Kaip persikraustyti į/iš Anglijos?

Įvadas

Klausimas „Kaip persikraustyti į/iš Anglijos?“ per pastaruosius metus pasikeitė daugiau nei bet kada po Brexit. Anksčiau žmonės sakydavo: pakrovėm furgoną, nuvažiavom į Doverį, ten kažkas pažiūrėjo ir tiek. Dabar atsiranda vizos, muitinės deklaracijos, automobilio registracijos niuansai, gyvūnų dokumentai, draudimas, saugojimas, grįžimas su baldais. Aš tarptautiniuose pervežimuose dirbu daugiau kaip 20 metų, todėl žinau: gražu ant popieriaus, o aikštelėje prie terminalo viskas kartais atrodo kitaip. (Tiksliau – kraustomės į Jungtinę Karalystę, bet visi sako Anglija.)

DUK: kaip persikraustyti į/iš Anglijos? Kada pradėti planą

Pirmas blokas apie datas. Be jų viskas tampa chaosu, net jei mašina laisva.

Kaip persikraustyti į/iš Anglijos, jei dar nežinau datos?

Tad kaip persikraustyti į/iš Anglijos? Pradedate nuo sąrašo, ne nuo furgono nuomos. Pasirašykite datas: vizos patvirtinimas, nuomos pabaiga, skiepai gyvūnui, automobilio dokumentai, lėktuvo bilietai. Aš visada sakau – pirmas krovinys yra ne spintelė, o informacija. Kartais klientai nori „rytoj ryte“ kraustytis, bet tada atsiranda mokestis už skubą. Net geras vairuotojas negali planuoti oro. Be datos sunku gauti gerą vietą. Paprastai duokite sau bent tris–keturias savaites, jei nėra gyvūnų ar automobilio.

Kiek laiko užtrunka persikraustymas iš Lietuvos į Angliją, jei viskas tvarkinga?

Jei popieriai tvarkingi, fizinis kelias nuo Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos iki Londono, Mančesterio ar Birmingamo trunka apie tris–penkias dienas. Bet visas persikraustymas dažniausiai užima dvi–keturias savaites, nes reikia pakavimo, sąrašų, muitinės, vietos transportui. Jei vežate šunį ar katę, pridėkite dar laiko skiepams ir patikrinimams. Automobilis gali pridėti kelias dienas, ypač kai reikia NOVA ar registracijos. Aš neretai matau, kad žmonės suskaičiuoja tik kelionę, o ne pasiruošimą. Tai ir yra pagrindinė klaida.

Ar galima pigiau persikraustyti į Angliją, kai data plaukioja?

Taip, lanksti data labai padeda. Pervežėjas gali sujungti jūsų baldus su kitu kroviniu ta pačia kryptimi, pavyzdžiui, į pietų Angliją arba atgal į Lietuvą. Tada kaina krenta, nes mašina nevažiuoja pusiau tuščia. Jei norite tik penktadienį arba tik mėnesio pradžioje, brangs. Aš kartais sakau klientams: norite pigiau, duokite mums langą, ne tašką. Langas – tai savaitė. Taškas – tai „šeštadienį iki pietų“, o šeštadieniais viskas gyvena savo gyvenimą.

Ką daryti pirmiausia, kai grįžtu iš Anglijos į Lietuvą?

Grįžtant iš Anglijos į Lietuvą pirmiausia surinkite nuosavybės įrodymus ir sąrašą, ką vežate. Jei daiktai seni, asmeniniai ir ne parduoti, dažniausiai situacija paprastesnė, bet popierius vis tiek reikia. Sudėkite pasą arba asmens tapatybės kortelę, nuomos pabaigos dokumentą, darbo pabaigos patvirtinimą, jei turite. Automobiliui atskirai – V5C, pirkimo dokumentai, draudimas. Neskubėkite pildyti sąrašo paskutinę naktį, kai jau miegate ant čiužinio. Tada visada kažkas dingsta iš galvos.

Ar verta kraustytis pačiam, ar samdyti pervežėjus?

Samdyti pervežėjus verta, kai turite baldų, buitinės technikos, dėžių, automobilio arba gyvūno. Vienam lagaminui ir kuprinei nėra prasmės mokėti už tarptautinį kraustymą. Bet kai yra sofa, stalas, skalbimo mašina ir dvidešimt dėžių, pradeda skaičiuotis laikas, rizika ir nugara. Yra įmonių, kurios priima pinigus, o tada dingsta arba pradeda aiškinti, kad dabar kainuos daugiau. Todėl tikrinkite kontaktus, sutartį, draudimą, atsiliepimus ir ar realiai atsako telefonu. Pigiausias pasiūlymas kartais yra brangiausia pamoka.

DUK: dokumentai ir muitinė persikraustant į Anglijos pusę

Čia prasideda popieriai. Nuobodu, bet būtent jie dažniausiai sustabdo krovinį.

Kokių dokumentų reikia vežant asmeninius daiktus į Anglijos pusę?

Vežant asmeninius daiktus į Anglijos pusę reikia paso arba asmens tapatybės kortelės, kelionės dokumentų, nuomos arba darbo patvirtinimo ir inventorinio sąrašo. Sąraše rašykite, kas vežama, apytikslę vertę, ar daiktai naudoti, ar nauji. Pervežėjas dar pildo transporto dokumentus, dažniausiai CMR, o muitinei reikia matyti, kad tai ne komercinė siunta. Jei yra automobilis, gyvūnas ar alkoholis, atsiras atskirų taisyklių. Šiaip jau viskas atrodo kaip popierizmas, bet be jo krovinys gali sustoti. Ir tada niekas aikštelėje neklaus, ar jums nepatogu.

Ar po Brexit reikia muitinės deklaracijos baldams ir drabužiams?

Po Brexit taip, muitinės deklaracija praktiškai atsiranda, net jei vežate tik senus drabužius ir virtuvės indus. Nebūtinai jūs pats ją pildysite, dažniausiai tai daro pervežėjas arba muitinės tarpininkas. Svarbu, kad sąraše būtų aišku: asmeninės nuosavybės importas, naudoti baldai, dėžės, knygos, drabužiai. Nauji daiktai, ypač dėžutėmis supakuoti, gali sukelti papildomų klausimų. Aš ne visada žinau 100%, kaip konkrečiame uoste elgsis inspektorius, nes žmonės ten irgi skirtingi. Bet netvarkingas sąrašas beveik visada lėtina procesą.

Kas yra EORI ir ar man jo tikrai reikia persikraustant?

EORI numeris dažniausiai rūpi įmonėms, kurios patiems deklaruoja prekes. Paprastam žmogui, vežančiam savo senus baldus, jo paprastai nereikia. Bet aš sakau atsargiai: jeigu krovinį tvarko jūsų įmonė arba vežate komercinius daiktus, tada gali atsirasti kitokia taisyklė. Čia ne tas atvejis, kur aš noriu atrodyti viską žinantis. (Jei klystu dėl konkretaus dokumento, geriau klausti muitinės brokerio.) Todėl prieš užsakant transportą parodykite sąrašą žmogui, kuris realiai pildo deklaraciją.

Kodėl muitininkai klausia, kiek metų baldai buvo naudojami?

Jie nori suprasti, ar tai tikrai jūsų seni daiktai, ar kažkas, ką bandote parduoti. Asmeniniai naudoti baldai, lova, stalas, knygos ir drabužiai paprastai keliauja kitaip nei dešimt naujų televizorių. Todėl klausiama, kiek metų turite daiktą, kur jį pirkote, ar turite čekį, jei jis naujesnis. Ne dėl to, kad muitininkai būtų smalsuoliai, o dėl mokesčių ir taisyklių. Kartais užtenka paprasto paaiškinimo: „gyvenau Londone, grįžtu namo, vežu savo daiktus“. Paprastumas čia veikia geriau nei gražūs pasakojimai.

Ką rašyti inventoriniame sąraše, kad nekiltų problemų?

Inventoriniame sąraše rašykite normaliai, ne „dėžė 1 – viskas“. Pavyzdžiui: dėžė 1 – virtuvės indai, naudoti; dėžė 2 – žieminiai drabužiai; dėžė 3 – knygos ir dokumentai. Baldams nurodykite skaičių: viena dvigulė lova, vienas valgomojo stalas, keturios kėdės. Jei daiktas naujas ir brangus, įdėkite pirkimo kvitą. Yra žmonių, kurie bando „sutaupyti“ rašydami netiksliai, bet paskui mokės už aiškinimąsi. Sąrašas nėra literatūra, jis yra draudimas nuo galvos skausmo.

DUK: kaina, krovinys ir saugumas kraustantis į/iš Anglijos

Čia kalbam apie pinigus ir realybę: tūris, svoris, adresas, pakavimas.

Kiek kainuoja persikraustymas į Angliją su baldais?

Mažam kroviniui, tarkime iki 3–5 kubinių metrų, kaina dažnai sukasi apie 900–1800 eurų. Jei vežate 10–15 kubinių metrų, galima matyti 1800–3500 eurų. Pilnesnis persikraustymas su daugeliu baldų, pakavimu ir papildomu laiku gali siekti 4000–7000 eurų ar daugiau. Kaina priklauso nuo adresų, aukštų, lifto, pakavimo, saugyklos ir to, ar mašina grįžta tuščia. Londonas ne visada brangesnis už Mančesterį, nes kartais svarbiau yra atstumas iki pagrindinio kelio. Sąmata be adresų yra tik pasakojimas.

Kodėl kaina keičiasi, jei pasikeičia tik viena spintelė?

Nes spintelė gali būti ne spintelė. Viena plona lentyna tilps į bendrą krovinį, o masyvus ąžuolinis bufetas užims vietą, reikalaus dėžių, kampuočių ir atsargaus krovimo. Kaina dažnai keičiasi ne nuo daikto pavadinimo, o nuo tūrio ir darbo. Jei prie sąrašo pridėsite skalbimo mašiną, šaldytuvą ar pianiną, pokalbis pasikeis. Todėl geriau iškart siųsti nuotraukas ir apytikslį tūrį, o ne tik žinutę „turim šiek tiek baldų“. Tas „šiek tiek“ transporto pasaulyje reiškia labai skirtingus dalykus.

Ar geriau siųsti dalinį krovinį ar visą mašiną?

Dalinis krovinys tinka, kai turite keliasdešimt dėžių, kelis baldus, bet ne visą butą. Jis pigesnis, tik tada jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais ir laukia, kol susirinks maršrutas. Visa mašina arba konteineris geresnis šeimai, kai reikia viską išvežti vienu metu. Dar yra variantas su saugykla, jei Anglijoje dar neturite adreso. Aš pats esu matęs, kad dalinis krovinys vėluoja, nes prieš jus reikia iškrauti dar tris klientus. Nepatogu, bet taip kartais būna logistikoje.

Kaip supakuoti baldus ilgai kelionei per Europą?

Baldus pirmiausia išardykite, jei įmanoma, ir visus varžtus sudėkite į maišelius su etiketėmis. Stiklus, veidrodžius ir stalviršius dėkite į atskirą apsaugą, ne tik į pledą. Minkštus baldus apvyniokite plėvele, kad neįsigertų drėgmė ir kvapai. Dėžes lipdykite kryžmai, nes paprasta juosta kelionėje per Doverį ar Calais gali atsiklijuoti. Nenaudokite šiukšlių maišų daiktams, kuriuos norite rasti gyvus. Tai skamba kaip smulkmena, bet maišai plyšta, o smulkūs daiktai dingsta.

Kas nutinka, jei vėluoja keltas arba stringa terminalas?

Jei vėluoja keltas, stringa terminalas arba oro sąlygos blogos, grafikas tiesiog pasislenka. Geras pervežėjas privalo jus informuoti, o ne daryti, kad dingtumėte kaip senas telefonas. Reali situacija: klientas laukė Liverpulio rajone, vairuotojas stovėjo Zeebrugge, o keltas buvo perkeltas kitam laikui. Tokiu atveju reikia turėti lanksčią priėmimo dieną ir kontaktą, kuris atsako. Kartais krovinys atvyksta vėliau, kartais tenka derinti saugyklą. Doverio pusėje visada kažkas vyksta, bet palikim tą istoriją kitam kartui.

DUK: kaip persikraustyti į/iš Anglijos? Automobiliai, pažymėjimai ir draudimas

Automobilis viską sujaukia. Jis nėra tik daiktas, jis turi istoriją ir dokumentus.

Ar galiu į Angliją vežtis savo automobilį, kai planuoju, kaip persikraustyti į/iš Anglijos?

Taip, savo automobilį į Angliją vežtis galima, bet jis turi būti tinkamai registruojamas. Reikės V5C registracijos dokumento, pirkimo įrodymo, draudimo, techninės būklės ir NOVA deklaracijos. Jei automobilis senas, verta pasitikrinti, ar apsimoka mokėti registracijos mokesčius ir tvarkyti dokumentus. Kartais lengviau parduoti automobilį Lietuvoje ir Anglijoje pirkti kitą. Bet jei mašina jums brangi arba tokios norite, logistiškai tai įmanoma. Tik nedarykite to paskutinę dieną, nes popieriai mėgsta sugadinti nuotaiką.

Ką daryti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu?

Lietuviškas vairuotojo pažymėjimas Anglijoje dažniausiai galioja, ypač jei esate lankytojas arba neseniai atvykęs. Jei tampate rezidentu, reikia žiūrėti naujausias DVLA taisykles, nes jos keičiasi. Kai kurie pažymėjimai keičiami, kai kurie ne, o kai kuriais atvejais užtenka patikslinimų sistemoje. Aš ne policijos pareigūnas, todėl čia visada patariu pasitikrinti oficialiai. Draudimo kompanija taip pat gali klausti, kiek laiko būsite šalyje. Geriau sutvarkyti tai ramiai, nei aiškintis po incidento.

Ar draudimas galioja kelionės metu iki Anglijos?

Kelionės metu iki Anglijos draudimas turi galioti tarptautiniam važiavimui. Patikrinkite, ar polise nėra ribojimų, ar automobilis turi techninę apžiūrą, ar dokumentai sutampa su vairuotoju. Po Brexit žalioji kortelė kai kuriais atvejais vėl tapo svarbi tema, todėl jos nepameskite. Jei automobilį veža transporto bendrovė, draudimas dirba kitaip nei tada, kai važiuojate patys. Paprašykite rašytinio patvirtinimo, kad mašina yra apdrausta krovimo, transportavimo ir iškrovimo metu. Popierius čia nėra formalumas, jis gelbsti, kai kas nors braižo bamperį.

Kodėl automobiliui reikia NOVA ir V5C?

NOVA reikia, kad britų mokesčių sistema žinotų apie automobilio importą. V5C yra registracijos dokumentas, rodantis, kad automobilis iš tiesų yra jūsų arba turite teisę jį registruoti. Be šių dokumentų automobilis gali tapti ne transporto priemone, o dideliu metalo gabalu garaže. Dar gali prireikti techninės apžiūros, registracijos mokesčio, draudimo ir adreso patvirtinimo. Aš esu matęs žmonių, kurie atvažiavo su gražia mašina ir negalėjo ja legaliai naudotis. Tai labai nemalonus siurprizas.

Kada automobilį verta parduoti Lietuvoje, o ne vežti?

Automobilį verta parduoti Lietuvoje, jei jis senas, mažos vertės arba Anglijoje greitai pirksite kitą. Paskaičiuokite ne tik vežimo kainą, bet ir registraciją, draudimą, techninę apžiūrą, galimus remontus. Kartais vežimas ir tvarkymas sudaro tiek, kad ekonomikos nebėra. Jei mašina turi sentimentalinę vertę arba yra tokios komplektacijos, kurios ten sunku rasti, tada klausimas kitas. Aš visada prašau kliento paskaičiuoti ant popieriaus, be emocijų. Emocijos sako „vežam“, skaičiai kartais sako „parduok“. Ir dažniausiai skaičiai teisūs.

DUK: grįžimas iš Anglijos ir kaip persikraustyti į/iš Anglijos? Gyvūnai, vaikai ir pirmos dienos

Gyvūnai, vaikai ir grįžimas namo – čia jau ne tik logistika, bet ir šeima.

Ar galima į Angliją vežtis katę ar šunį?

Šunį ar katę vežtis galima, bet čia jau ne tik meilė gyvūnui, o dokumentai. Reikia mikročipo, pasiutligės skiepo, laukimo termino, kartais kraujo tyrimo, priklausomai nuo maršruto ir taisyklių. Gyvūnas turi keliauti su tinkamu vežimo konteineriu arba būti saugiai pritvirtintas automobilyje. Oro linijos ir keltų kompanijos turi savo sąlygas, todėl jų klauskite atskirai. Aš mačiau šeimas, kurios viską sutvarkė baldams, bet sustojo ties kate. Tai ne juokas, gyvūno dokumentai gali sugadinti visą grafiką.

Kokius dokumentus reikia vaikams, jei kraustomės su šeima?

Vaikams reikia paso arba asmens tapatybės kortelės, o jei keliaujate ne abu tėvai, gali prireikti kito tėvo sutikimo. Mokyklos dokumentai, sveikatos draudimo informacija, skiepai ir svarbūs receptai turėtų būti atskirame aplankale. Nereikia jų dėti į tą pačią dėžę su indais. Jei vaikas turi vaistų, pasiimkite pakankamai pirmoms dienoms ir gydytojo pažymą anglų kalba, jei įmanoma. Kraustymasis su vaikais yra lėtesnis, nes jiems reikia ne tik daiktų, bet ir ramybės. Tai dažnai pamirštama.

Kaip pasiruošti pirmoms dienoms Anglijoje be savo daiktų?

Pirmoms dienoms pasiimkite rankinį bagažą taip, lyg krovinys dingtų savaitei. Drabužiai, higiena, vaistai, kompiuteris, dokumentai, vienas puodelis, užkandžių, paklodė, du rankšluosčiai. Jei turite mažų vaikų, pridėkite žaislą, kuris nėra „labai mylimas“, nes jis vis tiek pasimes. Anglijoje parduotuvės yra, bet pirmą vakarą niekas nenori ieškoti dantų šepetėlio po keturiomis dėžėmis. Aš visada sakau – pakuoškite „gyvenimo dėžę“ ir nepaveskite jos vairuotojui. Ji važiuoja su jumis.

Ką daryti, jei darbdavys Anglijoje duoda datas per greitai?

Jei darbdavys Anglijoje duoda datas per greitai, nesigėdykite pasakyti, kad realybė turi ribas. Galite kraustyti dalį daiktų iš anksto į saugyklą, o svarbiausius vežti vėliau. Kartais žmonės skrenda patys, o baldai važiuoja po dviejų savaičių. Tai nepatogu, bet dažnai protingiau nei bandyti viską sutalpinti į vieną savaitgalį. Reali situacija: klientas gavo darbą Mančesteryje ir turėjo savaitę pasiruošimo, tad mes vežėme tik būtiniausius daiktus, o virtuvę palikome vėliau. Taip išgyvenama, tik reikia planų B, C ir kavos.

Ar grįžtant iš Anglijos į Lietuvą viskas lengviau?

Grįžtant iš Anglijos į Lietuvą dažnai būna paprasčiau emociškai, bet ne visada popieriškai. Jei grįžtate gyventi, vežate asmeninius daiktus, turite adresą ir sąrašą, procesas dažniausiai eina sklandžiau. Vis dėlto automobilis, gyvūnai, alkoholis, nauja technika ar didesnė vertė gali vėl atidaryti klausimų langelį. Lietuvos muitinė nėra „čia niekas nežiūrės“, ypač kai krovinys didelis. Geriau turėti tvarkingus dokumentus ir ramiai parodyti, kas vyksta. Tada grįžimas namo lieka grįžimu, o ne bylinėjimusi.

Išvada

Jeigu vis dar galvojate, kaip persikraustyti į/iš Anglijos, žiūrėkite į tai kaip į projektą, ne kaip į vieną kelionę. Pirmiausia datos, dokumentai, sąrašai, tada kaina ir tik po to furgonas. Jei viskas atrodo per daug, skambinkite pervežėjui anksčiau, ne tada, kai jau sėdite ant dėžių. Geras planas sutaupo pinigų, nervų ir kartais net santykių. Persikraustymas retai būna idealus, bet jis gali būti valdomas.