Krovinių mikroautobusais į Angliją – greitas sprendimas, bet ne visada tobulas

Gal dvidešimt ketveri, gal dvidešimt penki metai jau suku ratus tarp Lietuvos ir Anglijos. Krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją man – ne teorija iš brošiūros, o kas antrą savaitę kartojasi gyvenimas. Klientai skambina išsižioję, nes internete perskaito, kad viskas per dvidešimt keturias valandas ir už tris šimtus eurų. Realybė kita. Kartais greita, kartais efektyvu, bet dažniausiai svarbiausia – kad daiktai atvažiuoti sveiki, o ne kad rekordą pasiektumėm. Šitame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien – be cukraus ir be reklaminių paistalų.

Kiek, kaip ir kodėl taip brangu

Kiek kainuoja perkraustyti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Čia kaip klausti, kiek kainuoja vakarienė – restorane ar iškišenėj. Paprastai krovinio pervežimas mikroautobusu į Angliją kainuoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų, priklausomai nuo apimties. Jeigu deriname kelis krovinius, gaunasi pigiau. Jeigu vienas kitas ir skubus, brangiau. Aš asmeniškai vengiu telefonu šūkti kainą per dvi minutes, nes prašoviu. Reikia žinoti kvadratūrą, ar reikia nešikų, kur maršrutas. Tie, kur šūktelėja „du šimtai eurų“ ir padeda ragelį, dažniausiai paskui išjungia telefonus arba prideda neaiškių mokesčių.

Ar tilps visi mano buto baldai į mikroautobusą?

Na, pilnas trijų kambarių butas į paprastą mikriuką netelpa, nebent tai labai maži baldai. Aš turiu kelis mikroautobusus – vienas didesnis, kitas vidutinis. Kartais klientas sako, kad „tik trys dėžės ir šaldytuvas“, o atvažiavęs randu penkiolika kubinių metrų. Tada jau arba reikia antro reiso, arba atsisakau. Būna nepatogu, bet geriau atvirai pasakyti į temą, negu važiuoti su priekaba dangstytą. Jei planuojate vežti pilną butą, reikia didesnės technikos arba dviejų reisų.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Londono su kroviniu?

Teoriškai per trisdešimt dvi valandas galima. Praktiškai aš skaičiuoju tris–penkias dienas. Kelionė mikroautobusu su kroviniu į Angliją priklauso nuo keltų, eilių Doveryje, oro ir Dievo valios. Praėjusį mėnesį stovėjom Calais uoste aštuonias valandas, nes vėjas kažkoks baisus buvo. Klientas skambino kas dvi valandas. Dar oriai atsakiau pirmus tris kartus. Kartais važiuojame pro Vokietiją, kartais pro Olandiją – maršrutas keičiasi. Greitas pervežimas būna, kai visos žvaigždės susiderina.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima mokėti gavus daiktus?

Aš dirbu taip – pusė iš anksto, pusė gavus. Būna išimčių seniems klientams, bet naujokams – tikrai ne viską tiesiog taip iš karto. Nesusidėsiu su rizika, kad kažkas dings su daiktais ir dar neatgausiu už kurą. Kartais klientai pyksta, sako, kad čia nepasitikėjimas. Bet aga, aš neesu bankas. Mačiau atvejų, kai žmonės atsiunčia šimtą eurų avansą tai įmonei, kuri turi gražų tinklapį, o paskui – tyla. Geriau pusė ir pusė, nei ašaros po to.

Ar galima siųsti krovinį mikroautobusu jei aš pats nevažiuoju?

Galima, bet tada reikia labai tiksliai sutarti, kas atrakins duris, kas pasitiks Anglijoje. Be tavęs tai tarsi akligatvis – vairuotojas pristato, bet niekas neatidaro. Aš vežu krovinius mikroautobusais į Angliją jau daug metų ir labiausiai nemėgstu situacijos, kai gavėjas neatplėšia akių ir dar prisipainioja dėl adreso. Vat praėjusį rudenį vežiau į Bristolį, o ten senolis laukė kitoje gatvės pusėje. Paskambinom, išsiaiškinom, bet valanda dingo. Jei pats nevykstate, pasirūpinkite atsakingu žmogumi.

Kodėl vieni kurjeriai žada pervežti per vieną dieną, o jūs ne?

Nes aš nemeluoju. Arba bandau nemeluoti. Yra tokių, kurie parduoda orą. Žodis „greitas pervežimas mikroautobusu į Angliją“ skamba gražiai, bet jei vairuotojas turi sukti per Čekiją paimti dar vieną krovinį, tai nebus viena diena. Kai kurios įmonės specialiai žada bet ką, kad tik pasirašytumėte. Paskui vėluoja savaitę, o jūs patekus į kabiną negalite išeit, nes sutartis pasirašyta. Aš verčiau pasakysiu keturias dienas ir per tris nuvyksiu – tada visi laimingi.

Ar kaina skiriasi jei kraunu iš Klaipėdos ar iš Kauno?

Konkrečiai iš Lietuvos skirtumo didelio nėra, nes iš esmės vis tiek sukame į Lenkiją. Ai, jeigu iš Šiaulių ar Panevėžio, gal truputį keičiasi maršrutas, bet nebent dvidešimčia kilometrų. Svarbiausia – paskutinis taškas Anglijoje. Londonas pigiau, nes prieinamas. O jei į kairę nuo Londono kur nors už kampo, tada brangiau. Kartais žmonės pyksta, kodėl iš Vilniaus į Bristrolį brangiau negu į Londoną. Na, Bristrolis (ačiū, Bristol'is) toliau, daugiau degalų, daugiau laiko nei iki sostinės.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Paprastai taip, jei yra vietos salone. Bet nesitikėkite komforto kaip limuzine – sėdėsite šalia dėžių su katėmis ir viršuje džiovinama skalbiniu. Aš leidžiu, bet perspėju: mikroautobusas skirtas kroviniams, ne keleiviams. Buvo atvejis, kai ponia atsisėdo su dviem šunimis, trijomis nešiojamomis ir pieno kokteiliu. Puikios kelionės nebuvo. Dar reikia žiūrėti draudimo reikalus – ne visada keleiviai apdrausti, jei tai techniškai ne keleivinis reisas. Pasitarkite prieš tai.

Kas dedasi kelyje ir kaip kraunam

Kur įsėda mano daiktai – iš namų durų ar turiu vežti į terminalą?

Imam tiesiai iš durų. Bent jau taip turėtų būti visada, kai kalbam apie perkraustymą mikroautobusu. Ai, būna senamiesčiai – Vilniuje ar Londone gatvelės tokios, kad technika netelpa. Tada tenka išnešti prie pagrindinės gatvės. Būna, kad aštuntas aukštas be lifto, tada krovikai dirka laipiodami. Aš stengiuosi, kad klientas nesiartintų prie mikroautobuso tol, kol nesupakuota, nes po to aš kaltas, kad dėžė trūko. Bet taip, standartas – nuo durų iki durų. Kaimuose ir atokiau reikia tartis atskirai.

Kas jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

Tada mūsų krovikai pakraus jėgas ir jūsų daiktus. Už laipiojimą papildomai imame, nes tai fizinis darbas. Ne aš asmeniškai laku – turiu du vaikinus, kurie su tuo dirba, bet jie irgi žmonės, ne robotai. Kartais klientai sako „o jūs pasiimkit tą komodą, ji lengva“, o ten stiklas viduje. Tada rankos dreba. Mikroautobusais į Angliją vežant baldus, aukštas be lifto yra didžiausias galvos skausmas. Jei galite – išardykite lovą, nuimkite komodos kojas. Sutaupysite laiko, pinigų ir nervų. Ir mūsų krovikų nugarų.

Ar man pačiam reikia padėti krauti daiktus?

Nebūtina, bet jei turite dvi sveikas rankas ir norite greičiau baigti – padėkite. Aš neatsisakau. Būna, kad vyrai vieni be šeimos kraunasi, tada aš padedu, nes kitaip stovėsim valandą. Bet oficialiai – jei mokate už paslaugą „su pakrovimu“, tada mes krauname. Jei pasirinkote tik transportą, tada jūs nešate iki mašinos. Kartais žmonės apsivilioja, mano, kad vairuotojas yra ir krovėjas, ir buhalteris, ir psichologas. Vairuotojas vairuoja. Krautojai krauna. Jei abejojate – klauskite iš anksto.

Kas jei kelyje sulūžta mikroautobusas?

Tada skambiname techninei pagalbai ir keičiamės mašiną. Per dvidešimt ketverius metus taip buvo gal tris kartus. Ne dažnai, bet pasitaiko. Blogiausia, kai lūžta už tris šimtus kilometrų iki keltų, o laikas spaudžia. Turim partnerių Belgijoje ir Prancūzijoje, kurie padeda. Daiktai lieka saugūs, antrą mikroautobusą siunčiam arba remontuojamą nuleidžiam, perskraustome. Klientas apie tai sužino tik tada, kai aš jau išsprendžiu problemą. Nėra malonu, bet ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia – kad viskas apdrausta ir neužmest nosies.

Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu?

Taip, bet su sąlyga. Standartinis draudimas dengia krovinį nuo autoįvykio ar gaisro, bet jei dėžė supakuota neprofesionaliai ir pati išbyrėjo – čia jau abejotina. Aš visada sakau: jei vežate stiklą ar keramiką, apvyniokite penkis kartus. Nes draudimas kartais ieško priežasties nemokėti. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją yra saugus, bet ne stebuklingas. Ačiū, dabar prisiminiau – reikia pasitikrinti, ar šiemet nepadidinom draudimo limito. Turiu pasitikrinti sąskaitą… oi, čia ne ta knygelė. Na, bet draudimas yra ir tai svarbu.

Kaip elgtis jei muitinėje paklausia kažko keisto?

Būkite atviri. Jei vežate asmeninius daiktus, pasakykite – asmeniniai daiktai. Jei muitininkas klausia, ar turite mėsos gaminių, ir turite – nedeklaruokite „ne“. Buvo atvejis, kai klientas slėpė dešrą lagamine. Radus, bauda ir dvi valandos paaiškinimų. Aš, kaip vairuotojas, negaliu žinoti, kas kurioje dėžėje, jei man nepasakė. Tikrinimas pasienyje vyksta po Brexit dažniau negu anksčiau. Nuoširdumas sutaupo laiko. O melas – tik pinigų ir nervų.

Ar galima vežti maistą ir augalus į Angliją mikroautobusu?

Augalai – tikrai ne, be leidimų. Maistas – ribotai. Šviežia mėsa, pieno produktai, medus – nebegalima taip lengvai kaip anksčiau. Po Brexit taisyklės pasikeitė. Karta vežiau klientą, kuris prisipirko lietuviško sūrio už penkis šimtus eurų. Doverio muitinėje viską konfiskavo ir dar baudą parašė. Aš nesu tikras dėl visų šių metų pataisų – reikia pasitikrinti naujausią sąrašą – bet žinau vieną: jei abejojate, nevežkite. Anglijos maistinės taisyklės griežtos ir jokios „o gal praslys“ strategijos neveikia.

Ką daryti jei iškraustę paaiškėja, kad daiktų daugiau nei sakėte?

Tada problemos. Jei mikroautobusas pilnas ir liko dėžės, turėsime rinktis – ar palikti, ar mestelėti į priekabą, jei turim. Kartais telpa, kartais ne. Aš atmintinai prisimenu atvejį: ponia paskambino, sako „mažyteik krovinukas“. Atvažiavus – penkiasdešimt dėžių ir dvigulė lova. Teko atsisakyti dalies arba derėtis dėl antro reiso. Nesu piktas – žmonės skaičiuoja blogai. Bet prašau visada sakyti realius skaičius. Geriau turiu žinoti iš anksto ir atsiųsti didesnę mašiną, o ne spėlioti vietoje.

Popieriai, muitai ir kas gali nepavykti

Kokių dokumentų reikia siunčiant krovinį į Angliją?

Jei tai asmeniniai daiktai perkraustymui, reikia sąrašo – inventory sąrašo – parašyto angliškai arba su vertimu. Pakankamai nurodyti asmens duomenys, adresas Anglijoje. Kartais prašo dar ir būsto nuomos sutarties, kad įrodytumėte, jog ten gyvensite. Aš savo klientams siunčiu šabloną, nes žmonės kitaip rašo „drabužiai 20 dėžių“, o muitininkas nori detaliau. Atrodo, kad popieriai tik puošniai, bet po Brexit jie tikri. Be sąrašo galite likti ant tilto Doverio pusėje.

Ar reikia CMR lapo vežant baldus saugiai?

CMR – tai jei komercinis krovinys. Asmeniniai daiktai dažniausiai ne, bet aš keliuose reisuose dėdavau paprastą važtaraščio analogą dėl savo rimties. Kartais Anglijos muitininkas žiūri į popierius, kartais meta į šoną. Aš stengiuosi turėti viską: sąrašą, sutartį, draudimą. Nežinau, ar tai 100 proc. būtina kiekvienam asmeniniam kroviniui (nesu toks teisininkas, kad tvirtai teigčiau), bet verčiau popierius rankoje, negu aiškintis su uniformuotu žmogumi, kuris nusprendė, kad šiandien ne jo diena.

Kas jei muitininkai nusprendžia apžiūrėti visą krovinį?

Tada sėdim ant suoliuko ir laukiame. Pasitaiko. Ne dažnai, bet būna. Jie atidaro, kapinėja, klausia. Jei viskas tvarkinga – dešimt minučių ir galima važiuoti. Jei randa ką nors neaiškaus – valanda ar dvi. Blogiausias atvejis, kai klientas pakuoja pats ir nepažymi, kur kas yra. Tada muitininkas išima kiekvieną dėžę, o mes negalim nieko padėti. Aš tada stoviu šone, geriu kavą ir stebiu. Fiziškai padėti negaliu, nes tai muitinės zona. Kainos nekinta – tai jūsų laikas, ne mano darbo valandos.

Ar galima prisidėti alkoholio ir kelių dėžių cigarečių?

Alkoholį galima, bet ribotai – asmeniniam naudojimui. Dėžė vyno gal ir praeis, bet jei vežate penkias dėžes viskio – jau verslas. Cigaretes – pamirškite. Buvo atvejis prieš kelerius metus, kai klientas prikrovė savadarbių dėžių po visomis sofomis. Doveryje šunys užuodė. Bauda, konfiskavimas, o mano mikriukas trims dienom areštinėje. Aš tada supykau laibai. Nebevežu tokių „asmeninių atsargų“. Jei norite verslą – verslininko draudimas ir dokumentai reikalingi. Paprastai – ne.

Ką daryti jei vairuotojas vėluoja daugiau nei sutarta?

Pirmiausia – nepanikuoti. Antra – paskamboti man, o ne septyniems skirtingiems numeriams. Kartais vairuotojas užstringa eilėje, kartais pablogėja orai. Aš pats skambinu vairuotojui, sužinau situaciją ir pranešu jums. Kas negerai – tai kai kurios įmonės tiesiog „dingsta“ dviem dienom ir nekelia ragelio. Aš stengiuosi informuoti kas kelias valandas, net jei naujienų nėra. „Greitas krovinių pervežimas į Angliją“ nereiškia, kad nebus kamščių M20 greitkelyje. Realybė tokia – kartais reikia palaukti. Bet tyčinis nežinojimas nepriimtinas.

Ar po Brexit viskas pasikeitė gabenant daiktus mikroautobusais?

Pasikeitė. Anksčiau važiuodavom lygų viduje, dabar – išorės siena. Muitai, daugiau popierių, daugiau klausimų. Tai ne tragedija, tiesiog daugiau laiko. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu dabar reikalauja kruopštesnio pasiruošimo negu 2019-aisiais. Kai kurie kolegos apskritai metė šitą maršrutą, nes nenori su popieriais vargti. Aš prisitaikiau. Svarbiausia – teisingas daiktų aprašymas ir kantrybė. Jei kas sako, kad niekas nepasikeitė – meluoja arba nebesiveža.

Ką reiškia skelbimuose „fast and efficient“ – ar tikrai taip yra?

Tai marketingo fraze. Kaip „naujas“ arba „šviežias“. Fast and efficient krovinių pervežimas mikroautobusu įvyksta tik tada, kai idealios visos sąlygos – nėra eilių, nėra muitinės tikrinimo, oras geras, klientas pasiruošęs. Realybėje būna ir greitai, ir efektyviai, bet ne 100 proc. garantijos. Aš pats rašau savo skelbimuose šiuos žodžius, nes Google taip reikalauja (na, jūs suprantat), bet po to klientams sakau tiesą. Greitai – taip, kai pasiseka. Efektyviai – taip, jei visi bendradarbiauja. Bet nesitikėkit stebuklo už šimtą eurų.

Kaip atpažinti patikimą pervežimo įmonę nuo tų, kurios tik surenka avansus?

Jei atsakinėja į klausimus nenoriai, jei kaina per maža, jei neturi normalios svetainės ar registracijos – galvą kelkite. Aš matau skelbimus su gražiomis nuotraukomis, o ten akcijinės nuotraukos iš interneto. Reali įmonė atsako į telefoną, paaiškina, klausia detalių. Ne tik ima avansą. Būna, kad žmonės sumoka tris šimtus eurų niekšiui, o paskui skambina man paklausti, ar galiu vežti. Deja, aš negaliu atgauti jūsų pinigų. Rašykite atsiliepimus, tikrinkite, ar vairuotojas turi licencijas. Paprasta taisyklė – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra.

Ar blogai supakuoti daiktai gali iškristi ar sulūžti pakeliui?

Taip, ir ne „gali“, o „išdribs“. Važiuojame greitkeliais, stabdomo kitaip negu asmeninis automobilis. Mikroautobusas siūbuoja, kampuoja. Jei dėžė silpna ir neprikrauta – turinys byra. Aš visada sakau: kartono dėžės iš parduotuvių neveikia. Reikia dvigubų sienelių. Taip pat – viskas turi būti surišta. Karta vežiau į Brumą (Birmingemą, Birmingamą? oi, rašau kaip girdžiu) ir vienoje dėžėje lėkštės nebuvo suvyniotos. Atvykus – šukių kaleidoskopas. Nekaltinu savęs – vairavau tvarkingai. Bet pakuotė tai yra 50 proc. sėkmės.

Išvada

Taigi, jei renkatės krovinių pervežimą mikroautobusu į Angliją, nesitikėkit stebuklo per naktį. Greitas ir efektyvus būna tada, kai viskas suplanuota, supakuota ir sutarta iš anksto. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – ir puikių klientų, ir nelabai skaidrių konkurentų. Jei norite, kad daiktai atvažiuoti sveiki ir jūs patys neišprotėtumėte laukdami, rašykitės sąrašus, rinkitės žmones, kurie atsako į klausimus, ir būkit pasiruošę tam, kelyje pasitaikiusioms staigmenoms. Sėkmės kraustantis.