Krovinių paėmimas ir pristatymas – maksimalus patogumas arba kaip nesugadinti sau nervų

Žinai, daug kas manęs klausia, ar krovinių paėmimas ir pristatymas tikrai toks sudėtingas, kaip atrodo iš šono. Aš jau kokių 22 metus sukuosi tarptautinių perkraustymų reikaluose ir galiu pasakyt – viskas daug paprasčiau, jei žinai, kur galima užsiclausti. Maksimalus patogumas klientui neatsiranda iš oro. Reikia sutarti dėl laiko, pasiruošti daiktus ir turėti žmogų, kuris pasakys, kas bus toliau. Nes nieko blogiau, kai atvažiuoja mašina, o tu nežinai, ar spėsi suruošti. Tiesiog noriu, kad suprastum pagrindus, nes tada ir kaina, ir procesas tampa aiškesni. Kai nereikia spėlioti, jaučiamės geriau.

Prieš tai, kai dar niekur nevazinėjam

Kiek prieš laiko reikia užsakyti pervežimą, kad viskas vyktų sklandžiai?

Jei perkraustymas vietinis, savaitės prieš užtenka. O jei tarptautinis – mėnuo, geriau du. Nors buvo atvejų, kai iš Londono į Vilnių varydavom per tris dienas nuo skambučio, bet tai ekstra. Tada ir kaina atitinkama. Šiaip aš klientams visada sakau – kuo anksčiau, tuo ramiau. Yra sezonai, liepos–rugpjūtis išprotėja. Tada net užsisakyti vežėją būna sunku. Tai jei gali – nesėdėk, skambink. Geriau anksčiau negu vėliau, ypač jei kilnojiesi penktadienį.

Ar man reikia viską pats supakuoti, ar jūs galite tai padaryti?

Čia jau priklauso nuo to, kiek turi daiktų. Maži siuntiniai – tu pats arba su draugu suvynioji. O jei visas butas, tada verčiau leisk profesionalams. Aš mačiau, kaip klientas pats supakavo porcelianą į laikraščius. Gerai, kad atvažiavau anksčiau. Tas laikraštis, beje, jokios apsaugos nedavė. Mes turim viską – antklodes, dėžes, burbulinę plėvelę. Kartais žmonės sutaupo penkiasdešimt eurų ant pakavimo, o paskui verkia dėl dviejų tūkstančių vertės servizo. Kaina už pakavimą nėra kosminė, bet ramybė – taip. Tai jei neturi laiko – pasakyk, mes pasirūpinam.

Kaip sužinoti, kiek tai kainuos? Ar yra kokia nors paslaptis?

Nėra jokios paslapties. Skambini, pasakai kiek kambarių, kur vešim, kokios datos. Aš asmeniškai renkuosi vaizdo pokalbį, nes fotografavimas būna nerealus. Klientas nufotografuoja koridorių, o kampas nupjautas, ten dar trys spintos. Realiai įvertinti svorį ir tūrį galima tik pamatę. Yra internetinių skaičiuoklių, bet jos... na, maždaug. Būna, kad skaičiuoklė sako penkiolika kubų, o realiai dvidešimt penki. Tada ir kaina šokteli. Geriau iškart būt sąžiningam. Aš duodu preliminarų skaičiavimą, o tikslų kai pamatau. Taip viskas aiškiau abiem pusėm.

Ar galima vežti ir automobilį kartu su baldais?

Galima. Bet čia jau kitos lentos. Yra autovežiai, yra konteineriai. Jei pilnas namų ūkis plius mašina – dažnai dedam į konteinerį. Visko būna. Kartais klientas galvoja, kad mašina keliauja kartu su sofa priekaboje. Ne, taip nėra. Reikia specialaus transporto ir dokumentų. Dėl techninių reikalavimų geriau pasitikrint atskirai, nes aš su automobiliais dirbu, bet ne taip giliai kaip su baldais. Kainos kitokios, logistika kiek sudėtingesnė. Nepamenu visų muito niuansų, tai šiuo klausimu – atsargesnis.

Diena X, kai turim viską išvežti

Kiek žmonių atvažiuos? Ir ar jie šnekės lietuviškai?

Atvažiuos tiek, kiek reikia. Jei studija – du vyrukai. Jei namukas su rūsiu – trys. Ar šnekės lietuviškai? Na, jei vežam iš Lietuvos į Vokietiją, tikrai bus kažkas, kas supranta. O jei iš Ispanijos, na, ten gali būti vietiniai pervežėjai, bet koordinatorius visada lietuvis. Buvo keista situacija, kai klientė Frankfurte išvydo tik vokiečius ir išsigando, kad daiktai dings. O jie tiesiog kraustė. Prisiskambinom aiškiai. Išvis, kai daug kalbų, susišnekėti galima visada, svarbu – rankų gestai ir popieriai.

O jei aš pavėluosiu pačiam paėmimui – ar tai katastrofa?

Turiu pasakyt – taip nebus. Gyvenam realiame pasauly. Būna kamščiai, vaikas susirgo. Mes palaukiam. Aišku, jei ne trys valandos, nes po tavęs kitas adresas. Bet pusvalandis, valanda – normalu. Blogiausia, kai klientas neatsiliepia visai. Kartą vyrukas užmigo. Stovėjom kieme dvidešimt minučių, skambinom, dar kartą. Atsibudo. Paėmimas įvyko, bet visi kiek įtampoje buvom. Tai jei vėluosi – paskambink. Bendravimas išgelbėja.

Ar tikrai reikia viską išnešti prie durų, ar jūs įeisite patys?

Mes įeinam. Bet jei tu gyveni aštuntame aukšte be lifto, tada jau atsiprašysiu, gali tekti papildomai susitarti. Nes du vyrukai nešantis trijų metrų spintą laiptais – tai nebe maksimalus patogumas, o serialas. Standartas yra: jei durų plotis leidžia, jei liftas yra, mes viską paimam iš buto. Jeigu reikia nešt nuo kiemo – irgi ok, tik perspėk iškart. Kai kurios kompanijos, žinok, apskritai atsisako eiti į butą. Aš to nesuprantu. Tai jei neturi lifto – perspėk. Jei turi – atlaisvink praėjimą.

Kaip žinote, ko pirmiausia imtis? Jūs ten turite sistemą?

Taip, turim. Pirmiausia didieji daiktai – spintos, sofos. Paskui dėžės, paskui maišai. Taip mašina kraunama protingiausiai. Nors kartais atvažiavęs matau chaosą, tai nedvejodamas klausiu: kur svarbiausia? Nes jei spintos neišardytos, o laikas kažkur bėga, galvoju apie alternatyvas. Vieną kartą klientas pamiršo, kad sofa netelpa pro duris. Stovėjom, galvojom. Teko per balkoną leisti. Buvo juokinga, bet ne visiems. Sistemos yra, bet gyvenimas jas keičia. Improvizacija kartais svarbiau nei protokolas.

Kol važiuoja

Ar galiu sekti savo krovinį, kaip siuntą iš internetinės parduotuvės?

Ne, taip nėra. Nėra tokio realaus laiko žemėlapio su taškeliu, kuris juda kaip taksi programėlėje. Yra koordinatorius, kuris tau parašo: rytoj penkioliktą pristatymas. Arba: vėluojam dėl eilių prie Krokuvos. Sekimas vyksta telefonu ir el. paštu. Dabar kai kurie vežėjai duoda prieigą prie sistemos, bet ten matyti tik bendri maršruto etapai. Krovinys Austrijoje – taip, o kur tiksliai... hm, gal kur parkinge, gal jau juda. Tai ne GPS, bet informaciją gauni. Ne taip romantiškai kaip filmuose, bet veikia. Bent jau žinai, ar dar toli.

Kas bus, jeigu mašina suges kelyje? Ar mano daiktai suduš?

Čia toks klausimas, kuris erzina, bet suprantu. Mašinos genda. Būna. Bet daiktai sėdi apkrauti, sutvirtinti. Jeigu gedimas nesmarkus – pataisom kelyje. Jeigu rimtesnis – perkraunam į kitą mašiną. Per dvidešimt dvejus metus mačiau gal keturis rimtus gedimus. Visi daiktai liko sveiki. Blogai tik tada, kai veža neprofesionalai ir krauna bet kaip. Tada ir stabdant viskas byra. Mes fiksuojam net mažus įbrėžimus prieš pakraudami. Blogų vairuotojų pasitaiko. Saugiausia su rimta firma.

Ar pervežimo metu galiu pridėti dar daiktų? Prisiminiau, kad vonioj dar kriauklė liko.

Jei mašina jau išvažiavusi – nelabai. Jei dar vežama į sandėlį konsoliduoti – kartais įmanoma, bet brangu. Nes planai persidaro. Geriausias patarimas: prieš paėmimą apeik visus kambarius tris kartus. Vonioje, spintelėje, po lova. Nes prisiminti kriauklę, kai fūra jau Krokuvoje – skaudu. Buvo klientas, kuris prisiminė šuns guolį. Teko siųsti atskirai paštu, kainavo kaip bepročiui. Tai tikrink. Rimtai. Kartą radau savo daiktą spintelėje prieš pat išvažiavimą, tai žinau, kaip būna.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais fūroje?

Galima, bet aš nevežu. Turiu galvoje, mes vežam daiktus, o gyvūnus – geriau specializuotos tarnybos arba pats su savimi lėktuve. Jei trumpas atstumas, kartais gyvūnas gali sėdėti kabinoje, bet reikia derint iš anksto. Buvo klientė, norėjo, kad katinas važiuotų kartoninėje dėžėje su lovatiese. Nebūkim naivūs – ne. Katinai stresuoja, reikia narvo, vandens, oro. Tai kroviniai ir augintiniai – atskiros sritys. Maksimalus patogumas tau, bet ir gyvūnui. Geriau rūpinkis atskirai. Neturim veterinaro kelionėje.

Kiek laiko dažniausiai užtrunka tarptautinis pervežimas?

Atsižvelgiant į kryptį. Londonas–Vilnius – trys–penkios dienos. Italija – penkios–septynios. Ispanija – savaitė, dvi. Na, ne visada. Žiemą per Alpes gali užtrukti dėl sniego. Būna, kad pasieniečiai laukiami šešias valandas. Vieną kartą sniegas užklupo ir mes dvi dienas stovėjom pasienyje. Klientas skambinėjo kas keturias valandas. Aš irgi nervinausi, bet ką padarysi. Terminai yra orientaciniai. Jeigu kas nors žada tiksliai trečiadienį keturioliktą trisdešimt – nelabai tikiu. Realiau bus diapazonas. Platesnis.

Pristatymo reikalai

Ar jūs viską iškraunate patys, ar kaip ten būna?

Iškraunam. Ir dažniausiai įnešam į butą. Aš man rodos minėjau tai anksčiau (ar ne? lyg ir taip), bet pakartosiu. Pristatymas be iškrovimo – ne maksimalus patogumas, o afera. Su mumis taip nėra. Vyrukai nuneša iki kambario. Tik prašau iškart pasakyti, kur dėti dėžes, nes jei spėliosim, gali tekti vėl kelti. Ir patikrink dėžes. Jei pažeista – pasirašykite protokolą. O jei viskas gerai – kvitą pasirašome ir einame toliau. Sklandžiausia, kai žmogus pasitinka ir rodo.

O jei manęs nebus namie tą dieną? Ar galiu prašyti draugo, kad priimtų?

Gali. Tik duok jo kontaktus iškart. Geriausia, kad draugas žinotų, kas kur dėta, ko tikėtis. Ir pasirašinėtų dokumentus. Aš turėjau atvejį, kai draugas priėmė viską, o paskui klientas skambino, kad trūksta lemputės. O jos nebuvo ir įkraunant. Bet draugas nieko neužfiksavo. Prisegimas toks... neišsprendžiamas. Tai jei pasitiki – duok. Bet pats būtum – ramiau. Bent jau pirmam pristatymui. Nes atsakomybė lieka tavo. Ir dar – instrukcijos draugui padeda visiems.

Kur dėti tuščias dėžes po visko? Jūs jas pasiimate?

Na, jeigu jos mūsų – taip, pasiimame. Bet dažnai klientas perka pats dėžes. Tada paliekame. Nors žinok, būna, kad pasiūlome paimti, nes patiems nereikia. Aš nemėgstu, kai kieme lieka šiukšlynas. Tai paklausiu. Jei nori išsaugoti – laikyk, dar pravers. Jei ne – sukomplektuojam ir išvežame. Tai smulkus dalykas, bet po perkraustymo tuščios dėžės erzina labiau negu atrodo. Jos daug vietos užima ir primena katastrofos likučius. Geriau sutvarkyti iškart.

Ar daiktus reikia išpakuoti patiems, ar jus galima prašyti pagalbos?

Mes galime padėti išpakuoti. Tai vadinasi anpacking ar kažkaip panašiai lietuviškai... nors nelabai gražiai skamba. Bet realiai – taip, galime. Už papildomą mokestį aišku. Jei nori pats – gerai. Aš patarčiau pradėti nuo virtuvės. Nes ten švelniausia tara. O svetainės daiktai... kartonai gali palaukti. Vieną kartą klientas liepė išpakuoti viską per valandą. Susitvarkėme, bet suprakaitavome nemažai. Tai neskubėk. Pristatymas yra pabaiga, bet ne finalas galutinis. Atsidaryk arbatos ir lėtai. Dienos dar nesibaigia.

Ką daryti, jei pastebiu sugadinimą tik po savaitės?

Oj. Čia jau problematiška. Būna, kad pažeidimas slaptas – pavyzdžiui, elektronika veikia, o po savaitės nebe. Mūsų sutartyje yra terminas, kiek laiko gali reikšti pretenziją. Paprastai trys–septynios dienos. Jei tik po savaitės pamatai, gali būti, kad... sunku įrodyt. Kartais aš patikinu klientus, kad net jei terminas praėjo, o tikrai matyti, kad mūsų kaltė – bandome spręsti sąžiningai. Bet yra kompanijų, kurios pasako: terminą praleidai, ate. Tai aš nevadinčiau to maksimalus patogumas. Aš tiesiog sakau – tikrinkite iškart. Net jei pavargę. Net jei norite tik miegoti. Rimtai.

Tokie klausimai, kuriuos visi galvoja

Ar verta drausti krovinį? Man atrodo, kad tai pinigų metimas į balą.

Tai priklauso. Jei veži seną sofą ir tris kėdes – gal nereikia. Bet jei visa svetainė, technika, porcelianas – tikrai verta. Draudimas kainuos maždaug vieną–du procentus krovinio vertės. Būna atvejų, kad niekas nenutinka, bet gi dėl to ir draudimas. Aš mačiau, kaip užtvindė butą dar prieš pristatymą. Vanduo sugadino dėžes. Be draudimo – beviltiška. Su draudimu – atlygino žalą. Tai čia toks ramybės mokestis. Tu vertini pats. Aš ne draudimo agentas, bet patariu jei vertybės didelės. Kitaip rizikuoji.

Kokia paprasčiausia klaida, kurią daro žmonės planuodami krovinių paėmimą ir pristatymą?

Galvoja, kad viskas telpa į mažesnę mašiną, nei reikia. Ir tada spėlioja, kaip sutalpinti. Antroji klaida – blogai pažymi dėžes. Rašo "dalykai". O kai atvažiuoji į naują butą, nežinai, kur virtuvė, kur miegamasis. Tada atidarai dešimt dėžių, kol randi puodelius. Trečia – nesuskaičiuoja aukštų laiptinėje. Buvęs atvejis – vyrukas pasakė, kad liftas yra. O jis buvo išjungtas remontui. Penktą valandą nešėme daiktus laiptais. Maksimalus patogumas tąkart neatrodė juokingai. Niekam. Tada supratau, kad kartais reikia klausti, o ne tik tikėti.

Ar tikrai reikia tą dieną būti namie? Negaliu dirbti?

Reikia. Rimtai. Ne dėl to, kad aš tavęs nemėgstu, o dėl to, kad reikia atidaryti duris, pasirašyti, parodyti kur kas. Bandyti organizuoti pristatymą be savininko – brangiau ir rizikingiau. Jei dirbi nuotoliniu – puiku, tik atsistok ten, kur matysi procesą. Jei neišeisi iš namų – blogai. Tada tikimybė, kad kažkas bus ne taip, išauga. Ir dar – būtent tą dieną telefonas turi veikti. Ne į balso paštą, ne į tyliojo režimą. Realiai. Kartą skambėjau valandą, o žmogus buvo padėjęs telefoną ant tylaus. Viską nukėlėm kitai dienai.

Ar galima atsiskaityti grynais, ar tik pavedimu?

Pas mus galima ir taip, ir taip. Pavedimas dažniausiai prieš tai, o likutis grynais pristatymo metu. Kartais klientai nori visą sumą sumokėti grynais. Gerai, bet tada pasiruošk talką, nes ne visi vairuotojai turi grąžos. Buvo juokinga situacija – turėjo sumokėti tris tūkstančius keturis šimtus, o atnešė tris su puse tūkstančio. Vairuotojas ieškojo po mašinos sėdynėmis monetų. Tiesą pasakius, aš pats to nemėgstu. Geriau pavedimas, viskas aišku. Bet klientas karalius, aišku. Kiekvienas renkasi kaip patogiau. Tik grynųjų atsargą pasitikrink iš anksto, nes kelionėje bankomato gali nebūti.

Jeigu dabar skambinu pirmą kartą – nuo ko pradėti?

Skambini. Papasakoji, iš kur į kur. Aš klausinėju: kiek kambarių, ar yra kas nors sunkaus, virš šimto kilogramų, ar reikia pakavimo. Kartais žmonės sako "mazgas nieko tokio", o paskui paaiškėja pianinas. Ne, pianinas nėra mazgas. Tada perskaičiuojame. Pradžia paprasta – pasakok teisybę. Kuo tiksliau, tuo geriau vėliau su kainom. Nereikia slėpti ketvirto aukšto be lifto. Mes pamatysime. Ir nepykstame, jei kas pasikeičia. Pykstame, kai meluoja sąmoningai. Tai būk atviras, o mes jau parodysim kelią.

Ar jūs vežate ir į kaimus, ar tik į didmiesčius?

Vežame visur. Aišku, jei kaimas Toskanoje ar Norvegijos fjorduose, kaina bus kita nei į centrą. Mašinos didelės, keliai siauri. Kartais reikia mažesnės mašinos perskirstyti. Bet taip, vežame. Buvo pristatymas prie Budapešto, kur navigacija rodė laukus. Atvažiavome, klientas gyveno sodyboje. Puiku. Tik kiemą teko valyti nuo sniego, kad apsisuktume. Žiema buvo. Bet kaimas nėra kliūtis. Tik reikia laiko ir kuro skaičiavimui. Ne visada įmanoma privažiuoti prie pat durų.

Ką reiškia "maksimalus patogumas" perkraustymo versle? Ar tai realu apskritai?

Manau, tai realu. Bet ne tobula. Maksimalus patogumas man reiškia, kad tu nesisieloji. Žinai, kad atvažiuos laiku, neiškraipys kainos, gali paskambinti ir tavęs neišpisu. Tai nereiškia, kad visiškai nėra streso. Perkraustymas visada stresas. Bet geras vadybininkas ir normalūs pervežėjai jį sumažina trigubai. O blogi... na, yra tokių, kurie ir telefonu nekelia. Tai rinkis pagal atsiliepimus, ne pagal kainą. Rimtai. Kartais pigiau išeina dvigubai brangiau, jei prarandi nervus ir daiktus. Paėmimas ir pristatymas turi būt sklandūs. Tai įmanoma.

Išvada

Galų gale, krovinių paėmimas ir pristatymas yra apie žmones, ne apie mašinas. Jei tarp tavęs ir vežėjo yra aiškumas, jei gali paklausti kvailo klausimo ir tau nebus pašiepta – viskas gerai. Aš jau dvidešimt dvejus metus tai darau ir galiu pasakyti: perkraustymas nebūna tobulas, bet gali būti sklandus. Svarbiausia – nepasikliauti ant lempų ir rinktis tuos, kurie neprapuls po sutarties pasirašymo. Sėkmės kraustantis. Jei kas – skambink. Aš dažnai būnu prie telefono.