet jei eilė Calais uoste – velnias žino. Neseniai vežėme krovinį į Braitoną. Vairuotojas turėjo būti 14 val., atvažiuavo 16:45. Kodėl? Oras Doverio tunelyje. Ne fūros kaltė, ne mano. Taip kad planuok ne pagal minutes, o pagal pusdienius, ir nepulk nervuotis prieš laiką.

Kaip dabar su muitine po Brexito – ar daiktai tikrinami kiekvieną kartą?

Brexitas padarė taip, kad daug kas pasikeitė, bet ne visada taip, kaip galvoji. Dažnai praleidžia be didesnių klausimų, ypač asmeninius daiktus. Bet štai čia aš nežinau šimtu procentų, kaip bus po kitų taisyklių pakeitimų – jie keičiasi kas kelis mėnesius ir kartais net muitininkai tarpusavyje nesutaria. Šiuo metu T1 dokumentas arba eksporto deklaracija reikalingi. Jei tavo vežėjas to neklausia – klausk pats. Nes jei sustos pasienyje be popierių, gali tekti laukti dieną.

Ar fūroje visada palaikoma vienoda temperatūra?

Standardo fūroje nėra kondicionieriaus, jei ne tai šaldymo technika. Žiemą šilta, vasarą – dešra. Jei veši pianiną ar senovinę odinę sofą, temperatūros pokyčiai gali pakenkti. Aš rekomenduoju papildomą apsaugą – antklodes, dangas. Ir nepamiršk: saulė kaitina priekabą kaip duonkepę. Kartą vežėme paveikslus – klientas skundėsi, kad drobė įsitempė. Nuo karščio. Tai taip, temperatūra svarbi, bet ne visada kontroliuojama, kaip lėktuve.

Kas atsitinka, jei mano daiktai važiuoja kartu su svetimais buities rakanais?

Taip vyksta daliniai kroviniai. Tu sutaupai dėl vietos ir kainos. Fūroje yra medinės pertvaros, perimetrinės juostos, visa daiktai fiksuojami atskirai. Bet būna ir "nepatogus" pastebėjimas: kartais į fūrą patenka įmonė, kuri krauna per daug arba netinkamai. Tada tavo spinta gali pasivaikščioti per kelionę. Aš darbe stengiuosi su tokiais vežėjais nebendradarbiauti, bet rinkoje yra visokių. Todėl klausk iš anksto – ar bus maišoma ir kaip atskirta.

Apie vežėjus – be filtro

Ar visi tarptautiniai vairuotojai, važiuojantys į Edinburgą ar Kardifą, kalba angliškai?

Ne visi. Kuo toliau į rytus, tuo mažiau. Bet jie moka kelis būtinus žodžius, o dažniausiai su muitine bendrauja per agentus arba vežėjo ofisas padeda telefonu. Tau svarbiau ne anglų kalba, o ar jis moka pravažiuoti pro Doverį nemestas į aklavietę. Kartais vairuotojas paskambina man, o aš jau perduodu tau žinutę vertimu. Tai ne tragedija, bet ir ne idealu, tiesiog realybė.

Kaip atskirti profesionalų vežėjų nuo pašlemėko, kurs pasiims užstatą ir pradings?

Atsakyk pats: ar turi licenciją? Ar rašo sutartį? Ar duoda sąžiningą kainą, o ne žvėriškai mažą? Yra tokių "firmų", kurios žada nuvežti tavo daiktus į Angliją už tris šimtus eurų, pasiima avansą... ir tada telefonas išjungtas. Aš per savo karjerą esu matęs tokių istorijų. Profesionalas turi ofisą, turi vardą, turi draudimą. Ir niekada neprašo visų pinigų prieš pakrovimą. Nepatogu apie tai kalbėti, bet taip yra, ir aš nešuosiu tuos, kurie meluoja.

Kodėl vieni krovinių pervežimai kainuoja dukart pigiau nei kiti?

Pigiau – ne visada reiškia blogiau, bet dažniausiai reiškia ką nors blogai. Arba mažas vilkikas, kuris neturi leidimo tarptautiniams pervežimams (tai jau neteisėta, beje), arba krovinio nepakrauna tinkamai. Kartais pigiai veža tik į vieną pusę, nes bobutė reikia parvežti šaldytuvą iš Liuoso namo, ir fūra važiuoja tuščia atgal. Bet jei tai sistemingas pigumas perkraustymams – klausk, kur slypi kablys. Esmė ta, kad fūra, kuro, muitinės ir draudimo sąnaudos visiems vienodos Skandinavijoje arba Rusijoje, ką jau kalbėti apie kelią į Britaniją. Jei tavo kaina per žema – kažkas nekombinuoja.

Ką praktiškai reiškia "saugus gabenimas" – kaip man tai patikrinti?

Ne tik kad niekas nesudužo. Saugus gabenimas – tai ir tinkamas sukrovimas, ir pritvirtinimas lynais, ir apsauga nuo drėgmės. Tu pats gali patikrinti: ar fūra sausa? Ar yra žemiau galinčios judėti sienelės (medinės kaladėlės, barjerai)? Ar daiktai neužgriūva vienas ant kito? Jei vairuotojas krauna bet kaip – turi teisę pareikalauti sustoti. Nes po to kaltės ieškoti bus per vėlu. Aš matau tai kaip draudimą: geriau patikrinti prieš, nei verkti paskui, kai jau Bristolyje.

Pristatymas JK – paskutiniai metrai

Ar man tikrai reikia būti vietoje, kai atvyksta į Liverpulį?

Idealiu atveju – taip. Realybėje aš mačiau atvejų, kai klientas pasako: "palikit kieme, raktai po kilimėliu". Ne, taip nedarysim. Fūra – ne paštininkas. Turi būti žmogus, kuris patikrina, ar daiktai sveiki, ir pasirašo. Jei pats negali, atsiūsk draugą, giminaitį, kaimyną. Vieną kartą palikome daiktus garaže, nes klientas užsispyrė. Paskui jis skundėsi, kad dėžė drėkna. O buvo lyjantis lietus. Va taip, atsargiai.

Kas jei mano namo durininkas Londone nepraleidžia fūros į kiemą?

JK – ypač Londone – kiemai siauri, požeminiai garažai žemi, durininkai griežti. Aš visada klausiu kliento: ar gali atsistoti didelis vilkikas prie tavo durų? Kartais tenka sąvežuoti mažesne mašina. Kartais durininkas reikalauja draudimo pažymų. Aš nekenčiu tokių staigmenų, bet jos normalios. Tu turi žinoti savo rajono taisykles prieš man paskambindamas. Arba mes kartu galvosime sprendimą kelyje, kaip jau ne kartą teko.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus iki buto trečiame aukšte?

Pagal tarptautines taisykles ir mano supratimą vairuotojas perneša iki slenksčio. Oi, iki slenksčio (rašau per greitai – turiu tiesinti mintis). Tačiau realybėje, jei liftas veikia ir daiktai ne milžiniški, daugelis padeda. Bet jei tai senasis namas be lifto, su 50 kilogramų spinta – ne, ne jo darbas. Jei reikia liftavimo ir nešimo paslaugų, reikia užsisakyti atskirai arba samdyti vietinius pagalbininkus Britanijoje. Nemanyk, kad vairuotojas turi keturias rankas. Jis vienas, pavargęs, nori namo ir dar turi grįžti atgal į keltą.

Ką daryti, jei atidaręs dėžę randu sulūžusią kėdę?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašai, CMR su pastabom. Jei pasirašei be pastabų – bus sunkiau. CMR – tai tavo draudimo ir pretenzijos pagrindas. Parašyk el. laišką pervežėjui per 24 valandas. Aš visada sakau: geriau paranojikas gyvas klientas, nei patenkintas nežiniukas. Ir dar vienas dalykas – jei pats pakuojai kėdę blogai, tada pretenzija į orą. Bet jei matyti, kad sutraiškė krovimo metu – tai faktas, ir reikia spręsti.

Kiek laiko vairuotojas gali laukti, kol aš išsikraustysiu?

Paprastai – valanda, dvi. Ne visą dieną. Yra vežėjų, kurie leidžia dvi valandas nemokamai, o po to skaičiuoja. Aš to vengiu: jei mato, kad procesas ilgas, geriau iš karto tartis dėl kitos dienos arba dviejų vairuotojų. Nes jei jis pralaukia keturias valandas, tavo galutinė verslo kaina uskyla (oi, auga – rašau kaip pašėlęs, gal kaip sprintuodamas). Todėl būk pasirengęs, kai fūra jau stovi vidiniame kieme. Laikas – degalai, o degalai Anglijoje kainuoja kaip auksas.

Ar galima mokėti grynaisiais pristatymo metu, ar tik pavedimu?

Daugelis nori pavedimo prieš tai. Bet yra lankstumo. Aš asmeniškai nekenčiu grynujų – kai matai, kaip vairuotojas verčia pinigus rankinėje... Tačiau kai kurie klientai UK taip nori, ypač jei jie senieji emigrantai ir neturi lietuviško internetinio banko. Tada sutariame. Svarbu – kad mokėjimas būtų užfiksuotas. Sutartis, sąskaita, kasos kvitas. Jei kas nors sako "duok tiesiai į rankas ir niekas nesužinos" – oi, tai jau ne mano žmogus, ir ne tavo draugas.

Išvada

Krovinių pakrovimas ir saugus gabenimas į UK nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio ir žmogiško supratimo. Jei prisiminsi bent pusę to, ką čia perskaitei – jau bus geriau nei 90 proc. žmonių, kurie kraunasi paskutinę minutę ir stebisi, kodėl atvykus į Birmingemą spinta atrodo kaip po tropikų. Planuok, klausk, tikrink sutartis ir rinkis vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, ar jis moka paaiškinti, kodėl taip, o ne kitaip. Sėkmės kelyje, ir tegu tavo daiktai atvyksta sveiki – o jei kils klausimų, žinai, kad aš čia kaip vedlys, kuris yra matęs ir geros, ir blogosios medalio puses.