Krovinių mikroautobusais į Angliją greitas ir saugus būdas – bet ne visada tobulas

Dirbu šitoje rinkoje jau... na, skaičiuojant gaunasi apie 23 metai. Pradėjau dar tada, kai į Angliją vežėm be jokių GPS, su popieriniais žemėlapiais. Šiandien klientai dažniausiai ieško greito ir saugaus būdo nukeliat daiktus mikroautobusais. Ir žinot, dažnai tai ir yra geriausias variantas, ypač kai reikia ne fūros, bet ir ne pašto. Tiesa, ne viskas visada būna tobula. Kartais susiduriu su situacijom, kai žmonės tikisi stebuklo už šimtą eurų. Šitame tekste bandysiu atsakyt į dažniausius klausymus taip, lyg sėdėtume prie kavos.

Kainos – čia viskas prasideda

Kiek maždaug kainuoja krovinio pervežimas mikroautobusu iš Vilniaus į Londoną?

Na, pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną šiuo metu, 2024 metų pabaigoj, kainuoja nuo 800 iki 1200 eurų. Žinoma, jei važiuojama tik iš point A į point B, be jokių papildomų stotelių. Realybė tokia, kad kaina priklauso nuo kuro kainų, kelių mokesčių Prancūzijoj ir pilotų... em... vairuotojų darbo laiko apmokėjimo. Kartais klientas man sako – o kodėl taip brangu, juk tai tik mikriukas. Tada aš aiškinu, kad tai nėra paprastas keleivinis mikroautobusas. Jis pritaikytas kroviniams, turi tvirtinimo sistemas, o vairuotojui reikia mokėti ne tik algą, bet ir nakvynės bei kelionės išlaidas. Pigiau nebus, jei nori, kad daiktai atvažiuot sveiki ir nesugadinti.

O jei mano siunta mažiukė, galiu mokėt tik už kampą, ar vis tiek imat už visą mašiną?

Čia yra vienas dažniausių nesusipratimų. Mikroautobusas, skirtas kroviniams į Angliją, paprastai įkeliamas pilnas pagal vieną užsakymą. Dabar yra paslauga, kai renkamos dalinės siuntos, bet tada jos kraunamos ant palečių į didelę fūrą, o ne važiuoja mikroautobusu tiesiai pas jus. Tiesą sakant, jau esu matęs variantų, kai vežėjai bando sukraut tris klientus į vieną mikriuką, bet tada prasideda chaosas – daiktai maišosi, atvykimo laikai vėluoja, visi pykstasi. Jeigu jums reikia nuvežt tik tris dėžes, tiesiog geriau rinkitės kurjerinę siuntą. Mikroautobusas apsimoka, kai yra bent pusė mašinos turio.

Ar ten tikrai viskas įskaičiuota, ar dar prisikrausiu kažkokių mokėsčių vėliau?

Priklauso nuo to, su kuo vežat. Kai kurios įmonės – na, ypač tie, kur skelbiasi per neaiškius skelbimų portalus – meta kainą 600 eurų, o paskui pradeda durti – dar muitas, dar keltas, dar kuro priemoka. Mes stengiamės viską įskaičiuot iš anksto. Bet jei pasienyje paaiškėja, kad jūs vežat kažką, ko nedeklaravot – tada baudos mokamos iš jūsų kišenės. Aš asmeniškai rašau klientams sąskaitą su dviem eilutėm: paslauga ir viskas. Jokių paslėptų mokėsčių. Bet būkit atidūs – jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra.

Pakavimas – ten, kur dauguma pasiklysta

Kaip supakuot daiktus, kad jie pasiektų Angliją sveiki?

Pirmiausia – dėžės. Ne maišai, ne šiukšlių pirkti maišai, o dvipušės kartono dėžės. Mokyklinės knygos kraunamos ne į lagaminus, o į dėžes, nes lagamine nėra kur sugert smūgių. Lėkštes knebinėkit su popieriumi arba, idealiu atveju, su burbuliukine plėvele. Aš žinau, kad plėvelė brangi, bet ar brangiau nei nulūžusi porceliano lėkštė, kurią atsiuntė močiutė iš Telšių... Telšių. Atviri ratai, pavyzdžiui, dviračiai, turi būt pritvirtinti prie sienelių, kitaip jie važiuodami sups ir sulaužys jūsų stalo koją. Ir nepamirškit – dėžėse neturi likt tuščių ertmių. Užpildykit pakavimo popieriumi ar senais laikraščiais. Kitaip dėžės deformuojasi.

Ar mano skraidančias lėkštes užtenka tiesiog į dėžę, ar privaloma tas burbuliukas?

Užteks ir laikraščio, jei tai tvirto porceliano lėkštės ir jei dėžėje daugiau nieko nėra. Bet aš esu matęs, kaip netgi plastikiniai indai įskyla, kai dėžė krenta nuo paletės. Nes... na, nutinka. Vairuotojai stengiasi, bet krovininiai mikroautobusai kartais stabteli staigiai, ypač Anglijos keliuose, kurie žinot, ne visada idealūs. Burbuliukė yra gera idėja. Neprivaloma, bet jei siunčiat dovaną seseriai į Birmingemą, investuokit tris eurus į plėvelę. Bus ramiau ir jums, ir man, nes kitaip skambinsit po savaitės klausdami, kodėl gėlės nutrintos.

Kai neturiu laiko pakuot, ar jus galima paprašyt atvažiuot ir supakuot pas mane namie?

Taip, bet reikės tartis iš anksto. Mes turim savo pakavimo medžiagas ir kartais atvažiuojam, bet tai kainuoja papildomai – valandinis įkainis plius medžiagos. Vieną kartą važiavom į Panevėžį, klientė sakė, kad viskas supakuota. Atvažiavom – aštuoni krepšiai su drabužiais ir du neišardyti stiklų vitrinos stovai be apsaugos. Stovėjom tris valandas, karpėm kartoną, kaišiojom kampuotėlius. Tai truko ilgiau nei pats vežimas. Jei žinot, kad neturit kada ar jėgų, geriau pasakykit iš karto. Mes nesame stebukladariai, bet padėsim, tik ne už dyką.

O ar reikia medinių rėmų, tvirtinimo kampuočių – ar tai tik verslui skirta?

O čia jau priklauso. Jei vežat spaustuvės įrangą – be abejonės. O jei asmeninius baldus iš buto Kaune, nebūtina, bet rekomenduojama stiklinėms vitrinoms ir veidrodžiams. Mes turim diržų ir sijų sistemą mikriuke, kuri laiko krovinius, bet mediniai rėmai tikrai padeda, kai važiuojam per tą Prancūzijos kelią... na, ten kur duobės. (Čia pataisymas: ne visur Prancūzijoje duobės, tiesiog per greitai kalbu.) Kartais klientai sako, kodėl aš apie rėmus šneku, jeigu vežu tik sofą. Sofai rėmų nereikia, reikia lipnios plėvelės, kad nesubraižytų audinys kitų daiktų. Kiekvienas krovinys skirtingas, negaliu vieno atsakymo visiems duot.

Važiuojam per Europą – kiek tai trunka ir kas vyksta kelyje

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu su kroviniu?

Google Maps drąsiai rodo maždaug 20 valandų vairavimo laiko. Bet realybė, kai perveži krovinius mikroautobusu į Angliją, yra kitokia. Su keltu per Lamanšą, su reikalingom pertraukomis ir privalomu vairuotojo miego laiku, tai paprastai 2–3 dienos. Kartais net keturios, jei pasienyje prikimsta eilių arba jei vairuotojui baigiasi teisėtas laikas vairuoti ir reikia stotis. Geriausi mūsų reisai būna, kai išvažiuojam pirmadienio naktį iš Vilniaus, trečiadienį jau kraunam išorėje Bristolyje. O jei klientas sako – man reikia rytoj, aš tik atsidūstu. Ne, rytoj nebus, nes teleporto dar neišrado.

O jei kelyje lūžta mašina ar vairuotojas užstringa milžiniškame kamštyje – kas tada?

Būna. Kalėdų sezonu prie Doverio eilės būna po 5–6 valandas. Tada mes skambinam klientui ir sakom – vėluosim. Jei lūžta mašina, priklauso kur. Europoje mes turim partnerių net, kurie gali perimti krovinį. Anglijoje irgi yra kontaktai. Tiesa, jei sugedo kas nors rimto, pavyzdžiui, važiuoklė, tada krovinį reikia perkraut į kitą mašiną, o tai reiškia, kad vėluoja ne valanda, o diena. Aš bandau visada turėt planą B, bet kai kurių mažų įmonių... na, jie neturi plano A, ką jau kalbėt apie B. Svarbiausia, kad vairuotojas turi jūsų numerį ir atvirkščiai.

Ar mikroautobusai per Kanalą važiuoja tuneliu, ar plaukia keltu?

Aš asmeniškai renkuosi keltą. Kodėl? Nes mano mikriukai nėra prašmatnūs turistiniai autobusiukai, kurie parduodami su leidimu važiuoti Eurotuneliu. Keltas veža ir mašiną, ir vairuotoją, kartais net leidžia pamiegot kelionės metu. Tunelis greitesnis – 35 minutės – bet brangesnis ir griežtesnis dėl pavojingų krovinių. O keltas iš Calais į Doverį trunka pusantros valandos. (Pataisau: tiksliau 90 minučių, bet priklauso nuo kompanijos.) Kai rinkojaus pats sau pirkti mikroautobusą prieš dešimt metų, svarsčiau net tris savaites dėl tos pačios priežasties. Koks skirtumas jums? Paprastai joks, jei nesate alergiški jūrai.

Ar galiu realiu laiku matyt, kur yra mano krovinys?

Taip, dabar daugelis modernių mašinų turi GPS, bet sistema tarp mūsų ir jūsų veikia ne visada kaip Uber. Aš jums galiu parašyt žinutę su lokacija arba atsiųst nuotrauką iš tam tikrų taškų – prie Rygos, prie Hamburgo, prie uosto. Kai kurie vežėjai turi internetines platformas, kur viską matai. Mes dar neturim tokių sparnų, bet jei labai nerimaujat, skambinam tiesiai vairuotojui ir jis atsiunčia geolokaciją. Tiesą sakant, prieš dešimt metų tokių dalykų niekas net neprašydavo. Dabar klientai nori žinot, kur jų Sofa 3000 milijonai kilometrų nuo Lietuvos. Aš stengiuos atsakyt kuo operatyviau.

Ar vairuotojas šnekės angliškai, kai reikės susitarti dėl iškrovimo Anglijoje?

Mūsų vairuotojai taip, angliškai šneka pakankamai, kad suprast adresą, laiko intervalą ir kur palikt raktus, jei jus namie nebus. Bet aš jau sakau – nebus jokių filosofinių diskusijų apie orą ar politiką. Anglas klientas kartais pradės šnekėt greitai ir tada mūsų vaikinai šypteli ir paskambina man. Aš verčiu arba perduodu žinutę. Būna, kad vairuotojas ukrainietis arba lenkas – puikūs specialistai, bet anglų kalba ne auksinė. Tada mes sutariam iš anksto, kad informuos jus aš sms arba skambučiu vėlyvą vakarą. Svarbu, kad adresas būtų tikslus. Anglijoje postcode sistema veikia kaip švilpikas, bet jei parašysit "netoli parduotuvės", tai gali reikšt keturis skirtingus rajonus toje pačioje gatvėje.

Kai viskas nepasigauna pagal planą

Ar rizikuoju, kad mano daiktai tiesiog pradingsta be žinios?

Jei vežate su bet kokiu, kas pasirodés paspaudęs skelbimą – taip, gali pradingti. Ir gali pradingti ne daiktai, o visas vairuotojas su numeriu. Aš per dvidešimt trejus metus esu matęs visko. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo avansą kažkokiam "Jonui", o telefonas išsijungė ties Dunkerque. Realiai, su normalia įmone, kuri turi registraciją, draudimą ir adresą, taip nenutinka. Mikroautobusas neturi kur dingt – jis didelis, juda greitkelyje, palieka visus įrašus. Bet jei kaina skamba kaip pusbadis alkoholiui – tikėkit blogiausio. Ir ne, draudimas retai padengia nesąžiningo pavienio vežėjo palikimą. Kelių eurų nesutaupysit.

Ar buvot situacijų, kai pats klientas apgauna – pavyzdžiui, neįvardija, kad veža kažką draudimo nepadengiamo?

Po galais, buvę ir tokių. Vieną kartą pareiškė, kad veža "asmeninius daiktus". Mes kraunam. Pasienyje atidarom – elektronika, dešimt naujų dalių kompiuterių. Tai nėra asmeniniai daiktai, tai prekyba. Tada muitininkai praleido nebe kaip perkraustymą, o kaip komercinį krovinį. Bauda, dokumentų tvarkymas, prarasta pusė dienos. Vairuotojas piktas, aš piktas, klientas skambinėja ir pyksta ant mūsų, nors pats neišsitarė. Nuo to laiko aš visada klausiu dukart: ar tikrai tik asmeniniai daiktai? Ar nėra cigarečių? Nes kartą buvo ir dvidešimt kilogramų rūkalų supakuotų į vaikiškų žaislų dėžes. Nebegaliu to pamiršt.

O kas jei atvažiavus paaiškėja, kad daiktai netelpa į tą mikroautobusą?

Nutinka nuolat. Klientas sako – trys kambariai. Atvažiuojam – trys kambariai, bet dar ir sandėliukas, dar dvidešimt dėžių garaže ir katė (katės nevežam). Tada reikia skubiai galvot. Ar mašinoj yra laisvos vietos, kuri nebuvo numatyta dėlto kad klientas pridėjo. Jei netelpa – vežam du reisus, o tai brangiau. Arba, jei laiko yra, aš paskambinu kolegai, kuris galbūt netoliese turi laisvą mašiną. Buvo toks atvejis prieš porą metų Birmingeme – teko krauti iš vieno mikriuko į du. Užtrukom keturias valandas, klientas raudono veido. Nuo tada aš prašau nuotraukos arba video prieš išvažiuojant. Taupom visiems laiką.

Dokumentai po Brexit – popieriai, kurių neapkenčia niekas

Ar dabar reikia eksporto deklaracijos siunčiant krovinius mikroautobusais į Angliją?

Taip. Brexit viską apsunkino. Dabar kiekvienas krovinys turi turėti eksporto deklaraciją, dar vadinamą EX arba EU išsiuntimo dokumentą. Aš pats tokių nedarau – mes turim partnerių muitininkų biurą Kaune, kuris tai sutvarko. Jums reikia pateikt sąrašą su vertėm. Nebūtinai tiksliai iki cento, bet realistiškai. Kartais žmonės rašo "sofa – 50 eurų". Aš suprantu, kad nenorit mokėt muito, bet jei sofa atrodo kaip iš "Ikea" 2023 metų kolekcijos, muitininkas nekvailas. Dokumentai kainuoja papildomai – apie 40–60 eurų už komplektą. Negalima to praleisti, kitaip mašina stovės pasienyje kelias dienas.

Ar britai nulups mane dar kartą su papildomais muitais po Brexit?

Jei vežate savo asmeninius naudotus daiktus perkraustymo metu – muito mokėti neturėtumėt, jei turite Lietuvos deklaraciją arba kitus gyvenimo dokumentus, rodančius, kad keliaujate. Bet čia teorija. Praktikoje muitininkai turi teisę tikrintis ir vertinti pagrįstai. Jei įkeliat devynis identiškus neišpakuotus dviračius – aišku, kad čia prekyba, o ne asmeninis naudojimas. Tada bus muito tarifai. Aš negaliu žadėt, kad niekam nieko nereikės mokėt. Kartais mūsų klientai Anglijos pusėje sulaukia laiško iš HMRC su prašymu pagrįsti prekės kilmę ir vertę. Tada padedam surasti čekius arba garantinius lapus. Trumpai – savo naudoti daiktai paprastai praleidžiami be muito, bet popieriai turi būt tvarkingi. Kitaip gali atsiristi su 200 svarų sąskaita iš valstybės.

Kaip yra su maisto produktais? Draugė prašo atsiųst šakočių.

Techniškai asmeniniame krovinyje maistas leidžiamas, bet su absurdiškais apribojimais – jis neturi būt pieninis, mėsinis arba tai... na, žemdirbystės produktas... (pataisau: negali būti gyvulinės kilmės produktai ir šviežios daržovės be fitosanitarinio patikrinimo). Šakočiai, medus, saldainiai paprastai praeina, jei supakuoti, skirti asmeniniam vartojimui. Bet aš matęs, kaip atimdavo dešras. Geriau nevežt šviežių kiaušinių ir varškės. Vairuotojai nevalgo jūsų dėžių, bet jei krovinys pradės dvokt, teks išmest pakeliui. Draugei atsiųskit šakočių, bet pasakykit, kad tik nekilogramą mėsos dešros, nes tą tikrai konfiskuos.

Kodėl mikroautobusas, o ne fūra?

Kodėl aš rinkčiausi mikroautobusą, o ne didelę fūrą, kai vežu daiktus į Angliją?

Fūra turi savo pliusų – ji pigesnė kubatūros atžvilgiu, jei vežat pilną namą. Bet fūra lėta. Ji vengia senamiesčių, neįvažiuoja į siauras gatves Londone ar Oksforde. Mikroautobusas krovinams į Angliją yra manevringesnis. Jį galima pastatyt prie pat durų Bukingemšyre, kur gyvena jūsų sūnus studentas. Aš dažnai vežu į butus antrame aukšte be lifto – mikriuke rankomis lengviau iškraut. Fūra tam tikslui turi samdyt kraną arba liftą. Plus laikas – mikroautobusas greičiau suruošiamas, greičiau juda, mažiau stabdomas, nes neatrodo taip įtartinai kelių kontrolės punktuose. Jei pervežimas turi būt greitas ir saugus, mikriukas laimi.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo fūrą už tą pačią kainą kaip jūs mikroautobusą?

Todėl, kad toji fūra neatvažiuos viena. Filosofija paprasta: sumeta penkis klientus į fūrą, visi sumoka po 800 eurų, o fūra važiuoja tris savaites, kol surenka visus krovinius. Jūsų daiktai stovi kažkieno sandėlyje prie Varšuvos laukdamas, kol atsiras dar trys klientai į tą pačią kryptį. Mikroautobusas paprastai važiuoja tiesiai. Be to, su fūrom dažnai darbo dienos atlyginimas skiriasi. Aš nesakau, kad fūros blogai – jos logiškos, kai vežat keturių kambarių butą su technika. Bet jei jums žadamas fūros krovinys už mikroautobuso kainą, paklauskite, ar tai tiesioginė kelionė. Nes 99% atvejų – ne. Tai tiesiog rinkodaros triukas.

Ar mikroautobusas pravažiuos iki pat namų Anglijoje, jei ten senamiesčio siauros gatvelės?

Žiūrint kurios gatvės. Mūsų krovininiai mikroautobusai yra ilgesni nei paprasti, bet vis tiek ne fūros. Kai kurie Londono rajonai, ypač Noting Hilo ar Kensingtono aplinka, turi gatves, kuriose sunku apsisukti. Bet vežame ir ten. Buvo atvejų, kai teko statyti mašiną už kvartalo ir nešt dėžes paskutinius 100 metrų. Vairuotojas neatsisako to padaryt, bet jei reikia nešt septyniasdešimt dėžių į septintą aukštą be lifto – tada jau deramasi dėl papildomos pagalbos. Aš visada prašau kliento patikslinti: ar yra parkingo vietos, ar aukščio apribojimai. Anglijoje labai mėgsta vartus su radaru. O mes su radaru draugai, bet tik jei žinom apie juos iš anksto.

Dar keletas klausimų, kuriuos man užduoda prieš išvažiuojant

Ką daryti, jei aš negaliu būti namie tą dieną, kai numatytas pristatymas?

Mes suprantam. Žmonės dirba, turi skrydžius, vaikus. Jei žinote iš anksto, mes suderinam kitą datą, jei mūsų grafikas leidžia. Jei vairuotojas jau Anglijoje ir jūs neatsiliekiat – daiktai gali būt laikinai palikti saugioje vietoje. Kartais tai būna mūsų saugojimo patalpa netoli Londono, kartais sutariam su kaimynu arba paliekam raktus fiksuotai sutartoje vietoje – ne po kilimėliu, o kur nors stabilesnėje vietoje. Aš norėčiau, kad visi būtų kaip šeima ir visada namie, bet realybė tokia, kad turim būt lankstūs. Svarbiausia – komunikacija. Jeigu neatsiliepiat tris dienas, tada daiktai grįžta atgal arba ištampa papildomos saugojimo išlaidos.

Ar galima kartu vežti augintinį? Viskas viename reise?

Tai sudėtinga. Mikroautobusas, vežantis jūsų baldus, nėra pritaikytas gyvūnams. Nėra vėdinimo per visą kelionę, nėra kur išleisti. Jei tai katė transportavimo narve – galima, bet vairuotojas privalo reguliariai tikrintis. Šunys... na, priklauso nuo temperatūros ir nuo gyvūno charakterio. Aš asmeniškai labai nenoriu tos atsakomybės. Buvo atvejis, kai šuo nubėgo restorano aikštelėje netoli Ostendės. Suradom, bet aš pasenau dešimt metų. Geriau samdykit specializuotą gyvūnų pervežimo tarnybą. Arba įdėkit katę į lėktuvą. Jūsų sofa ir jūsų šuo gali keliauti tą pačią dieną, bet nebūtinai toje pačioje mašinoje. Nežinau, gal čia per griežtas požiūris, bet taip jaučiuosi po tos istorijos.

Ar draudimas padengs viską, jeigu kas nors sudužtų per važiavimą?

Daug kas galvoja, kad draudimas padengs absoliučiai viską. Realybė kitokia. Standartinis krovinių draudimas dengia krovinį, bet ne visus atvejus. Jei vežate senovinį veidrodį, kurio vertės negalite pagrįsti dokumentais – bus problemų. Aš visada sakau: fotografuokit vertingus daiktus prieš pakrovimą. Draudimas paprastai yra CMR tipo, kuris padengia iki tam tikros sumos, bet daro išlygą dėl netinkamo pakavimo. Tai reiškia, kad jei jūs supakavot krištolinę vazą į kelioninį krepšį be putų ir ji sudūžo – draudimas gali atsisakyt mokėti. Aš turėjau situaciją, kai klientas pats pakrovė dviratį be apsaugos. Numynė ratus trasoje? Ne, tiesiog mikriuke. Gavom tik pusę vertės atgal. Būkit protingi – draudimas yra saugaus tinklo, o ne stebuklas.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį teko matyti per šituos dvidešimt trejus metus?

Gal kad visiškai nesugadinta mašina grįžo be degalų vidury nakties prie Lille, nes vairuotojas pamiršo, kad kortelė neužmoka Prancūzijoje? Ne. Blogiausia – tai kai klientai sumoka, o pas juos atvažiavęs kažkoks niekšelis pakrauna daiktus ir pradingsta. Aš žinau tris tokias istorijas, kurias girdėjau ne iš žurnalų, o iš pačios kaimynės. Tada žmonės skambina man ašarodami – ar galiu atsiųsti mašiną paimti daiktų, kurie ilsisi kažkur Olandijoj. Nebegaliu. Todėl aš ir sakau – jei kaina per maža, jei nėra sutarties, jei vairuotojas ateina be jokios įmonės logotipų – neikite į tą sandorį. Mikroautobusas greitas ir saugus tik tada, kai veža žmogus, kuriam rūpi savo reputacija.

Taigi, jei manęs klausiate, ar krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją yra geras pasirinkimas – taip, yra. Greitas, jei nereikia laukt kitų klientų. Saugus, jei renkatės ne pagal vieną kainą. Bet prašau, neskubėkit rinktis to, kuris atsako greičiausiai. Paklauskite apie draudimą, apie dokumentus, apie tai, kas bus, jei kas nors nutiks. Aš dirbu šitam darbe dvidešimt trejus metus ir žinau: geriausios kelionės tos, kurioms pasiruošiama be skubos. Sėkmės kraustantis.