Krovinių gabenimo draudimas į Angliją – būtina apsauga

24 metai tarptautiniuose perkraustymuose, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės galvoja, kad nelaimės aplenkia juos. Mačiau, kaip Doverio uoste lieka dėžės, kaip lietus kelte pralekia pro tarpus. Anglijos maršrutas turi savo specifiką – kita eismo pusė, kitoks klimatas, kitos muitų taisyklės. Galvojat, kad draudimas kroviniams į Angliją – tik stresas? Ne, tai apsauga, kurią suprantate per vėlai. Po tiek metų galiu pasakyti: mažai kas pasikeičia, kol nepatiri. Štai kodėl verta žinoti, kaip visa tai veikia, prieš pakraunant pirmą dėžę.

Pradžiai – kas tikrai vyksta

Ar draudimas kroviniams į Angliją tikrai reikalingas? Juk nelaimių beveik niekada nebūna.

Atrodo, kad nieko neatsitiks? Aš taip galvojau prieš dvidešimt metų, kol Doverio kelyje nepamatiau apvirtusio kemperio. Dauguma krovinių pasiekia tikslą sveiki – bet kas nutinka, kai tavo sofa yra toje mažojoje dalyje? Keltai rizikingi dėl suplyšusių tvirtinimų, o Londone furgonų vagysčių pasitaiko. Draudimas nėra baimės pardavimas, tai praktiškas įprotis. Jei per kelis šimtus eurų galite apsaugoti dešimtis tūkstančių vertės turtą – kodėl ne?

Kiek metų dirbate perkraustymuose ir ar daug kartų teko matyti apgadintų daiktų gabenimo į JK metu?

Dvidesimt ketvirti metai eina, kartais pats negaliu patikėti, kad vis dar matau naujų situacijų. Praėjusiais metais vežėme mantą į Birmingemą – atrodė gerai, bet keltas per Lamanšą buvo toks banguotas, kad furgone atsistojo spinta ir sutraiškė dviratį. Dar vienas atvejis – klientas pats supakavo į pūsliuotas dėžes ir stebėjosi, kodėl indai sudužo. Draudimo atvejų būna maždaug penkiolikoje procentų. Dauguma baigiasi laimingai, bet keli kartai sugriauna gyvenimus tiems, kurie nepasirūpino apsauga.

Ar Anglijos maršrutas kažkuo ypatingas lyginant su kitomis šalimis?

Taip, ir ne tik dėl to, kad ten važiuojama kita kelio puse. Pirma – keltai. Keltas jau yra rizika, nes daiktai ilgai stovi drėgmėje. Ir dar kelias valandas iki keltų per Prancūzją... na, per Prancūziją. Anglijoje gatvės miesteliuose siauros – furgoną apgadinti lengviau nei Vilniuje. Be to, JK jau nebe ES, muitinę paliečia daugiau. Fiziškai tie patys pavojai, bet logistika sudėtingesnė. O jei dar užsakymai vėluoja dėl papildomų patikrinimų – nervai, o ne tik daiktai, nukenčia.

Jei vežu tik asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį, ar vis tiek galioja tos pačios draudimo taisyklės?

Dažnai klientai sako: „aš čia tik daiktus vežu, o ne prekes.“ Deja, draudiko tai beveik nesudomina. Asmeniniai daiktai taip pat yra krovinys. Skirtumas – komerciniams dažniausiai taikomas privalomas CMR, o štai perkraustymams į Angliją reikia papildomo, nes CMR limitai juokingi. Yra kompanijų, kurios specializuojasi tokiuose pervežimuose, ir sąlygos kitokios nei taisyklinio vežėjo. Patariu rinktis atskirą krovinių draudimą į Angliją, nes CMR nepadengia net pusės jūsų televizoriaus vertės.

Ar galiu pats nusipirkti draudimą internetu, neatlaikydamas per vežėją?

Galima, bet sistema sukurta taip, kad paprastas žmogus pasimes. Reikia žinoti tikslią sąrašą, vertę, pakavimo tipą, o kartais ir keltų maršrutą. Jei apsirašysit – draudinkas greitai ras priežastį nemokėti. Per vežėją viskas apdraudžiama vienu malksneliu, kartais net pigiau dėl jų sutarčių. Bet jei esate kontrolierius iš prigimties – pirmyn, tik pasitikrinkite, ar polisas galioja tarptautiniuose maršrutuose, ypač po Brexit. Aš pats tokiuose portaluose rodau tik pagrindinius rodiklius.

Kainos ir kaip čia skaičiuojasi

Kokia yra vidutinė krovinių draudimo kaina važiuojant į Didžiąją Britaniją?

Tai atsakyti be galo sunku. Standartiškai draudimas kroviniams į Angliją kainuoja nuo kokio 0,3 iki 1,2 procento vertės. Jei turite dešimt tūkstančių eurų baldų, mokėsite gal keturiasdešimt, gal šimtą eurų. Maršrutas ir daiktų tipas įtakoja. Senukai iš antros rankos – pigiau, elektronika – brangiau. Pats furgonas retai įkainojamas atskirai. Skaičiuoklės nemato niuansų, o realybėje išlenda kažkas, ko neatspėjai. Kartais tai pigiau nei vakarienė Londone.

Ar draudimo įmoka priklauso nuo transporto priemonės tipo, ar tik nuo daiktų vertės?

Pirmiausia – nuo vertės, bet auto tipas irgi turi reikšmės. Jeigu važiuojame su atvira puspriekabe, kurioje stalai plaukioja – draudikas pakels antakį. Uždaras furgonas patikimesnis. Turėjome situaciją, kai klientas norėjo vežti pianiną atvirame bortiniame, žiemą. Draudimas galiojo, bet įmoka buvo kaip už mašinos draudimą. Kita vertus, standartiniams perkraustymams į Londoną dažniausiai naudojami uždari furgonai, ir tada kaina išeina iš vertės. Techniškai taip, bet praktiškai nesijaudinkite dėl mašinos.

Ar galiu apdrausti tik vieną daiktą, pavyzdžiui, tik pianiną arba senovinę komodą?

Taip, vadinamasis specifinis draudimas – įmanomas. Bet jei apdraudžiate tik pianiną, o paskui sudūžta kavos staliukas, liūdnai atrodysite. Dar vienas niuansas – neapdrausta vertė. Turite deklaruoti tikrąją rinkos kainą, ne emocinę. Klientas kartą norėjo apdrausti močiutės indaują trimis tūkstančiais, nors antrinėje rinkoje ji verta trisdešimt eurų. Draudinkas nekvailioja, jis atsiųs vertintoją. Suprantat, ne viskas, kas brangu širdžiai, brangu ir ant popieriaus. Geriau jau viską apdrausti vienu kartu.

Kiek kainuoja apdrausti krovinį, kurio vertė apie dešimt tūkstančių eurų?

Maždaug nuo keturiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Jei standartiniai buities daiktai, furgonas iš Vilniaus į Londoną, dauguma ims apie septyniasdešimt. Jeigu ten senoviniai kilimai ir tapyba – brangiau. Kai kurie bando skaičiuoti patys internete, bet skaičiuoklės nemato meno kūrinių arba elektronikos pakuočių. Realybėje išlenda kažkas neapgalvoto. Kartais tai pigiau nei vakarienė už dviese Londone. Rimtai. Svarbiausia – neturėkite pretenzijų, jei įmoka neatrodo simbolinė: vertė yra vertė.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu daiktus į Londoną, o ne į Birmingemą?

Paprastai ne. Draudikams svarbiausia rizika iki JK sienos, o ne tai, ar varysite į sostinę, ar į vidurį. Kartais jei tikslas Škotijoje ar Velse – papildomi keliai – tada gali brangti. Londonas netgi pigesnis, nes daugiau vežėjų važiuoja, mažesnė tikimybė, kad furgonas stovės apleistas. Kainoje dominuoja krovinio vertė, o ne pašto indeksas. Nors jei norite į Haverfordwestą – pasitikrinkite priedus. Bet tai jau smulkmenos, kurios retai pakeičia galutinę sumą daugiau nei dešimčia eurų.

Ką rinktis – CMR, All Risk ar dar kas?

Kas yra CMR draudimas ir ar jis man kuo nors padės, jei važiuoju į Angliją?

CMR – tarptautinis vežėjų privalomasis draudimas. Skamba rimtai, bet apmoka tik aštuonis eurus trisdešimt centų už kilogramą. Sofa sveria penkiasdešimt kilogramų – gausite apie keturis šimtus eurų. Sofa verta tūkstantį? Liūdnai. CMR padeda tik įrodžius vežėjo kaltę, o tai sunkiau, nei atrodo. Jei dėžė sudūžo dėl netinkamo pakavimo – CMR nereaguos. Į Angliją vykstantiems tai bazinė, bet silpna apsauga. Asmeniniams perkraustymams dažnai nepritaikomas kaip pagrindinė garantija.

Kuo skiriasi All Risk nuo pilno draudimo? Ar čia ne tas pats?

Dvidesimt ketvirti metai rinkoje, o aš vis dar susimuštu galvą dėl šito. Techniškai „All Risk“ reiškia beveik visų rizikų dengimą, išskyrus aiškias išimtis. O „pilnas draudimas“ versle dažnai tas pats, bet kartais brokeriai slepia po tuo tik CMR su priedu. Todėl reikia skaityti sutartis. Aš linkęs rinktis All Risk tarptautiniuose perkraustymuose į JK, nes dengia vandenį, vagystę, net jei kaltė neaiški. (O gal kai kuriais atvejais nevisai – tikrinkit sąlygas, aš jau senstelėjęs ir painioju terminus su sena redakcija).

Ar būna situacijų, kai CMR visiškai nepasitarnauja ir liekat ant ledo?

Būna, ir dažniau, nei norėčiau. Praėjusį rudenį vežėme į Bristolį šeimos archyvą – senas nuotraukas, rankraščius. Svėrė mažai, bet vertė neapsakoma. Furgone prasirodo vanduo (arba kondensatas – vistiek sugadino popierių). CMR nemokėjo, nes nebuvo įrodytas aplaidumas. Plius jų limitas juokingas. Šeima liko be kompensacijos. Ant ledo. Jeigu būtų turėję All Risk – kitokia istorija. Dėl to sakau: daiktams į Angliją CMR nepakanka, nebent gabenate šviną kilogramais.

Jei vežėjas tikina, kad jo CMR draudimas visiškai pakanka, ar galiu juo pasitikėti?

Didžioji dalis sąžiningų vežėjų nepiknaudžiauja, bet yra tokių, kurie taupo jūsų sąskaita. Sako: „mes jau apdrausti, nieko daugiau nereikia.“ CMR yra jų atsakomybė, bet ne jūsų apsauga. Kai kurie neturi licencijos, tik furgoną ir telefoną. Mačiau, kaip po avarijos toks „vežėjas“ paprasčiausiai išjungdavo telefoną. Sutartis ir polisas svarbiau nei gražūs žodžiai. Jei kaina per žema – draudimo ten nėra. Arba jis toks, kad nepadengs nė stiklinės. Patikėkit, tai realybė.

Ar galima derinti kelis draudimus vienu metu, kad būtų pasidengta iš visų pusių?

Galima, bet beprasmiška. Draudimo principas – atlyginti žalą, o ne leisti praturtėti. Jei turite du draudimus, bendrovės pasidalins išmoką arba viena atsisakys. Veltui mokėsite dvigubas įmokas. Vienintelė išimtis – jei vienas dengia vieną riziką, kitas – kitą. Praktikoje į Angliją to beveik nereikia.