Krovinių gabenimo į Angliją mikroautobusais įkainiai – ar tikrai palankūs?

Į Angliją, ypač į Londoną, dažnai skambinėja lietuviai ir klausia apie perkraustymus. Aš šitame reikale jau dvidešimt ketvirti metai, jei gerai suskaičiavau – nuo tada, kai dar važinėdavome be tų dabartinių kalvarijų su pasieniečiais. Dabar visi sako: krovinių gabenimo į Angliją mikroautobusais įkainiai yra palankūs, pigiau nei didelė mašina, greičiau nei siuntų tarnybos. Ir iš dalies taip yra. Bet jei jūs manote, kad tai tiesiog išsikraustymas į kitą miestą tik brangesnis – klystate. Čia yra daug sluoksnių, kuriuos smulkiai aptarsiu, nes, tiesą sakant, niekas kitas jums taip nepaaiškins, kaip žmogus, kuris matė, kaip klientas verkdavo prie Doverio uosto.

Iš pradžių – realybė, ne pažadai

Kiek maždaug kainuoja perkraustyti dviejų kambarių butą į Londoną mikroautobusu?

Na, štai ir pirmas klausimas, kurį girdžiu bene kasdien. Pilnas kraustymas iš Vilniaus į Londoną, jei turite baldus, buitinę techniką ir apie dvidešimt penkis kartonus, dažniausiai svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Viskas priklauso nuo to, ar turime tuo metu mašiną laisvą maršrute, ar tai bus specialus reisas. Jei turite tik lagaminus ir dvi dėžes – kainą galima nuleisti ir iki keturių šimtų, bet tada jau kalbame ne apie pilną perkraustymą, o greičiau apie siuntų gabenimą. Kainos tikrai nėra kosminės, bet ir neužkalsite visko už šimtą eurų, nebent turite labai gerą draugą su tuščia bagažine.

Ar mikroautobusu visada pigiau negu samdyti vilkiką?

Ne, ir tai yra didžiausias mitas. Prieš penkerius metus turėjau klientą Kaune, kuris pasakė: „Bob, aš noriu vilkiko, bet tu pasiūlyk mikroautobusą, nes skaičiau, kad įkainiai palankesni.“ Paaiškėjo, kad jo krovinys – penkiolika kubinių metrų. Vilkikas būtų paėmęs viską vienu sykiu, o mikroautobusui prireikė dviejų reisų. Galutinė suma buvo didesnė negu vilkiko. Taigi jei turite didesnį butą ar namą, mikriukas nėra magija. Jis palankus, kai turite mažesnį kiekį, iki dvylikos-keturiolikos kubinių metrų. Tada jis manevringas, greitesnis per miestą ir ne toks baisus kuro sąskaitai.

Kodėl viena įmonė sako 600, kita – 1100 eurų už tą patį maršrutą?

Čia jau atsiduriame toje zonoje, kur reikia ausų nekramtyti. Pigiausia pasiūla dažnai reiškia: tik važtaraščio kaina be nieko. Be kuro antkainio, be keltų bilietų, be pagalbos kraunant. Kai kurios įmonės apskritai neturi licencijos vežti tarptautiniu maršrutu ir vilkikais jiems tik pamišę svajonėse. Mes matėme atvejų, kai klientas susimokėjo šeši šimtai, o paskui vairuotojas užsiprašė dar du šimtus grynaisiais „už papildomas išlaidas“. Jei matote kainą, kuri skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Klauskite, ar į kainą įtrauktas draudimas, keltas ir kuro mokestis.

Kodėl rugpjūtį ir rugsėjį kaina šokteli aukštyn net ir paprastam gabenimui?

Rugpjūtis ir rugsėtis – pragaras. Studentai, šeimos prieš mokslo metus, visi skuba vienu metu. Praėjusį rugsėjį turėjome tris perkraustymus į Birmingemą per vieną savaitę, o ketvirtam klientui, skambinusiam iš Panevėžio, jau turėjau pasakyti „ne“, nes nebuvo nei mašinų, nei vairuotojų. Tuo metu kainos būna aukštesnės ne dėl godumo, o dėl to, kad išteklių trūkumas diktuoja rinką. Jei galite persikelti į vasario mėnesį – darykite tai. Kainos gali kristi ir penkiolika ar dvidešimt procentų. Bet suprantu, kad darbai ir mokslai diktuoja kitus terminus.

Kas įeina į kainą, o kas slepiasi smulkiajame šriftuke

Ar kuro kainos šiais laikais labai keičia galutinę sumą?

Keičia, ir dar kaip. Maršrutas Vilnius–Londonas yra apie du tūkstančius du šimtus kilometrų. Mikroautobuso sąnaudos yra apie aštuoniolika–dvidešimt litrų šimtui kilometrų. Kai kuras pašoka dešimt centų, visas reisas pabrangsta ženkliai. Tiesą sakant, dabar jau nebeturiu galvoje tikslios formulės... ne, žinote, dėl to nereikia jaudintis, tiesiog klauskite, ar kaina fiksuota. Jei taip – jums nesvarbu, ar dyzelis kainuoja pusantro euro, ar du. Bet jei kaina „plius kuras“ – geriau turėkite rezervo kišenėje.

Ar keltas per Lamanšą visada įskaičiuotas į pasiūlymą?

Ne visada, ir tai erzina. Keltai Doveris–Kalais dabar kainuoja nuo šimto iki šimto aštuoniasdešimt eurų už mikroautobusą, priklausomai nuo aukščio. Mūsų Sprinteriai paprastai lenda po ta riba, bet kartais klientas prikrauna taip, kad pakabą nusileidžiame, o aukštis vis tiek per didelis. Tada kaina šokteli. Kai kurios įmonės rašo „kaina nuo“, o į keltą žiūri atskirai. Aš asmeniškai renkuosi skaidrumą: pasakau pilną sumą su visais mokesčiais. Dar gerai užsikrauti termoso kavos, nes kelte kainos tokios, kad oho. Bet tai jau kitos temos.

Ar reikia mokėti daugiau, jei reikia pagalbos laukiant išnešti daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Taip, ir tai labai svarbi eilutė sąskaitoje. Daugelis mano, kad jei jau moka už pervežimą – vairuotojas bus ir krovikas. Ne. Jei reikia nešti be lifto, ypač sunkius baldus, mes skaičiuojame papildomas valandas. Kartais klientas sako: „aš pats padėsiu“, bet po trijų aukštų supranta, kad sofos kampas nepralenda pro duris. Bukite sąžiningi dėl aukšto, lifto ir atstumo iki kelio. Nes jei vairuotojas stovi penkias valandas, o jūs bandote vieni išnešti spintą – kažkas sumoka už tą laiką. Dažniausiai tai būsite jūs.

Krovinys, dokumentai ir kam tai rūpi

Ar galiu prisikrauti lietuviškų dešrų ir sūrių į Angliją?

O Dieve, šitas klausimas. Po Brexit viskas pasikeitė. Gyvūninės kilmės produktai – kategorinis draudimas. Turėjome klientą, kuris norėjo vežtis rūkytą dešrą į Mančesterį „broliui gimtadieniui“. Muitinėje ją konfiskavo be jokių sentimentų. Kartais žmonės klausia apie džiovintus grybus – na čia jau ne gyvūlinė, bet aš tiksliai nežinau, kaip dabar su fitosanitariniais... geriau to nedaryti. Jei įtariate, kad daiktas gali kvepėti problemomis – palikite jį mamai. Arba paskambinkite ne mums, o tiesiai muitinei, mes čia ne visada žinome visus atsakymus šimtu procentų.

Ar galiu vežtis augalų – priežiūros, fikusų ir panašių?

Augalai reikalauja fitosanitarinių pažymėjimų. Bet štai kur bėda: kartais žmonės prisikrauna ne tik fikusų, bet ir žemės vonioje įmautoje sode surinktą, nes „čia tik truputis žemių, kas čia tokio“. Tada pasienyje bėdos. Buvo atvejis, kai klientas vežėsi dviratį, ant kurio pedalių liko molio iš Lietuvos miškų. Pasieniečiai užsispyrė. Dabar mes tikriname visus dviračius ir batus prieš kraunant. Tikrai. Tai nėra pokštas. Kai kurios blogos įmonės šito netikrina, vairuotojas bando prasmukti, ir tada visi stovi po šešias valandas.

Kiek tikrųjų telpa į tą mikroautobusą – koks realus tūris?

Mūsų ilgieji Sprinteriai teoriškai turi keturiolika–penkiolika kubinių metrų. Bet gyvenime niekada nepakrausite penkiolikos, jei neturite idealių kubinių dėžių. Sofa, lova, spinta – jie palieka tuščius kampučius, kuriuos neįmanoma panaudoti. Realiai gausite dešimt–dvylika kubinių metrų. Turėjome matematikos mokytoją klientą, kuris pats viską apskaičiavo milimetro tikslumu ir galiausiai... ne, spinta netilpo. Matematika čia neveikia taip, kaip Jūsų svetainės skaičiuoklėje. Būkite pasirengę, kad realus tūris yra mažesnis, ypač jei daiktai neįpakuoti.

Kas nutinka, kai daiktai netelpa į mašiną, kuri jau stovi kieme?

Tikra istorija iš praėjusių metų, Ukmergė. Atvažiuojame, žiūrime – spinta, kurią klientas pamiršo paminėti telefonu, tiesiog netelpa. Ką daryti? Yra keletas variantų: palikti daiktą (klientas pyksta), užsakyti antrą reisą (labai brangu), arba bandyti spausti kaip sardines. Mes pasirinkome sąžiningumą: pasakėme, kad antras reisas kainuos papildomai. Klientas galiausiai sutiko palikti spintą kaimynams. Negražu, bet taip būna. Todėl visada prašome foto arba vaizdo įrašų prieš pateikiant galutinį pasiūlymą. Viskas, kad nepatirtumėt nemalonių staigmenų.

Kelyje, pasienyje ir kitos sąskaitos

Ar reikia mokėti muito mokesčių asmeniniams daiktams?

Po Brexit viskas apsiverčiau aukštyn kojom. Anglijoje dabar reikia užpildyti TOR1 formą, jei vežatės asmeninius daiktus persikraustymui. Daugelis įmonių, netgi šiuo metu veikiančių, apsimeta, kad niekas nepasikeitė. Melas. Jei neturite šitos formos arba dokumentų, įrodančių, kad kraustotės gyventi, muitinė gali prisikabinti. Jie ne visada to daro, bet gali. Mes teikiame konsultacijas kaip padaryti, bet galutinė atsakomybė – jūsų. Būkite atsargūs su firmomis, kurios sako „nieko nereikia, mes viską sutvarkysim“. Taip nebūna. Jie meluoja arba rizikuoja jūsų daiktais.

Kiek kainuoja keltas ir ar tai didelė eilutė biudžete?

Grįžtant prie Doverio–Kalais kelto. Įprastai tai šimtas–šimtas penkiasdešimt eurų į vieną pusę. Jei planuojate pilną perkraustymą, skaičiuokite du šimtus trisdešimt eurų į abi puses, nors retai kuriuo atveju mikroautobusas tuščias grįžta – dažnai parsiveža kitą krovinį arba dalinį krovinį. Tai vadinama grįžtamuoju kroviniu ir tai leidžia mums pasiūlyti šiek tiek mažesnes kainas. Bet ne visada pavyksta sujungti maršrutus tobulai. Kartais grįžtame tušti per Olandiją ir tenka stabtelti valandėlę... ne, palaukit, iš tikrųjų tą savaitę mokesčiai ten buvo pasikeitę, nebežinau tiksliai. Geriau nesakysiu, nes nenoriu meluoti.

Ar pasienyje būna baudų ir dėl ko?

Taip. Praėjusiais metais turėjome reisą, kai klientas prisidėjo dar keturias maišas prieš pat išvažiuodamas iš Kauno. Bagažinė nusileido, bet bendras svoris viršijo leistiną du šimtais kilogramų. Doverio pasieniečiai pasodino mus keturioms valandoms, skyrė baudą vairuotojui. Klientas, žinoma, pyko ant mūsų, nors pats kaltas. Jeigu vairuotojas sako, kad nebetelpa – klausykite. Yra techninės ribos, kurios nėra aiškinamos per derybas. Baudos, prastovos, papildomas laikas – visa tai kainuoja. Geriau perkraukite lagaminą, nei mokėkite šimtus eurų po to.

Ką daryti, jei vilkstinė sustoja Doverio uoste dėl aštuonių valandų eilės?

Nieko. Rimtai. Tai oro sąlygos, keltų gedimai, pasieniečių darbo tempai. Praėjusį mėnesį stovėjome aštuonias valandas dėl audros. Klientas iš Bristolio skambino kas pusvalandį. Aš sėdėjau biure Vilniuje ir negalėjau padaryti nieko, išskyrus siuntimą „dar palaukite“. Būkite psichologiškai pasiruošę, kad kelionė trunka ne dvidešimt keturias valandas, o trisdešimt dvi. Tai ne autobusas, kur važiuoji savo malonumui. Tai logistika. Atveškite vandens, užkandžių ir kantrybės. Skambinėti vairuotojui kas dešimt minučių nėra prasmės, jis taip pat nevaldo jūros.

Kaip rinktis ir kur nesuklupsite

Ar verta derėtis dėl krovinių gabenimo į Angliją mikroautobusais kainos?

Derėtis visada galima, ypač jei jūsų datos lanksčios. Jei sakote, kad galite išvykti bet kurią savaitės dieną – mes galime įmontuoti jus į jau suplanuotą maršrutą ir pasiūlyti dvidešimt–trisdešimt procentų nuolaidą. Bet buvo ir taip: prieš dvejus metus nuleidau kainą klientui iš Klaipėdos, o paskui pamiršau, kad keltų tarifai tuo metu pašoko. Dirbau beveik nemokamai tą savaitę. Taigi derėkitės su saiku. Mes norime padėti, bet verslas yra verslas. Ir jei kaina krenta žemiau tam tikros ribos – kokybė krenta kartu. Tai nebūtinai reiškia vagystę, bet gali reikšti skubotą pakrovimą, mažiau dėmesio.

Ar saugu rinktis „pigiausią“ pasiūlymą iš internetinio skelbimo?

Aš neatsakinėsiu už jus, bet aš pats to nedaryčiau. Būna tokių „vežėjų“, kurie pasiima du šimtus eurų užvežti daiktus, o paskui dingsta su visu kroviniu į orą. Arba veža be draudimo, be licencijos, be jokio sutarties. Teisiškai jūs tada be rankų. Žinoma, yra ir sąžiningų individualių vežėjų, aš pažįstu kelis. Bet statistiškai rizikinga. Mes turime visus EU licensing, draudimą, CMR. Pigiausia pasiūla retai juos turi. Kai kurios blogos įmonės apskritai veža jums daiktus kontrabandos slėptuvėje, po grindimis. Rimtai. Buvau matęs.

Kur dar slepiasi tos nemalonios papildomos kainos?

Londono centras. Parkavimas. Zone įėjimas. Jei perkraustome į patį Londoną, o ne į Harrow ar Croydon, ten dažniausiai yra kur pastatyti. Bet jei Hampstead ar Kensington – ten parkavimo vietos nebėra arba jos kainuoja dešimt svarų per valandą. Kartais reikia dviejų mašinų stovėjimo vietų arba mokėti PCN baudą. Laiptai be lifto – jau minėjau. Laukimas, jei vėluojate atidaryti duris. Jei vairuotojas stovi pusantros valandos lauke – jis skaičiuoja. Kiekviena tokia situacija prideda dešimt–penkiolika eurų. Geriau viską pasakyti iš anksto, kad nesinervintumėte vėliau.

Ar reikia atskiro draudimo daiktams?

Standartiniai perkraustymai turi CMR draudimą, bet limitai skiriasi. Paprastai tai dvidešimt tūkstančių eurų už visą krovinį... oi, ne, atsiprašau, ne už kubinį metrą, o už visą vežimą. Kai kurios vertingesnės elektrinės gitaros ar kolekcinės taurės gali viršyti vieneto limitą. Tada verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Aš nesu draudimo agentas, todėl tiksliai nepasakysiu, ar jūsų senelio laikrodis patenka – geriau pasitarkite su savo draudiku. Bet dažniausiai standartinis paketas apima buitinius daiktus be problemų. Tiesiog neturėkite vertingiausių daiktų atviroje dėžėje.

Kokias klaidas daro žmonės, patys pakuodami daiktus?

Jie naudoja juodas šiukšlių maišus. Rimtai.