Krovinių logistika Anglijoje mikroautobusais: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Dvidešimt ketveri metai su vairu rankose – skamba kaip amžinybė, bet kartu ir praėjo kaip vienas didelis reisas. Anglijoje važinėju nuo Cardiff iki Aberdeen, nors dažniausiai tenka suktis tarp Londono, Birmingamo ir Doverio. Krovinių logistika mikroautobusais nėra vien supakuoti daiktai ir gražus žemėlapis. Čia yra kamščiai, sugedę generatoriai, klientai, kurie pakuoja daiktus į maišelius nuo bulvių, ir muitininkai, kurie klausia visko. Žmonės mano, kad svarbiausia – vairuoti. Ne. Svarbiausia – nepamesti nervų, kai Ivybridge kelyje prasideda lietus, o tu turi pilną mašiną porceliano.

Apie kainas – nieko čia gražaus

Kiek kainuoja pervežimas iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu?

Žiūrėk, nėra tokios kainos kaip štai ir aišku. Dažnai skambina ir klausia: „Nu kiek?“ – o aš atsakau klausimu, kiek daiktų, iš kur į kur. Jeigu pilna 3,5 tonos mašina nuo Londono iki Vilniaus, dabar tai svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų. Kodėl skirtumas? Nes jeigu vyksti atgal be krovinio, gali mažiau paimt. O jei abiejom kryptim užimta – kaina kyla. Kartais sutinki vairuotoją, kuris važiuoja pusiau tuščias ir paima už 600, bet tada patikrink draudimą. Sutaupyt bando visi, bet ne visiems sekasi.

Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos neprasitaria?

Būna. Kai kurie pervežėjai skelbia vieną kainą, o pakeliui prisideda „mokesčiai“ už kelius ar supposedly sunkesnis krovinys. Jei tu pats nepasvėrei ant svarstyklių, tai mano žodis prieš tavo neturi stovėt. Sutartis turi būti aiški kaip diena. Aš asmeniškai visada sakau – štai suma, į kurią įskaičiuota kuras, keliai, keltas Dovere ir savaitgalio priedas. Jei kas nors atsiranda papildomai vėliau – tai jau ne logistika, o bandymas pasipelnyt. Ir taip, tas žodis supposedly – nesąmonė, bet yra istorijų.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 1800 eurų už tą patį reisą?

Oho, jautri tema. 800 gali pasiūlyt tas, kuris neturi CMR draudimo ir vairuoja savo vardu, o 1800 – įmonė su licencija ir fiskaliniais bloknotais. Ar brangesnis geresnis? Nebūtinai. Bet tikėtina. (Kartais brangiau esi tik dėl garazo nuomos Londone, bet čia ne tavo problemos.) Mačiau, kaip už 800 pakraudavo daiktus, o paskui nepristatė savaitę, nes mašina užgrybo M1 kelyje. Sutaupyt gali, bet miegok ramiai.

Ar mokėti pigiau visada reiškia blogiau?

Ne visada, reikia būt tinkamai atspėjus. Būna jaunas vairuotojas, nori surinkt rekomendacijų – paima pigiau, bet rūpestingai veža. Būna ir senas vilkas, kuris jau nebesidomi ir meta daiktus kaip šiukšles. Tai nuo žmogaus priklauso. Aišku, jei kaina žemiau keturių šimtų už tarptautinį reisą – nesitikėk stebuklų. Kuro sąnaudos Doverio kryptimi ką nors kainuoja. Šiaip apie pigu aš galiu šnekėt ilgai, nes pradžioj ir pats taip dirbau. Bet tai buvo 2002-aisiais.

Koks skirtumas tarp kurjerio ir tarptautinių perkraustymų specialisto?

Kurjeris paima dėžę, paduoda dėžę. Taškas. Tarptautinių perkraustymų žmogus sprendžia sudėtingesnius dalykus: ar pereis per aukščio ribą parkinge, kaip sustatyt baldus, kad nesubyrėtų, kaip elgtis su muitine. Vienas važiuoja iš taško A į B, kitas tikrina, ar Chester mieste bus kur pastatyti 3,5 tonos mašiną prie senamiesčio. Tai ne tas pats. Kai kurie kurjeriai irgi turi patirties, bet retai. Jei veši televizorių – kurjeris. Jei veši pusę buto – tikrai ne kurjeris. Rinkis pagal tai, ką turi.

Mašinos, leidimai, svoriai

Koks mikroautobusas tinkamiausias kroviniams vežti po Angiją?

Mano nuomone – Fiat Ducato arba Mercedes Sprinter, jei 3,5 tonų klasė. Jie patikimi, dalys prieinamos. Renault Master irgi geras, bet turėjau problemų dėl sankabos netoli Oksfordo. Kartais galvoja, kad didesnis geriau. Nebūtinai. Londone senamiestyje 3,5 tonos jau yra iššūkis. Ką jau kalbėt apie privačių namų driveways. Kartais klientas gyvena gatvėje, kur tenka stotis už trijų kvartalų ir nešt krovinius patyrus. Ilgametė patirtis rodo – geriau mašina, kuria pasitiki, nei didelė, kuri baugina.

Ar galiu pakraut daugiau nei leidžia techninė?

Negali. Arba tiksliau – gali pakraut, bet prisidarysi problemų. Anglijoje kaip ir visur Europoj, 3,5 tonos – faktinė riba. Policija Anglijoje tikrina dažniau nei manytum. Mačiau, kaip prie Doverio sustabdė vairuotoją, pasvėrė, ir jis buvo per 400 kg. Bauda, draudimas, ir krovinį teko perkraut į kitą mašiną – klientas ašarojo, nes delsdava. O be to, per didelė masė reiškia ilgesnį stabdymo kelią, blogesnį manevringumą. Atrodo, kad dar viena spinta nieko nereiškia, bet kai reikia stabdyti prie tilto, supranti, kad klydai.

Ką reiškia 3,5 tonos – ar ten galima sutalpinti visą butą?

Iš esmės 3,5 tonos – tai sverianti mašina su viskuo ir vairuotoju. Į vidų telpa apie 18–20 kubinių metrų. Ar telpa visas vieno kambario butas? Taip, jei gyveni kaip vienuolis. Jei turi tris sofas ir šaldytuvą – ne, netelpa. Buvo klientas Mančesteryje, kuris įtikinėjo, kad „viskas tilps, juk mašina didelė“. Teko daryti du reisus. Antrą kartą jau pyko, bet ką padarysi. Čia ne stebuklai, o fizika. Žmonės maišo svorį su tūriu. Gali būti lengva, bet didelė – ir jau netelpa niekur.

Ar netinkamai supakuoti daiktai – mano problema ar vairuotojo?

Iš pradžių – tavo. Bet kai daiktai mašinoje – tampa bendra. Ne kartą teko vežti klientų, kurie supakuojo stiklą į maišą nuo prekybos centro. Aš stoviu ir galvoju – kas bus. Vairuotojas gali atsargiai važiuoti, bet ne sraigtasparniu skraidyti. Kita vertus, mes turime antklodžių, diržų, bet ne fabriką. Geriausia – dėžės, lipni juosta, ir nuvažiuok į B&Q. Arba sumokėk, kad supakuotume mes. Aš pats mieliau vežu gerai supakuotą krovinį nei vėliau aiškinuos dėl dužusių daiktų.

Ar tikrai reikia tuos palečius ir diržus – negi užtenka tiesiog sutalpint?

Taip, reikia. Ir ne dėl mano prisirišimo prie technikos. Yra krovinio tvirtinimo standartai. Jei krovinys juda ir nukrenta – tai ne nelaimingas atsitikimas, tai aplaidumas. Paletės padeda perkrauti greičiau, o diržai laiko vietoje. Mačiau, kaip dėl nepastvertos spintos buvo sulankstytas dviratis, kurį dovanojo vaikui. Variante nebuvo verkiama, bet aš verkiau viduje. Anglijos keliai nėra lygūs kaip biliardo stalas. Žiediniai susikirtimai, slalomo trasos dėl remonto. Tad taip, diržai yra šventi. Ir beje, aš čia abejoju: gal kartais galima be palečių, jei tvirtai susegta, bet vis tiek rizikinga.

Muitinė, popieriai, Brexit reikalai

Ar dabar, po Brexit, dar reikia muitinės deklaracijų iš Anglijos?

Taip, reikia. Tai nebe Europos Sąjunga, nors geografiškai ta pati sala. EORI (atsiprašau, ne EINI, o EORI – rytą sunku ištart) numeris turi būti, prekių aprašymas ir vertė. Kartais mano, kad „tik asmeniniai daiktai“ reiškia, kad muitinė nepriklauso. Nieko panašaus. Muitininkai gali klausti, kodėl turi tris dviračius ir keturias mikrobangų krosneles. Tada reikia įrodyt, kad ne pardavimui. Buvo atvejis, kai klientas vežė 200 kilogramų knygų – “asmeninė biblioteka”. Muitininkas juokėsi, bet tikrino. Iš Anglijos dabar viskas kaip į trečiąją šalį.

Ką daryti, jei muitinėje sukelia problemų dėl popierių?

Pirmiausia – nešauk ant vairuotojo. Jis ne muitininkas, tik atvežė daiktus. Turėk sąrašą. Jei vertė didesnė nei deklaruota, gali prisidėti patikrinimas. Kartais pakanka paaiškinimo, kartais tenka mokėti muito mokestį. Vieną kartą stovėjau Doverio muitinėje keturias valandas, nes klientas pamiršo įrašyt du elektros įrankius. Dėl to vėlavom pristatymą į Bristrolį. Ne pats maloniausias vakaras. Tad jeigu gali – paruošk sąrašą kruopščiai. Anglijos muitininkai draugiški, bet jie dirba pagal knygą. Kai reikia popierių, nežaidžia žaidimų.

Ar galima gabent maisto produktus iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Čia baisiai jautri sritis. Asmensinius maisto produktus gali vežti ribotai – sūreliai, dešrelės. Bet jei dideli kiekiai mėsos ar pieno – jau reikia veterinarinio tikrinimo. Apie sėklas ir augalus net nepradėsiu. Kartais pasienyje pasitaiko, kai senelis veža dešimt kilogramų rūkytos dešros, o muitininkas sako „ne“. Po Brexit šitos taisyklės dar griežtesnės. Aš pats stengiuosi nevežt maisto, nes nenoriu problemų. Jei tikrai reikia – geriau siųsk paštu arba pirk vietoje. Mažiau galvos skausmo ir ne taip brangu, kaip galvoji, jei atvirai.

Kas atsakingas už dokumentus – aš ar pervežėjas?

Pagal sutartį – pervežėjas turi pateikti CMR, vežimo sutartį, draudimą. Bet tu atsakingas už turinio sąrašą ir tikslią aprašymą. Jei saki „asmeniniai daiktai“ ir viduje randamas komercinis krovinys – atsakomybė krenta ant tavo galvos. Aš visada prašau sąrašo. Kartais jie piktinasi: „kam to reikia?“ O kai stojame prie muitinės, jie patys nežino, kas viduje. Ne, aš nevedu sąrašo kiekvienos kojinės, bet pagrindiniai daiktai turi būti surašyti. Taip veikia tarptautinė logistika. Nes jei ne – stovim abudu ir sprendžiam kaip vaikai.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra Dovere?

Oi, čia kaip loterija. Kartais pravažiuoji per penkiolika minučių, kartais trys valandos. Viskas priklauso nuo eilių, ar atsitiktinai tave pasirinko tikrinti, ir nuo nuotaikos pareigūno. Vasaros savaitgaliai – košmaras. Pirmadienio rytai – irgi. Stengiuosi planuoti taip, kad Doverį pasiekčiau labai anksti arba vėlai vakare. Naktimis ramiau. Kartais sakau klientams: pristatymas šeštadienį? Geriau nežadėsiu, nes galiu pakliūt į eilę. Realistiškai – skaičiuok nuo pusvalandžio iki trijų valandų. Daugiau nieko nežadu.

Kai viskas eina ne taip

Ar dažnai tenka stovėti eilėse prie Lamanšo kanalo?

Na, jei apie keltą – taip, eilės kasdienybė. Yra Eurotunnel arba keltas. Pirmas greitesnis, brangesnis. Antras pigesnis, bet lauki ilgiau. Per pikus arba blogu oru eilės išsitęsia. Kartą stovėjau šešias valandas Freight kelyje, nes audra. Mašinoj – baldai iš Notingamo. Laikrodis tiksi, klientas skambinėja. O tu sėdi su kavos termosu. Ilgametė krovinių logistika Anglijoje išmoko vieno – nežadėk tikslaus laiko, jei nežinai, kas prie Doverio. Geriau „vakarop“ nei „16:30“.

Ką daryti, jei mikroautobusas su kroviniu sugedo kelyje?

Buvo toks atvejis – važiuojame link Severn tilto, staiga dūmai. Generatorius atsisakė. Stovi šalikelėj, už tavęs dviejų kambarių butas. Ką darai? Skambini pagalbai. Geri perkraustytojai turi planą B. Mes turime partnerių tinklą. Kartais sutvarkome vietoje per kelias valandas, kartais reikia perkelkrovinių. Klientams tai baisu, bet taip jau yra. Svarbiausia – nedaryti panikos. Ir taip, būna dienų, kai negerai viskas, bet rytas (ta prasme, rytoj) jau bus kitoks. Viskas susitvarko, tik reikia kantrybės ir gero draudimo.

Ar teko matyti, kaip klientams taupo ant draudimo ir paskui gailisi?

Oi, per daug kartų. Būna, klientas sako: „o kam draudimas, ten tik seni kilimai“. O po dviejų savaičių skambina, kad veidrodis įskilęs. Jei nėra draudimo – kalbam apie geranoriškumą. Aš visada siūlau apdrausti krovinį. Tai kainuoja papildomai, kelis procentus nuo vertės, bet miegi ramiai. Yra buvę, kad pervežėjas be draudimo išvis atsisakė vežti elektroniką – teisus buvo. Anglijoje lyja, nutinka avarijos, netvarkingi vairuotojai iš šono. Draudimas nėra, kaip vokiečiai sakytų, prabanga. Taupyti čia kvaila. Ir tiek.

Ką reiškia „paslėpti kaštai“ – ar tai reali grėsmė?

Labai reali. Kai kurios įmonės, ypač atsirandančios ir pradingstančios kaip grybai po lietaus, pridengia tikrąją kainą. Paskui prisideda „transporto mokestis“, „krovos mokestis“, nesąmonės. Aš dirbu skaidriai: štai X suma, štai kas įskaičiuota. Jeigu klientas klausia apie paslėptus kaštus, suprantu, kad jis jau kažkada degė. Deja, rinkoje tikrai yra blogų žaidėjų, kurie surenka krovinius ir po to spaudžia. Kartais nepristato apskritai. Mačiau tokių istorijų Leicesterio lietuvių grupėje. Tikrink, ar įmonė turi realų adresą, o ne tik gražų Facebook puslapį.

Ką reiškia, kai vairuotojas sako, kad „šiandien nespėsim“ – ar jis meluoja?

Retai kada meluoja. Reiškia, kad prieš tai buvęs klientas vėlavo atidaryti duris, arba M25 stovi kaip ledas. Aš pats nemeluoju apie laiką, nes neapsimoka. Būna dienų, kai viskas stringa. Kartą turėjome pristatyti į Braitoną penktą valandą, o atvažiavom aštuntą. Nes Reading'e pamiršo, kad turi pianiną. Pianinas! Antro aukšto! Užtrukom tris valandas. Tada skambina: „ne, nespėsim“. Ne dėl to, kad tingi. O dėl to, kad gyvenimas vyksta ne pagal grafiką.

Praktiniai dalykai ir patarimai

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nerūšiuotųsi kelyje?

Naudok perkraustymo dėžes. Kartonines, dvigubo sluoksnio. Ne tų nuo bananų parduotuvėj. Kiekvieną dėžę pasirašyk didelėmis raidėmis: virtuvė, miegamasis. Nes mašinoje nematysi, kas viduje. Stiklus, veidrodžius suvyniok į burbulinę plėvelę bent tris sluoksnius. Ir dar – nereikia dėžę knygomis užpildyt iki viršaus. Ji bus sunki kaip akmuo ir plyš. Geriau mažesnė dėžė su knygomis, o ant viršaus – pledai. Tada ir kelti lengviau, ir saugiau. Aš prašau vairuotojų nenaudot žurnalų kaip amortizatorių – neskanu skaityt paskui.

Ar verta siųsti daiktus daliniu kroviniu iš Londono į Vilnių?

Jeigu neturi pilno buto – protingas sprendimas. Dalinis krovinys reiškia, kad tavo daiktai važiuoja su kitais, dalijatės mašiną ir kainą. Kainna susidaro iš kelių dalių: tūris, svoris, maršrutas. Iš Londono į Vilnių daliniai kroviniai vežami reguliariai. Minusas – gali tekti palaukti pilnos mašinos. Ir data ne ideali. Jeigu neskubu – sutaupysi trisdešimt ar penkiasdešimt procentų. Bet jei reikia rytoj – tik pilnas reisas. Daliniai kroviniai mikroautobusais yra išeitis studentams ar tiems, kas veža tik mėgstamus baldus.

Kiek prieš tai reikia užsakyti pervežimą?

Vasarą arba prieš Kalėdas geriausia bent prieš dvi-tris savaites. Rimtai. Negali paskambinti antradienį ir tikėtis, kad ketvirtadienį pilna mašina išvažiuos iš Edinburgo į Kauną. Na, galima, jei turime tuščią reisą, bet retai. Planuodamas laiku gali rinktis ne tik datą, bet ir kainą. Skubūs reisai brangesni. Žiemą, tarp švenčių, galima susitarti ir per savaitę. Bet aš patariu nesnausti. Ypač jei turi specifinę datą, pavyzdžiui, išsikraustymas iš nuomos. Tada viena diena vėlavimo gali kainuoti dvigubą nuomą. Nedrisk taip.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus tuo pačiu mikroautobusu?

Gyvūnus – tik jei tai gyvūnams skirta mašina su ventiliacija ir dokumentais. Šiaip negali kišelio paleisti tarp sofų. Augalai – kita istorija. Keletas kambarinių gėlių dar praeina, bet sodinukai, žemė – gali kilti problemų muitinėje. Aš čia galbūt ir nesiūlau vežti gyvūnų mikroautobusu su baldais. Geriau samdyk specializuotą tarnybą. Nors prisipažinsiu, kartą klientė įkalbėjo pavėžėti katę salone narvelyje. Nebuvo mirtinai, bet aš jaudinausi labai. Nuo to laiko gyvūnai – ne. Nebent auksinė žuvelė stiklainy. Tada dar.

Koks geriausias laikas važiuoti, kad nesutiktum kamščių?

Naktimis. Taškas. Anglijos magistralės M1, M6 aplink Londoną, Birmingamą – dieną vieni kamščiai. Penktadienio popietės – košmaras. Šeštadienį ryte ramiau. Aš mėgstu startuoti apie trečią ryto. Tuomet kelias tavo. Dar patarimas – venk M25 apie aštuntą ryte ir penktą vakaro. Ten visada stovi. O jei dar lyja ir avarija – pamiršk skrydžius. Šiaip apie orą galima atskirai kalbėt. Anglija be lietaus – ne Anglija. Tai važiuok naktį ir mėgauksi tuščiu keliu. Bent jau mažiau spaudysi stabdžių.

Ar įmanoma stebėti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Dabar jau taip, daugelis mašinų turi GPS, ir aš siunčiu nuorodą, kur gali matyt mašinos buvimo vietą. Bet ne visi seni mikroautobusai tai turi, ir signala kartais dingsta kaime tarp kalvų. Ne dėl to, kad meluoju – dėl to, kad ryšys nepasiekia. Praktikoje parašau žinutę: „Dabar esu netoli Northamptono, judu link“. Tai veikia patikimiau. Kartais klientai nervinasi, kai nemato taško žemėlapyje. Suprantu, juk turi tik spintą ant ratų. Bet pasitikėjimas turi būti abipusis. Jei renkiesi krovinių logistiką mikroautobusais, žinok, kad komunikacija svarbiau nei sekimas.

Du dalykai, kuriuos verta įsiminti: mikroautobusų logistika Anglijoje nėra raketų mokslas, bet reikalauja patirties. Rinkis ne pagal kainą, o pagal sąžiningumą. Tikrink draudimą, popierius ir ar vairuotojas kalba tavo kalba – taip išvengsi nesusipratimų. O jei abejoji – paklausk dabar nei vėliau gailėkis. Aš čia kelis dešimtmečius sukiesi, ir galiu pasakyt: geriausios istorijos prasideda nuo atviro pokalbio, o ne nuo gražaus skelbimo internete. Sekmės keliaujant.