Krovinių į Angliją gabenimas: saugumas nuo durų iki durų

Žinai, aš jau gal dvyliktą metą vežioju krovinius iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Mačiau viską – nuo idealiai supakuotų fortepijonų iki kartoninių dėžių, kurios byrėjo dar tik Kaune. Kai klientas klausia, ar daiktai tikrai saugiai pasieks Londoną, Birmingamą ar Glazgą, aš visada sakau: taip, bet tik jei viskas padaryta taip, kaip reikia. Krovinių į Angliją gabenimas nuo durų iki durų nėra raketų mokslas, bet reikia suprasti keletą dalykų, kuriuos čia ir bandysiu paaiškinti paprastai, be jokių rinkodaros gibiškų. Jei ką praleisiu – jūsų teise paklausti vėliau.

Kainos, sutartys ir pirmi žingsniai

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną, jei turiu maždaug 20 kubinių metrų daiktų?

Apytiksliai – tarp 800 ir 1400 eurų. Šiandien rinka įtempta, net aš stebiuosi. Prieš trejus metus buvo pigiau, dabar degalai ir keltai kandžiojasi. Kaina priklauso nuo mėnesio – rugpjūtis visada brangesnis. Ir nuo to, ar gabenate baldus, ar plazmą su motociklu. Kartais klausia „o gal pigiau?“ – gal, jei palauksite dvi savaites, bet sandėlys kainuoja. Aš linkęs nieko nežadėti, kai nėra realaus pagrindo.

Ar galiu mokėti dalimis, ar reikia visos sumos iš karto?

Paprastai imame trisdešimt procentų užsakant, likutis – prieš pakraunant. Žinau įmonių, kurios prašo visko iš karto, bet aš to nelaikau sąžininga. Neseniai panevėžietis norėjo mokėti tik Londone. Pasakiau – neatpažįstu tavęs, reikia simbolinio užtikrinimo. Jis supyko, paskui atsiprašė. Ne visi mumis pasitiki iš karto, bet pamatę, kad vežame jau dešimt metų, žiūri kitaip. Suprantu abu puses.

Ar brangiau, jei kraustausi ne iš Vilniaus, o iš kokių Šiaulių?

Šiauliai – dar nieko, dažnai pravažiuojam. Bet jei sodyba prie Šventosios arba Žemaitijos žvyrkelis – tada papildomi kilometrai renkasi. Kartais žmonės to nesusivokia, kad dvylikos metrų vilkikas neįvažiuos į kiemą. Tada reikia shuttle paslaugos – mažesnės mašinos iki didžiojo furgono. Tai šimtai papildomų. Ai, beje, Šiauliuose žiemą orai prastesni, kartais priekaboje stinga. Geriau jau iš miesto centro išvažiuoti.

Pakavimas ir paruošimas

Ar jūs pakuojate, ar turiu tai daryti pats?

Mes galime, bet jei pats darote – darykite gerai. Buvo atvejis – moteris supakavo porcelianą į laikraščius. Laikraščiai. Dabar tos lėkštės kaip dėlionė. Siūlome burbulinę plėvelę, kartoną, kampuočius. Kainuoja, taip, bet sugadinta šaldytuvo durelė kainuoja kur kas labiau. Klientai sako „aš pats“. Tada prašau pasirašyti, kad nepriimu atsakomybės. Atrodo griežta, bet kitaip neišeina. Pakavimas pats svarbiausias, nors atrodo lyg suprantamas dalykas.

Ar reikia ardyti baldus?

Geriausia – ardyti. Bet jei neturite įrankių arba kantrybės... tada priklauso. Mūsų vaikinai padeda, bet ne meistrai (nors kartais taip jaučiamės, kai išnešame sofą pro langą). Jei lova tampa keturiom dalim, tilps lengviau. Neardytas kampas ryja vietą, o vietą mokame. Vienas klientas pamiršo, kad jo lova netelpa pro duris Bristolyje. Teko kviesti vietinį stalių. Brangiau nei pervežimas. Tad ardykite, matuokite, galvokite apie pabaigą iš karto.

Kaip ženklinti dėžes, kad Anglijoje būtų paprasčiau?

Rašykite didelėmis raidėmis aiškiai. Ne su pieštuku, o markeriu. „Virtuvė“, „Miegamasis“, „STIKLAS“. Buvo vaikinas, kuris žymėjo kiekvieną dėžę „į kairę“. Niekas nesuprato, ką tai reiškia. Londone laiko nėra spėlioti. Nepažymėta keliauja į sandėlį, paskui klientas pats rausiasi. Ir nepalikite tuščių tarpų viduje – daiktai juda kelyje, būna posūkių. Būna ir duobių. Viena dėžė gali pražudyti kitą, jei nepripildyta.

Kas vyksta kelyje

Ar daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar bus perkeliami kitur?

Jei pilnas furgonas – taip, tiesiai. Jei dalinis krovinys – gali būti perkeliami per sandėlį Olandijoje ar Belgijoje. Tai normalu. Nuo durų iki durų nereiškia, kad vilkikas kaip taksi važiuoja tik pas jus. Aš visada paaiškinu tai iš anksto. Vienas klientas galvojo, kad daiktai nesimaišo su kitais. O mes vežame kolektyvinius – kitaip būtų neįperkama. Solo kaina dviguba. Tai balansas tarp kainos ir komforto, reikia suprasti.

Kaip žinosiu, kur yra mano krovinys?

Daugelis turi GPS, bet mes kol kas siunčiam žinutes: „išvykome“, „prie Lenkijos“. Kai kurios įmonės turi appsus, mes – WhatsApp ir skambučius. Buvo atvejis, kai vairuotojo telefonas dvi paras neišsikraudavo. Klientas galvojo, kad pavogėm baldus. Nieko nepavogėm – vairuotojas tiesiog užmiršo įkroviklį. Žmogiška. Aš paskambinau iš kito numerio. Kartais taip būna. Svarbu, kad daiktai važiuoja, o ne telefonų baterijos.

Ar keltai saugūs daiktams?

Lamanšo keltai normalūs, didelių bangų nebūna. Bet tie, kurie krauna, skuba. Kartais dėžės padedamos šiek tiek... keistai. Mes fiksuojame krovinius taip, kad net staigus stabdymas nieko nepajudintų. Jei turite ypač trapių daiktų – pakuokite kaip žmonės, ne kaip eksperimentą. Ten vėjas, ten skuba. Dažniausiai viskas gyvi. Nežinojau kaip tiksliai pasakyti (tiesiog saugokitės vaikų kambario stiklo), bet keltai patikimesni nei kitos dalys.

Kas jei vėluoja dėl oro?

Oras nekontroliuojamas. Buvo sausį vėtra prie Varšuvos – stovėjom aštuonias valandas. Klientas laukė Londone, aš paskambiniau – neatvyksiu laiku. Jis supyko, aš irgi, bet susitarėm. Tokie dalykai. Sutartyse yra force majeure, bet retas kas skaito. Svarbiausia drausti krovinį. Apie draudimą turiu pasakyti atskirai (tikiuosi nepamiršiu). Planuokite lanksčiai – jei skuba, užsakykite savaitę anksčiau. Anglijoje oras keičiasi greitai.

Popieriai, muitinė, draudimas

Ar reikia papildomų popierių po Brexit?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia pakavimo sąrašo anglų kalba – inventory list. Nurodyti vertę, paskirtį. Jei daiktai naudoti daugiau nei metus – muito neturėtų būti. Bet jei randamas naujas televizorius be dėžės – muitininkai paklaus. Padedu užpildyti CMR. Prisipažinsiu – taisyklių tiek pakeitimų, kad aš pats kartais skambinu į agentūrą pasitikslinti. Nes jei suklysi, gali savaite stovėti Doverio sandėlyje. O ten brangu.

Ką daryti su draudimu – ar tai būtina?

Būtina. Kaina – apie pusę iki vieno procento vertės, minimaliai penkiasdešimt eurų. Žinau įmonių, kurios sako „esame apdrausti“, o kai įvyksta – paaiškėja, kad draudimas galioja tik gaisrui, o ne įbrėžimui. Aš darau CMR ir All Risk, jei vertė didelė. Londone kartais sugedęs keltuvas reiškia, kad baldus tenka tempti laiptais. Įbrėžimai pasitaiko. Draudimas padengė. Be jo klientas liktų ant ledo. Tai ne vieta taupyti, nors daug kas bando.

Ką rašyti pakavimo sąraše?

Nerašykite „dėžė su stuffu“. Anglijos muitininkai to nemėgsta. Rašykite „household goods, used“, „clothing“. Buvęs klientas rašė „miscellaneous“ prie dešimties dėžių. Doverio poste jie atidarė visas. Jei vertinga – deklaruokite tiksliai. Nemanykite, kad mažindami vertę laimėsite. Vienas rašė šaldytuvui dešimt eurų. Pažiūrėjo įtariai. Būkit sąžiningi. Aš čia dešimt metų kartoju tą patį, o klientai vis dar galvoja, kad tai biurokratinis žaidimas. Ne, tai realus patikrinimas.

Problemos, kurių niekas neprisipažins

Ką daryti, jei atvykus daiktai sudaužyti?

Fotografuokite prieš pasirašydami. Viską. Jei pasirašėte „gauta tvarkingai“ – viskas, jūsų bėda. Aš visada sakau: atidarykite dėžes prieš išvažiuojant vairuotojui. Buvo – stiklinis stalas sutrupėjęs. Klientas pasirašė, paskui kaltino mus. O kaip aš galiu padėti, jei užtvirtino, kad gerai? Žmonės skuba, nori baigti. Neskubėkite. Namuose Anglijoje turėsite laiko. Kai kurios įmonės vengia tokių pokalbių. Aš – ne. Geriau atvirai, nors ir nemalonu.

Ką reiškia, kai įmonė žada viską gerai be sutarties?

Tai reiškia bėkite. Buvo viena įmonė iš Šiaurės Lietuvos (neminėsiu pavadinimo). Žadėjo kainą telefonu, sutarties nesiuntė. Atvažiavo pasiimti – kaina padvigubėjo. Klientė išėjo į kiemą, apsiverkė, paskambino man. Aš atvažiavau tik po trijų dienų, nes buvau užimtas. Bet svarbiausia – niekada nevežinkite be raštiško patvirtinimo. Ne dėl to, kad aš teisininkas, bet Anglijoje, kai tavęs niekas nepažįsta, popierius – vienintelis draugas. Blogų vežėjų yra.

Ar daiktai gali visam laikui dingti?

Teoriškai gali, bet praktiškai – retai. Dingsta dažniau pas perpirkėjus, kurie parduoda jūsų užsakymą trečiai įmonei, o ta – dar kitai. Aš dirbu su savo vaikinais, pažįstu juos metų metus. Dažniausiai dingsta dėl adreso klaidos – pvz., „East Street“ vietoj „West Street“. Buvo toks atvejis Mančesteryje. Radome po dviejų dienų, nes kaimynas pasiėmė saugoti į garažą. Anglijoje kaimynai kartais geresni nei paštas. O šiaip labiau bijau subraižymų nei prapuolimo.

Kas atsakingas, jei sugeda vilkikas ir reikia perkrauti?

Vežėjas. Jei jis tikras. Sutartyje turi matytis – atsakomybė iki durų Anglijoje. Buvo Belgijoje, sugedo pusašis. Teko kviesti techninę pagalbą, o daiktus perkelti į kitą vilkiką. Klientas to net nepajuto, tik vėlavo pristatymas šešias valandas. Bet mačiau įmonių, kurios tokiu atveju ima papildomus pinigus. Už ką? Už savo sugedusią mašiną? Absurdas. Aš neimu. Kolegos protingi irgi neima. Jei taip atsitiks – skambinkite man, nors ir naktį.

Pristatymas Anglijoje ir smulkmenos

Ar pristatote tiesiai į butą Londone, jei ten nėra liftų?

Pristatome iki adreso. O jei ten trečias aukštas be lifto... aš turiu pasakyti, kad vyrai nėra Halkai. Brixtone klientė tikėjosi, kad mes vieni iškrausime aštuoniasdešimties kilogramų seifą. Per siaurus laiptus. Neištempėm. Teko kelti per langą, bet langas per mažas. Galų gale palikome salėje. Aš pasakiau – kitą kartą praneškite, kai tokie monstrai. Mes norim padėti, bet stuburas vienas. Anglijos centre laiptinės siauros, durys mažos.

Kaip pasiruošti pristatymo dienai Londone?

Reikia parking vietos. Londonas – košmaras, jei neturite kur pastatyti dvylikos metrų mašinos. Jei siaura gatvė – praneškite iš anksto, turime įvairaus dydžio furgonus. Atsistokite prie durų, nes požeminiuose parkinguose telefonai neveikia. Ir atsispausdinkite sąrašą dėžių. Atrodo paprasta, bet po dešimties valandų kelyje jūs nenorite tikrinti. Iš pirmo žvilgsnio viskas lengva, kol nepradedi aiškintis su vietiniais dėl parkavimo. Anglijoje baudos kandžiojasi kaip vapsvos.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais Londone, ar tik internetu?

Galima, bet retas vairuotojas nori temptis tūkstantį svarų sterlingų kišenėje po Londoną. Aš patarčiau pavedimą arba kortele. Kai kurie paima grynuosius, bet duokit tikslią sumą, nes skaičiuoti valiutos kursus vairuotojui važiuojant... nelengva. Buvo Noting Hale (ar kaip ten, tas rajonas vis kitai tariasi) – klientas davė eurų, o reikėjo svarų. Valandą stovėjom prie durų ir skaičiavom. Neefektyvu. Geriau sutvarkykite prieš savaitę. Aš pats moku už degalus kortele, taip paprasčiau.

Ar galima rinktis konkrečią savaitę, jei turiu griežtą nuomos sutartį?

Žinoma, bet užsisakykite bent prieš dvi–tris savaites. Ypač jei tas savaitgalis – paskutinis mėnesio. Tada VISI nori važiuoti. Turėjau klientą, kuris skambino pirmadienį – reikėjo penktadieniui. Negalėjau, nes mūsų vilkikas buvo Prancūzijoje. Jis supyko, paskambino konkurentams, o po to vėl man – nes konkurentai neatsiliepė. Internete jie egzistuoja, o realiai – nieko. Paėmiau kitą savaitę. Anglijoje nuomos sutartys baigiasi dažnai prieš mėnesio dvidešimtąją, tai tos datos konkurencingos.

Koks blogiausias dalykas, kurį žmonės pamiršta kraustydamiesi į Angliją?

Kad Anglijoje kištukai kitokie. Rimtai. Daiktai saugiai atvyksta, o tada kiša lietuvišką šaldytuvą į anglišką rozetę su pigiu adapteriu ir klausia, kodėl kibirkščiuoja. Aš ne elektrikas (mano žmona sako, kad aš net lemputę blogai pakeičiu), bet žinau – įtampa ten 230V, daiktai veikia. Bet kištukas kitoks. Ir šaldytuvai, kai guli ant šono, turi pastovėti dvidešimt keturias valandas prieš įjungiant. Pamiršta. Apie krovinį kalbėjom, o tai svarbiau nei atrodo. Buvęs klientas sudegino dulkių siurblį pirmą dieną. Naujasis lagaminas.

Ar verta gabenti viską, ką turiu, ar geriau pirkti naują Anglijoje?

Ne. Jei IKEA komoda – nepigiau vežti nei nusipirkti Tottenham'e. Jei senelio darbo stalas – taip, nebebus tokio. Aš patarčiau: išvardinkite daiktus, kurie turi emocinę vertę. Viską kitą – parduokite, padovanokite. Krovinių į Angliją gabenimas turi prasmę, kai vežate gyvenimą, ne šlamštą. Buvo toks jaunuolis, kuris gabeno dvylika maišų drabužių parduoti vinted Anglijoje. Kur Vinted ir taip veikia. Tik pakračiau galvą. Neapsimoka. Verčiau palikite tai, kas neskaudės širdies, ir atsivežkit būtiną.

Ar galiu gabenti augalus ir maistą?

Augalus – taip, bet rizikinga. Žiemą priekaboje gali užšalti, nors kartais padedame šalia variklio skyriaus, bet čia jau loterija. Šviežias maistas – draudžiamas. Sausus produktus – galima, bet muitininkai kartais tikrina, ypač keltuose per Dieppe. Jei randa dešrų, gali greitai pasidaryti nemalonu. Aš patarčiau – maistą pirkti Anglijoje. Ten Tesco atidaro anksti, yra lietuviškų parduotuvių Barking'e arba Redbridge. Neverskite vilkiko šaldytuvu. Buvo klientas, vežėsi pilną šaldytos mėsos. Doveri kilo problemų. Nežinau, kam to reikia.

Išvada

Krovinių į Angliją gabenimas nuo durų iki durų gali būti paprastas, jei žinote, ko klausti ir ko tikėtis. Aš per šitą dešimtmetį supratau, kad didžiausia saugumo garantija – sąžiningumas iš abiejų pusių ir geras pakavimas. Nepasitikėkite tais, kurie žada auksą ant žalio medžio. Ir nepamirškite – Anglija nėra pasaulio galas, ten irgi gyvena normalūs žmonės, kurie laukia jūsų daiktų. Tik pakuokite gerai. Ir nepamirškite kištukų adapterių.