Kaip rasti geriausią perkraustymą su surinkimu į Angliją?

Įvadas

Kai klausiama, kaip rasti geriausią perkraustymą su surinkimu į Angliją, aš visada pradedu ne nuo kainos. Aš šį darbą matau jau 20+ metų, todėl žinau: pirmas klausimas nėra „kiek“, o „ką tiksliai kraunam“. Pradedu nuo to, kiek turite baldų, ar juos reikia išrinkti, koks aukštas butas, ar Anglijoje bus liftas, ir ar dokumentai sutvarkyti. Po Brexito čia prasideda daug painiavos, o žmonės dažnai supranta, kad „pervežimas“ nėra tas pats, kas „perkraustymas“. Todėl prieš renkantis įmonę, svarbu matyti visą kelią: kas išrenka, kas pakuoja, kas važiuoja, kas sutinka krovinį Anglijoje ir kas surenka baldus vietoje. Jei norit greitai peršokti prie kainos ir terminų, galite, bet pirmiau perskaitykit bent rizikas.

DUK: kaina ir terminai, kai ieškote perkraustymo su surinkimu į Angliją

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas Lietuva–Anglija?

Per pastaruosius metus mačiau nuo maždaug 900 € už dalinį krovinį iki 3500–4500 € už atskirą automobilį, bet tai labai grubiai. Jei turite vienkombutį ir 8–12 m³, kaina dažniausiai bus mažesnė nei šeimai su 25–35 m³ baldų. Į kainą gali įeiti pakavimas, du darbuotojai, išrinkimas, vežimas iki sandėlio, CMR ir pristatymas. Bet „iki durų“ ne visada reiškia „į trečią aukštą be lifto“. Tas trečias aukštas Mančesteryje kartais kainuoja kaip maža šventė.

Kokios kainos už perkraustymą su surinkimu į Angliją atrodo realios?

Realiai žiūrint, sąžiningas pasiūlymas dažniausiai turi atskiras eilutes: išrinkimas, pakavimas, transportas, draudimas, dokumentai, Anglijos pristatymas ir surinkimas vietoje. Dalinis krovinys gali būti apie 900–2200 €, priklausomai nuo tūrio. Atskiras automobilis dažniausiai brangesnis, ypač jei važiuojate į Londoną, Birmingamą ar toliau į Škotiją. Jei kas nors siūlo viską „labai pigiai“ be sąmatos, aš jau tempiu stabdį. Pigiau nebūtinai reiškia geriau, o kartais reiškia tiesiog mažiau atsakomybės.

Kodėl vieni siūlo 900 €, kiti 2800 €?

Kaina skiriasi, nes vieni skaičiuoja tik vairuotoją ir vietą fūroje, o kiti daro pilną grandinę. Vienas gali turėti savo sandėlį Kente, kitas perduoda krovinį trečiai įmonei, trečias tiesiog nori užpildyti tuščią furgoną. Blogas variantas prasideda tada, kai pasiūlymas gražus, bet sutartyje nėra nei pakavimo, nei draudimo, nei papildomų darbų. Tada po savaitės gaunate sąskaitą už „netikėtą“ liftą ar rankinį kėlimą. Aš tokių istorijų mačiau per daug.

Per kiek laiko atveža baldus į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį?

Jei dalinis krovinys, dažniausiai 5–10 darbo dienų nuo pakrovimo, kartais 12, jei muitinė stringa. Atskiras automobilis gali būti greitesnis, 3–6 dienos, bet jis ir brangesnis. Londonas dažniausiai paprastesnis nei Škotija ar šiaurės Anglija, nes ten daugiau reisų. Kartais klientai klausia, ar galima „rytoj“, ir atsakymas būna toks: galima, tik jei turite labai daug pinigų ir mažai baldų. Nežinau 100%, ar šiandien visos įmonės taip skaičiuoja, bet logika ta pati.

Ar galima derėti dėl datos, jei Anglijoj jau nuomuoju butą?

Derėti dėl datos galima, bet ne visada gražiai. Jei Anglijoj jau nuomojat butą ir reikia atvežti daiktus iki penktadienio, pasakykit tai iškart. Gera įmonė pasakys, ar realu, ar geriau daryti tarpinį sandėliavimą. Bloga pasakys „viskas bus“, nors žinos, kad nėra. Tada jūs gyvenate ant čiužinio, o jie aiškinasi, kur dingo jūsų staliukas. Data turi būti fiksuota raštu, ne pokalbyje per telefoną.

DUK: surinkimas, išrinkimas ir pakavimas perkraustyme su surinkimu į Angliją

Kada verta rinktis perkraustymą su surinkimu į Angliją?

Verta tada, kai baldų daug, jie sunkūs arba juos reikia išardyti saugiai. Pavyzdžiui, lova, spinta, virtuvė, rašomasis stalas, veidrodinė spinta – čia savarankiškas išrinkimas dažnai baigiasi trūkstamomis detalėmis. Surinkėjai bent jau žino, kur dėti varžtus, kaip apsaugoti kampus ir kaip pažymėti dureles. Jei turite tik lagaminus ir vieną fotelį, gal nereikia. Bet jei kraustotės su šeima, geriau neheroizuoti.

Kas vyksta pirmą dieną namuose?

Pirma diena dažniausiai atrodo chaotiškai, nors geri žmonės turi sistemą. Vieni žymi kambarius, kiti fotografuoja spinteles, treti iškart dėlioja pakavimo medžiagas. Jūsų darbas – parodyti, kas važiuoja, kas išmetama, kas lieka draugams. (pataisysiu: ne surinkimas, o išrinkimas prieš vežant, o surinkimas jau vietoje). Jei nieko nepaaiškinsit, darbuotojai spės pagal savo logiką, o ji ne visada sutaps su jūsų. Todėl prieš pradedant reikia 15 minučių ramiai apėjimo.

Ar išrenka virtuvę, spintas ir lovas?

Dauguma rimtų komandų išrenka, bet ne visi imsis elektros, dujų ar sudėtingos integruotos virtuvės. Lovas, spintas, stalus, lentynas – taip. Virtuvės frontai, stalviršiai, sunkūs moduliai – jau reikia nuotraukų ir konkretaus klausimo. Kai kurias dalis geriau palikti vietiniam meistrui, ypač jei reikia pjauti stalviršį iš naujo. Nesakykit „ten paprasta virtuvė“, jei ji iš IKEA, Blum vyrių ir trijų stalviršių. Paprasta ji tik atrodo.

Ar surinkėjai viską pažymi?

Turėtų, bet ne visada taip, kaip norėtumėte. Geras minimumas: kambario etiketė, numeris, trapias daiktas, orientacija „aukštyn“. Aš esu matęs, kad viskas pažymėta lipdukais, o vėliau sandėlyje tie lipdukai nusiplėšia. Todėl dar reikia nuotraukų ir inventorinio sąrašo bent svarbiausiems daiktams. Jei vežate šeimos nuotraukas, dokumentus, brangius priedus, neleiskite jų į bendrą dėžę. Tiesiog ne. Tai jūsų galva po to skaudės.

Ką daryti su daiktais, kurių negalima vežti?

Yra daiktų, kurių neverta tempti į Angliją net jei sentimentaliai brangu. Dažai, aerozoliai, dujų balionėliai, kai kurios baterijos, atviros cheminės medžiagos – problemos. Augalai taip pat dažnai vargina dėl fitosanitarinių reikalavimų. Kartais klientas nori vežti seną čiužinį, o tada paaiškėja, kad vietoje jį priims su nosies raukymu arba papildomu mokesčiu. Geriau iš anksto pasakyti sąrašą. Jei kas nors sako „niekas neklaus“, aš jau įtariu, kad klaus.

DUK: dokumentai, draudimas ir rizikos perkraustant su surinkimu į Angliją

Kokių dokumentų reikia po Brexito?

Po Brexito dokumentai nėra tokie patys kaip vežant į Vokietiją ar Lenkiją. Reikia žiūrėti inventorinį sąrašą, CMR, pirkimo–pardavimo ar nuosavybės įrodymus, kartais import declaration. Jei vežate asmeninius daiktus persikeldami gyventi, gali būti taikomos kitos taisyklės nei komerciniam kroviniui. Čia aš ne muitinės brokeris, tad tokius dalykus reikia tikrinti su įmone arba brokeriu. Bet jei pervežėjas net nežino, kas yra EORI ar kodėl jam reikia sąrašo, bėkite.

Ką klausti prieš pasirenkant perkraustymą su surinkimu į Angliją?

Klauskite ne „kiek kainuoja“, o „kas įeina į kainą“. Įeina išrinkimas, pakavimas, apsauginės plėvelės, dėžės, kėlimas iki mašinos, CMR, draudimas, pristatymas iki durų, užnešimas, surinkimas? Ar Anglijoje dirba jų žmonės, ar subrangovas? Ką darysite, jei data pasislinks? Ar galiu matyti sutarties sąlygas? Geras atsakymas būna konkretus, kartais net nepatogiai konkretus. Blogas atsakymas būna „nesijaudinkit, mes viską žinom“.

Ar CMR yra pakankamas dokumentas?

CMR yra transporto dokumentas, ne stebuklingas popierius nuo visų problemų. Jis rodo, kas, ką ir kada perdavė vežėjui, dažnai su pastabomis apie pažeidimus. Bet muitinei, draudimui ar ginčui dėl dingusios dėžės vieno CMR gali nepakakti. Reikia inventorinio sąrašo, nuotraukų, pakuočių numeracijos, kartais pirkimo čekio brangiems daiktams. Jei kas nors sako „CMR viską padengs“, tai skamba kaip žmogus, kuris nori greitai baigti pokalbį. O ginčai prasideda tada, kai visi jau pavargę.

Koks draudimas tikrai turi būti?

Draudimas turi būti parašytas juodu ant balto, ne „na, mes atsakingi“. Paklauskit, ar tai krovinio draudimas, ar tik vežėjo civilinė atsakomybė – tai ne tas pats. Svarbu, kokia suma dengiama už kilogramą ar už daiktą, nes kai kurios sąlygos gražiai skamba, o realybėje moka mažai. Brangiems daiktams, meno kūriniams, elektronikai reikia papildomo aprašymo. Jei įmonė vengia šito klausimo, tai nėra geras ženklas. Tiesiog nėra.

Kas nutinka, jei sugadinamas baldas?

Jei baldas sugadinamas, pirmas darbas – fiksuoti, ne rėkti ant vairuotojo, nors ranka tiesiasi. Nuotraukos, CMR pastabos, dėžės numeris, inventorinis sąrašas, laiškas įmonei tą pačią dieną. Tada prasideda skaitymas smulkiu šriftu. Kartais kompensacija bus už taisymą, kartais už nusidėvėjusio daikto vertę, ne už naują. Mačiau atvejų, kai žmonės norėjo „naują sofą kaip buvo“, o gavo remonto sąskaitos dalį. Todėl draudimas nėra emocijų draudimas, jis tik finansinis įrankis.

DUK: kaip rasti geriausią perkraustymą su surinkimu į Angliją be spaudimo

Ar atsiliepimai internete ką nors reiškia?

Atsiliepimai ką nors reiškia, bet tik tada, kai skaitote ne penkis žvaigždžių sprogimus. Ieškokite ilgų atsiliepimų, kur žmonės mini vėlavimą, sugadintą stalą, komunikaciją, ne tik „ačiū, viskas super“. Google, Facebook, specializuoti forumai – gerai, bet nepakanka. Paskambinkite ir paklauskite konkretaus scenarijaus: trečias aukštas be lifto, 22 m³, pristatymas į Bristolį. Jei atsako miglotai, jau turite informacijos. Ir taip, kartais geri žmonės turi prastą internetą, o geri marketologai turi puikius atsiliepimus.

Kodėl pigus perkraustymas su surinkimu į Angliją kartais išeina brangiau?

Maža kaina dažnai reiškia, kad kažko nėra sąmatoje. Gali nebūti pakavimo, Anglijos vietinio pristatymo, surinkimo, dokumentų tvarkymo ar normalaus draudimo. Vienas klientas turėjo „perkrausymo“ pasiūlymą už 750 €, o pabaigoje mokėjo dar 900 € už dėžes, kėlimą ir sandėliavimą. Kita istorija: sofa nepralindo pro laiptinę, reikėjo kelti per langą, o tai kainavo papildomai. Pigiausia paslauga kartais yra brangiausia nervams. Aš nenoriu gąsdinti, bet rinkoje yra įmonių, kurios tiesiog gražiai parduoda riziką.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“?

„Viskas įskaičiuota“ verta tik tada, kai tas viskas išvardinta. Jei sąmatoje yra vienas punktas „perkraustymas į Angliją“, tai mažai ką reiškia. Gerai, kai matote: išrinkimas, pakavimas, transportas, krovinio draudimas, muitinės dokumentai, pristatymas, baldų surinkimas, papildomų valandų įkainis. Tada galima lyginti. Blogai, kai vadybininkas sako „nesigilinkit, mes profesionalai“. Profesionalumas nematoma, sąmata matoma.

Kaip atskirti gerą įmonę nuo tokios, kuri tik gražiai rašo?

Gera įmonė neklaus tik „kiek turite daiktų“, ji klaus kur laiptinė, ar yra liftas, kiek vietos prie namo, ar durelės atsidaro, ar reikia parkavimo leidimo. Ji paprašys nuotraukų, sąrašo, kontaktų Anglijoje. Ji nepabėgs nuo nepatogių klausimų apie draudimą. Bloga įmonė spaudžia datą, prašo didelio avanso be sutarties ir kalba, kad „dabar turim vietą, greitai mokėkit“. Tada aš sakau klientui: sustok. Geriau praleisti dieną renkantis nei mėnesį aiškintis.

Kiek pasiūlymų reikia prašyti?

Prašyčiau bent trijų, geriau keturių, bet ne dešimties. Jei prašysit dešimties, pasimiršit, kas ką sakė, ir pasirinksite pagal spalvingiausią sąmatą. Palyginkite ne tik kainą, bet ir terminą, kas atsakingas Anglijoje, ar yra sandėlis, kaip sprendžiami vėlavimai. Kartais brangesnis variantas yra ramesnis, nes turi savo komandą. O kartais pigesnis yra geresnis, tik todėl, kad mažesnė įmonė dirba sąžiningai. Todėl reikia žiūrėti į detales, ne į logotipą.

DUK: atvykimas į Angliją ir kas vyksta po kelionės

Ar vairuotojas užneša baldus į kambarius?

Ne visada. Vairuotojas gali atvežti, bet užnešimas priklauso nuo sutartos paslaugos. Kai kur yra tik „curbside delivery“, tai reiškia iki šaligatvio arba prie įėjimo, nors žmonės to nesupranta iš karto. Jei norite baldų į kambarius, tai turi būti parašyta pasiūlyme. Anglijoje vietinė komanda dažnai atlieka išpakavimą ir surinkimą, bet ne visos įmonės tai daro. Paprastas klausimas prieš mokant: ar jūsų žmonės liptų laiptais su mano spinta?

Kas jei naujame bute Anglijoje nėra lifto?

Jei bute Anglijoje nėra lifto, pasakykite tai ne prieš pat iškrovimą, o dar Lietuvoje. Aukštas, siaura laiptinė, siauras koridorius ir sunki spinta – tai papildomas darbas, ne siurprizas. Kartais reikia daugiau žmonių, kitą dieną ar net keltuvo. Vieną kartą Mančesteryje sofa nepralindo, ir žmonės dvi dienas miegojo ant grindų, kol rado sprendimą. Tai ne katastrofa, bet be komunikacijos tampa drama. Todėl nuotraukos iš abiejų pusių labai gelbsti.

Kaip greitai surinkėjai surenka baldus vietoje?

Jei viskas pažymėta ir instrukcijos aiškios, paprastus baldus galima surinkti per dieną ar dvi. Sudėtinga virtuvė, didelė sieninė sistema ar lova su mechanizmu gali užtrukti ilgiau. Kartais dalis detalių pasimeta ne Anglijoje, o dar namuose, kai išrenkant viskas suberiama į vieną maišelį. Todėl prašykite atskirų maišelių su etiketėmis. Ir nufotografuokite vyrius bei bėgelius prieš išardant. Nuotraukos kartais gelbsti geriau nei instrukcija, ypač kai ji sena kaip jūsų santuoka.

Ką tikrinti prieš pasirašant priėmimą?

Prieš pasirašant priėmimą, patikrinkite bent svarbiausius baldus, ne tik ar atvažiavo dėžės. Ar nėra įbrėžimų, ar veikia stalčiai, ar yra visos kojelės, ar durelės užsisklendžia. Jei matote problemą, rašykite ją priėmimo dokumente, ne tik siųskite žinutę vakare. Žinutės dingsta, o popierius lieka. Jei viskas atrodo gerai, vis tiek palikite dėžių numeraciją iki pilno išpakavimo. Nes visada atsiras tas vienas maišelis su lempos dalimis.

Ar po perkraustymo dar reikia ko nors?

Po visko dar reikia šiek tiek kantrybės. Išpakavimas Anglijoje dažnai trunka ilgiau nei planuojate, nes reikia registruotis, tvarkyti banką, mokyklą, darbą ir dar ieškoti tos dėžės su virduliu. Jei kas nors dingo, praneškite greitai, su dėžės numeriu ir nuotraukomis. Jei baldas surinktas kreivai, geriau klausti iškart, ne po mėnesio. Ir nepamirškite palikti atsiliepimo – normalaus, ne tik „ačiū“. Tai padeda kitiems žmonėms nerasti tų pačių grafoų.

Išvada

Jei ieškote geriausio perkraustymo su surinkimu į Angliją, nesigaudykite vien pigiausiu pasiūlymu. Geriausias variantas dažniausiai yra tas, kuris aiškiai pasako, kas įeina į kainą: išrinkimas, pakavimas, CMR, draudimas, Anglijos pristatymas ir baldų surinkimas vietoje. Palyginkite 3–4 įmones, prašykite nuotraukų, terminų ir sutarties. Ir visada pasakykite viską: laiptus, liftą, pianiną, sofą, dokumentus. Tada mažiau staigmenų. Ir jeigu kažkas skamba per gražiai, klauskite dar kartą.