Krovinių kelio stebėjimas realiu laiku į Angliją

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais į Angliją jau kokią 22 metus, ir jei yra vienas dalykas, kurį visi klausia dažniau nei kainos, tai – „ar aš galėsiu pamatyti, kur yra mano baldai“. Krovinių stebėjimas realiu laiku yra tas dalykas, kuris šiandien atrodo savaime suprantamas, bet aš jums pasakysiu atvirai: ne viskas, kas spindi, yra auksas. Kartais tas taškas žemėlapyje rodo daugiau streso nei ramybės, o kartais gelbsti visą operaciją. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta iš vidaus, be cukraus glajaus ant viršaus.

Iš pradžių – kaip čia techniškai vyksta

Ar aš galiu stebėti savo baldus kaip Uberį, kuris važiuoja į Londoną?

Na, iš principo taip, jei turime omeny žemėlapį telefone, bet tikėtis taksi tikslumo – teks nusivilti. Vilkikas su jūsų daiktais juda kitaip: sustoja degalinėse, miega, laukia keltų, stringa eilėse. GPS trackeris rodo mašinos buvimo vietą, bet ne taip tiksliai, kad matytumėte, ar ji jau įvažiavo į jūsų gatvę. Sistema atnaujina koordinates kas kelias minutes arba kas keliasdešimt kilometrų. Kartais atrodo, kad mašina šokinėja po žemėlapiį, nors važiavo tiesiai. Tai technologijos, ne magija.

Koks stebėjimas realiai yra – ar tikrai matysiu mašiną žemėlapyje?

Taip, matysite tašką arba ikoną, bet supraskite – krovinių kelio stebėjimas realiu laiku į Angliją nėra Holivudo filmas. Jūs matote vilkiko vietą, o ne kiekvieną dėžės judesį viduje. Būna, kad vilkikas stovi prie Varšuvos aptarnavimo aikštelės, o klientas skambina: „Kodėl mano sofos važiuoja atgal į rytus?“ Ne, jos nevažiuoja atgal – vairuotojas gal tik pasiėmė kavos. Sistema rodo buvimo vietą, o ne veiksmus. Aš paprastai sakau: žiūrėkite į tai kaip į jūsų daiktų lokacijos indikatorių, o ne realybės šou. Nors kartais norėtųsi kameros ant kiekvienos dėžės.

Ar vežėjas visada žino, kur yra mano daiktai, ar tik aš nežinau?

Vežėjas turi GPS sistemą kabinoje, o logistikos centre mato koordinates, bet čia svarbus niuansas. Vyrai kabinoje dažnai mato tą patį, ką ir jūs, tik didesniame ekrane. Ką jie papildomai žino – tai kiek laiko vairuotojas vairavo, kada padarė pertrauką ir ar nespės į keltą Doverio sąsiauryje. Bet kartais būna situacijų, kai net pats vairuotojas pasiklysta rodymuose, ypač jei sistema pasenusi. Buvę atvejų, kai dispatcheris matė, kad mašina yra netoli Frankfurto, o ji realiai jau kirto sieną. Visai neseniai vienas kolega paskambino iš Olandijos ir klausė, kur jis yra, nes navigatorius užsilenkė. Tai va, absoliučiai ne visada žino net ir patys vairuotojai.

Kai kas nors nutinka ne taip, o tai būna dažniau, nei norėtųsi

O jei vairuotojas pamiršo įjungti tą GPS, ką tada daryti?

Tai yra klasika. Pasitaiko, ypač jei mašina keičiasi arba vairuotojas yra naujas. Tada atidarai programėlę, o ten – tyla. Tuščia. O gal ir rodo, kad mašina vis dar stovi Kaune, nors realiai ji jau pervažiavo Vokietiją. Pirmas žingsnis – neskambinti 112, skambinti vežėjui. Mes tada skambiname vairuotojui (jei tik jis pakels, nes vairuoja) ir primename įjungti transliaciją. Yra buvę, kad trackeris išvis nukrito kur nelyjant, arba šuns (ar katės, neprisimenu tiksliai) buvo atjungtas dėl elektros instaliacijos gedimo. Tai toks momentas, kai stebėjimas realiu laiku virsta stebėjimu kas tris valandas telefonu, o tai yra nervų klausimas klientui, kuris laukia Birmingeme.

Mašina stovi Doverio uoste jau 6 valandas – kodėl man rodo, kad ji Brokelyje?

Žemėlapyje kartais būna vėlavimas, kuris atrodo kaip sąmokslo teorija. Jūs matote seną buvimo vietą, nes keltas ar uosto teritorija blokuoja signalą, arba vairuotojas neišjungė variklio tam tikroje zonoje. Kartais sistema „prisimerkia“ ir rodo paskutinę žinomą vietą. Doverio uostas yra ypač sudėtingas dėl tunelių ir aukštų sienų – ten signalai šokinėja kaip zuikiai. Buvę, kad klientas paskambino visiškame strese, nes mašina rodė, kad plaukia atgal į Prancūziją. Realybė? Stovėjo eilėje prie rampos. Sistema pasiėmė paskutinį veikiantį tašką prieš įvažiuojant į terminalą. Patikėkit, jūsų baldai neišplaukė be žinios, nors ekrane taip atrodo.

Ar normalu, kad ryšys dingsta ties Kalė, ar mano krovinys pavogtas?

Ne, nepavogtas. Klausimas logiškas, nes Kalė – Prancūzijos pusėje prieš pat tunelį – yra vieta, kur dažnai dingsta ryšys. Ne tik jums, bet ir man rodydavo, kad mašina tapo vaiduokliu. Ten infrastruktūra tanki, bet kartais būna tokių signalų šešėlių zonų, kad nešiojamasis internetas ir GPS pakrebliuoja. Aš asmeniškai esu matęs, kad mašina „nuskriejo“ į Belgijos kaimelį, nors realiai stovėjo Kalės degalinėje. Po valandos viskas atsistato. Tai visiškai normalus reiškinys. O dėl vagysčių – jei samdote rimtą firmą tarptautiniams perkraustymams, tokie dalykai praktiškai neegzistuoja. Nebent… ne, nebent nieko. Rimtos įmonės to neleistų.

Mano draugas siuntė daiktus pas vieną mažą firmą ir stebėjimo nebuvo visai – tai kaip čia yra?

Yra tokių vilkikų, kurie važinėja be jokio stebėjimo, ir tai nereiškia, kad jie blogi ar vagys. Dažnai mažos įmonės ar individualūs vežėjai taupo kiekvieną eurą, o GPS juostos ir abonementai kainuoja. Jie tiesiog skambina vairuotojui ir klausia: „kur esi?“ Jei draugui viskas pasiekė sveiką – super. Bet mano patarimas: jei pervežate vertingus baldus arba visą buto turinį į Jungtinę Karalystę, eikite pas tuos, kurie turi normalią sistemą. Ne dėl to, kad mažieji blogi, o dėl to, kad jei kas nutiks – pavyzdžiui, vairuotojas pataiko į avariją Vokietijoje – jūs apie tai sužinosite ne iš žemėlapio, o iš naujienų.

Ką matote jūs, ir ką aš matau ekrane

Jūs matote mano sofą, o aš matau tik tašką ekrane – ar tai tas pats?

Pats aš sofos nematau, nebūkit naivūs. Aš matau vilkiko buvimo vietą, degalų lygį ir ar durys buvo atidarytos. Jūs matote grafinį tašką žemėlapyje. Ar tai tas pats? Iš esmės taip – jei taškas juda Anglijos kryptimi, tikėtina, kad juda ir jūsų sofos. Bet mes matome ir temperatūrą puspriekabėje, durų būseną, kartais net svyravimus. Jūsų telefone to nematysi. Tai logistikos kontrolė, o ne realybės šou. Nors kartais, kai skambina nervuoti klientai, norėtųsi kameros tiesiai ant tos sofos.

Ar galiu gauti SMS, kai mašina kirto Lietuvos-Lenkijos sieną?

Kai kurios sistemos tai gali, bet aš ne fanas bereikalingų žinučių. Klientai taip užsipuola pranešimais, kad paskui skambina: „Ką reiškia šitas SMS?“ Realiai galima nustatyti geofence'us – virtualias tvoras – ir gausite žinutę: „Krovinys kirto sieną“, „Krovinys 50 km iki pristatymo Londone“. Bet dažniausiai mes to nedarome, nes žmonės pamiršta, kad užsisakė pervežimą, o paskui žiūri į telefoną 3 naktį ir sako: „Aš nenorėjau žinoti, kad jis Budapešte.“ Tai streso šaltinis. Paprasčiausiai atsiunčiame nuorodą su nuoroda (tfu, su nuorodą į žemėlapį) – ir viskas. Patikėkit, mažiau informacijos kartais reiškia daugiau miego.

Kas atsitinka, jei aš pamatau, kad mašina pasuko ne į Birmingemą, o į Glazgą – klaida, ar aš?

Tikriausiai klaida, bet ne jūsų. Būna, kad maršrutą pakeičia dėl eismo, kelio remonto arba vilkikas veža ne tik jūsų, bet ir dar trijų klientų daiktus. Tada maršrutas atrodo kaip kokio nors girtas voras. Aš pats esu matęs, kaip klientas iš Birmingemo pasiuto, nes mašina pasuko į Šiaurę. Pasirodo, pirmiau reikėjo pristatyti dalį krovinio Notingeme, o paskui grįžti atgal į jo gatvę. Logistika yra ne tiesė, o labirintas. Bet jei matote, kad taškas pajudėjo visiškai priešinga kryptimi be jokios priežasties, tada skambinkite mums. Kartais vairuotojas tikrai įveda neteisingą adresą navigacijoje. Buvę tokių atvejų.

Ar galiu pats paskambinti vairuotojui, jei matau, kad jis kelyje?

Aš jums nepatarsiu to daryti. Vairuotojai vairuoja didžiules mašinas, dažnai po 12–14 valandų per dieną, ir paskutinis dalykas, ko jiems reikia, yra penki skambučiai iš klientų, kurie klausia: „Kur mano dėžės?“ Yra buvę, kad klientas pats susirado numerį ir pradėjo bombarduoti. Rezultatas? Vairuotojas neišklausė navigacijos, praleido posūkį, ir pristatymas vėlavo dviem valandomis. Mes turime logistikos vadybininkus – tai yra mūsų darbas. Jūs mums paskambinate, mes paskambiname vairuotojui jums saugiu metu. Be to, ne visi vairuotojai moka angliškai arba lietuviškai, tai komunikacija gali būti… įdomi.

Programos, įranga ir kiek tai kainuoja

Ar reikia kokios nors specifinės programos, ar užtenka Google žemėlapių?

Jums nereikia nieko specialaus. Mes atsiunčiame nuorodą – paprastą, kaip Google Maps nuorodą – ir jūs atidarote savo naršyklėje. Kartais tai būna specializuota platforma, pavyzdžiui, TruckTrack arba panaši, bet ji veikia telefono naršyklėje be jokių diegimų. Google žemėlapiai čia nelabai padės, nes jie parodys tik paskutinę vietą, o ne realų judėjimą. Nors, jei pažiūrėti, kartais ir mūsų platforma veikia ne kaip gyvas vaizdas, o kaip kas 15 minučių atnaujinamas taškas. Aš nesu didelis IT specialistas, bet man atrodo, kad skirtumas tarp tos nuorodos ir Google yra tas, kad mes matome istoriją – kur mašina buvo vakar, užvakar, o Google parodo tik čia ir dabar.

Ar jūs naudojat tą „Fleet Complete“ ar ką nors panašaus, ar viskas sudėtingiau?

Buvome bandę „Fleet Complete“, bet dabar naudojame kitą sistemą, vardas man dabar iš galvos iškrito (keista, naudojom trejus metus). Yra daug platformų – nuo Teltonikos, Sunitel, dar kažkokios protingesnės. Svarbiausia ne pavadinimas, o ar veikia transliacija. Kelis kartus keitėme įrangą, nes vieni geriau veikė Skandinavijoje, kiti – Europoje. Į Angliją važiuojantys vilkikai turi turėti sistemas, kurios dirba ir keltuose, ir tunelyje. Ką aš bandau pasakyti – technologijų daug, bet rezultatas jums turi būti vienas: matote, ar jūsų krovinys pajudėjo iš Lietuvos ir ar artėja prie Mančesterio.

O jei aš neturiu išmaniojo telefono, ar galite paskambinti tiesiog?

Žinoma. Turiu nemažai tokių klientų. Atsiųname SMS ar skambiname du kartus per dieną – ryte ir vakare. Buvę, kad klientė turėjo tik mygtukinį telefoną, ir mes jai dvi savaites skambindavo dukra iš Kauno, o ji gyveno Liverpliuje. Stebėjimas realiu laiku yra patogus, bet jis nėra būtinas kaip deguonis. Jei žmogus be išmaniojo telefono perveža daiktus, mes tiesiog suplanuojame laiką tiksliau ir skambiname dažniau. Tai kartais net raminą, nes girdi žmogaus balsą, o ne žiūri į ekraną. Nors jaunesni klientai be telefono beveik nebūna. Nebent specialiai atsisako technologijų.

Kiek maždaug kainuoja toks realaus laiko stebėjimas – ar tai brangi prabanga?

Jei samdote komandą tarptautiniams perkraustymams, stebėjimas dažniausiai įskaičiuotas į kainą. Atskirai mokėti paprastai nereikia. Bet jei kalbate apie mažą krovinį – tarkim, vieną sofą – ir vežate su individualiu vežėju, tai gali kainuoti papildomus 20–40 eurų, arba jie gali to neturėti visai. Prabanga tai nėra, bet yra sąnaudos. Trackerio įrengimas, mokestis už duomenų perdavimą, platformos abonementas – kasmet viskas brangsta. Aš neturėčiau manyti, kad stebėjimas yra BMW lygio prabanga. Tai labiau normali paslauga, kaip žieminės padangos. Ne visada privaloma, bet saugiau. Klausykite, gal ir brangu, bet nervai tikrai pigesni. Aha, ir dar – klauskite iš anksto, nes būna, kad kaina staiga išlenda pačioje pabaigoje, kai viskas jau sutarta.

Anglijos siena, muitinės ir signalų šešėliai

Ar stebėjimas veikia, kai mašina yra keltuose tarp Kalė ir Doverio?

Keltuose GPS signalas yra silpnas arba jo visai nėra, nes metalinis korpusas daro savo. Sistema dažnai rodo paskutinę vietą prieš įvažiuojant į keltą. Jei kelyje yra mobilus internetas, kartais atnaujina buvimo vietą, kol dar yra Prancūzijos operatoriaus signalas. O kai atsiveria jūra – viskas, taškas stovi vietoje. Po to, kai vilkikas išvažiuoja Doverio terminale, gali praeiti 10–20 minučių, kol vėl „prisikabina“. Tai normalu. Jei jūsų stebėjimas realiu laiku rodo, kad mašina plaukia per Lamanšą kaip laivas – vadinasi, turite pažangią įrangą, kurios mes dar nenaudojame.

Ar muitinėje Anglijoje daiktai neišeina iš sistemos, ar aš vis tiek matau?

Muitinėje stebėjimas dažniausiai veikia, ypač jei patikrinimas atvirame plote. Bet kai kuriose Anglijos muitinės zonose dėl saugumo gali būti paprasčiausiai tankios metalinės sienos, kurios silpnina signalą. Tada sistema tiesiog rodo paskutinę žinomą vietą – kad mašina stovi tam tikru adresu. Aš ne iš karto pasakyčiau, ar taip bus būtent jūsų atveju, nes priklauso nuo to, ar tikrins fiziškai krovinį, ar tik dokumentus. Brexit viską apsunkino, ir dabar patikrinimų pasienyje tikrai daugiau. Buvę, kad mašina stovėjo Esekso pasienio poste keturias valandas, o klientas matė vieną tašką. Vairuotojas išvažiavo, ir vėl viskas atsinaujino. Tai nereiškia, kad sistema sugedo – tiesiog ten toks režimas.

Eurotunelyje GPS nerodys nieko – kaip tada žinoti, kur yra mano krovinys?

Čia vamzdis po Lamanšu tampa technologinėsniu šešėliu. Signalai neina per žemę 50 kilometrų, todėl visos sistemos nutyla. Jūs matysite, kad mašina įvažiavo į terminalą Folkestone'e, o kitas atnaujinimas bus jau Anglijoje. Kaip žinoti? Vairuotojas žino, kad važiuoja. Mes centre žinome, kad traukinys pajudėjo pagal grafiką. O jūs? Jūs tiesiog palaukite. Jei pradėsit kliaustis dėl tų 35 minučių – tai normalu. Aš pats kartais paskambinu vairuotojui, kai jis jau turėjo išvažiuoti tunelį, savo nuožiūra. Bet tai nebūtina. Jūsų baldai važiuoja greičiau nei daugelis automobilių magistralėje.

Kodėl kartais rodosi, kad mašina važiuoja 20 km/h greičiau nei leistina – vairuotojas skuba?

Oi, čia geras klausimas. Kartais sistemoje rodo greitį, kuris neatitinka realybės, nes GPS skaičiuoja tarp dviejų taškų per trumpą laiką. Pavyzdžiui, jei pirmas taškas užfiksuotas kalno viršuje, o antras – apačioje, sistema gali pagalvoti, kad vairuotojas lekia kaip beprotis. Buvę, kad klientas paskambino visai rimtu balsu: „Jūsų vairuotojas važiuoja 130 km/h Vokietijos kaimo kelyje!“ Realybė – jis važiavo 85, bet GPS taškai šoktelėjo per tunelį. O kartais vairuotojai tikrai viršija – neslėpsiu, taip būna, ypač vakarop, kai nori spėti į keltą. Bet dauguma rimtų įmonių turi greičio registratorius, ir per daug nepasukiosi. Bent jau ne su mūsų mašinomis. Ha.

Iš gyvenimo – keistenybės ir tikri patarimai

Koks buvo keisčiausias atvejis, kai klientas paskambino dėl stebėjimo?

Buvo prieš ketverius metus: klientas iš Bristolio skambino 3 valandą nakties, nes jo programėlėje rodė, kad mašina yra Maroke. Jis visiškam panikoje, nors realiai mašina miegojo prie Londono M25. Pasirodo, jis atsisiuntė neteisingą app'ą ir stebėjo kitą vilkiką, važiavusį į Afriką. Aiškinomės iki ryto. Supratau, kad žmonės kartais žiūri į stebėjimą labiau nei į savo vaikus. Kitas atvejis – moteris paklausė, ar gali pamatyti, ar jos katė kelyje rami. Atsakiau, kad trackeris ant katės nepritaisytas. Nebent ji labai specifinė. Nors, žinot, techniškai galima ir gyvūnui pakabinti mikročipą, bet čia jau visai kita paslauga.

Ar verta patikėti firmą, kuri sako, kad jų stebėjimas yra „kosmoso lygio“ ir „milimetrinis“?

Ne. Nevelkite. Kai kas nors sako „milimetrinis stebėjimas“ – bėkite. Rimtoje kompanijoje bus tiesmukas paaiškinimas: matysite kas keliolika minučių, kartais reikės palaukti tunelyje. O „kosmoso lygio“ dažnai reiškia, kad jie turi nuorodą į Google Maps. Buvome turėję konkurentų, kurie žadėjo „palydovinį vaizdą realiu laiku“, o realiai siuntė nuotrauką iš telefono kas dvi valandas. Šitą reikėtų vadinti ne stebėjimu, o dienoraščiu. Ne tikėkite burbuliukais. Geras vežėjas pasakys: „Taip, matysite, bus vėlavimų, bus šešėlių zonų, bus naktų, kai nieko nematysite.“ Tai yra sąžininga. Visa kita – rinkodaros triukai, į kuriuos nereikia velti savo nervų.

Ką reiškia, kai rodosi statusas „in transit“ jau ketvirtą dieną, nors turėjo būti rytoj?

„In transit“ yra pats bjauriausias statusas, nes jis reiškia tik tiek: daiktai kažkur yra kelyje. Tai gali reikšti, kad jie važiuoja per Vokietiją, gali reikšti, kad stovi pasienyje, o gali reikšti, kad vilkikas sugedo kur nors netoli Liuksemburgo, o vežėjas kol kas nenori to sakyti garsiai. Aš esu matęs, kai statusas nesikeitė 5 dienas, o pasirodo, kad buvo paprasčiausia logistinė klaida – data atnaujinta neteisingai. Bet buvo ir atvejis, kai puspriekabės stabdžiai sugedo, ir ji stovėjo 3 dienas remonto dirbtuvėse Olandijoje. Statusas buvo „in transit“. Tai tokia sąvoka, kuri ramina tik tuos, kurie nenutuokia, ką ji slėpia. Geriau skambinkite ir klauskite tiesiai, nei žiūrėkite į ekraną darkart.

Jei aš pats kraunu daiktus, ar galiu kokiu nors būdu žinoti, kada tiksliai manęs reikės Anglijoje?

Jei pats kraunatės, o mes vežame, tada stebėjimas padeda suplanuoti laiką. Matote, kad mašina artėja prie Doverio, ir galite susitvarkyti likusius reikalus. Bet nepulkite krauti paskutinę minutę, nes pasitaiko, kad keltas vėlavo, arba eilė prie uosto buvo keturių valandų. Aš paprastai sakau: stebėkite paskutines 200 mylių, o ne pirmas. Pirmas dienas vairuotojas gali stringti kur nors Lenkijoje, o jums reikės žinoti tiksliau paskutinį etapą. Žinoma, mes visada skambiname prieš pristatymą, bet stebėjimas realiu lauku suteikia kontrolės jausmą. Kad ir kaip ten bebūtų, žmogiškas faktorius visada svarbesnis nei taškas ekrane.

Ar jūs galite man garantuoti, kad stebėjimas tikrai veikia, ar yra salygų?

Aš negaliu garantuoti šimtu procentų, ir tie žino, kurie dirba šitą darbą ilgiau nei metus. Galiu garantuoti, kad mes įdėsime trackerį, kad sistema bus įjungta, kad jūs gausite nuorodą. Bet gamtos dėsniai, tuneliai, keltai ir elektronikos gedimai nepatenka į mano garantijų sąrašą. Apie 95 procentus laiko viskas veikia puikai. Likę 5 procentai – tai techniniai nesklandumai, kurie savaime išsisprendžia per kelias valandas. Aš pasirašinėsiu ant kiekvieno popieriaus, kad jūsų daiktai bus saugūs, bet kad GPS signalas bus amžinas – tai ne. Jeigu norite absoliučios garantijos, reikėtų važiuoti šalia vairuotojo. Ir net tada ryšys gali dingti mobiliajame, ypač Eurotunelyje.

Galų gale – ar stebėjimas relaksuoja, ar tik sukuria daugiau streso?

Aš manau, kad tai priklauso nuo charakterio. Buvo klientų, kurie atsikvošėjo tik kai viskas pristatyta, ir pasakė: „Aš tris dienas žiūrėjau į ekraną kaip užkerėtas, o galėjau dirbti.“ Kiti sako: „Pagaliau galėjau miegoti, nes mačiau, kad taškas juda Anglijos link.“ Asmeniškai aš pats norėčiau matyti, bet ne kasdešimt minučių. Kartą per dieną – patikrinu, ar nenuvažiavo į Italiją, ir ramu. Žmonės, kurie atnaujina puslapį nuolat, tik sukuria sau adrenaliną. Stebėjimas realiu laiku yra įrankis, ne pramogų parkas. Naudokit protingai ir nepamirškit, kad tas taškas žemėlapyje – dar ne jūsų gyvenimo kontrolės centras, nors taip ir atrodo.

Išvada

Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti apie krovinių stebėjimą kelyje į Angliją. Daugiau nei dvidešimt metų šiame versle išmokau, kad technologijos yra tik pagalbininkas, o ne pamaina sąžiningam žodžiui ir normaliai logistikai. Jei matote tašką žemėlapyje – puiku. Jei nematote – taip pat ne pasaulio pabaiga, ypač jei dirbate su patyrusiais žmonėmis. Krovinių kelio stebėjimas realiu laiku į Angliją yra puikus dalykas, bet nepamirškit, kad svarbiausia – kad daiktai atvažiuoja sveiki ir laiku, o ne kad telefono ekranas šviečia naktį.