Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją: kodėl privatiems žmonėms tai paprasčiausias kelias

Žinai, per dvidešimt ketverius metus šitame fabrike supratai vieną dalyką – jei reikia pervežti buto daiktus į Londoną, Birmingamą ar net į kairįjį Parkšide'ą (jei ten toks yra), didelė fūra dažnai būna per didelė, o paštas nepriima sofos. Štai tada ir iškyla krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją – auksinis vidurys. Po Brexit viskas šiek tiek apsunko, bet mikroautobusai vis dar kiekvieną savaitę kerta Lamanšą. Jie lankstūs, greitesni negu jūrinis konteineris ir nekelia baimės, kad mokėsi už tuščias fūros erdves. Paprasčiau tariant, privatiems žmonėms, kurie kraustosi gyventi, studijuoti ar tiesiog atgabena tėvų palikimą, tai dažniausiai protingiausias sprendimas.

Ką tiksliai galima sutalpinti ir ko geriau palikti

Ar tikrai į mikriuką įtils visas mano dviejų kambarių butas?

Standartinis Sprinter ar Transit su aukštu stogu praryja maždaug penkioliką, gal aštuoniolika kubinių metrų. Daugumai žmonių dviejų kambarių bute – su lova, sofa, spinta, stalais – to pilnai pakanka. Buvau matęs, kai pora prisikrovė dar ir garažo turinį, ir tada jau reikėjo antro reiso. O kartą atvažiavo klientas su fortepijonu. Gerai, kad iš anksto perspėjo, nes fortepijonas į mikroautobusą neįsirėžia nei iš šio, nei iš to galo. Paprastai du kambariai – be problemų.

Ką daryti su šaldytuvu ir skalbimo mašina – juk vandens gali būti likę?

Technika turi būti sausa ir tuščia. Aš tai sakau kiekvienam: išleiskite vandenį, nuvalykite drumzlę, duris apjuoskite lipnia juosta, kad atsidarinėtų kelyje. Kartais klientai galvoja, kad galima vežti viską kaip stovi, bet kelyje per tiltus ir duobes... vaizdelis būna nekoks. Prieš dešimt metų vežiau vieną šaldytuvą Pilaitės rajone – ne, atsiprašau, Pilaitė juk Vilniuje – taigi vežiau Pilaitėje ir vanduo liko: vidus atsidarė, plius minus viskas aplipta. Nuo to laiko visada tikrinu du kartus.

Ar tinka paprasti maišai ir batų dėžės, ar būtinos profesionalios dėžės?

Maišai tinka, bet aš jų nekerpu. Rašau tai atvirai: buvo atvejis, kai ponia supakavo viską į maišus, kuriuos naudojame kam nors kitam. Kelyje per Prancūziją – o ten dabar gana nelygūs keliai, atvirai pasakius – maišai trinasi vienas į kitą, galai plyšta, drabužiai byra. Dėžės yra geriau, nes jas galima sustatyti kaip kaladėles. Jei neturite, pasiimkit bent tvirtas dėžes iš parduotuvės, o ne tas, kurios jau buvo šlapios vonioje. Nesibaigianti istorija.

Vežu dviratį su akumuliatoriumi ir kelias vazonines gėles tėvui. Ar imsite?

Dviratis be problemų, tik nuimkite priekinį ratą, sutvirtinkite. Su akumuliatoriumi – sudėtingiau, nes lithium baterijos turi savo taisykles, kurias privalo žinoti vairuotojas. Kai kurios įmonės atsisako vežti iš viso. O štai su gėlėmis... Tiesą sakant, šimtu procentų nepasakysiu, ar vazoninis dirvožemis nekelia problemų muitinėje. Kartais praleidžia, kartais kibo dėl fitosanitarinių reikalavimų. Kad nereikėtų aiškintis Doverio uoste, aš tiesiog patarčiau gėles išsiųsti paštu, o dirvožemį palikti. Taip saugiau ir nervams, ir augalams.

Kiek tų kubinių metrų realiai yra – kaip suprasti paprastai?

Įsivaizduokite stambiąją šaldymo spintą. Viena tokia užima maždaug kubinį metrą. Mikroautobusas telpina, na, penkiolika-to-kokių. Arba galvokit apie standartinę palutę, dvigulę. Tilps trys ar keturios, jei sukrausite protingai. Kartais žmonės klausia, ar įmanoma sukrauti kedus, tada vizualizuojame. Aš asmeniškai mėgstu matuoti sofomis: standartinė dvivietė sofa su gulimu foteliu – maždaug keturi kubai. Žodžiu, dažnai vietos atrodo mažiau, nei yra, nes mikroautobuso interjeras neturi iliuzijų – ten aukštas langas ir plokšti, kampuoti šonai.

Pinigai, laikas ir kodėl kaina smegenis raizo

Kiek dabar kainuoja perkraustymas į Angliją mikroautobusu?

Nuo maždaug aštuonių šimtų eurų. Žiemą, vidury savaitės, kai vairuotojai važiuoja pustuščiu atgal, galima ir už septynis šimtus sutarti. Vasarą, rugpjūtį, prieš mokslo metus – tūkstantis du ar net penkiolika šimtų. Kaina, žinoma, kinta pagal kiekį, aukštį, ar reikia pagalbininkų krautojų, ar patys kraunate. Jei krovinys tik dalinis – važiuoja su kitais daiktais – tada suma mažesnė. Asmeniškai aš tokį daiktų gabenimą į Londoną siūlau, kai norite nei permokėti, nei vežti viską lagaminuose lėktuvu.

Ar keltą įskaičiuoja, ar mokame atskirai?

Ne, keltas arba Eurotunelis jau būna įskaičiuoti į pasiūlymą. Jūs paprasčiausiai mokate vieną sumą. Vairuotojas nuvažiuoja į keltą, stabdo, laukia. Keltai plaukia daugiausia iš Calais arba Dunkirk. (Oi, atsiprašau, ne iš Kauno, ką aš čia šneku – keltai, žinoma, plaukia iš Prancūzijos uostų per Lamanšą. Kartais mintys lenktyniauja greičiau nei pirštai.) Eurotunelis yra greitesnis, bet šiek tiek brangesnis. Kai kurie mano kolegos renkasi keltą dėl to, kad per tuos pusantros valandos gali pamiegoti, ir aš irgi tokį renkuosi kartais.

Kodėl vieni pervežėjai sako 800, o kiti 1500 už tą patį krovinį?

Nes realiai tai gali būti skirtingos paslaugos. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad jūsų daiktai bus sumesti į kampą šalia kažkokių statybinių medžiagų. Buvau matęs, kai firma paėmė privatus krovinius į Angliją, o paskui perdavė juos trečiai kompanijai Londone – klientas nežinojo net telefono numerio. O tas, kuris prašo 1500, galbūt siūlo dedikuotą reisą, draudimą ir garantijas. Gerai pagalvokite, ar norite, kad jūsų servizas važiuotų šalia cemento maišų, o paskui būtų apdorotas sudaužytas ar ne.

Ar galima mokėti grynais kai atveža, ar prieš savaitę pervesti?

Klientas kartą manęs klausė: o pas jus kainos genda ar auga? Supratau, kad jis galvoja apie sezoniškumą. Šiaip jau deramasi mokama arba pusė, arba trečdalis iš anksto, o likutis – gavus. Bet nieku gyvu nemokėkite visos sumos prieš tai, nepamatę, kad daiktai pakrauti. Buvau matęs istoriją, kai vyrukas per draugą draugui pervedė devynis šimtus eurų – žmogus dingo kaip į vandenį. Skelbimai internete kartais žvėriški, bet jūsų baldai nėra eksperimentas. Būkit atsargūs.

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja dėl keltų ar spūsčių?

Tai pasitaiko. Praeitą žiemą vėjas Doverio uoste buvo toks, kad keltai stojo dienai – ir viskas, Londono planai pakrypo. Jei nuomojotės butą nuo konkrečios dienos, visada planuokite buferį diena-dvi. Rimtas pervežėjas skambina ir perspėja. O jei vairuotojas dingsta be žinios dviem dienoms? Tada jo baterija (oi, čia ne tas žodis) – tada problema rimta. Turėkite kontaktą, reikalaukite vairuotojo numerio. Daiktai paprastai pasiekia Angliją per tris–šešias dienas nuo pakrovimo, bet pasaulis nėra tobulas.

Kai popieriai tampa svarbiau už daiktus

Po Brexito – kokius dokumentus dabar reikia tvarkyti?

Nuo 2021-ųjų viskas pasikeitė. Reikia eksporto deklaracijos, importo deklaracijos ir daiktų sąrašo. Jei pervežate asmeninius daiktus – dažniausiai rašome, kad tai "Used Personal & Household Effects". Muitininkai nori matyti, jog tai ne prekyba. Aš dažnai parengiu sąrašą savo klientams, bet kai kurie patys susitvarko. Svarbu turėti ID, savininko deklaraciją. Jei siunčiate draugui dovaną – gali reikėti kitų kodų. Šioje vietoje jau geriau paklausti brokerio, nes taisykės keičiasi, o aš ne finansų patarėjas, nors ir dirbu jau seniai.

Ar sąrašą rašyti angliškai ar lietuviškai?

Sąrašas anglų kalba yra pageidautinas, bet neprivalomas. Aš rašau abiejomis – lietuviškai, kad klientas suprastų, ką pasirašo, o stulpelyje angliškai, kad Britanijos muitininkas nesusimąstytų. Kartais klientai atsiunčia ranka rašytą popierių: "dėžė su krūmais, dėžė su niekučiais". Geriau detaliau. Aš žinau, kad sunku vertinti kiekvieną puodelį, bet maždaug vertę parašykite. Beje, per daug metų supratau, kad kuo aiškiau sąrašas, tuo greičiau praeisite pro muitinę.

Kas jei muitininkai nusprendžia viską išpakuoti ir tikrinti?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis tikras. Buvo toks atvejis prieš trejus metus – Doverio poste pareigūnai ištraukė dvylika dėžių, ieškodami kažko neaiškaus. Truko beveik šešias valandas. Vairuotojas buvo piktas kaip šuo, bet nieko negalėjo padaryti. Jums, kaip klientui, tai kainuoja laiką, bet jei sąrašas tikslus ir daiktai legalūs, vėliau paleidžia. Mikroautobusai patrauklesni muitininkams patikrinti negu fūros, nes mažiau baimės. Aš nepasakosiu, kad tai malonu, bet tai dalis realybės po Brexit.

Ar galiu gabenti maistą – pavyzdžiui, lietuvišką sūrį ar dešreles?

Stipriai nerekomenduoju. Gyvūninės kilmės produktai, pienas, dešros, kiaušiniai – muitinės formalumai yra griežti. Kartą klientas bandė vežti šaldytą kugelį šeimynai į Readingą. Ne, neišėjo – konfiskavo. Pažeidžia sanitarijos taisykles. Konservai kartais praeina, bet kodėl rizikuoti? Anglijoje yra parduotuvių, ten nėra jokio lietuviško maisto trūkumo. Aš suprantu nostalgiją, bet verčiau pasiimkite razinų ir džiovintų grybų, o ne šviežių gaminių. Mikroautobusas nėra šaldytuvas be priežiūros, o deklaruoti maistą kaip asmeninius daiktus... hmm, ten kita procedūra.

O jei turiu alkoholio arba cigarečių savo reikmėms – ar leidžia?

Asmeniniams tikslams galima, bet ribotai. Alkoholis – atskira deklaracija, o cigarettečių limitai jau aiškūs. Jei vešite butelį vyno ar du – tikriausiai niekas nepyks. Bet jei keturiolika dėžių cigarečių "savam vartojimui"... muitininkai ne kvaili. Aš pats nestumčiau ant ribos. Mikroautobuse daiktai matomi, nėra tokios masės kaip fūroje, tad lengviau pastebi. Verčiau paprašykite draugų Anglijoje atvežti tai kitais kanalais, o jūs vežkitės baldus ir rūbus, o vyną nusipirksite Tesco – pigiau bus.

Kas kelyje vyksta realiai – maršrutai ir žmonės

Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją? Per kur lenktyniaujate?

Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada į Prancūziją, keltą arba tunelį. Išlaipiname Dovere, jei pietų Anglija, arba važiuojame toliau – koks skirtumas, ar Birmingamas, ar Glazgas, kelias nusitęsia. Kartais, kai spūstys Belgijoje, nusukame per Liuksemburgą. Kelias ilgas. Vairuotojai dirba pagal tachografą, privalo ilsėtis. Realiai nuo Vilniaus iki Londono – dvi su puse dienos, jei viskas sklandu. Bet pas mus kalnai ir laukai keičiasi, oras Olandijoje dažnai slogus... nu, nukrypau. Tiesiog žinokite, kad skubinti gamtos nereikia.

Ar gali daiktus pasiimti iš Kauno, o pristatyti ne Londone, o Esekse?

Taip, privatus krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją yra būtent toks lankstus. Aš galiu atvažiuoti į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį – iš kur reikia. Ir pristatyti į Exeterį, jei reikia. Žinoma, kinta kaina, nes rida skiriasi. Ne visos įmonės važiuoja į šiaurę, dauguma apsiriboja Londonu ir apylinkėmis. Bet jei dedikuotas reisas – važiuojame ten, kur liepiate. Kartais net į Škotiją nurūnam, tik ten reikia apskaičiuoti kelionės laiką, nes nakvynių klausimas iškyla. Lankstumas – mikroautobuso privalumas.

Ką daryti, jei kai pasiekia mano daiktus, baldai yra subraižyti?

Tada rašote aktą. Rimtas pervežėjas turi CMR arba savo sutartį, kurioje nurodyta atsakomybė. Deklaruokite žalą iškart, ne kitą savaitę. Buvo atvejis, kai stiklinis staliukas atvažiavo į Readingą su įskilimu. Vairuotojas neprisiminė, kada tai įvyko – gal kraunant, gal kelyje. Mes atlyginome žalą pagal draudimą. Blogiausia, kai klientas pasirašo, kad viskas gerai, o paskiau raudončioja, nors apžiūrėti daiktus reikėjo prieš tai. Visada tikrinkite prieš pasirašymą. Ir jei matote, kad ant dėžės nėra juostos – jau įtartina.

Ar tiesa, kad kai kurios firmos tiesiog parduoda krovinius toliau, kai perduoda?

Taip. Yra toks dalykas, apie kurį niekas nenori šnekėti. Firma pasiima jūsų užsakymą, suleidžia mažesnę kainą, o tada parduoda vietiniam pervežėjui Anglijoje arba vežėjui pakeliui. Jūs nežinote, kas realiai vairuoja. Jūsų "dedikuotas" mikroautobusas tampa konteineriu su penkiomis šeimomis. Tai ne visada blogai, bet jei mokate už privatų krovinių pervežimą į Angliją, turite teisę žinoti tiesą. Klauskite aiškiai, ar važiuos tik jūsų daiktai, nes jei vengia atsakyti, teks ieškoti kitur. Aš pats turėjau atvejų, kai tekdavo gelbėti svetimus klientus iš tokių situacijų.

Ar vairuotojai važiuoja vieni, ar su padėjėju?

Dažniausiai vienas, jei nedidelis krovinys. Bet jei reikia padėti krautis arba jei maršrutas labai ilgas – du. Du žmonės reiškia, kad vienas vairuoja, kitas pamiega arba padeda nešioti. Jums kaip klientui tai patogu, kai reikia nunešti daiktus iki antro aukšto be lifto, bet kaina gali šoktelti. Aš asmeniškai renkuosi vieną patyrusį vairuotoją, kuris ir pakrauna tvarkingai. Nors... pripažinsiu, per dešimt... oi, dvidešimt trejus metus dirbant, mačiau ir priešingų pavyzdžių. Vienas plius vienas ne visada duoda geresnį rezultatą.

Lyginam ir paskutiniai patarimai

Ar ne geriau fūra ar jūrinis konteineris?

Jei turite trijų kambarių butą su garažu – taip, fūra ar konteineris. Bet privatiems asmenims, kuriems reikia pervežti daiktus į Angliją mažesniais kiekiais, mikroautobusas yra ekonomiškai protingiau. Jūrinis konteineris iš Klaipėdos į Londoną trunka tris–keturias savaites. Mikroautobusas – keturias–šešias dienas. Argi tai nepasakykite, kad greičiau? Be to, konteineriui reikia daugiau dokumentų, o fūra Lietuvoje irgi daug kainuoja. Mikriukas tiesiog... atvažiuoja, pakrauna, nuvažiuoja. Idealus privatiems, keičiantiems gyvenimo vietą.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių skelbimuose?

Skamba paprastai, bet žiūrėkite į svetainę, o ne tik į kainą. Ar yra įmonės kodas? Ar rašo sutartis ir atsako į telefoną vakare? Sukčiai dažnai rašo "pigiai Anglija" ir nieko daugiau. Normali firma paklaus, ką vežate, kokios apimtys, kada reikia. Jei pirmas klausimas – "kada mokėsite?", o ne – "ką vešime?" – jau įtartina. Aš pats dirbu ir su žodžiu, ir su popieriumi, nes dvidešimt ketveri metai pamokė, kad be to neapsieisi. Pasitikėkite, bet patikrinkite.

Ar reikia atskiro draudimo daiktams, jei jau moku už pervežimą?

Techniškai pervežėjo draudimas turėtų dengti, bet limitai skiriasi. Kartais iki kelių tūkstančių eurų. Jei vežate vertingą antikvarinį stiklą ar meno kūrinį – papildomas draudimas neprošal. Aš visada sakau: standartiniai baldai ir buitinė technika apdrausti transporto draudimu, bet papuošalų ar grynųjų vežimo metu nelaikykite. Fotoaparatus, kompiuterius – verčiau įsidėkit į rankinį lagaminą, ne į mikroautobuso priekabą. Per dvidešimt metų buvo atvejų, kai dėl stipraus liūties vanduo prasiskverbė. Nors, tiesą sakant, su mikroautobusu tai reta, nes ne atvira priekaba.

Ką daryti, jei paskutinę minutę prisimenu dar vieną daiktą?

Skambinate. Jei mikroautobusas dar nepakrautas – dažnai telpa. Bet jei jau suplanuoti beriamieji centimetrai... turime problemą. Buvo istorija, kai klientas pamiršo sportinį dviratį rūsio kampe. Teko atvažiuoti antrą kartą kitą savaitę, nes pirmąjį kartą vietos jau nebuvo. Moka daugiau. Aš visada sakau: susirašykite daiktus likus savaitei ir nepridėkite paskutinę akimirą sofos, jei iš anksto sakėte, kad bus tik kėdės. Mikroautobusas nėra begalybės dėžė – vietos fizinė riba yra.

Koks pats svarbiausias dalykas, į kurį atkreipt dėmesį renkantis šitą gabenimo būdą?

Renkitės ne kainą, o žmogų. Aš žinau, kad skamba banaliai, bet per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Svarbu, kad pervežėjas atsakytų į klausimus, kad neslėptų, kas bus kelyje, kad sutartų dėl laiko. Krovinių gabenimas mikroautobusais į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja patikimumo. Privatiems klientams dažniausiai rūpi ne tik kaina, bet ramybė. Taigi, jei skambinate ir jaučiate, kad kitam gale – ne pardavėjas, o žmogus, kuris žino, kur yra Doveris ir kodėl tai svarbu, jūsų daiktai bus gerojoje kompanijoje.

Taigi, jei galvojate, kaip pervežti daiktus į Angliją be konteinerio grandiozės ir be pašto apribojimų – mikroautobusas yra jūsų atsakymas. Jis lankstus, pakankamai didelis privatiems namų ūkiams ir daug greitesnis nei jūra. Turėkite omeny popierius po Brexit, paklauskite, su kuo važiuojate, ir niekada nemokėkite visko į priekį. Per dvidešimt ketverius metus tai, ko išmokau: geras pervežėjas – tai ne tik vairuotojas, o tas, kuris grąžina rūpestį jums. Sėkmės kraustantis.