Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių konsolidavimas Anglijai: efektyvus transportavimas dabar
Įvadas
Per pastaruosius dvidešimt kelerius metus – o gal trisdešimt? Ne, per daug. Tikrai per 24, nors jei gerai pagalvoji, gal 23... nesvarbu, esu matęs visko. Krovinių konsolidavimas Anglijai buvo paprastas dalykas prieš du dešimtmečius, o dabar... dabar yra kitaip. Brexit, keltai, pasikeitusios kainos. Bet esmė ta pati: dalijiesi viete mašinoje, moki mažiau negu už pilną krovinį. Daug kas bando prisiminti, kaip viskas veikė anksčiau, bet seni laikai nebegrįš. Šiandien svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kad tavo daiktai pasiektų Angliją sveiki, laiku ir be nereikalingų nervų. Aš nežinau visko, bet per du dešimtmečius susidūriau su užtenkamai situacijų, kad pasidalinčiau, kas realu, o kas – pažadai iš reklaminio buklete.
Pradžia – ką vertėtų suprasti
Kas tas krovinių konsolidavimas ir kodėl jis apskritai egzistuoja važiuojant į Angliją?
Tai kai dalijatės viete mašinoje su kitų žmonių daiktais. Moki tik už tiek kubų, kiek užimi. Taip daroma jau ne pirmas dešimtmetis, ypač į Angliją, nes pilnas kamionas už kelias dėžes – finansiška savižudybė. Sakau visada: jei neturi 20+ kubų, net nežiūrėk į pilno krovinio variantą. Po Brexit kainos šoktelėjusios, tai krovinių konsolidavimas Anglijai tapo dar aktualiau. Tik reikia suprasti – kartais tavo daiktai keletą dienų laukia terminale, kol surenka dar siuntų. Toks jau reikalas. Darau tai nuo maždaug 2000-ųjų... gal 2001-ųjų? Nesvarbu, seniai.
Ar man galima siųsti tik kelias dėžes ir tai tikrai bus pigiau negu individualus pervežimas?
Paprastai taip. Bet jei turi dvi dėžes į Londoną, o kiti siunčia į Korvalį (Anglijoj ta vieta), tada ne viskas idealu. Vis tiek dažniausiai sutaupai. Turėjau klientą, siuntė tris dėžes į Mančesterį, sumokėjo gal 180 eurų. Kurjeris būtų paėmęs 400+. Nebent skristum ten pats lėktuvu su lagaminais – tada gal ir protingiau. Bet jei gyveni Škotijos kalnuose – kas kita. Tiesiog išsiaškink prieš tai, kur yra terminalas. Kai kurios bendrovės turi vieną sandėlį visoje Anglijoj ir vadina tai „visos Anglijos aptarnavimu“. Tai ne visada tiesa.
Kuo skiriasi pilnas krovinis nuo konsoliduoto – ir ar Anglijai tai turi įtakos?
Pilnas krovinys: mašina atvažiuoja pas tave, krauna tik tavo daiktus, važiuoja tiesiai į tavo nurodytą adresą. Konsolidacija: dalijiesi vieta su kitais klientais, vežėjas surenka iš kelių žmonių ir veža į vieną šalį ar regioną. Į Angliją skirtumas dar ryškesnis dėl keltų eilių ir Brexit patikrų. Pilni kroviniai kartais gauna greitesnį keltą, nes vienas CMR, vienas muitininkas, viskas aišku. Konsoliduoti laukia, nes reikia tikrinti kelis dokumentus. Nors šiaip kai kurie vežėjai taip surenka, kad techniškai pilnas, bet faktiniškai konsoliduotas, tik parduoda kaip „ekskliuzyvų pervežimą“ – nuo tokių bėk. Bet privatiems žmonėms pilnas krovinys reikalingas retai. Nebent perkeli visą gyvenimo turtą į Birmingemą.
Kainos ir svoriai – apie ką nedrįsta klausti
Kokia dabar reali kaina siųsti daiktus konsoliduotu būdu į Londoną?
Sunku pasakyti centą į centą, nes kuro priemokos kinta kiekvieną savaitę. Bet jei apie Londono rajoną, tikėkis 80–130 eurų už kubą, priklauso nuo sezono. Iki Brexit buvo pigiau. Dabar... viskas pasikeitė. Mačiau kainas šokant 40% 2022-aisiais. Jei kas nors siūlo 50 eurų už kubą į Angliją dabar, klausk, kas negerai. Arba paslėpti mokesčiai, arba draudimo nuliai. Realios kainos dabar jautrios piniginei. Vasarą, kai visi kraustosi, kaina dar aukštesnė. Žiema pigiau, bet lėčiau, nes mažiau krovinių.
Ar mano sofos svoris svarbus, jei ji didelė, bet lengva – kaip čia skaičiuoja?
Tūris – karalius konsolidacijoje. Matuojame kubiniais metrais: ilgis x plotis x aukštis. Tavo lengva sofa užima du kubus? Moki už du. Svoris rūpi tik jei siunti plienines sijas ar marmurą. Standartiniams namų daiktams nesvarbu, ar tai 50 kg, ar 120 kg už kubą. Tik nemeluok dėl matmenų. Buvo toks vyras, pasakė spinta – 1 kubas. Išėjo 3. Vilniaus terminale teko viską perkrauti. Jis nebuvo laimingas. Aš irgi ne. Dar pridūrė, kad „jūsų darbuotojai galėjo numanyti“. Ne, kai skaičiuojam pagal tai, ką pasakei.
Kodėl vieni vežėjai sako 150 eurų, kiti 400 eurų už tą patį – kas per chaosas?
Nes yra brokerių, yra tiesioginiai vežėjai, ir yra bičiuliai, dirbantys iš garažo. Tie 150 gali būti be terminalo mokesčio UK. Tie 400 – su durų-durų, pakavimu ir tavo pusbrolio gitaros draudimu. Visada klausk: ar kaina tik iki Londono sandėlio, ar iki mano durų? Ar sukrovimas įeina? Kuras? O Dieve, nekenčiu, kai skambina klientai po to, kai pasirinko pigiausią, o paskui verkia, kad daiktai stringa Kalė dėl neapmokėto kelto. Skaitęs mačiau. Mačiau ir tokių, kurie surinko depozitus ir dingo. Policija vėliau sakė – civilinis ginčas. Liūdna.
Ar muitai ir dokumentai po Brexit vis dar kelia problemas siunčiant į Angliją?
Brexit viską apsunkino. Nieko neįmanomo, tik daugiau popierių. Asmeniniam naudojimui skirti daiktai paprastai eina be muitų, jei gyvenai užsienyje 12+ mėnesių. Bet reikia TOR1 formos ar kažko tokio. Palauk, ar TOR1? O gal TOR? (taip, TOR, nors mintyse visada tariu „tior“). Bet daug klientų užmiršta pakavimo sąrašą. UK muitinė dabar tikrina daugiau. Praeitą mėnesį siuntinys užstrigo 4 dienas, nes kažkas įpakavo gėlę. Nesisiųskite augalų. Rimtai. Taip pat elektronika – deklaruok tiksliau, nes jie žino kainas geriau negu tu.
Kas vyksta kelyje – realūs scenarijai
Ar mano daiktai keliaus kartu su kažkieno traktoriaus dalimis ar agregatų?
Taip. Tai ir yra konsolidacija. Tavo sofa gali atsidurti šalia kažkieno mašinos detalių ar metalinių buferių. Geros įmonės skiria fanera ar apklotais. Blogos... nu, tavo dėžė gali atsirasti su tepalo dėmėmis. Klausk, kaip skiria. Jei sako „oi, mes viską atsargiai sudedam“ – tai ne atsakymas. Buvo atvejis: kliento čiužinys atremtas į mašinų baterijų paletę. Ne pats geriausias vaizdas. Bet sutvarkėm, perkėlėm. Klientas vis tiek nepatenkintas liko, o aš jo suprantu. Nors čia buvo vežėjo rietavė, ne mūsų. Tokių situacijų pasitaiko.
Kiek laiko dažniausiai reikia laukti, kol surenka pilną krovinį į Angliją?
Priklauso nuo maršruto. Į Angliją paprastai 7–14 dienų nuo paėmimo. Bet mačiau ir 3 dienas, kai sezono pikas, ir 21 dieną sausį, kai niekas nieko nesiuntė. Jei neskubi – gerai. Jei šeimininkas liepia išsikraustyti iki penktadienio, o mašina važiuos tik kitą trečiadienį – bėda. Planuok bent dvi savaites į priekį. Frazė „išvažiuos antradienį“ šitam versle paprastai reiškia antradienį plius minus kelios dienos. Aš pats kartais nustembu, kai vairuotojas paskambina anksčiau. O kartais jis paskambina iš Prancūzijos ir sako, kad keltas atšauktas.
Ar galiu siųsti alkoholį, maistą ir asmeninius vaistus?
Alkoholis? Nė velnio. Maistas? Teoriškai galima, bet deklaracijos sudėtingos. Vaistai? Jei receptiniai, gal su popieriais. Bet atvirai – patariu: ne. UK muitinė mėgsta stabdyti maistą. Ypač mėsą, pieno produktus. Buvo ponia, siuntė lietuvišką dešrą sūnui į Londoną. Konfiskavo. Sunaikino. Ji raudojo. Neapsimoka. Vietoj to nusipirk ten. Transporto kaina maistui prilygsta naujam pirkiniui. Nebent močiutės konkretų medų. Bet netgi tada – geriau vežkis lagamine. Be to, vaistai gali sukelti įtarimų. Jie galvoja, kad prekiauji.
Kur dažniausiai stringa kroviniai kelyje į Angliją – ar tai normalu?
Dažniausiai Kalėje ar Doveryje. Keltų streikai, orai, muitinės. Kartais Lenkijoje, jei konsolidacijos taškas ten ir vairuotojas laukia dar dalinio krovinio. Tai normalu, bet erzina. Kas nėra normalu – kai niekas nepasako. Skambini, „kur mano daiktai?“, o atsako „nu, turėtų greit būti“. Tai reiškia, kad jie užmiršo pakrauti arba plovė mašiną. Nutiko praėjusiais metais konkurento klientui. Teko gelbėti jo dėžes iš Varšuvos parkingo, nes originalus vežėjas tiesiog paliko ten pusmetėi. Be jokio paaiškinimo. Aš asmeniškai į tokį scenarijų nepatekočiau.
Blogi ženklai ir kaip apsisaugoti
Kas jei siuntinys atkeliauja pažeistas – ką daryti?
Fiksuok nuotraukas iš karto. Prieskrovimą, dar geriau – pakrovimo metu, jei pamatai, kad dėžė jau sulamdyta. CMR dokumente – surašyk žalą aiškiai. Jei vairuotojas sąžiningas, palauks, kol apžiūrėsi. Jei ne, vis tiek rašyk „subjektas tikrinimui“. Tada per 24 valandas kontaktuok ekspeditorių. Bet štai kur reikalas: jei pats prastai supakavai, draudimas gali nemokėti. Mačiau „profesionalų pakavėją“ naudojantį tinklų parduotuvių dėžes indams. Stebuklų kelyje nebūna. Naudok dvigubas dėžes transportui ir oro putas. Ir skaityk draudimo sąlygas. Dauguma to nedaro, tada stebisi kodėl nepageidaujama išmoka. Aš pats kartais pykstu ant draudikų, bet jie turi taisykles.
Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurios dings su mano daiktais?
Tikrink, ar turi tikrų mašinų. Realią licenciją. Ne tik gražų puslapį. Paskambink – ar atsako konkrečiai, ar tik „jo, padarysim, pigiai“? Blogas ženklas. Tikros įmonės turi netvarkingus terminalus, ne vien blizgančius ofisus. Ir jei prašo pilno apmokėjimo į sąskaitą su keistu pavadinimu... ne. Mačiau tipų, surinkusių 10 depozitų ir prapuolusių. Policija nepasigailėjo, nes tai civilinis reikalas. Liūdna, bet tiesa. Rinkis tuos, kuriems istorija. Kaip kad 20+ metų... heh. Žinok, versle beveik nebereikia ilgų grandinių. Jei jie slepia savo fizinį adresą – bėk.
Ar žmonės dažnai apsigauna dėl draudimo – ar jis tikrai įskaičiuotas?
Nuolatos. „Transportas įskaičiuotas“ nereiškia „draudimas įskaičiuotas“. Pagrindinė vežėjo atsakomybė – centai už kilogramą, beverčiai tavo televizoriui. Realus draudimas kainuoja papildomai, dažniausiai 1–1,5% nuo deklaruotos vertės. Ir net tada skaityk išimtis. Jei pats pakuoji, elektronikos draudimas gali negalioti. Tai sakau kiekvienam. Pusė klauso. Kita pusė skambina raudodami, kai kas nors dūžta. Prašau, žmonės. Draudimas nėra stebuklingas žodis. Tai sutartis su sąlygomis. Aš neturiu jėgų aiškinti tai po įvykio. Geriau prieš.
Techniniai dalykai prieskoniui
Ką reiškia „durų-durų“ paslauga ir ar ji Anglijoj visada veikia?
Durų-durų reiškia: komanda paima daiktus iš senojo buto, išneša, pakrauna, o kitapus Anglijos iškrauna ir nunša į naują vietą. Teoriškai puiku. Praktiškai UK ne visada taip išeina. Siauros Londono gatvės, istoriniai centrai su apribojimais, seni kaimai su tiltais ir svorio limitais... didelis kamionas ten neįvažiuoja. Tada naudoja mažesnę mašiną, arba jūs susitinkate artimiausioje aikštelėje ir kraunatės patys. Visada klausk: „o jei mano gatvė per siaura?“ Kai kurios įmonės žada durų-durų, o galvoja durų-terminalo, o terminalas gali būti už 80 km. Skaityk smulkų šriftą. Arba tiesiog paklausk manęs. Jau per senas, kad mulkinčiau dėl 50 eurų. Garbė brangesnė.
Ar galiu pats supakuoti daiktus ar būtinai reikia profesionalų?
Pats gali, bet turi žinoti, ką darai. Knygos didelėse dėžėse = sulūžęs dugnas ir trauma nugarai. Indai reikia oro putų, ne tik laikraščio. Spintos turi būti tuščios. Visada galvoju, kad žmonės tai supranta, kol pamatau dėžę „virtuvė“ sveriančią 45 kg. Jei pats pakuoji, atsakomybę už vidinę žalą dažnai neši pats. Mes galim supakuoti, bet kainuos apie 30–50 eur/val. Mažam perkraustymui – pats. Pianinui... skambink. Ir būk pasirengęs, kad profesionalas paklausia daugiau, nei tu galvojai. Mes žinom, kaip nepatinka, kai klausiama.
Ar mano adresas kaime ar Škotijoje keičia kainą?
O taip. Centrinis Londonas? Standartas. Škotijos Highlands, nuošalus Velsas, Korvalio galas? Priemoka. Kai kurie vežėjai ten iš viso nevažiuoja. Numeta artimiausiame terminale, o toliau pats varyk. Kai žmonės sako „Anglija“, galvoja Londoną. Bet UK milžiniška. Pristatymas į Invernesą kainuoja daugiau negu į Mančesterį. Visada nurodyk tikslų pašto kodą. EH1 ir IV27 – du skirtingi pasauliai. Tai supratau skaudžiai 2003-aisiais, teko primokėti iš savo kišenės, nes klientas pasakė „Anglija“, o paskui paaiškėjo, kad Šiaurės Škotija. Amerikiečiai turi žodį:升的魔? Ne, ne apie tai. Pamoka buvo brangi.
Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldų siunta?
Ne, gyvūnai nekeliauja konsoliduotame krovinyje. Jiems reikia gyvūnų pervežimo, popierių, pasiutligės skiepų, kartais karantino. Visiškai atskiras procesas. Ne pagalvok įdėti katę į dėžę tarp indų. Žinau, nori sutaupyti. Visi nori. Bet gyvi gyvūnai reikia IATA narvelių, avialinijų ar specializuotų kurjerių. Skambink gyvūnų agentui. Tai ne mano sritis, atvirai. Aš perkeliu daiktus, ne kates. Nors buvo karta su žiurkėnu... ne, geriau nepasakosiu. Jis buvo gyvas, jei kas. Bet tai kita istorija.
Kada verčiau rinktis oro transportą vietoj žemės siuntimo į Angliją?
Jei reikia per 3–5 dienas ir tūris mažas. Oras brangus už kilogramą, bet greitas. Konsolidacija keliu pigiau, bet lėčiau. Paprastai sakau: jei mažiau 100 kg ir skubu – lėktuvu. Jei visas butas – keliu. Siuntėm skubius dokumentus, mažas mašinų dalis oru į Hitrou. Bet močiutės spinta? Ne. Be to, oro uostuose muitinė greita – vėlavimai kainuoja. Rinkis protingai. Kartais klientai skambina ir klausia, ar gali sofa lėktuvu. Gali, bet kainuos kaip mašina. Ne šposams.
Ar dabar po Brexit vis dar galima siųsti automobilį kaip dalį krovinio?
Galima, bet tai jau nebe konsolidacija. Atskira muitinė režimas. Transporto priemonės eksportas iš Lietuvos, importas į UK. Muitai, PVM, CO2 skaičiavimai, tipo patvirtinimas. Brangu. Darom, bet perspėju: jei mašina senesnė nei 5 metai ir ne klasikinė, greičiausiai neapsimoka. Geriau parduok čia, pirk ten. Nebent mylimas restauruotas BMW. Tada taip, rasim būdą. Bet nestumk į furgoną su dėžėmis. Tai nelegalu, pavojinga, ir jei kils gaisras – viskas. Aš nevogsiu tokiuose reikaluose.
Paskutiniai patarimai prieš kelionę
Ar egzistuoja toks dalykas kaip „perkraustymas be streso“?
Per 24 metus? Ne. Kažkas visada nutinka. Liftas per mažas, pradeda lyti, gauni parkavimo bilietėlį, raktai pasimetę. Kas egzistuoja – „perkraustymas su žmogumi, kuris žino, kaip tą chaosą sutvarkyti“. Stresas – savaime perkraustymo dalis, kaip ir dūžtantis puodelis ar paskutinę minutę surandama katė dėžėje. Bet gera logistika sumažina tą stresą kokiu 80%. Likę 20% – gyvenimas. Jei įmonė žada nulį streso, meluoja. Arba dar mažai dirbo ir matė tik idealius scenarijus. Aš klientams sakau: ruoškitės chaosui, bet mes tvarkysim. Tai veikia geriau negu melagingi pažadai apie rojų žemėje.
Kodėl telefonu viskas skamba idealiai, o paskui realybė kitokia?
Nes pardavėjai gauna atlyginimą už „taip“. Aš ne pardavėjas, aš operatyvininkas. Kai call-centrai žada konkretų antradienio pristatymą ir tikslią kainą, dažnai nežino sandėlio realybės. Mašina sugedo? Keltas vėlavo? Jiems nerūpi, jau gavo tavo parašą. Todėl pats mieliau kalbuosi su klientais asmeniškai. Netvarkinga, užima laiko, bet bent žinau, ką žadu. Paprašyk pokalbio su logistikos vadovu, ne pardavėju. Didelis skirtumas. Aš galiu pasakyti, kad nežinau tikslios kainos, bet žinau, kad padarysiu geriausiai. Pardavėjas pasakys bet ką.
Ar kokybiškas krovinių konsolidavimas Anglijai egzistuoja, ar tai tik rinkodaros mitas?
Egzistuoja, bet ne visur. Daug kas taip sako, mažai kas daro gerai. Reali konsolidacija reiškia profesionalius terminalus, rūšiavimą, sekimą ir ne maišyti alyvos skardines su tavo patalyne. Žinau 4–5 įmones, kurioms patikėčiau savo baldus. Kitos? Tinka komerciniams kroviniams, ne asmeniniam gyvenimui dėžėse. Ieškok kompanijų, kurios tai darė dar iki 2010-ųjų. Patirtis svarbiau nei naujas puslapis. Ir taip, Google atsiliepimai padeda, bet skaityk neigiamus. Jie sako tiesą. O jei visos žvaigždutės tobulos ir po 2 atsiliepimų – tai nupirkta. Aš seniai jau atskiriu kvapą.
Koks galutinis patarimas žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į Angliją?
Planuok iš anksto. Klausk kvailų klausimų – nėra kvailų klausimų, tik brangi tyla. Pakuok taip, lyg siunti daiktus išgyventi mažą žemės drebėjimą. Imk normalų draudimą. Skaityk, ką žmonės rašo atsiliepimuose, ne vien žvaigždes. Ir atmink: pigiausias variantas dažniausiai turi kabliuką. Per daug ašarų mačiau dėl to, kas norėjo sutaupyti 80 eurų. Tavo daiktai verti daugiau. Skambink tam, kas žino maršrutą. Kaip kad aš, turbūt. Nors... jau metas man atgal į sandėlį. Ten krūvos dėžių laukia.
Išvada
Tikras krovinių konsolidavimas į Angliją vyksta tada, kai nebeieškai stebuklų, o renkiesi patikimą pagalbą. Per 24 metus mačiau ir tobulų pervežimų, ir visiškų fiasko – dažniausiai skirtumas buvo kliento pasiruošime ir sąžiningame pokalbyje prieš pasirašant sutartį. Nepasitikėk vien gražiausia kaina, pasitikėk informacija. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink. Bet nepirk kačių maišuose ir nepakuok veidrodžių į pūslių popierių. Sėkmės keliaujant.