Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių gabenimas mikroautobusais – kodėl tai idealu paletėms
Kiek metų dirbu – neskaičiuoju, bet daugiau nei du dešimtmečiai perkraustymų. Mačiau viską: nuo konteinerių uoste iki trijų dėžučių asmeniniame automobilyje. Bet jei paklaustumėt, koks transportas man labiausiai patinka vidutiniams kroviniams – sakau be užuolankų: krovinių gabenimas mikroautobusais yra nepastebėta niša, ypač kai kalba eina apie paletes. Ne apie puspriekabes, ne apie vilkikus. Apie normalų mikroautobusą, kur tilps nuo trijų iki dvylikos palečių. Žmonės galvoja, kad reikia imti didelę mašiną, bet dažnai permoka šimtais eurų. Paletės standartiškai telpa, sveria pakankamai, o betono plokščių neveši. Tad pakalbėkim kaip tarp mūsų.
Kiek ten tilps ir kaip ten sutilps
Ar tikrai į mikroautobusą tilps 8 euro paletės? O gal net daugiau?
Žiūrint kokį mikroautobusą vadinate mikroautobusu. Yra tokie ilgakočiai L4 arba XL, kuriuos kartais žmonės bara vadindami furgonais, bet techniškai – mikriukų klasė. Tokiame ramiai telpa 8 euro paletės, kartais ir 10, jei tvirtinimo vietos leidžia. Bet va, praėjusį antradienį klientas sakė, kad turi šešias. Atvykau, o ten – devynios. Pusiau antrą nakties. Na, sutalpino, bet viena stovėjo ant kampo ir aš visą kelią galvojau, ar nenukris. Geriau nepasikliaukite ribiniais skaičiais. Palikite oro – ir nervams, ir saugumui. Jei nežinote kokį mikriuką užsakinėti, paprašykite matmenų.
O jei mano paletės ne euro dydžio, o kažkokios senos, mažesnės?
Tada jūs pats turi pasimatuoti. Senos tarybinės paletės dažnai būna 1200x1000 arba dar egzotiškesnių formų. Euro paletė – 1200x800. Jeigu paletė platesnė, problema dažnai ne svoris, o prasisuoti tarp ratų arkos. Kartais jos netilps net į tarpus durų. Kažkada Pančyje vežiau baldus ant senų palečių. Stovėjau, matavau lyg kirviu rankoje, paskui supratau, kad viena paletė įlūžusi ir kampas kyšo per daug. Teko perkrauti į naują. Tad jei nežinote tiksliai ką turite – nufotografuokite ir atsiųskite. Tai užtrunka penkias minutes, bet sutaupo valandas vėlavimų ir keiksmažodžių pajūryje.
Ar pakanka, kai paletės vien prie kitos prispaudžios, ar jas būtina kaip nors tvirtinti?
Būtina. Girdėjau visokių pasakų, kad „susistumia ir nenukris". Nukris. Arba bent jausite kaip jos šokinėja per kiekvieną žvyrkelį. Aš asmeniškai naudoju kartais tiek diržų, kad pats stebiuosi. Bet geriau saugiau negu atsiprašinėjai kliento, kad jo dėžės nutaškytos. Standartinis mikroautobusas turi krovinių tvirtinimo taškus šonuose – na ne visi pigiausi turi, bet normalūs turi. Jei vežate elektroniką ant palečių, tada jau reikia ir ranso (taip, aš dar kartais vartoju seną žargonišką žodį iš vokiečių kalbos)... na bet čia ne apie tai. Atsakinėju tiesiai: tvirtinkite. Taškas.
Kainos, laikas ir koks yra normalus užsakymas
Kiek realiai kainuoja palečių gabenimas mikroautobusu, tarkim, maršrutu Vilnius–Klaipėda?
Skaičiai svyruoja kaip akcijos biržoje. Šiuo metu vidutiniškai matote nuo 250 iki 450 eurų už pilną mašiną, priklausomai nuo to, ar tai paskutinės minutės skambutis, ar planuotas reisas. Jeigu jūsų palečių tik trys, tai galima sukombinuoti su kitu kroviniu, tada kaina krenta gerokai. Aš neseniai vežiau siuntinius taku – klientas sumokėjo du šimtus, nes laisvų vietų jau buvo. Bet jei skambinsite penktadienio vakarą ir reikės išvykti sekmadienio naktį, kils. Taip veikia rinka. Pigiausių variantų reikėtų bijoti labiau nei brangių. Yra tokių, kurie pasiima už šimtą penkiasdešimt, o paskui skambina, kad mašina „sugedo" – realiai tiesiog rado brangesnį užsakymą kitur.
Ar visada turiu mokėti už visą mikroautobusą, jei mano palečių tik trys?
Ne visada. Čia vienas didžiausių privalumų, kodėl paletėms mikroautobusas tampa stebėtinai lankstus. Jei užsakote pilną krovinį – mokate už visą mašiną. Bet jei turite tris paletes drabužių iš Kauno į Panevėžį, galima rasti vežėją, kuris jau važiuoja tuo maršrutu ir prisims. Tik reikia laiko ir kantrybės, arba normalaus brokerio. Trūkumas – negalėsite rinktis tikslaus laiko. Privalumas – sutaupysite. Mano patarimas? Jei prekės svarbios ir terminas griežtas – imkite pilną mašiną. Jei ne – palaukite kombinuoto reiso. Kelioms paletėms nereikia branginti sau gyvenimo.
Kiek dienų prieš reikia užsakyti, jei turiu tikslų pristatymo laiką sandėlyje?
Idealu – bent dvi-tris dienas. Realybė – pusę dienos prieš irgi įmanoma, bet tada nervų kamuolys garantuotas. Yra bendrovių, kurios dirba ekspresiniais reisais, bet kaina tuomet skausminga. Aš pats mėgstu, kai žmogus parašo savaitę prieš. Turiu laiko suplanuoti, pažiūrėti ar neturiu kitų krovinių tame maršrute. Naktį prieš atsikelti ir spausti gazą į Berlyną be miego – ne pats maloniausias dalykas. Be to, jeigu paletės bandomos iškrauti tik iki 15 valandos ir jūs užsakote vakarop – kas bus jei kelyje spūstis? Tiesą sakant, dienos ar dviejų rezervas yra auksas. Ypač kai vežate krovinius mikroautobusu tarptautiniu atstumu.
Dalykai, kuriuos žmonės pamiršta, o po to skambina nervinędami
Ar vairuotojas privalo padėti sukrauti paletes į mašiną?
Ne privalo, nors daugelis, mane įskaitant, padeda, jei mato, kad žmogus vienas arba moteris be technikos. Bet oficialiai vežėjas atsakingas tik už transportavimą. Jei paletės stovi ant rampos ir reikia nustumti pusantros tonos krovinį – tada jau krovininkas arba elektrokrautuvas. Kartais klientai pyksta: „aš sumokėjau, daryk viską!" Ne taip veikia. Yra tokia sąvoka „laikytojas" – tas, kuris padeda. Jei žinote, kad neturite nei žmonių, nei technikos sandėlyje, užsakykite paslaugą su krovimu. Tai kainuos daugiau, bet jūsų nugarai bus sveikiau. Vieną kartą pats temptelėjau netaisyklingai – dvi savaitės vaistai nuo skausmo. Pamoka.
Ar reikia kokių nors popierių, jei vežu paletes tik Lietuvoje?
Jeigu tai ne pavojingas krovinys, tada reikia nedaug. Pakankamai... na, reikia pakankamai. Būna tokia sąskaita-faktūra ar važtaraštis – priklauso kas vyksta. Jei komercinis pervežimas, taip, dokumentai reikalingi. Jei perkraustymas savo daiktų – tai jau nebe krovinio pervežimas (arba kaip ten teisiškai, aš čia ne advokatas). Kai vežate įmonės prekes, visada reikia važtaraščio. Geriau turėti ir neturėti prireikus, negu atvirkščiai. Kartą pajudėjau be popieriaus, klientas vėlai atsiuntė. Sankryžoje stovi policija, širdis nutrinka – bet čia laimingas atsitiktinumas. Reikia tvarkos. Būna, kad klientas nieko nežino apie savo prekių kodą. Tada velniava.
Ar paletės turi būti suvyniotos į plėvelę prieš kelionę mikroautobusu?
Ne privalo, bet protas privalo. Kartais klientai paletes vežia atvirai, sako: „vaikai, svarbiausia kad neiškristų." O lietus? O dulkės? Mikroautobusai dažnai neuždaryti hermetiškai kaip konteineriai. Jei turite kartono dėžes ant palečių – plėvelė apsaugo nuo drėgmės ir nutrynimo. Aš esu matęs, kaip važiuojant per Lenkiją, nieko čia Italijos, ėmė ir aptaškė purvinais baliniais (ar kaip ten balios... balos, tiesiog balos) visą šoną mašinos. Klientas paskui plovė su šepetėliu. Kaina nedidelė – plėvelės rulonas ir darbas. Jei prekės jautrios – kartais net verta galvoti apie tentinį mikroautobusą. Nors dažniausiai užtenka paprastos praktikos.
Ar galiu vežti pavojingas medžiagas ant palečių mikroautobusu, jei jų nedaug?
Vieną kartą paklausė ar galiu vežti dažų skardines – ADR. Sakau, negaliu. „Bet čia tik dvi paletės!" Tai nėra kiekio reikalas, o taisyklių. Paprastas krovininis mikroautobusas neturi licencijų pavojingoms medžiagoms. Būna specializuotos mašinos su ženklais, vežančios cheminius krovinius, bet čia jau kita specifika. Jei nežinote, ar jūsų prekės priskiriamos pavojingoms, paieškokite saugos lapų. Arba dar paprasčiau – paklauskite gamintojo. Geriau atrodyti kvailai ir paklausti prieš, negu turėti problemą poste. Pamenu, biuletenį (ar kaip ten... protokolą) rašė vairuotojui, kuris vežė lakus be licencijos. Sumos – skausmingos. Nežinau kaip su kiekviena medžiaga, bet linkiu pasitikrinti du kartus.
Kai viskas eina ne pagal planą – realūs vingiai
Kas nutinka, jei svoris pasirodo esąs didesnis, nei nurodėte?
Tada abi pusės stovi ir galvoja. Mikroautobusai turi leistiną bendrą masę, kurią aš puikiai žinau savais kailiais. Kartą klientas pasakė, kad krovinys 1200 kilogramų. Atvykus – krovinys beveik 1800. Mašina nusėdo taip, kad ratai atrodė kaip iš lėkštės. Teko atsisakyti dalies krovinio arba ieškoti didesnės mašinos. O juk laikas – pinigai. Yra tokių, kurie meluoja tyčia, manydami, kad „svarstyklės nemeluoja, o čia ką žino". Žino. Mes turime svarstykles arba akis, kurios mato. Viršijimas gali baigtis bauda ne tik vairuotojui, bet ir jums kaip siuntėjui. Sakykite tikrą svorį. Aš nesu policininkas, bet ir ne angelas – nemėgstu, kai mano mašina pažeidžia techninę normą.
Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja ir sandėlis jau ruošiasi užsidaryti?
Skambinate vežėjui ir sakote: „einasi girdėti". Suprantu. Būna. Kelias, oras, klientas prieš jus užtruko. Jei sandėlis turi griežtą grafiką – problema. Kartais atvykęs vairuotojas turi laukti iki kitos dienos, o tai reiškia papildomus kaštus nakvynei arba saugojimui. Yra sandėlių, kurie dirba iki paskutinės minutės, bet nedirba savaitgaliais. Jeigu žinote, kad jūsų paletės iškraunamos tik iki keturiolikos valandų, planuokite išvykimą anksti ryte. Rizikų mokykla. Buvo atvejis kai krovinys turėjo būti Rygoje penktadienį. Vairuotojas užstrigo pasienyje. Paletės iškraunamos tik pirmadienį. Žala nemaža. Tokių realijų – pilna. Pervežimas mikroautobusu greitas, bet ne stebuklingas.
Ar būna, kad mikroautobuso krovininės durys neužsidaro, nes paletės per aukštos?
Taip. Ir tai atrodo kvailai, bet nutinka. Yra standartinės mašinos su vidiniais aukščiais apie 160–180 cm. Jei paletės su kroviniu viršija – durys lieka pravira arba tentas neužsisega (taip, neužsidaro – aš kartais susipainioju su tais veiksmažodžiais). Tada vairuotojas arba ieško aukštesnės mašinos, arba paletės nukraunamos ir perdėliojamos horizontaliai, jei leidžia turinys. Kartais tenka papildomai tvirtinti viršų, kad neuždarytos durys netrenktų per žymes. Aš asmeniškai matavuosi visada prieš reisą. Bet būna kolegų, kurie paskambina vakar kelionės ir klausia, ką daryti. Atsakymas paprastas: matuoti reikėjo prieš, o ne dabar. Nemandagu, bet tiesa.
Mikroautobusas ar furgonas – kodėl čia yra tas sweet spot'as
Kodėl sakote, kad mikroautobusas yra idealu būtent paletėms, o ne didesniam kroviniui?
Paletės turi standartą – 1,2 x 0,8 metro. Mikroautobuse jos sėdi tarsi stalčiai spintelėje – glaudžiai, be švaistomo ploto. Furgonas ilgesnis gali tempti gal dvylika, bet ir brangesnis. Mažesnis automobilis – vos tris. Kai kalbame apie vidutinį verslo kiekį, tarkim 6–8 paletes elektronikos ar didmeninės prekybos, mikroautobusas atsirenkasi idealiai. Keliasdešimt euro mažesnis mokestis kelininkams (jei yra), lokalesnis pravažiavimas, lengvesnis parkavimas prie paėmimo taškų. Jūs nereikia kviesti didelio sunkvežimio, kuris neįsuka į kiemą prie gamyklos Alytuje. Pigiau, greičiau, mobiliau. Didelis krovininis vilkikas čia būtų kaip traktorius stadione – pribaigtum žolę, bet kam?
Kuo skiriasi krovinių pervežimas mikroautobusu nuo furgono su maksimaliai dideliu krovinių skyriumi?
Furgonai, kaip ilgo rato bazės Sprinteriai, techniškai yra mikroautobusai tik didesni. Išku, jei jums telpa standartiškai, kodėl mokėti už erdvę, kurios nenaudosite? Furgonas XL gali tempti daugiau, bet kuro sąnaudos didesnės, o kai kurių kelių kategorijose jau ribojimai kitaip veikia. Esmė ta, kad daugelis vežėjų mažesniuose mikriukuose dirba lanksčiau. Išmaniau. Nereikia ieškoti vairuotojo su C kategorija. B kategorija pakankamai dažnai. Mažiau biurokratijos reiškia greitesnį palečių gabenimą. Mano nuomone, per dažnai ieškoma maksimumo ten, kur optimumas yra geriau. Ai, dar vienas dalykas – dideli furgonai kartais netelpa požeminėse aikštelėse. Mikroautobusas įsuka.
Ar galiu vežti paletes su B kategorija, ar čia jau reikia C?
Tai priklauso nuo mašinos. Daugelis standartinių mikroautobusų, vežančių iki 8–10 palečių, yra pritaikyti B kategorijai. Leistinas bendras masės rinkinys nepasiekia tos ribos, kuri reikalautų kito pažymėjimo. Bet – yra didelių mikroautobusų, kurie techniškai jau krypsta į C1. Jei nežinote, ką vairuojate, pažiūrėkite techninį pasą. Aš drąsiai galiu pasakyti, kad apie devyniasdešimt procentų mūsų naudojamų mašinų valdomų su B. Nežinau kaip ten su tais naujais teisės aktais dėl sunkiasvorių mikriukų, atrodo kažką keitė, bet aš vežioju, o ne įstatymus rašau. Jei abejojate – pasitarkite su dispečeriu. Geriau saugu negu guodimasis vėliau.
Tvirtinimas, saugumas ir kelio netikėtumai
Ar tikrai pakanka, kai paletės stovi viena prie kitos, ar jas būtina tvirtinti diržais?
Aš jau atsakinėjau? Ne, anksčiau tikriausiai panašiai. Bet pakartosiu kitaip: ne. Nepakanka. Mano kolega važiavo iš Varšuvos. Penkios paletės idealiai susegtos. Šešta – tiesiog stovėjo kampu, nes netilpo į tvirtinimo grandinę. Įsibėgėjus greitkeliu ji praslydo vos dešimt centimetrų. Tie dešimt centimetrų – bėda. Krovinyje atsirado įbrėžimų. Klientas teisiškai galėjo reikalauti. Tvirtinimas nėra pasirinkimas, tai pareiga. Geri vežėjai turi EBS juostas, kartais medines atramas. Blogi vežėjai turi viltį ir melstiną. Pasirinkite gerus. Jeigu matote, kad vairuotojas tvirtina viena ranka, o kita geria kavą – negerai. Užsiimkit auditavimu. Tiesiog stebėkite.
Kas atsakingas, jei staigiai stabdysiu ir mano paletės pasislinks arba nukris?
Jūs, kaip siuntėjas, atsakingas už pakrovimą. Vairuotojas atsakingas už tvirtinimą. Jeigu pakrovėte netvarkingai – neatsekinamai suvyniotos dėžės, pasvyręs svorio centras – tada atsakomybė dalijasi. Bet praktikoje, jei krovinys buvo vežamas mūsų transportu, mes visada sprendžiame su klientu, o ne ieškome kaltų teisme. Yra CMR taisyklės ir draudimas. Kai vežiau stiklo gaminius ant palečių į Latviją... va ten buvo įdomu. Viskas atrodė tvarkingai, bet vienas duobėtas ruožas ties Biržais paletę pavarstė. Draudimas padengė. Bet nervai – nemokamai. Tad pakuotė svarbi, bet ir važiuoklės amortizacija. Ir vairavimo stilius. Viskas svarbu.
Ar galima viename mikroautobuse vežti paletes ir, tarkim, sofą bei šaldytuvą be pakavimo?
Galima, bet neprotinga. Sofos ir šaldytuvai be pakavimo ant palečių atrodo kaip krovinys suaugusiųjų darželyje. Jie nėra standartiniai. Nebus kaip tvirtinti šalia palečių. Teko matyti, kaip klientas prišokino pakraunant kanceliarines prekes ant palečių ir šalia – dviratį be dėžės. Atvažiavo. Viskas gražu. O tada kelyje dviratis įsirėmė į paletę. Laimei, niekas nenukentėjo, bet galėjo. Mikroautobusas suteikia laisvės, bet ne chaosui. Jei norite maišyti – maišykite atsakingai. Sofą apvyniokite, dėžėtą padėkite tarp atramų. Arba atskirkite tentu. Aš nesu prižiūrėtojas, bet imu ir barti tyliai mintyse.
Vairuotojo kasdienybė ir tai, ko nematote sėdėdami biure
Kodėl kai kurie vairuotojai atsisako vežti paletes, jei klientas jas sukrovė netvarkingai?
Nes mūsų galvos ne šiaip sau ant pečių. Atvažiavau į sandėlį kartą – paletės sudėtos aukštai, banguotai, dėžės kyšo per kraštus. Vairuotojas atsisako tempti. „Kris kelyje, aš žinau." Klientas pyksta. Bet vairuotojas teisus. Blogai sukrautos paletės mikriuke tampa sviruojančiu kalnu. Jei kas nors nukris – atsakomybė dažnai nusileidžia ant vairuotojo kaip transporto priemonės valdytojo. Būna atvejų kai mes pasakome „ne" dėl kliento pačio gerovės. Kartais žmonės pasiunta, bet po poros valandų susitvarko pakuotę ir viskas baigiasi gerai. Taisyklė paprasta: jei krovinys atrodo pavojingai – geriau atsisakyti dabar, negu gailėtis paskui. Tas pats su neaiškiais svoriais.
Ar teisybė, kad vežant paletes mikroautobusu dažniau tenka keisti ratus ar taisyti mašiną?
Dėl ratų keitimo – ne, čia jau arba rizika, arba blogas nutekėjimas. Bet amortizatorius ir stabdžių kaladėlės – taip, mikroautobusai dirba daug, ašaroja dažniau nei asmeniniai automobiliai. Kai vežate devynias paletes po 200 kilogramų kiekviena – tai yra slankiojanti parduotuvė. Kojos pavargsta. Gera įmonė prižiūri parką kaip savo piniginę, nes sugedusi mašina yra prarastas užsakymas. Blogos įmonės tempia iki paskutinės. Aš savo mašinas tikrinu kas mėnesi. Bet kolega netoli Šiaulių prarado stabdžių skysčio žarnelę – krovinys atšalus nepateko laiku. Technika – ne žmogus, bet žmogus privalo ją prižiūrėti. Tai lyg bėgimas maratonu su skylėtais bateliais: nueisi, bet gal susipesi.
Koks buvo pats kebliausias dalykas, kurį teko matyti kraunant paletes į mikroautobusą?
Klientas sukrovė paletes su gyvų augalų vazonais ant viršaus. Be tvirtinimo. Dar ir laistyti prisiminė paskutinę akimirką. Vanduo bėga, dėžės šlampa, svoris persiskirsto keistai. Paėmiau ir pagalvojau – ar tai juokas, ar ašaros. Teko viską perdėlioti, nes krovinys tapo nestabiliu. Gyvi augalai – ne pavojinga medžiaga, bet jie juda. Teko naudoti papildomas atramas, kad nepervertų šaknų. Klientas paskui dėkingas buvo, bet valanda laiko šuniui ant uodegos. Tokių istorijų mano praktikoje – dešimtys. Kiekviena paletė turi savo charakterį. Kaip ir kiekvienas klientas. Prisitaikymas – esminis gabaus vežėjo bruožas.
Smulkmenos, kurios sutaupo nervų
Ar man reikia nurodyti kiekvienos paletės turinį, ar užtenka bendro svorio ir paskirties?
Užtenka bendro aprašymo, jei tai standartinės prekės. Bet jei viena paletė – elektronika, kita – keramika, trečia – tekstilė, verta tai minėti. Kodėl? Nes tvirtinimas skiriasi. Elektronikai – minkštesnė amortizacija. Keramikai – negali nieko spaudimo iš viršaus. Tekstilei – atspari drėgmei. Aš asmeniškai prašau klientų sąrašo ne dėl smalsumo, o dėl saugumo. Vieną kartą vežiau, klientas pasakė „prekės". Pasirodo – šalikai. Nieko ypatingo. Bet žiemą. Ir durys neužsidarė, nes paskutinė paletė buvo per aukštai sukrauta. Jei būčiau žinojęs, būčiau atsivežęs aukštesnį mikroautobusą. Detalės. Detalės gelbsti. Niekada nelaikykite vežėjo tik vairuotoju – jis yra jūsų logistikos galūnė.
Kaip žinoti, ar mikroautobusas turi pakankamai patikimą krovimo rampą sunkioms paletėms?
Klausiate arba matote. Normalus mikroautobusas turi arba žemą grindų aukštį, arba pravažiavimo rampą. Bet jei paletė sveria 800 kilogramų, elektrinis keltuvas ne visada pakelia – priklauso nuo modelio. Builde (ar kaip ten lietuviškai... builis? ne, keltuvas, autokrautuvas) gali užstrigti. Aš mėgstu žemo aukščio mašinas be slenksčio. Paletės stumiamos arba keltuvu tiesiai. Jei rampa atrodo kaip sulankstytas skardos gabalas – atsargiai. Ji gali sulūžti. Teko matyti, kai krovininkas pabandė įleisti 1200 kilogramų europaletę per antgaliuko storumo rampą. Dingo du šimtai eurų vertės prekės. Patikrinkite įrangą. Geros įmonės rampos prižiūrimos. Blogos – panašiai kaip tos parduotuvės su nuolaidomis – viskas gražu iš toli.
Ką reiškia, kai vežėjas sako, kad turi „pusantros vietos" kalbant apie paletes?
Tai reiškia, kad mašinoje telpa, tarkim, aštuonios pilnos paletės ir vieną dar galima sutalpinti tik dalinai, nes kur nors yra ratai arba kažkokia atbraila. Arba telpa pilnos septynios ir aštuntoji – skersai, viršuje, bet jau reikia žiūrėti. Tokie niuansai svarbūs, nes klientai užsisvajoja apie dešimt, o realybė – devynios ir pieštukas. Aš aiškinau vienam verslininkui, kad devynios euro paletės – max. Jis bandė įtikinti, kad dešimta yra mažytė. Ne, mažytė – tai jau dešimta, kuri netelpa ir užima oro erdvę. Mikroautobusas nėra guminis. „Pusantros vietos" – terminas iš praktikos, reiškia – nišų yra, bet labai ribotų. Ir paskui skamba telefonas: „o kodėl netelpa?" – na dėl to.
Jei turite palečių ir galvojate, kaip jas greitai pervežti – mikroautobusas dažnai yra praleistas, bet stebėtinai protingas pasirinkimas. Ne visada, bet dažniausiai. Krovinių gabenimas mikroautobusais reiškia ne pigiausią kainą, o sumanų balansą tarp didelės mašinos ir per mažo transporto. Svarbiausia – matuoti, sverti ir kalbėtis su vežėju kaip su žmogumi, o ne su terminale. Pamatysite, kad logistika gali būti paprasta, kai abi pusės nori suprasti viena kitą. Bent jau taip manau po dvidešimt keturių metų šiame versle. Kartais pragare, kartais rojuje – priklauso nuo savaitės.