Krovinių gabenimas mikroautobusais greitai ir saugiai visada – kas slypi už pažadų?

Sveikas. Jei skaitai šias eilutes, greičiausiai galvoji apie krovinių gabenimą mikroautobusu – gal į Olandiją, gal į Hamburgą, gal reikia skubiai pervežti siuntą. Aš šitoje srityje, tarptautiniuose perkraustymuose ir logistikoje, sukuosi jau dvidešimt ketverius metus. Mačiau visko: idealų pakavimą ir ašaras ant subraižytos sofos. Krovinių gabenimas mikroautobusais greitai ir saugiai visada skamba gražiai, bet realybė turi savo veidą. Aš papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų. Ne paskaita, o paprastas pokalbis apie tai, kas rūpi beveik kiekvienam prieš pirmą užsakymą.

Apie kainą – čia visada prasideda pokalbis

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu iš Lietuvos į Vokietiją?

Na, čia kaip su remontu – be vizito tiksliai nepasakysi. Kelios dėžės į Berliną – nuo trijų šimtų eurų. Pilnas mikroautobusas baldų į Miuncheną – tūkstantis ar daugiau. Kaina priklauso nuo kilometrų, kiekio, ar reikia pagalbininkų. Kartais klientas sako, kad trys dėžės, o iš tiesų tai keturių kubų krovinys. Aš visada sakau – geriau nufilmuok. Pigiau nebus, jei slėpsi. Kartais pasiūlau dalinį krovinį – tada suma mažesnė, bet reikia palaukti tinkamo reiso.

Ar galiu gauti kainą per penkias minutes telefonu?

Tiksliai – ne. Galiu pasakyti apytikslę sumą, jei žinuš, ką veži, kur ir kada. Bet reali kaina susidėlioja tik pamatavus, pasvarsčius maršrutą, ar reikia tentuoto mikroautobuso. Yra kolegų, kurie telefoną sušaukia du šimtus eurų, o pakrauna dar du krovinius – tavo siunta važiuoja ilgiau. Aš to nedarau. Geriau pasakau brangiau, bet atlieku taip, kaip sutarta. (Na, tiksliau, beveik visada taip, būna ir nesusipratimų, prie ko grįšiu vėliau).

Kodėl viena įmonė prašo keturis šimtus, o kita aštuonis šimtus už tą patį maršrutą?

Čia jautri tema. Yra kompanijų be licencijų, be draudimo, algos vokeliuose. Jos ir pasiūlo keturis šimtus. Yra normalūs vežėjai su CMR draudimu – jie kainuoja aštuonis šimtus. Kai kurie renkasi pigiau, paskui skambina – mikriukas neatvažiavo. Aš nesakau, kad brangu visada reiškia gerai, bet tarptautiniuose maršrutuose taupo ne ten, kur reikia. Kartais tas pigus – brokeris, kuris tavo krovinį parduos dešimtajam eilėje. Žodžiu, jei kaina smarkiai kyšo iš rinkos vidurkio – klausk, kodėl.

Ar reikia užsakyti pervežimą iš anksto?

Savaitė – idealu. Du – dar geriau. Bet būna, kad skambina vakare, o ryt reikia Varšuvoje. Tada ieškome laisvo. Greitas krovinių gabenimas mikroautobusu įmanomas, bet kaina šoka – vairuotojai irgi žmonės, turi planų. Kartais tenka atšaukti kitą maršrutą. O jei planuoji į Paryžių – kalbėkis prieš mėnesį. Ne dėl manęs, dėl savo nervų. Nes vėluojantys maršrutai yra blogiausias dalykas, kai visi skuba.

Kas ir kaip telpa – čia visi apsirinka pradžioj

Kiek kubų telpa į krovininį mikroautobusą?

Dauguma krovininių mikroautobusų – nuo aštuonių iki keturiolika kubų. Populiariausi – apie dvylika. Bet klientai nuolat sako: pas mane šeši. Ateini – dešimt. Nes kubatūra – ne bagažinės tūris, o erdvė su pakavimo medžiagomis. Jei dėžę dedi ant paletės – vietos dings daugiau. Būna aukštoku stogu – tilps daugiau, bet į kai kuriuos garažus neįvažiuosi. Toks jau kompromisas. Matmenuokus realiai, o ne pagal jausmą.

Ar galiu vienu reisu vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dar sofą?

Teoriškai taip, jei tinkamo tūrio. Praktiškai – reikia matmenų. Kartą vežiau į Hamburgą: šaldytukas, skalbyklė, sofa, dėžės. Tilpo į dvylika kubų, bet teko nuimti sofos kojas. Jei neparuošta – vairuotojas ne stalius, laiko nėra. O šiaip, kolega Vytautas kartą sako: aš ir pianiną įkėliau. Na, jis, ne aš. Bet grįžtant – matmenys svarbiau nei svoris, mikriukuose vietą pažeidi netinkamai sukrovęs.

Kas atsitinka, jei krovinys netilpa į mikroautobusą?

Tada du variantai: arba du reisus – brangu, arba dalį palieki. Būna: vairuotojas atvažiavo, o klientas sako, oi, dar trys maišai. Jei maršrutas leidžia – ok, bet jei kiti laukia – ne, negalim. Mikroautobusas nėra stebuklinga skrynia, turi ribas. Perkrova yra nelegali ir pavojinga – mačiau, kaip dėl to kelyje prakiūra padanga. Jei per sunku, gali būt blogai visiems. Geriau iš karto pasakyk viską, ką turi.

Ar daiktus reikia pakuoti, jei važiuoja tik į kitą miestą?

Taip. Net jei į Kauną. Nes mikriukai kliba, daiktai slenka, stabdoma staigiai. Kartą mačiau stiklinius staliukus be jokios apsaugos – atvažiavo subraižyti. Aš pasakiau: jūs man nepriekaištausit, įspėjau. Pakavimo popierius, kampų apsaugos – ne prabanga. Yra vežėjų, kurie sako „jūsų bėda“, bet aš manau, kad saugus gabenimas prasideda ne nuo vairo, o nuo to, kaip supakuota prieš kelionę.

Kelias, laikas ir kas gali pakrypti ne į tą pusę

Kiek trunka gabenimas iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Maždaug dvi paras, kartais daugiau. Į Amsterdamą greičiau, į užkampį – ilgiau. Mikriukuose dažniausiai vienas vairuotojas, tad reikia poilsio laiko. Gali atrodyti, kad krovinių gabenimas mikroautobusais greitai ir saugiai visada yra standartas, bet realybėje greitis priklauso nuo kelių darbų. (Tiksliau, skaičiuoju nuo pakrovimo momento, o ne užsakymo – atsiprašau, jei painiai). Ne visada pavyksta per vieną naktį, nors reklamos taip sako.

Ar vairuotojas veža tiesiai pas mane, ar aplankys dar kelis klientus?

Jei užsakei pilną – važiuoja tiesiai. Jei dalinis – gali būti sustojimų. Tuomet „greitai“ reiškia ne dvylika valandų, o dvi tris dienas. Būna brokeris parduoda tavo krovinį, o mašina važinėja po tris šalis. Tada gabenimas mikroautobusu tampa amžinu laukimu. Aš to vengiu. Geriau pasakau – atvešiu tada ir tada, nors galėčiau pigiau su sustojimais. Taip sąžiningiau. Jei skuba – mokėk už pilną arba express.

Kas būna, jei mikroautobusas stringa pasienyje?

Stringa retai, jei dokumentai tvarkingi. Bet buvo: vežėme į Italiją, kolega turėjo CMR, bet pareigūnai ėmėsi tikrinti licencijas. Prastovėjo keturias valandas. Skambinau klientui – atidėtas pristatymas. Nesimeldžiau, bet pykstuosi ant biurokratijos. Tai reali rizika, ypač po Brexit ir su Italijos kryptimis. (Nežinau, kodėl ten taip, bet taip yra). Tai nenuspėjama – belieka kantrybė ir tvarkingi popieriai nuo pradžių.

Ar galima vežti daiktus be CMR važtaraščio?

Valstybės viduje – dažniausiai taip, pakanka pristatymo lapo. Bet tarptautiniuose maršrutuose... na, nežinau, kaip bus po poros metų, bet kol kas CMR privalomas. Bent jau ES. Buvo klientas sako: o man neprekybinė siunta, kam popierius? Reikia. Muitinė gali sustabdyti, o be CMR draudimas nepadengs žalos. Geriau turėti popierių nei aiškintis vėliau. Saugiau taip. Aš tai žinau iš patirties, o ne iš knygų.

Apie tuos dalykus, kurių niekas nepasakoja atvirai

Ar visos pervežimo įmonės dirba sąžiningai?

Ne. Ir tai faktas. Yra tokių, kurios pasiima užstatą ir dingsta. Yra tokių, kurios veža nelegalius gyvūnus kartu su tavo baldais. Yra pavargusių vairuotojų, dirbančių po šešiasdešimt valandų. Žinau net istoriją, kai priekabos numeris kitoks nei dokumentuose. Tai realybė. Todėl rinkdamasis vežėją pažiūrėk atsiliepimų. Brangus gabenimas mikroautobusu dar nereiškia saugaus, bet absurdžiai pigus – beveik garantuotai blogas ženklas.

Ką daryti, jei atsiėmęs daiktus matai, kad kažkas sulūžo?

Pirma – fiksuok iš karto: nuotraukos, kol vairuotojas dar ten. Antra – rašyk pretenziją. CMR draudimas dengia ne viską, ypač jei pats blogai supakavai. Buvo: vežiau stiklines duris, klientas sakė tvirtai pritvirtinta. Atidarome – duženų viduje. Tarp jų – viena antklodė. Aš tik nusikeikiau po nosimi, bet tai ne prie ko. Svarbu fiksuoti žalą nedelsiant, kitaip bus sunku protingai įrodyti. Nepasirašinėk, jei neatidžiai apžiūrėjai.

Ar vairuotojai padeda krauti ir iškrauti?

Priklauso nuo sutarties. Vieni tik pastato rampą, kiti padeda, jei sutarta. Aš duodu savo žmonių kontaktus, bet tai kainuoja. Vairuotojas ne krovėjas, nors daugelis padeda iš geros valios. Būna: klientas laukia vieno žmogaus, o reikia nešt spintas į penktą aukštą be lifto. Tada vairuotojas sako – be papildomo mokesčio į viršų nešu. Teisingai. Jo nugara irgi verta pinigų. Ne viskas nemokama šiuose reikaluose.

Kaip yra su drėgme ir temperatūra krovininiame mikroautobuse?

Standartiniai mikriukai neturi šaldymo. Meno kūriniams ar medicinai reikia specialios mašinos. Kartais klausia – o jei lietus? Sandariose mašinose nešlampa, bet būna, kad vairuotojas paliko tarpelį ar tentas prakiuręs. Aš pats ne visada pasitikiu šimtu procentų – patikinu užraktus, bet žmogiška klaida yra žmogiška klaida. Geriau pagalvok apie tai pakuodamas elektroniką. Nesiūlyčiau vežti jautrios technikos standartiniu mikroautobusu per lietų be papildomos apsaugos.

Dokumentai, siuntos ir pavieniai dalykai

Ar galiu siųsti vieną paką be jokių popierių?

Ne komercinė siunta ES – galima, bet reikia daiktų sąrašo. Į Jungtinę Karalystę ar Norvegiją – viskas kitaip: muitinės, mokesčiai. Aš sakau: pasiruošk sąrašą. Atrodo, kam to vienetiniam daiktui? Reikia. Nes pasieniečiai gali paklausti, iš kur televizorius aštuoniasdešimtųjų. (Ar tai buvo devintoji dešimtis? Na, senas kaip aš, tiksliai neatsimenu). Rašyk sąrašą – mažiau problemų. Popieriai sutaupo daugiau nervų nei kainuoja laiko.

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Taip. Spintos tuščios. Truputį lengvų drabužių – galima, bet jei stalčiuje geležtės ar puodeliai – kelti gali atsisakyti. Svoris juda, durys atsidaro kelyje. Kartą paliko seife dokumentus – seifas sunkus, centras pasikeitė. Nevežu turinio, jei kelia pavojų. Geriau atskirai dėžėse. Tada gabenimas saugesnis, nes nereikia galvoti, kas ten gribšta. Daugelis suklumpa čia, nes galvoja, kad spinta yra kaip dėžė. Nėra.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis visada apmoka žalą?

CMR draudimas – standartas ES. Bet jis ne viską apima. Gamykliniai trūkumai – ne. Blogai supakuoti – ne. Žala nepastebėta pristatymo metu – problemų. Būna bendrovė sako: pasirašei, kad gavai gerai, viso gero. Aš aiškinu: tikrink atidžiai prieš pasirašydamas. Nes po to draudimas užsidės ausis. Brangiems daiktams – meno, antikvaro – reikia atskiro draudimo. Įprastas vežėjas to neturi. Rūpinkis pats. Aš taip darau ir patariu kitiems.

Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja daugiau nei pusdienį?

Skambink, bet ne kas pusvalandį – jis vairuoja. Būna avarijų, klientas prieš tave užtruko. Kartą padangą pradurti prie Varšuvos – vėlavimas aštuonios valandos. Gali pykti, bet ką padarysi? Jei vežėjas nekelia ragelio dieną kitą – jau kažkas negerai. Tada ieškom plano B. Bet komunikacija svarbiau nei vėlavimas. Verčiau žinoti, kad vėluosiu penkias valandas, nei laukti kaip šuo. Nors ir tai nemalonu.

Šiaip visokie dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į senamiesčius su eismo apribojimais?

Kroviniai mikriukai kartais negali įvažiuoti į centrą – aplinkosaugos zonos, svorio ribos. Būna klausiu: į kur tiksliai? Nes Hamburgo senamiestyje su 3,5 tonų gali gauti baudą. Tada kaina auga – reikia pernešti rankomis ar samdyti kitą mašiną. Daugelis to nepagalvoja. Klausiu: ar yra liftas, ar gatvė užrakinta? Jei žmogus sako „nežinau“ – sužinok. Nes paskui brangus siurprizas. Ir nemalonus, nes laikas eina, o mašina stovi.

Koks skirtumas tarp mikroautobuso ir krovininio furgono?

Daugelis maišo. Furgonas – Sprinter tipo, iki 3,5 tonų. Mikroautobusas gali būti ir keleivinis perdarovas, nors nelegaliai toks nedirba. Šnekamojoje kalboje viskas viena. Svarbiausia – tūris ir keliamoji galia. Kartais žmogus nori vežti toną plytų – ne, neatlaikys. Matmenuokus pirmiausia, o pavadinimai tegul sau gyvena. (Furgonas ar mikroautobusas – transportas tas pats, tik žmonės vadina skirtingai. Aš kartais ir pats susipainioju, kai skubiu).

Ką reiškia „express pervežimas" ir ar verta mokėti daugiau?

Express – mašina važiuoja tiesiai pas tave ir juda į tikslą be sustojimų. Kainuoja brangiau, nes atsisakyta kitų užsakymų. Verta, kai operatyvu – detalė, medicina, dokumentas. Jei senelės komoda – nėra prasmės. Aš sakau – nenaudok express, jei nespėsi susipakuoti. Kartais klientai skuba be reikalo, o paskui prašo sustoti pakeliui kavos. Tada jau ne express, o turas. Tokie dalykai erzina, bet būna. Planuok išmintingai.

Ar galiu kartu važiuoti su vairuotoju?

Dažniausiai ne. Keleiviams ir kroviniams – atskiros licencijos. Kartais sutariame neformaliai, bet oficialiai keleivis turi būti dokumentuose. Nežinau tiksliai, kaip su kiekviena šalimi draudimo atžvilgiu – kai kur leidžia, kai kur ne. Aš nesiveliu, nes jei kas nutinka, o keleivis nebuvo deklaruotas – problemos. Geriau važiuok traukiniu, o daiktus patikėk mums. Ramiau abiem pusėms. Nors suprantu, norisi sutaupyti ir suvažiuoti drauge su baldais.

Kodėl kai kurios įmonės nenori vežti nestandartinių daiktų, pavyzdžiui, augalų ar gyvūnų?

Nes galvos skausmas. Gyvūnai – pasai, pertraukos. Augalai – fitosanitariniai popieriai. Kartą vežėme vijoklį į Paryžių – muitinė neišleido dėl vieno blanko. Supykau ant savęs. O dėl gyvūnų – yra specializuotos tarnybos. Aš to nedėsiu į mikroautobusą. Ne todėl, kad blogas – tiesiog nenoriu kankinti nei jo, nei savęs. Yra tam skirti pervežėjai. Tegul jie dirba savo darbą. Perkraustymai ir taip turi pakankamai streso.

Ar krovinį galiu pervežimo metu sekti telefonu?

Modernūs vežėjai dalinasi GPS nuoroda. Aš duodu vairuotojo numerį. Sekimas patogu, bet ne visi mėgsta, kad žviegia kas valandą. Signalas krenta kalnuose. O šiaip, atsimeni laikus, kai laukdavai prie telefono? Dabar lengviau. Bet aš vis dar tikiu tiesioginiu kontaktu. Vairuotojas žino kur yra, tu žinai – ir nereikia programų, kurios meluoja apie lauko zonas. Kartais senas būdas yra patikimesnis už naują programėlę.

Išvada

Tiek apie krovinių gabenimą mikroautobusais. Greitai ir saugiai visada – taip, jei suderinsi iš anksto, pasirinksi patikimą vairuotoją ir nesitikėsi stebuklų už du šimtus eurų. Per dvidešimt ketverius metus išmokau: geriau dešimt minučių pakalbėti prieš perkraustymą, nei dešimt dienų aiškintis dėl sofos kampo. Jei turi klausimų – rašyk, skambink. Atsakysiu tiesiai, gal kiek grubiai, bet taip, kaip yra.